Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti nuostolius dėl patalpų būklės (sienų, grindų, elektros instaliacijos, baldų) pabloginimo 21. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). 22. Vadovaujantis Nuomos sutarčių 16.1 punktu, nuomininkas privalo perduoti įrengtas, sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų). Nuomos sutarčių 16.2 punkte numatyta, kad jeigu su nuomotoju nebuvo susitarta kitaip, nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti visus kilnojamus daiktus, baldus iki pasibaigimo laiko, už kuriuos nuomininkas sumokėjo arba kuriuos įrengė patalpose, laikantis savo įsipareigojimo perduoti patalpas tokios būklės, kokios jos buvo nuomos mokėjimo pradžios dieną atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų). Nuomos sutarčių 16.3 punkte numatyta, kad jeigu šalys nesusitarė raštu, kad pakeitimų, padarytų pritaikant patalpas nuomininko veiklai, nebūtina grąžinti į pradinę jų padėtį, nuomininkas privalo atkurti pradinę patalpų būklę iki pasibaigimo laiko, kad patalpos atrodytų taip pat, kaip ir nuomos mokėjimo pradžios dieną atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų). 23. Ieškovų teigimu, atsakovė patalpas po nuomos sutarčių nutraukimo 2021-08-06 ieškovams grąžino neišvalytas, neatnaujintas (nesuremontuotas), su akivaizdžiais defektais. Byloje ieškovai yra pareiškę reikalavimus dėl 9031,93 Eur nuostolių, susijusių su patalpų sutvarkymu (remontu), kurių dydį apskaičiuoja pagal 2021-08-13 UAB „Eltva“ ir UAB „AMTT“ parengtas sąmatas, priteisimo iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad patalpos po jų grąžinimo ieškovų buvo faktiškai suremontuotos. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patalpų remonto darbus atliko ir po atsakovės patalpų grąžinimo patalpose rastus defektus šalino UAB „Kramas statyba“, kurios atliktus darbus patvirtina 2021-01-06 ir 2022-01-15 atliktų darbų aktai ir kuriai ieškovai iš viso sumokėjo 7050,87 Eur su PVM, taip pat OU „Vitali“ - atliko įtempiamų lubų montavimo darbus, 700 Eur vertės, be to, ieškovai pirko patalpų sutvarkymui (remontui) reikalingas medžiagas, kurių pirkimą patvirtina į bylą pateikti kvitai bendrai 1567,11 Eur sumai (2022-05-31 ieškovų prašymas su priedais). Taigi ieškovai teigia, jog realiai išlaidų patalpų remontui, siekiant pašalinti po atsakovės išsikraustymo paliktus defektus, patyrė daugiau nei pareikštu ieškiniu reikalauja iš atsakovės. 24. Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusiojo teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Atsižvelgiant į tai, byloje nustačius, kad už po atsakovės išsikraustymo patalpose užfiksuotus defektus, kurių pačio fakto iš esmės atsakovė byloje neginčijo, atsakinga atsakovė, patalpoms esant faktiškai suremontuotoms, nuostoliais galėtų būti pripažintos ne didesnės išlaidos, nei ieškovai faktiškai patyrė suremontuodami patalpas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). 25. Ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas - žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, išskyrus kaltę (kuri preziumuojama). Taigi ieškovai, reikalaudami iš atsakovės ieškinyje nurodytų nuostolių dėl jų turto apgadinimo atlyginimo, turėjo įrodyti, kad turtas buvo apgadintas būtent patalpų nuomos atsakovei laikotarpiu ir kad nurodyto turto apgadinimas nėra susijęs su įprastu tokio daikto naudojimu pagal paskirtį. CK 6.500 straipsnis nustato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. 