Civilinė byla Nr. 2-112/2007
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 15
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Donato
Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės
„RRD“ ir suinteresuoto asmens Alfredo Kęstučio Dvelio atskiruosius skundus dėl
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas
suinteresuoto asmens Alfredo Kęstučio Dvelio prašymas dėl kasacine tvarka
išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-520-372/2006
pagal ieškovo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams likviduojamai
akcinei bendrovei ,,Oruva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Oruva“ ir Ko,
uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai
akcinei bendrovei ,,RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
Suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys kreipėsi
į teismą su prašymu atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr.
3K-3-529/2006 procesą, įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą,
kuriuo atmesti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos AB
Turto bankas, ieškinį. A.K.Dvelys nurodė, kad nuo 2003 metų vasario mėnesio jis
nebebuvo bankrutuojančios AB „Oruva“ administratoriaus įgaliotiniu, todėl
vėlesnės šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybės ir faktai jam nebuvo
žinomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi byloje
išsprendė kai kuriuos klausimus, susijusius su neįtraukto į bylos nagrinėjimą
asmens A.K.Dvelio teisėmis ir pareigomis. Remiantis CPK 366 straipsnio 1
dalies 7 punktu ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje
byloje. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
spalio 24 d. nutartyje A.K.Dvelio, kuris nedalyvavo bylos nagrinėjime, veikla buvo
įvertinta kaip nesąžininga. Tuo šiurkščiai pažeistos suinteresuoto asmens
A.K.Dvelio teisės, nes teismas nesuteikė šiam asmeniui galimybės išdėstyti savo
poziciją ir naudotis kitomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis.
Suinteresuoto asmens teigimu, nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m.
spalio 24 d. nutarties priėmimo metu, nei A.K.Dveliui nebuvo žinomos labai
svarbios naujai paaiškėjusios aplinkybės - Šiaulių apygardos teismo 2005 m.
sausio 3 d. įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-153-71/2005, 2005 m. sausio 3 d.
įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-154-71/2005 bei 2005 m. sausio 13 d. įsakymas
Nr. L2-213-71/2005. Šiais įsiteisėjusiais teismo įsakymais patvirtinta, kad
šioje civilinėje byloje ginčijami įskaitymai yra atsiradę jau AB „Oruva“
bankroto proceso laikotarpiu. Suinteresuotam asmeniui paaiškėjo dar viena nauja
aplinkybė, suteikianti pagrindą proceso atnaujinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006 m. spalio 24 d. nutartis grindžiama tuo, kad dyzelinių variklių gamybos
cechas, kurį atsakovas BAB „Oruva“ pardavė atsakovui UAB „Oruva“ ir Ko pagal
2002 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį, buvo įkeistas
ieškovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Pasak suinteresuoto asmens,
šio cecho areštas buvo panaikintas dar 2001 m. spalio 16 d., o priverstinė
hipoteka išregistruota hipotekos teisėjo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Tokiu
būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartį priėmė remiantis
klaidinga informacija dėl turto įkeitimo, neturint turto registro duomenų. Naujai
paaiškėjusi yra ir ta aplinkybė, kad ginčijamų įskaitymų metu UAB „Oruva“ ir Ko
nebebuvo UAB „Parex lizingas“ dukterinė įmonė, nes visos UAB „Parex lizingas“
turėtos akcijos 2002 m. vasario 26 d. sutartimi parduotos kitai įmonei.
Sudarant atitinkamas ūkines sutartis UAB „Oruva“ ir Ko buvo dukterinė UAB
„Parex lizingas“ įmonė, tačiau pasirašant įskaitymus pagal sutartines prievoles
– jau ne. Bankroto administratoriaus įgaliotinis A.K.Dvelys tokių duomenų
negalėjo turėti.
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio
27 d. nutartimi suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymą dėl proceso atnaujinimo
atmetė. Suinteresuoto asmens teigimu, nei jam, nei nutartį priėmusiam
kasaciniam teismui nebuvo žinoma apie Šiaulių apygardos teismo priimtus teismo
įsakymus civilinėse bylose Nr.L2-153-71/2005, Nr.L2-154-2005,
Nr.L2-213-71/2005. Teismo nuomone, šie įsakymai tik pakartojo aplinkybes,
kurios tiek šią bylą nagrinėjusiam teismui, tiek pačiam suinteresuotam asmeniui
buvo gerai žinomos. Jau paduodamas ieškinį ieškovas Lietuvos Respublikos
finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, pateikė atsakovų UAB „Oruva“
ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ pranešimus akcinei bendrovei „Oruva“ apie
atliktus lėšų užskaitymus. Byloje buvo pateikta faktoringo sutartis
Nr.C-DTJ-99-0015 bei papildomi susitarimai prie jos. Dalį jų pasirašė būtent
suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys. Susitarimą dėl 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo
sutarties Nr.C-DTJ-99-0015 nutraukimo taip pat pasirašė BAB „Oruva“ administratoriaus
įgaliotinis Alfredas Kęstutis Dvelys. Šių dokumentų pagrindu UAB „Parex
lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko pagal teismo įsakymus prisiteisė tas pačias jau
įskaitytas sumas. Pareiškėjas esmine proceso atnaujinimo aplinkybe nurodė į tai,
jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nepagrįstai įvardijo UAB „Oruva“ ir Ko dukterine UAB „Parex lizingas“ įmone.
