Civilinė byla Nr. e2A-828-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 3.3.1.18

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. A., B. V., R. K., G. P. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškų fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 pagal ieškovės GreenGold Timberlands 2, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, E. A., R. K., G. P., B. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė GreenGold Timberlands 2, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: 1) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. 2018 m. lapkričio 7 d. sudarytą mainų sutartį (toliau – mainų sutartis) dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas 1), dalių perleidimo atsakovės UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn bei dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas 2) perleidimo atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. nuosavybėn; 2) atsakovės UAB „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. 2018 m. lapkričio 21 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis) dėl dalies žemės sklypo 2 perleidimo atsakovės UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn; pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis nurodytas sutartis, taikyti dvišalę restituciją, t. y. grąžinti: 1) atsakovei E. A. nuosavybės teisę į 188/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažinti nuosavybės teisę į 5/546 dalis žemės sklypo 2, laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei E. A., ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/546 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei E. A. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; 2) atsakovei R. K. nuosavybės teisę į 94/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažinti nuosavybės teisę į 5/1092 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei R. K., ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/1092 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei R. K. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 3) atsakovui G. P. nuosavybės teisę į 188/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažinti nuosavybės teisę į 5/546 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovui G. P. ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/546 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovui G. P. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; 4) atsakovei B. V. nuosavybės teisę į 281/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažinti nuosavybės teisę į 5/364 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei B. V. ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/364 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei B. V. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

2.       Ieškovė nurodė, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su 7,5100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau – Tarnyba) raštu ieškovė buvo informuota apie tai, kad atsakovė UAB „Miškų fondas“ pateikė Tarnybai pranešimą apie žemės sklypo 1 pardavimą. Kadangi ieškovės žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu 1, ji turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą 1. Ieškovės nuomone, atsakovai UAB „Miškų fondas“ ir E. A., R. K., G. P., B. V. sudarė apsimestinę mainų sutartį, kurios tikslas buvo suteikti galimybę atsakovei UAB „Miškų fondas“ tapti žemės sklypo 1 savininke apeinant kaimyninių sklypų savininkų (šiuo atveju ieškovės) pirmumo teisę, todėl šis sandoris yra apsimestinis ir turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Mainų sutarties dalis dėl dalies žemės sklypo 2 perleidimo E. A., R. K., G. P., B. V. nuosavybėn bei pirkimo-pardavimo sutartis, kuria nuosavybės teisė į tas pačias žemės sklypo 2 dalis buvo grąžinta atsakovei UAB „Miškų fondas“, yra fiktyvūs sandoriai, sudaryti siekiant sukurti vaizdą, kad tarp šalių sudaryta iš pradžių mainų, o paskui – pirkimo–pardavimo sutartis, kurių iš tiesų atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. ir UAB „Miškų fondas“ neketino sudaryti. Tokie sandoriai atitinka CK 1.86 straipsnyje įtvirtintą tariamo sandorio apibrėžimą.