26. Byloje nustatyta, kad atsakovės išsinuomotos patalpos buvo įrengtos ir pritaikytos veiklai prieš atsakovę buvusių nuomininkų, patalpos nuomojamos buvo dar nuo 2008 metų, atsakovei nuomos pagrindu perduotos patalpos buvo nenaujos, be kapitalinio remonto – tokias aplinkybes nurodė buvę patalpų savininkai (tretieji asmenys byloje), iš kurių patalpas ieškovai įsigijo. Ieškovų ir trečiųjų asmenų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.4 punkte yra nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo (pasinaudojo pilnutine patikrinimo teise) perkamą turtą kartu su pardavėju jo buvimo vietoje iki šios Sutarties pasirašymo, apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie trūkumai, kurie blogina ar galėtų bloginti ateityje turto kokybę. Daikto1 (negyvenamųjų patalpų-kirpyklos) techninę būklę įvertino pats pirkėjas, o pardavėjas suteikė jos įvertinimui absoliučiai visas galimybes bei priemones, kurios, pirkėjo nuomone, buvo būtinos siekiant tinkamai įvertinti turto būklę, kokybę bei atitikimą pirkėjo lūkesčiams. Minėtu pirkimo-pardavimo sutarties punktu pirkėjas taip pat patvirtino, kad turto būklė ir kokybė pirkėjui yra priimtina ir tinkama. Perkamo turto kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, daiktui keliamus reikalavimus bei atitinka pirkėjo mokamą kainą. 27. Iš bylos duomenų matyti, kad konkreti patalpų būklė jų perdavimo nuomininkei (atsakovei) metu fiksuota nebuvo, patalpų priėmimo aktuose tik lakoniškai buvo nurodyta, kad nuomininkė patalpas priėmė tokios būklės, kokios jos yra išnuomotos patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Atsakovė byloje teigė, kad jai naudojantis patalpomis jų būklė nepasikeitė nuo tos, kokios būklės patalpas ji buvo gavusi iš ankstesnių nuomininkų, būklė net gal pagerėjo, nes karantino metu patalpose buvo daromas remontas, be to, atsakovė pažymėjo, kad visi defektai ieškovams turėjo būti matomi patalpų įsigijimo metu, ieškovai dažnai lankydavosi patalpose dar iki jų įsigijimo, atsakovės vadovės santykiai su ieškovais buvo draugiški, ji ir pasiūlė ieškovams įsigyti patalpas. 28. Specialisto V. R. 2021-08-13 defektiniame akte nurodyti tokie defektai: 28.1. Minėto akto 1 punkte nurodyta, kad netvarkingai sumontuota vidaus, lauko elektros instaliacija. Vietomis ~ 230 Voltų (VAC) įtampos izoliacijos laidai atviri. Kibirkščiuoja maitinimo šaltinis. Reikalingas demontavimas, nes tai lėmė priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus. 28.2. Akto 2 punkte nurodyta, kad vidaus, lauko reklamos elementų tvirtinimai padaryti metaliniais varžtais, į PVC langų rėmus. Pragręžtos langų konstrukcijos. Dėl ko susidarys šalčio tilteliai. 28.3. Akto 3 punkte nurodyta, jog iš 8 sumontuotų dūmų aptikimo detektorių patikrinimo metu veikė tik 4 detektoriai. Nebuvo atliekama periodinė detektorių patikra. Detektoriai uždažyti dažais, reikalingas jų keitimas. 28.4. Akto 4 punkte nurodyta, kad gaisro pavojaus mygtukas dėl sugriautos pertvaros sumontuotas ne pagal įrengimo taisykles (2,2 m aukštyje nuo grindų). Pagal taisykles jis turėjo būti sumontuotas 1,5 m nuo grindų. Reikalingas permontavimas. 28.5. Akto 5 punkte nurodyta, kad elektros instaliacija ~ 230 Voltų (VAC) neprižiūrėta ir palikta netvarkinga. Nutraukti kontaktų laidai, kurie liečiasi su degiom konstrukcijom (baldais). Maitinimo šaltiniai, elektros laidai prijungti prie stacionarių elektros lizdų pažeidžiant elektros EĮĮT reikalavimus (laidų skerspjūviai neatitinka saugių instaliavimo reikalavimų). Tai lėmė priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus. 28.6. Akto 6 punkte nurodyta, kad reikalingas šviestuvų remontas. Sudaužyti dviejų šviestuvų stikliniai gaubtai. 28.7. Akto 7 punkte nurodyta: burzgia oro ištraukimo ventiliatoriai, reikalingas remontas. 28.8. Akto 8 punkte nurodyta: nevalyti ventiliacijos kanalai ir difuzoriai. 28.9. Akto 9 punkte nurodyta: demontuotas signalizacijos stiklo dūžio detektorius. 29. Specialisto A. S. surašytame defektiniame akte nurodyti tokie defektai: 29.1. Nenuimti reklamos lipdukai nuo vitrininių langų iš lauko pusės, nedemontuota reklamos konstrukcija nuo vitrinų stiklų iš vidinės pusės. Vitrinų stiklų rėme padarytos skylės nuo tvirtinimo varžtų. 