Pareiškėjas, eidamas BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinio pareigas,
pasirašė rangos sutartį, kurioje UAB „Janušava“ įvardinta kaip dukterinė UAB
„Parex lizingas“ įmonė. UAB „Parex lizingas“ direktoriaus sprendimu Nr.2 UAB
„Janušava“ pavadinimas pakeistas į UAB „Oruva“ ir Ko, tačiau vieninteliu jos
akcininku liko UAB „Parex lizingas“. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo
teigti, jog UAB „Oruva“ ir Ko nebuvo dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė. Tiek
suinteresuotam asmeniui, tiek bylą nagrinėjantiems teismams ši aplinkybė buvo
žinoma, todėl negalima jos laikyti proceso atnaujinimo pagrindu. Vėlesnis UAB
„Oruva“ ir Ko akcijų pardavimas kitai įmonei esmės nekeičia. Be to, teismas
nurodė, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl hipotekos išregistravimo 2002
m. gruodžio 2 d. hipotekos teisėjo nutartimi negali būti vertinamos kaip naujai
paaiškėjusios, nebuvusios ir negalėjusios būti žinomos suinteresuotam asmeniui bylos
nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės jau buvo vertinamos remiantis Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartimi. Pastarasis procesinis dokumentas
nebuvo skundžiamas. Teismui pateikta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 27 d. nutartis, kuria nepatenkintas UAB „Oruva“ ir Ko prašymas
pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal 1998 m. sausio 15 d. turto
įkeitimo sutartį Nr.9-46 tarp AB „Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo dalyje. Šis dokumentas
papildomai patvirtina, kad hipoteka nustatyta tvarka nebuvo išregistruota,
todėl suinteresuoto asmens ginčijamos kasacinio teismo nutarties išvados yra
pagrįstos.
Nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismas nustatė, jog Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio
24 d. nutartyje nėra pasisakyta dėl suinteresuoto asmens A.K.Dvelio teisių ir
pareigų. Nutartyje pareiškėjas yra įvardinamas kaip AB „Oruva“
administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgaliotinis, o ne kaip fizinis asmuo, kuriam
perkeltos kokios nors pareigos. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nėra
pasisakyta dėl kokių nors įpareigojimų suinteresuotam asmeniui. Nutartis yra
paskelbta kaip vientisas procesinis dokumentas, kuriuo pasisakoma dėl UAB
„Parex lizingas“, BAB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko bei BAB „Oruva“
administratoriaus UAB „Bankrotera“. Būtent šie juridiniai asmenys yra nurodomi
ginčijamoje nutartyje. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto
asmens prašymas atnaujinti procesą ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu yra
nepagrįstas.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys
prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir
išspręsti klausimą iš esmės, t.y. atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos
civilinės bylos Nr. 3K-3-529/2006 procesą. Apeliantas nurodo, jog:
1. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nebuvo žinoma apie Šiaulių apygardos teismo priimtus 2005 m. sausio 3 d.
įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-153-71/2005, 2005 m. sausio 3 d. įsakymą
civilinėje byloje Nr.L2-154-71/2005 bei 2005 m. sausio 13 d. įsakymą Nr.
L2-213-71/2005. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti žinomos
nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, nes kasacinis teismas patikrina
sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Be to, kasaciniame procese
neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
2. Spręsdamas klausimą dėl naujai paaiškėjusios
aplinkybės – dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo, teismas nepagrįstai
vadovavosi ieškovo pateikta neįsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006
m. lapkričio 27 d. nutartimi, bet nesivadovavo apelianto pateiktais VĮ
„Registrų centras“ duomenimis.
3. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl apelianto
naujai pateiktų įrodymų – BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. balandžio 27
d. posėdžio protokolo Nr. 1 bei kitų argumentų, todėl remiantis CPK 329
straipsnio 2 dalies 4 punktu skundžiama nutartis yra naikintina.
4. Teismas neturėjo teisės nurodyti, jog naujai
paaiškėjusios aplinkybės apie tai, kad UAB „Oruva“ ir Ko ginčijamų įskaitymų
metu nebuvo dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė, nėra svarbios bylos dalykui.
Tokias išvadas galima daryti tik atnaujinus bylos procesą.
5. Suinteresuoto
asmens veikla buvo įvertinta kaip nesąžininga ir prieštaraujanti teisei. Tuo
šiurkščiai pažeistos suinteresuoto asmens teisės, nes nebuvo suteikta
A.K.Dveliui galimybė teisme išdėstyti savo poziciją ir naudotis kitomis byloje
dalyvaujančių asmenų teisėmis.