3.       Atsakovai atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantys, prašė jį atmesti. Atsakovai pažymėjo, kad ieškiniu tik prašoma teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius ir taikyti restituciją, tačiau reikalavimų, kuriuos patenkinus ieškovė įgytų kokias nors teises, ji nereiškia. Taigi, neaišku, koks yra ieškinio pareiškimo tikslas. Ieškovė teigė, jog ji naudojasi CK 1.138 straipsnio 2 punkte įtvirtintu gynybos būdu – iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimu, tačiau kokia įstatyme įtvirtinta ieškovės teisė buvo pažeista, ji nenurodė. Atsakovai akcentavo, kad mainų sandorio sudarymui netaikytina Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 41 straipsnyje nustatyta privaloma pardavimo tvarka, todėl mainų sandoriu miškų ūkio paskirties žemės sklypą galima perleisti bet kuriam asmeniui, su kuriuo susitariama, nebūtinai bendraturčiui ar besiribojančio žemės sklypo savininkui. Tačiau net ir tokiu atveju, jei atsakovai būtų norėję parduoti savo žemės sklypą, pirmenybės teisę jį pirkti būtų turėję žemės sklypo bendraturčiai, o ne besiribojančio žemės sklypo savininkas, t.y. ne ieškovė. Ieškovė neįvardijo imperatyvių įstatymo normų, kurioms prieštarautų ginčijami sandoriai. Atsakovai ieškovo įstatymo saugomų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip būtų vertinamas atsakovų sudarytas mainų sandoris, ieškovė neturi teisės šio sandorio ginčyti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino niekinėmis bei negaliojančiomis: atsakovės UAB „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. sudarytą mainų sutartį dėl žemės sklypo 1 dalių perleidimo atsakovės UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn  bei dalies žemės sklypo 2 perleidimo atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. nuosavybėn; atsakovės UAB „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl dalies žemės sklypo 2 perleidimo atsakovės UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn; taikė dvišalę restituciją: pripažino atsakovei E. A. nuosavybės teisę į 188/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 5/546 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei E. A., ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/546 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei E. A. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Miškų fondas“ iš atsakovės E. A. 6 008 Eur; pripažino atsakovei R. K. nuosavybės teisę į 94/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 5/1092 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei R. K. ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/1092 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei R. K. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Miškų fondas“ iš atsakovės R. K. 3 004 Eur; pripažino atsakovui G. P. nuosavybės teisę į 188/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 5/546 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovui G. P. ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/546 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovui G. P. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Miškų fondas“ iš atsakovo G. P. 6 008 Eur; pripažino atsakovei B. V. nuosavybės teisę į 281/751 dalis žemės sklypo 1, o atsakovei UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 5/364 dalis žemės sklypo 2 laikant, kad nuosavybės teisė nebuvo perėjusi atsakovei B. V. ir panaikinant įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais pažymėtas nuosavybės teisės į 5/364 dalis žemės sklypo 2 perėjimas atsakovei B. V. mainų sutarties pagrindu ir nuosavybės perėjimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Miškų fondas“ iš atsakovės B. V. 8 980 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovų sudarytos mainų sutarties turiniu, nustatė, kad šalys sutarė, jog mainomi daiktai nėra lygiaverčiai, ir žemės sklypas 1 įvertinamas 24 000 Eur, o žemės sklypas 2 įvertinamas 100 Eur, todėl atsakovė UAB „Miškų fondas“ pagal sutarties sąlygas sumokėjo atsakovams 24 000 Eur skirtumą. Teismas taip pat nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. sklypą, kurį buvo įsigiję mainų sutarties pagrindu, pardavė atsakovei UAB „Miškų fondas“ už 100 Eur.

6.       Įvertinęs abiejų sandorių turinį ir teisines pasekmes, teismas konstatavo, kad atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. neturėjo tikslo įsigyti kitą sklypą vietoj turimo žemės sklypo 1, nes vos tik įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypą 2, jis vėl buvo parduotas (grąžintas) atsakovei UAB „Miškų fondas“. Teismas pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais ir jų sukurtomis teisinėmis pasekmėmis realiai buvo įgyvendintas atsakovės UAB „Miškų fondas“ siekis įsigyti nuosavybę į žemės sklypą 1 ir šio sklypo savininkų siekis parduoti žemės sklypą 1 bei gauti už parduodamą daiktą atitinkamą pinigų sumą, kas iš esmės ir atsispindi mainų sutarties sąlygose. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tarp atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip pirkimo-pardavimo ir konstatavo, kad mainų sutartis yra žemės sklypo 1 dalių pirkimo-pardavimo sutartis, kai už parduodamą sklypą buvo sumokėta vidutinę rinkos kainą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, viršijanti pinigų suma. Praėjus vos dviem savaitėms po mainų sutarties sudarymo ir atsakovams pardavus atsakovei UAB „Miškų fondas“ už simbolinę kainą įgytas mainų sutartimi atitinkamas žemės sklypo dalis, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo tik pretekstas mainų sutartį formaliai laikyti mainų sutartimi, kai realiai dėl žemės sklypo 2 nebuvo ketinama sukurti teisinių pasekmių nei mainų sutartimi, nei pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypą 2 atsakovė UAB „Miškų fondas“ įsigijo 2018 m. rugsėjo - spalio mėnesiais sudarytų pirkimo sutarčių pagrindu, o šio sklypo vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 6 531 Eur. Nors byloje nebuvo teikiami duomenys, už kokią kainą atsakovė UAB „Miškų fondas“ įsigijo žemės sklypą 2, tačiau sklypo dalies perleidimas už 100 Eur viena sutartimi ir susigrąžinimas nuosavybėn po dviejų savaičių kita sutartimi už tą pačią kainą suponuoja nuomonę, kad ginčijamomis sutartimis realių teisinių pasekmių dėl žemės sklypo 2 nebuvo siekiama. Todėl teismas sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir yra negaliojanti CK 1.86 straipsnio pagrindu.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo 1 pardavėjai atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V., parduodami žemės sklypą 1, turėjo laikytis MĮ 41 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, pagal kurią žemės sklypo 1 pardavimo sąlygos turėjo būti praneštos visiems savininkams, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su šiuo sklypu, taip pat ir ieškovei. Ieškovė ir visi kiti savininkai, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su žemės sklypu 1, būtų turėję pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą 1. Kadangi įstatymo reikalaujami veiksmai nebuvo atlikti, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos imperatyvios MĮ 41 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos.