29.2. Demontuotos gipskartono pertvarų konstrukcijos (pertvara 111-2 patalpoje) ir padarytas antras praėjimas į minėtą patalpą. Reikalingas atstatymas. 29.3. Sugadintos esamos įtempiamos lubos (patalpoje 111-1). Reikalingas keitimas. 29.4. Dėl netinkamai eksploatuojamų patalpų (nešildant) atsirado ant lubų ir sienų pelėsis; susiformavo įšalas, ko pasėkoje atkrito lubų GKP, atkrito roletas, lubose atsirado skylės. 29.5. Sienose palikta skylių (111-1, 111-2, 111-3, 111-5, 111-8 patalpose), nudaužymų, dekoracijų elementų, sugadinti tapetai. Reikės nulupti esamus visus tapetus, paruošti sienas tapetų klijavimui ir klijuoti naujus arba sienas dažyti dažais. Sugadintoms sienoms reikalingas kosmetinis remontas, t. y. glaistyti, šlifuoti, paruošti dažymui ir dažyti. 29.6. Sugadinta PVC danga (111-2) patalpoje. Minėtoje patalpoje reikalingas dangos keitimas. 29.7. Laminuotų grindų danga sugadinta (111-3 patalpoje), mechaniniu būdu padarytos skylės, kurios užtaisytos. Reikalingas grindų keitimas su grindjuostėmis. 29.8. Baldų stalviršiai nuo drėgmės išbrinko ir pakeitė estetinį vaizdą (patalpose 111-1, 111-3, 111-5, 111-8). Reikalingas baldų remontas, t. y. stalviršių keitimas demontuojant senas (išmontuojant ir sumontuojant esamas kriaukles su maišytuvais). 29.9. Vėdinimo difuzoriai nevalyti, reikalingas valymas. 29.10. Nuomotojas patalpas paliko nesutvarkytas. Paliktos šiukšlės, sena buitinė technika. Reikalingas patalpų valymas ir šiukšlių, paliktos buitinės technikos utilizavimas. 30. Nuomos sutarčių 4.1 punkte buvo numatyta, kad visą patalpų priežiūrą ir atnaujinimą atlieka nuomininkas savo sąskaita ir rizika taip, kad patalpos būtų geros būklės. CK 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kito nenustato įstatymai ar sutartis. Iš trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ankstesni nuomotojai (iki patalpų pardavimo ieškovams) atsakovei jokių pretenzijų dėl patalpų būklės ar dėl netinkamo atsakovės kaip nuomininkės pareigų vykdymo (pvz., einamojo remonto nedarymo) neturėjo. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2021 m. vasario mėnesį patalpose darė remontą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad iki atsakovės išsikraustymo iš patalpų (po sutarties nutraukimo) ieškovai būtų atsakovei reiškę kokias nors pretenzijas dėl patalpų netinkamos būklės ar netinkamo naudojimo. 31. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad vidaus ir lauko reklamas būtų sumontavusi būtent atsakovė, priešingai, tiek trečiųjų asmenų atstovų, tiek atsakovės vadovės paaiškinimai apie tai, kad atsakovei buvo išnuomotos jau įrengtos ir kirpyklos veiklai ankstesnių nuomininkų pritaikytos patalpos leidžia daryti išvadą, kad reklamos tvirtinimai padaryti dar prieš atsakovei atsikraustant į patalpas, be to, ieškovai nusipirko jau veikiančią kirpyklą, todėl akivaizdu, jog visos reklamos patalpų įsigijimo metu buvo pritvirtintos ir jų tvirtinimai buvo matomi pirkėjams, kas matyti ir ieškovų pateiktų patalpų nuotraukų jų įsigijimo metu. Kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (6.1.4 p.), ieškovams buvo sudarytos visos galimybės apžiūrėti perkamas patalpas ir byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų reiškę kokias nors pretenzijas dėl įsigyjamose patalpose įrengtos reklamos, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už reklamos tvirtinimo defektus. 