Civilinė byla Nr. 2-2365/2011
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00309-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
102.2; 122.4; 126.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ertresa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ertresa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ertresa“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieškinį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo proceso teisės normų, apibrėžiančių procesinio termino skaičiavimo pradžią, tvarką ir procesinio termino praleidimo pasekmes.
Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Ertresa“ iškėlimo, nurodydamas, kad atsakovas yra nemokus, nes nepaisant raginimo, per 31 dieną nesumokėjo ieškovui 44 935,36 Lt skolos. Ieškovas atsakovo bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Draugo petys“.
Atsakovas UAB „Ertresa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Ertresa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“.
Šiaulių apygardos teisme 2011 m. liepos 21 d. buvo gautas atsakovo UAB „Ertresa“ atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas pažymėjo, kad jis nepraleido skundžiamoje nutartyje nurodyto nutarties apskundimo termino, nes skundžiama nutartis jam buvo įteikta 2011 m. liepos 11 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovo UAB „Ertresa“ atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad skundžiama nutartis rašytinio proceso tvarka priimta 2011 m. liepos 5 d., tą pačią dieną ji buvo išsiųsta atsakovui, nutarties apskundimo terminas baigėsi 2011 m. liepos 15 d., atsakovas atskirąjį skundą išsiuntė paštu 2011 m. liepos 19 d., atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti neprašė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad atskirasis skundas teismui paduotas, praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas skundžiamą nutartį gavo 2011 m. liepos 11 d., tai yra likus 4 dienoms iki termino atskirajam skundui pateikti pasibaigimo, atsakovas turėjo laiko atskirąjį skundą pateikti per Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatytą ir skundžiamojoje nutartyje nurodytą 10 dienų terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Ertresa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties paduoti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas per 10 dienų, nepaaiškinant nuo kada jis turi būti skaičiuojamas, todėl atsakovas, įvertinęs CPK 335 straipsnio nuostatas, skundo termino eigos pradžią susiejo su nutarties įteikimo data ir skundo pateikimo teisę realizavo 8 dieną po skundžiamos nutarties gavimo dienos. Be to, atsakovas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesuvokė, jog skundo terminas baigėsi 2011 m. liepos 15 d. dėl to, kad teismas skundžiama nutartimi suklaidino atsakovą dėl termino eigos pradžios. Dėl tokių teismo veiksmų netūrėtų būti užkertamas kelias šaliai apskųsti galimai nepagrįstą nutartį ir teisės būti išklausytam principas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-40/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-42/2008);
- iš Lietuvos pašto duomenų bazės matyti, kad skundžiama nutartis pašte priimta 2011 m. liepos 7 d. 16 val. 34 min., iš ko seka, kad teismas nutartį išsiuntė po 2 dienų nuo jos priėmimo. Be to, teismas atsakovui nutartį išsiuntė nepirmenybine siunta, dėl ko paštas skundžiamą nutartį atsakovui įteikė po 4 dienų. Šios aplinkybės patvirtinta, kad teismas nesielgė sąžiningai, protingai ir teisingai, tai yra nedėjo visų pastangų tam, kad skundžiama nutartis kuo skubiau būtų įteikta atsakovui ir jis turėtų kuo daugiau laiko savo procesinių teisių įgyvendinimui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 75 straipsnyje yra įtvirtintos procesinės pasekmės, kylančios byloje dalyvaujantiems asmenims dėl procesinių terminų praleidimo. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius terminus išnyksta, pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Vienas iš procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties įgyvendinimas. CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo, kuriame įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK teisės normų atžvilgiu, 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (CPK 22 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Taigi, nutartims dėl bankroto bylos iškėlimo įstatymo leidėjas nustatė 10 dienų apskundimo apeliacine tvarka terminą, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis, šio įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas 10 dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti nėra naikinamasis (CPK 22 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Pasibaigus šiam terminui savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu. Ši teisė ir toliau gali būti įgyvendinama, jeigu praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 338 str.).
Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338 str.). Vertinant termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ar sprendimą apeliacine tvarka yra viena pagrindinių procesinių teisių, išplaukianti iš teisminės gynybos prieinamumo (CPK 5 str.), procesinės teisės būti išklausytam ir pateikti savo paaiškinimus (CPK 42 str.), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.), šalių rungimosi (CPK 12 str.) bei kitų civilinio proceso principų, kurių laikymasis užtikrina tinkamą procesą bei teisingą byloje kilusio ginčo išsprendimą. Be to, byloje kilusio ginčo pobūdis gali lemti, kad tam tikros bylos nagrinėjimas bus susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Tokiu atveju netinkamas bent vieno iš aukščiau minėtų civilinio proceso principų laikymasis, gali sukurti neigiamus padarinius ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir tam tikrai visuomenės daliai ar net pažeisti valstybės interesus.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160/2011). Viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose lemia tai, kad įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą neišvengiamai įtakoja visų įmonės kreditorių finansinius interesus bei įmonės darbuotojų socialinę gerovę, o taip pat ir visos visuomenės bei valstybės ekonomikos gerbuvį, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Taigi, dėl teisės į atskirąjį skundą įgyvendinimo bankroto byloje reikšmingumo, sprendžiant tokioje byloje atskirojo skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo padavimu įstatyme nustatytu terminu, visais atvejais svarstytina, ar termino nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir taip eliminuoti byloje dalyvaujančiam asmeniui galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. „Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3-135/2010, 2007 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-40/2007).
Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą 10 dienų terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria jam buvo iškelta bankroto byla, paduoti. Atskirajame skunde atsakovas įrodinėjo, kad jis nėra nemokus, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos ir neteisingos išvados, kad atsakovui keltina bankroto byla dėl jo nemokumo (b.l. 6-8). Taip pat iš Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. rugsėjo 8 d. pateiktų ieškovo ir atsakovo rašytinių paaiškinimų ir jų priedų matyti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimus dėl atsakovo skolos apmokėjimo ieškovui tvarkos ir terminų. Todėl galima manyti, kad apribojus atsakovui teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jam iškelta bankroto byla, atsakovas įgytų bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, nepaisant to, kad jis galimai eliminavo bankroto bylos iškėlimo jo atžvilgiu galimybę (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 11 p.).
Atsakovas atsakovas atskirąjį skundą padavė 2011 m. liepos 19 d. (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), kai tuo tarpu paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2011 m. liepos 15 d. -atsakovas terminą atskirajam skundui paduoti praleido nežymiai, tai yra tik 4 dienomis. Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, nurodydamas 10 dienų nutarties apskundimo terminą, neišaiškino nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas. Minėta nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka bei išsiųsta atsakovui paštu (b.l. 4). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl teismo nevisiškai tiksliai apibrėžtos nutarties apskundimo tvarkos, atsakovas, atsižvelgęs tik į tai, kad ši nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, per klaidą nutarties apskundimo terminą skaičiavo nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją bei atsižvelgusi į tai, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta teismo pareiga apibrėžti nutarties apskundimo tvarką ir terminą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo suklydimą dėl termino pradžios atskirajam skundui paduoti nustatymo, visų pirma lėmė neaiškiai teismo nutartyje nurodyta nutarties apskundimo tvarka. Be to, byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesine teise paduoti atskirąjį skundą, siekiant vilkinti procesą ir pan. Priešingai, atsakovas, klaidingai laikydamas termino skaičiavimo pradžia nutarties įteikimo dieną, laikėsi nutartyje nurodyto 10 dienų termino atskirajam skundui paduoti ir tą nurodė atskirajame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties (b.l. 6-8). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, jog būtent neaiškiai apibrėžta skundžiamos nutarties apskundimo tvarka, o ne atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar aplaidumas, lėmė nežymų termino atskirajam skundui paduoti praleidimą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja nutarties išsiuntimo terminą bei nutarties siuntimą nepirmenybine siunta kaip įtakojusius termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis. CPK 292 straipsnyje yra įtvirtinta nutarčių nuorašų išsiuntimo šalims ir tretiesiems asmenims tvarka, vadovaujantis kuria, nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nuorašai šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiami ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų priėmimo dienos. Jokių įpareigojimų teismui siųsti nutarčių nuorašus pirmenybine siunta įstatymo leidėjas neįtvirtino. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui išsiuntus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties nuorašą 2011 m. liepos 5 d. (b.l. 4) ar, kaip atsakovas įrodinėja, 2011 m. liepos 7 d. (b.l. 15), nutarties nuorašų išsiuntimo tvarka ir terminai nebuvo pažeisti. Todėl minėti atsakovo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija nenagrinėja Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. rugpjūčio 29 d. gautų ieškovo rašytinių paaiškinimų pagrįstumo (b.l. 20-21) bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. rugsėjo 8 d. gautų ieškovo ir atsakovo rašytinių paaiškinimų pagrįstumo, nes šiuose procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujantys asmenys kvestionuoja Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo iškelta atsakovui bankroto byla, teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu šios bylos apeliacijos objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties. Taigi, minėti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nenagrinėjami kaip neįtakojantys šios bylos apeliacijos objekto (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija iš nustatytų aplinkybių daro išvadą, kad procesinis terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai dėl atsakovo suklydimo, kurį lėmė neaiškus nutarties apskundimo tvarkos nurodymas, o ne atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar aplaidumas. Minėta termino praleidimo priežastis pripažintina svarbia bei sudarančia pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties paduoti (CPK 78 str., 307 str. 2 d., 338 str.). Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl atsakovui, nežymiai praleidusiam terminą atskirajam skundui paduoti dėl suklydimo, kurį įtakojo ir teismo veiksmai, neturėtų būti užkertamas kelias realizuoti vieną iš esminių procesinių teisių – galimybę apskųsti galimai nepagrįstą nutartį, kuri sukels teisines pasekmes ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet įtakos ir viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina atsakovo UAB „Ertresa“ atskirąjį skundą, panaikina Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį, atnaujina terminą atsakovo UAB „Ertresa“ atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties paduoti bei perduoda atsakovo UAB „Ertresa“ atskirąjį skundą su bylos medžiaga Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti dėl atskirojo skundo perdavimo teisėjų kolegijai arba grąžinimo pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 307 str. 2 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.
Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ertresa“ atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties ir skundą su civilinės bylos medžiaga perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Kazys Kailiūnas
Egidijus Žironas