8.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ji negali reikšti ieškinio prašydama taikyti specialų MĮ 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą gynybos būdą – perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal mainų sutartimi pridengtą pirkimo-pardavimo sandorį dėl žemės sklypo 1 dalių perleidimo. Tačiau, teismo manymu, ieškovė pasirinko bendrą gynybos būdą – reikalavimą pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį dėl žemės sklypo 1 dalių perleidimo atsakovei UAB „Miškų fondas“, kuris buvo pridengtas mainų sandoriu, niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikyti restituciją, ir šis reikalavimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tenkintinas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovai E. A., B. V., R. K., G. P. ir UAB ,,Miškų fondas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovei, kaip gretimo žemės sklypo savininkei, priklauso pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau tik tuo atveju, jei pirmenybės teise nepasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai. Pareikštu ieškiniu prašoma sukurti teisines pasekmes tik atsakovams, kai ieškinio reikalavimai pačios ieškovės teisėms bei teisėtiems interesams jokios reikšmės bei įtakos neturi.

9.2.                      Be to, ieškovė byloje neteikė duomenų ir pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, ar ieškovė turi subjektinę teisę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM būtų išdavusi (išduotų) šiam asmeniui sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kaip to reikalauja MĮ 4 straipsnio 2 dalis. Šių aplinkybių byloje nenustačius, liko neaišku, ar ieškovė turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad byloje nėra įtikinančių aplinkybių, kurios paaiškintų atsakovų veiksmus ir leistų padaryti išvadą, kad sandoriai buvo realūs, o ne apsimestiniai, nepagrįstai perkėlė atsakovams įrodinėjimo pareigą.

9.4.                      Įstatyme įtvirtintas mainų ir pirkimo-pardavimo sandorių tikslas yra iš esmės tapatus ir tai, kad atsakovės UAB „Miškų fondas“ siekis buvo įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, o atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. tikslas buvo gauti mainomų žemės sklypų verčių skirtumą pinigais, ką įstatymas leidžia, nereiškia, jog atsakovai sudarė apsimestinį sandorį.

10.       Ieškovės teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad:

10.1.                      Atsakovų apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė turi galimybę įgyvendinti savo teisę įsigyti ginčo sklypą yra naujas ir juo atsakovai nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, MĮ 4 straipsnio 2 dalis įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Ginčijamas sandoris, kuriuo buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė, sudarytas 2018 m. lapkričio 7 d., todėl akivaizdu, kad naujas teisinis reguliavimas šios bylos ginčo teisiniams santykiams nėra taikomas.