32. Teismas pažymi, kad ieškovai byloje neįrodinėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole (o taip pat ir V. R. bei A. S. defektinių aktų atitinkamai 4 ir 2 punktuose) kaip defektą nurodytą patalpos Nr. 111-2 perdarymą (padaryti du įėjimai) padarė atsakovė jos patalpų nuomos laikotarpiu ir dėl šio defekto pretenzijų atsakovei nereiškė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės vadovė, ji, išsinuomojusi patalpas, jokių minėtos patalpos pertvarkymų nedarė, gaisro pavojaus mygtuko neįrenginėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovams nereiškiant pretenzijų dėl perdarytos patalpos, pagal bylos duomenis nėra ir pagrindo iš atsakovės reikalauti dėl patalpos Nr. 111-2 perdarymo netinkamai sumontuoto gaisro pavojaus mygtuko permontavimo išlaidų (dėl sprendimo 28.4 punkte nurodyto defekto). 33. Specialisto V. R. defektinio akto 4 punkte yra nurodyta, kad dėl netinkamai eksploatuojamų patalpų (nešildant) atsirado ant lubų ir sienų pelėsis. Tačiau atsakovės į bylą pateikti įrodymai – AB „Vilniaus šilumos tinklų“ sąskaitos – patvirtina, kad patalpos 2020 - 2021 m. žiemos laikotarpiu buvo šildomos. Be to, atsakovės vadovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovų nurodomas pelėsis jau buvo ieškovams perkant patalpas, jis buvo atsiradęs jau anksčiau. Trečiojo asmens Ž. A. IĮ savininkas Ž. A., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iš atsakovės buvo kelis kartus gavęs skundų dėl pratekėjimo pro langus, šios problemos buvo sprendžiamos. Pažymėtina, kad ieškovai į bylą nėra pateikę fotonuotraukų patalpų įsigijimo metu tų patalpų vietų, kuriose užfiksuotas pelėsis atsakovei išsikraustant iš patalpų. Įvertinęs bylos duomenis, teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad pelėsio ant lubų ir sienų atsiradimo priežastis yra būtent patalpų netinkamas šildymas ir kad pelėsis patalpose atsirado jau po to, kai patalpas nusipirko ieškovai. Atsižvelgiant į tai, ieškovai neįrodė ir teismas nenustatė, kad pelėsio patalpose atsiradimą sąlygojo kokie nors atsakovės neteisėti veiksmai (netinkama patalpų priežiūra ar kt.), todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už su pelėsiu susijusius patalpų defektus. 34. V. R. defektinio akto 7 punkte nėra nurodyta ir nustatyta oro ištraukimo ventiliatorių burzgimo priežastis, dėl kurios reikalingas remontas, tuo tarpu ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad oro ištraukimo ventiliatorių netinkamą veikimą būtų sąlygoję atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl nėra pagrindo atsakovės pripažinti atsakinga už šį nurodytą patalpų defektą. 35. Atsakovės vadovė, duodama paaiškinimus teisme, teigė, kad visi lubų ir grindų defektai, pelėsis ieškovams buvo ir galėjo būti matomi patalpų įsigijimo metu. Ieškovai į bylą yra pateikę tik kelias patalpų fotonuotraukas įsigijimo metu, kuriose patalpų lubų ir grindų būklė iš esmės nėra matoma. Tretieji asmenys byloje yra nurodę, kad jų parduotos patalpos buvo nenaujos, be kapitalinio remonto, gana ilgai naudojamos kirpyklų veiklai. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad per mažiau nei metų laikotarpį, iš kurio tris mėnesius (2020 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. vasario 16 d.) dėl paskelbto griežto karantino buvo draudžiama kirpyklų veikla, galėjo atsirasti ženklūs patalpų defektai, kurių nebuvo ieškovams įsigyjant patalpas. Teismas pažymi, kad patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad perkamo turto kokybė atitinka pirkėjo mokamą kainą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad defektiniame akte nurodyta patalpų grindų ir lubų būklė tokia jau buvo ir patalpų pirkimo metu ir pagal tokią būklę buvo nustatoma patalpų pardavimo kaina, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės lubų ir grindų remonto išlaidų (CPK 185 straipsnis). 36. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra paminėtas tik vienas sudužęs šviestuvas. Atsakovės vadovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad vieno šveistuvo nebuvo nuo pat nuomos pradžios, t. y. jis atrodė visuomet taip pat, kaip ir yra užfiksuota defektiniame akte. Nurodyto šviestuvo būklė nėra fiksuota ieškovų pateiktose patalpų fotonuotraukose patalpų įsigijimo metu, todėl teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad toje vietoje apšvietimas buvo tokios būklės jau ieškovams įsigyjant patalpas, todėl ieškovai nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl šviestuvo. 37. Teismo vertinimu, specialisto A. S. defektinio akto 8 punkte nurodytas defektas - baldų stalviršiai nuo drėgmės išbrinko ir pakeitė estetinį vaizdą (patalpose 111-1, 111-3, 111-5, 111-8), dėl kurio nurodoma, jog reikalingas baldų remontas, t. y. stalviršių keitimas demontuojant senas (išmontuojant ir sumontuojant esamas kriaukles su maišytuvais) – vertintinas kaip dėl daikto natūralaus nusidėvėjimo daiktą ilgą laiką naudojant pagal paskirtį atsiradęs defektas, nes natūralu, kad kriauklėms esant įmontuotoms į baldų stalviršius, jie neišvengiamai gauna drėgmės ir per ilgą laiką nusidėvi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažįsta, kad baldų stalviršiai estetinį vaizdą prarado dėl atsakovės netinkamo baldų naudojimo, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti baldų stalviršių keitimo išlaidas. 38. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai turtas yra atkurtas (pažeidimai yra pašalinti), nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti jo realiai patirtų išlaidų, todėl nagrinėjamu atveju teismas ieškovų pateiktomis sąmatomis, pagal kurias turtas nebuvo atkutinėjamas (t. y. sudarytomis V. R., UAB „AMTT“, A. C.), nesivadovauja. 39. Nors ieškovai teigė, kad atsakovė patalpose paliko šiukšlių, senos buitinės technikos, tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl atsakovės paliktų šiukšlių sutvarkymo ir buitinės technikos išvežimo būtų patyrę kokių nors realių išlaidų, todėl teismas laiko, kad ieškovai neįrodė žalos, susijusios su šiukšlių sutvarkymu ir senos buitinės technikos utilizavimu, fakto. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra ir duomenų, galinčių patvirtinti, kokia konkreti buitinė technika priklausė atsakovei, kad ieškovai būtų kreipęsi į atsakovę dėl konkrečios buitinės technikos iš patalpų pašalinimo ir kad atsakovė būtų atsisakiusi tai padaryti. 40. Atsakovė byloje neginčijo, kad sienose buvo tam tikrų nudaužymų, taip pat sienose liko skylių po to, kai atsakovė nusikabino ir išsivežė kai kuriuos savo baldus, taip pat ant sienos buvo dekoracijų elementų. Iš esmės sienų būklė detaliai buvo galima pamatyti tik po to, kai atsakovė išsikraustė iš patalpų. Specialisto A. S. defektinio akto 5 punkte nurodyta, kad sienose palikta skylių (111-1, 111-2, 111-3, 111-5, 111-8 patalpose), nudaužymų, dekoracijų elementų, sugadinti tapetai, reikės nulupti esamus visus tapetus, paruošti sienas tapetų klijavimui ir klijuoti naujus arba sienas dažyti dažais; sugadintoms sienoms reikalingas kosmetinis remontas, t. y. glaistyti, šlifuoti, paruošti dažymui ir dažyti. Atsižvelgiant į Nuomos sutarčių 16.3 punktą, teismas laiko, kad ieškovės paliktos sienų būklės (skylės, likę po nukabintų baldų, nepašalinti dekoro elementai) negalima vertinti kaip natūralaus nusidėvėjimo, todėl ieškovams turi būti atlygintos sienų remonto išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtus defektus šalino ieškovų pasamdytas rangovas - UAB „Kramas statyba“, iš atsakovės priteistinos ieškovų patirtos išlaidos už šių defektų šalinimą, nurodytos 2022-01-15 Atliktų darbų akto Nr. A1 1 punkte (62,54 Eur), 3 punkte (60,25 Eur), 4 punkte (81,88 Eur), 5 punkte (34,06 Eur), 6 punkte (1756,40 Eur), 7 punkte (27,59 Eur), 12 punkte (50,66 Eur), 13 punkte (42,66 Eur), 14 punkte (14,22 Eur), 15 punkte (172,99 Eur), taip pat 21 proc. PVM nuo priskaičiuotos sumos (2303,25 Eur * 21 proc. = 2786,93 Eur), iš viso 2786,93 Eur. 41. Atsakovė byloje neginčijo, kad patalpų nuomos laikotarpiu ji privalėjo