10.2.                       Tenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją, atsakovams ateityje parduodant ginčo sklypą, jį turės teisę įsigyti visi su ginčo sklypu besiribojančių sklypų savininkai, įskaitant ieškovę. Byloje nustatyta, kad atsakovai iki ginčo sklypo perleidimo atsakovei UAB „Miškų fondas“ bendrai valdė visą žemės sklypą 1. Taigi, šį žemės sklypą (atskiromis dalimis) pardavinėjo visi bendraturčiai, todėl objektyviai nebuvo kitų bendraturčių, kurie būtų turėję teisę pirmumo tvarka įsigyti parduodamas ginčo sklypo dalis. Esant tokioms aplinkybėms, nesant pirmumo teisės turėtojų (bendraturčių, nesiekusių parduoti savo dalies), ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo sklypą 1.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Ginčas byloje kilo dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) mainų ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 (tariamasis sandoris), 1.87 straipsnių (apsimestinis sandoris) pagrindais.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 3.0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su 7.5100 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypas 1), kuris iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė atsakovams E. A., R. K., G. P., B. V.. 2018 m. lapkričio 7 d. atsakovė UAB „Miškų fondas“ ir E. A., R. K., G. P., B. V. sudarė mainų sutartį, kuria atsakovai E. A., R. K., G. P. ir B. V. atsakovei UAB „Miškų fondas“ perdavė jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo 1 dalis, o atsakovė UAB „Miškų fondas“ mainais perleido kiekvienam iš jų žemės sklypo 2 tam tikras dalis. 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. su atsakove UAB „Miškų fondas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. pardavė atsakovei „Miškų fondas“ mainų sutartimi iš atsakovės UAB „Miškų fondas“ įgytas žemės sklypo 2 dalis. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. Tarnybos pranešimo dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, ieškovei tapo žinoma apie atsakovės UAB „Miškų fondas“ ketinimą parduoti žemės sklypą 1.

Dėl teismo sprendimu sukeliamų pasekmių

14.       Atsakovai, kvestionuodami skundžiamo sprendimo pagrįstumą, vadovaudamiesi MĮ 4 straipsniu, apeliuoja į pirmosios instancijos teismo pareigos išsiaiškinti, ar ieškovė disponuoja subjektine teise įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nevykdymą. Anot atsakovų, ieškovei neturint teisės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, ji atitinkamai neturi reikalavimo teisės pagal pareikštą ieškinį. 

15.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti MĮ 4 straipsnio redakcija (2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4-1 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2418 1 straipsnio ir Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2527) numato ribojimus asmenims, norintiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal galiojančią tvarką asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. 

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtai MĮ 4 straipsnio redakcijai įsigaliojus nuo 2020 m. sausio 1 d., jame numatytas ribojimas negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi jiems taikomos teisės normos, kurios galiojo šių santykių atsiradimo metu, t. y. sandorių sudarymo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

17.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovai nėra teisūs teigdami, kad teismo sprendimas ieškovei nesukurs teisių ir pareigų.

18.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). 

20.       Byloje ieškovė paaiškino, kad teismui pateiktu ieškiniu siekiama šalis grąžinti į pirminę, t. y. iki sandorių sudarymo, padėtį, kas vėliau suteiktų ieškovei galimybę derėtis dėl žemės sklypo 1 pirkimo. Teisėjų kolegija pritaria šiam ieškovės motyvui. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį ir žemės sklypo 1 savininkams nutarus parduoti šį nekilnojamąjį turtą, ieškovė galėtų tapti potencialia pirkimo-pardavimo proceso dalyve, ko pakanka ieškovės suinteresuotumo bei teismo sprendimu sukeliamų teisinių padarinių konstatavimui. Pažymėtina, kad tik naujai parduodant žemės sklypą 1, turės būti vertinama ieškovės galimybė įsigyti miškų ūkio paskirties sklypą, jos atitikimas MĮ 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra svarbu, ar ieškinio tenkinimo atveju ieškovė įgis teisę nusipirkti žemės sklypą 1, ar atsakovams E. A., R. K., G. P., B. V. bus nustatyti tam tikri įpareigojimai parduoti ginčo sklypą. Nustačius tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo priimtas procesinis sprendimas niekaip neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų, nesukelia jai teisinių pasekmių.

21.       Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės negalėjimo pasinaudoti specialiuoju pažeistų teisių gynybos būdu, numatytu MĮ 4¹ straipsnio 7 dalyje, pagal kurią, jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, kas paneigia ieškovės suinteresuotumą, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė gina savo pažeistas teises siekiant ateityje pasinaudoti pirmumo teise sudaryti žemės sklypo 1 pirkimo-pardavimo sandorį. 

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

22.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, preziumavo ieškovės ginčijamų sandorių neteisėtumą (apsimestinumą), ką paneigti turėjo atsakovai, nors įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka ieškovei.