prižiūrėti, kad patalpose sumontuoti dūmų detektoriai būtų tvarkingi, taip pat prižiūrėti, palaikyti tvarkingą elektros instaliaciją, užtikrinti priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi. Atsakovės vadovė, duodama paaiškinimus teisme, teigė, kad patalpose būdavo atliekama periodinė dūmų detektorių patikra, kad jie buvo veikiantys, taip pat teigė, kad elektros instaliacija buvo tvarkinga, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti tokius atsakovės vadovės teiginius (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dūmų detektoriai, apsauginės signalizacijos dūžio detektorius, elektros instaliacija buvo tinkamai veikiantys ir tinkamai prižiūrimi nuomos laikotarpiu, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už V. R. defektinio akto 3, 5, 8 punktuose nustatytus defektus po atsakovės išsikraustymo (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad minėtus defektus šalino ieškovų pasamdytas rangovas - UAB „Kramas statyba“, iš atsakovės priteistinos ieškovų patirtos išlaidos už šių defektų šalinimą, nurodytos 2022-01-06 Atliktų darbų akto Nr. A1 1-4 punktuose (169,62 Eur, 266,26 Eur, 24,37 Eur, 100 Eur), 6 punkte (134,57 Eur), 7 punkte (306,65 Eur), 11 punkte (31,85 Eur) ir 12 punkte (16,56 Eur), taip pat 21 proc. PVM nuo priskaičiuotos sumos (1049,88 Eur * 21 proc. = 1270,35 Eur), iš viso 1270,35 Eur. 42. Tokiu būdu, teismas vertina, jog iš viso ieškovai pagrindė reikalavimus dėl 4057,28 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės, tuo tarpu likusioje dalyje ieškovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 179, 185 straipsniai). Dėl procesinių palūkanų 43. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovės ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų grąžinti sumokėtą depozitą ir priteisti procesines palūkanas 44. Nuomos sutarčių 8.2 punkte numatyta, kad depozitas yra laikomas bet kokių nuomininko nuomotojui mokėtinų sumų, susijusių su Sutartimi, sumokėjimo užtikrinimo priemone, įskaitant nuomininko įsipareigojimų atlaisvinant patalpas vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus Sutarčiai ir patenkinus visus nuomotojo reikalavimus, visas arba likusi dalis depozito yra grąžinama nuomininkui. Nuomos sutarčių 8.3 punkte numatyta, kad palūkanos už depozitą nėra skaičiuojamos. 45. Ieškovai pateikė į bylą 2022-11-21 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad į atsakovės sąskaitą pervedė 500 eurų depozito sumą. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas paminėtas rašytinis įrodymas yra tinkamas ir pakankamas patvirtinti, kad ieškovai pareigą grąžinti atsakovei 500 eurų depozitą yra įvykdę, tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų, galinčių paneigti atlikto mokėjimo pavedimo duomenų teisingumą ir patvirtinti, kad mokėjimo pavedime nurodyti pinigai jos nepasiekė, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu nustačius, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl depozito grąžinimo ieškovų yra įvykdytas, patikslintas priešieškinis dėl šio reikalavimo atmestinas. Taip pat atmestinas ir patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo negrąžintos depozito sumos priteisimo, nes, nepaisant to, kad depozitas grąžintas tik po priešieškinio pareiškimo jau bylą nagrinėjant teisme, tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovai turėjo reikalavimų atsakovei po nuomos sutarčių pasibaigimo ir dalis šių reikalavimų, kurių suma viršija depozito sumą, teismo pripažinti pagrįstais, todėl, vadovaujantis Nuomos sutarčių 8.2 punktu, CK 6.208 straipsnio 4 dalimi, ieškovai turėjo teisę atsakovei negrąžinti depozito iki jų pagrįstų reikalavimų patenkinimo, todėl procesinės palūkanos iš ieškovų nuo negrąžintos depozito sumos atsakovei nepriteistinos. Dėl bylinėjimosi išlaidų 46. Atsakovei atsisakius nuo dalies priešieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jai grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, paskaičiuota nuo atsisakomų reikalavimų sumos. Atsakovės, pateikdama priešieškinį buvo sumokėjusi 271 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei patikslinus priešieškinio reikalavimus, 2022-03-17 teismo nutartimi atsakovei buvo grąžinta 90 Eur permokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakomų patikslinto priešieškinio reikalavimų sumos, t. y. 169,98 Eur (7554,66 Eur*0,03*0,75). 47. Nustatyta, kad byloje ieškovai buvo pareiškę turtinius reikalavimus, kurių bendra suma sudarė 13031,93 Eur. Byloje priimtu sprendimu patenkinti ieškovų reikalavimai 4057,28 Eur sumai, t. y. patenkinta 31,13 procentų ieškovų reikalavimų, atmesta 68,87 procentai ieškovų reikalavimų. 48. Atsakovė patikslintu priešieškiniu buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, kurių bendra suma sudarė 8054,66 eurų. Teismo sprendimu patikslinto priešieškinio 500 Eur sumos reikalavimas atmestas, likusioje patikslinto priešieškinio dalyje (dėl 7554,66 Eur priteisimo) byla nutraukta atsakovei šioje dalyje atsisakius patikslinto priešieškinio. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė patikslinto priešieškinio dalies atsisako todėl, jog laiko, kad šie reikalavimai nėra pakankamai pagrįsti, todėl abejojama, kad jie galėtų būti teismo patenkinti. Atsižvelgus į nurodytas patikslinto priešieškinio dalies atsisakymo priežastis, taip pat į tai, kad likusioje reikalavimo dalyje patikslintas priešieškinis buvo atmestas bei kartu teismas pripažino, jog ieškovams turint pagrįstų turtinių reikalavimų atsakovei depozitas galėjo būti negrąžinamas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tokias pačias taisykles, kaip būtų paskirstoma, jeigu patikslintas priešieškinis būtų atmestas visa apimtimi (CPK 94 straipsnio 1 dalis). 49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 5477,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 293 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 41 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 150 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 120 Eur už A. C. statybos darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo sąmatinius skaičiavimus, 4873,50 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas pažymi, kad 120 Eur ieškovų patirtų išlaidų už sąmatinius skaičiavimus nėra pagrindo laikyti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nes minėti paskaičiavimai buvo atlikti po to, kai ieškovai jau buvo faktiškai atlikę patalpų remontą ir turėjo duomenis apie realiai patirtas remonto išlaidas, todėl minėti paskaičiavimai jokios įrodomosios reikšmės bylai neturėjo ir teismas šių išlaidų nepriskiria prie paskirstytinų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 41 Eur žyminio mokesčio, ieškovų sumokėto už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas šį ieškovų prašymą atmetė. 51. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 2971,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 11,02 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (271 Eur – 90 Eur (grąžinta žyminio mokesčio dalis) - 169,98 Eur (grąžinta žyminio mokesčio dalis)), 1100 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (advokato padėjėja R. Minkevičienė), 450 Eur už priešieškinio parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teisme (advokatė S. Mažeikienė), 1360 Eur už advokato teisinę pagalbą – atstovavimą teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, prašymų parengimą (advokatas S. Papijanc). 52. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimo sumą, ieškovams iš atsakovės priteistina 91,29 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Tuo tarpu atsakovei iš ieškovų žyminis mokestis už priešieškinį nepriteistinas. 