23.       Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija, pirmiausia, pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

24.       CPK 178

25.       Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi apsimestiniu sandoriu pripažįstamas toks sandoris, kuris sudarytas kitam sandoriui pridengti. Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Nors teisės norma tiesiogiai nenurodo, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, tačiau jos turinio nuostata, jog, konstatavus išoriškai sudaryto sandorio apsimestinį (simuliacinį) pobūdį, oficialiai pripažįstamas nuslėptas, šalių valia atitinkantis sandoris, reiškia, kad išoriškai sudarytas, siekiant nuslėpti tikrąjį, sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

26.       Pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytai išvadai, kad ginčijamo sandorio (mainų sutartis) turinys bei pasekmės patvirtina jo apsimestinumą (CK 1.87 straipsnis), atsakovės UAB „Miškų fondas“ siekį įsigyti nuosavybę į žemės sklypą 1, ir šio sklypo savininkų ketinimą parduoti, o ne padovanoti šį nekilnojamąjį turtą būtent atsakovei UAB „Miškų fondas“, ko atsakovai nėra paneigę. Šią išvadą besąlygiškai pagrindžia mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo data bei šių sandorių sudarymo sąlygos. Kaip nurodyta mainų sutartyje, šalys sulygo, jog mainomi daiktai nėra lygiaverčiai: žemės sklypas 1 įvertinamas 24 000 Eur, o žemės sklypas 2 – 100 Eur, todėl atsakovė UAB „Miškų fondas“ sumokėjo atsakovams 24 000 Eur (mainų sutarties 3.1. punktas). Po dviejų savaičių nuo mainų sutarties sudarymo – 2018 m. lapkričio 21 d., atsakovai E. A., R. K., G. P., B. V. už 100 Eur pardavė atsakovei UAB „Miškų fondas“ sklypą, kurį buvo įsigiję mainų sutartimi. Pinigus už daiktą pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį (pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punktas). Taigi, 24 000 Eur, likę pas atsakovus E. A., R. K., G. P. ir B. V., sumokėti mainų sutarties pagrindu, ir žemės sklypo 2 pardavimas atsakovei UAB „Miškų fondas“ patvirtina atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. norą parduoti atsakovei UAB „Miškų fondas“ žemės sklypą 1, o ne jį išmainyti į žemės sklypą 2. Byloje nustačius aplinkybes, patvirtinančias ieškovės dėstomą poziciją dėl sandorio apsimestinumo, atsakovai, vadovaudamiesi rungimosi principu, turėjo pareigą paneigti nustatytus faktus. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių ginčo sandorio šalių siekį sukurti teisinius santykius, kylančius iš mainų sutarties, t. y. kad atsakovai norėjo įgyti ir disponuoti žemės sklypu 2. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kas paskatino atsakovus E. A., R. K., G. P. ir B. V., praėjus dviem savaitėms po mainų sutarties sudarymo, parduoti atsakovei UAB „Miškų fondas“ žemės sklypą 2, įgytą mainų sutartimi. Aplinkybė, kad mainų sutartis buvo notarinės formos, savaime nepaneigia galimybės jį vertinti kaip apsimestinį.  

27.       Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Pagal MĮ 4¹ straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: žemės sklypo bendraturčiai; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Nagrinėjamoje byloje nustačius mainų sutarties apsimestinį pobūdį, ir tai, kad šalių tikrieji ketinimai buvo atsakovei UAB „Miškų fondas“ parduoti žemės sklypą 1 paneigiant ieškovės pirmumo teisę įsigyti šį sklypą, t. y. tikrojo sandorio (pirkimo – pardavimo) prieštaravimą imperatyviai teisės normai – MĮ 4¹ straipsnio 1 daliai, atsakovams E. A., R. K., G. P., B. V. ir atsakovei UAB „Miškų fondas“ negali būti taikomos jų iš tikrųjų turėto galvoje – žemės sklypo 1 pirkimo-pardavimo – sandoriui taikytinos taisyklės.

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino, tinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, tikslus. 

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30.       Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 887,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos (2020 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimas). Tačiau už suteiktas atstovavimo išlaidas prašoma atlyginti suma viršija Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (2019 m. IV ketvirčio VDU buvo 1 358,60 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas)), todėl ieškovės prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas tenkintinas iš dalies iš atsakovų ieškovei priteisiant 1 766,18 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 353,23 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų dydžių byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei GreenGold Timberlands 2, uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303461361) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“ (juridinio asmens kodas 304849452), E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 766,18 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 18 centų), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 353,23 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Aldona Tilindienė

Jūratė Varanauskaitė