53. Sprendžiant dėl ieškovams iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgtina į tai, kad 150 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą susiję išimtinai tik su ieškiniu, todėl priteistina 46,70 Eur (150 Eur * 31,13 proc.) šių išlaidų. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai patyrė 847 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, todėl visa ši suma priteistina ieškovams iš atsakovės. Likusios ieškovų advokato teisinės pagalbos išlaidos paskirstytinos taip: byloje nesant tikslesnių duomenų apie teisinės pagalbos išlaidų pobūdį, byloje nagrinėjant tiek ieškinį, tiek priešieškinį, darytina išvada, kad pusė ieškovų patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų susiję su ieškiniu, kita pusė - su priešieškiniu, todėl iš bendros ieškovų patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų sumos atėmus tik su priešieškiniu susijusią bylinėjimosi išlaidų dalį, ši suma dalintina per pusę ((4873,50 Eur – 847 Eur) / 2 = 2013,25 Eur), pusę sumos (2013,25 Eur) ieškovams priteisiant visą (kaip susijusią su priešieškinio reikalavimais), o kitos pusės dalies priteisiant 31,13 proc. (2013,25 Eur * 31,13 proc. = 632,99 Eur). Taigi ieškovams iš atsakovės priteistina 3493,24 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 91,29 Eur žyminio mokesčio ir 46,70 Eur išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, iš viso 3631,23 Eur. 54. Sprendžiant dėl atsakovei iš ieškovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų, advokatų teisinės pagalbos išlaidos paskirstytinos pagal tai, ar jas galima identifikuoti, kaip konkrečiai susijusias tik su ieškiniu, ar su priešieškiniu, ar su abiem kartu. Nustatyta, kad 1100 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovė patyrė už atsiliepimo į ieškinį surašymą, todėl atsakovei iš ieškovų priteistina 757,57 Eur šių išlaidų (1100 Eur * 68,87 proc.). Atsakovės patirtos 450 Eur išlaidos už priešieškinio surašymą nepriteistinos. Likusios advokato teisinės pagalbos išlaidos paskirstytinos taip: (1560 Eur / 2) * 68,87 proc. = 537,19 Eur. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovų priteistina iš viso 1294,76 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų. 55. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 2336,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (3631,23 Eur - 1294,76 Eur). 56. Byloje susidarė 12,79 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 str. 5 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovų ir atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,79 Eur iš atsakovės ir 6 Eur iš ieškovų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB „Statistas“, juridinio asmens kodas 303270502, 4057,28 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 28 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4057,28 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2336,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovės UAB „Statistas“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies patikslinto priešieškinio tenkinti. Nutraukti civilinę bylą dalyje pagal atsakovės UAB ,,Statistas“ patikslintą priešieškinį ieškovams R. J. ir I. J. dalyje dėl 7554,66 Eur nuostolių atlyginimo. Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti. Grąžinti atsakovei UAB ,,Statistas“, juridinio asmens kodas 303270502, 169,98 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022-02-17 mokėjimo nurodymu. Priteisti iš ieškovų R. J., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 eurus (šešis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Priteisti iš atsakovės UAB „Statistas“, juridinio asmens kodas 303270502, 6,79 eurus (šešis eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Jorūnė Pukinskienė |