Trečiasis asmuo UAB „RRD“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio
27 d. nutartį ir atnaujinti procesą, įtraukiant A.K. Dvelį į bylą trečiuoju
asmeniu. Trečiasis asmuo nurodo, jog:
1. Teismas, vertindamas Šiaulių apygardos teismo priimtus 2005 m. sausio 3 d. įsakymus
civilinėse bylose, turėjo priimti priešingą sprendimą – atnaujinti bylos
procesą, nes minėti teismų įsakymai turi prejudicinę galią teisėto sprendimo
šioje byloje priėmimui (CPK 18 str. ir 279 str. 4 d.).
2. Nagrinėdamas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl
dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo, teismas nepagrįstai nesivadovavo
suinteresuoto asmens pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie,
remiantis CK 4.262 straipsniu, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti
įstatymo nustatyta tvarka. VĮ „Registrų centras“ duomenys yra labai svarbi
aplinkybė, galinti turėti įtaką teisingo sprendimo priėmimui.
3. Teismas nepasisakė dėl apelianto naujai pateiktų
įrodymų – BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. balandžio 27 d. posėdžio
protokolo Nr. 1, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliučių
negaliojimo pagrindų.
4. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje
visiškai nenagrinėjo suinteresuoto asmens pateiktų argumentų, kad dar
nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme jis nebebuvo BAB „Oruva“
bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, kad šias pareigas vykdė su
pertraukomis, kad dažnai jį pavadavo kiti asmenys.
Atsakovai UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko
atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodo, jog sutinka su skundų argumentais
ir prašo atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr.
3K-3-529/2006 procesą.
Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija,
atstovaujama AB Turto bankas, atsiliepimais į trečiojo asmens UAB RRD“ ir
suinteresuoto asmens A.K.Dvelio atskiruosius skundus akcentuoja, jog skundų
argumentai yra nepagrįsti ir prašo juos atmesti.
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Atskiraisiais skundais apeliantai prašo atnaujinti
civilinės bylos procesą suinteresuoto asmens A.K.Dvelio nurodytais dviem CPK
366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių bylos
aplinkybių ir dėl to, kad kasacinio teismo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos
nagrinėjimą asmens A.K.Dvelio teisių ir pareigų.
CPK 365
straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti
atnaujintas CPK XVIII skyriaus
nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys
ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu
įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Proceso
atnaujinimo institutas yra savarankiška išimtinė civilinio proceso stadija,
kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, panaikinti teismų
klaidas, kurios gali būti nustatytos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Proceso
atnaujinimo pagrindai yra numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Esant bent
vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų procesas gali būti
atnaujintas, jeigu yra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių
byloje priimtas teismo sprendimas (nutartis) gali būti neteisingas. Bet kuris
pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas
visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai
abejoti byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjant
prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam
procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą,
teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas vienas
iš proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės,
kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus
šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui
nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; 3) pareiškėjui tapo
žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y.
jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks
sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis
esminėmis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra
įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ar tokio dalyko svarbi dalis, apie kurias
pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Naujai paaiškėję įrodymai gali būti pagrindas atnaujinti procesą byloje tik
tuomet, jeigu atitinka visus nova reperta (naujų faktų) požymius ir patvirtina
aplinkybes, kurios yra esminės bei nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant
bylą.
Procesas teisme vyksta tarp proceso dalyvių, turinčių
materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisminis ginčas baigiamas
teismo sprendimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai
neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų
faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.
Taigi procesas atnaujinamas tada, kai faktinės ir teisinės klaidos pažeidžia
proceso dalyvių teises ir interesus. Tačiau galimi atvejai, kai teismo
sprendimas pažeidžia ir byloje nedalyvavusių asmenų teises ir interesus, todėl
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato galimybę asmenims, neįtrauktiems į
bylos nagrinėjimą, kreiptis dėl proceso atnaujinimo, jeigu jie mano, kad
įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus
interesus.
Prašymą atnaujinti procesą padavė į bylos nagrinėjimą
neįtrauktas asmuo. Iš prašymo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo
A.K.Dvelys prašo atnaujinti procesą ne tik tuo pagrindu, jog kasacinio teismo
nutartimi šioje byloje nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, bet ir tuo pagrindu,
jog naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios šiam suinteresuotam asmeniui
nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija
laikosi nuostatos, kad civilinės bylos procesas į jos nagrinėjimą neįtraukto
asmens prašymu gali būti atnaujintas specialiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl
neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Remiantis kitais CPK
366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais bylos procesas gali būti
atnaujintas bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų - šalių ir trečiųjų asmenų
prašymu. Visais CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais prašymą
atnaujinti procesą gali paduoti taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą (CPK 365 str. 2 d.). Šioje
byloje nagrinėjamu atveju neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali
kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių. Tokie asmenys nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl jiems ne tik
galėjo būti nežinomos, bet ir neturėjo būti žinomos tiek tos bylos aplinkybės,
kurios egzistavo ir buvo tiriamos teisminio proceso metu, tiek ir tos
aplinkybės, kurios paaiškėjo ar galėjo paaiškėti vėliau. Šių argumentų pagrindu
teisėjų kolegija atmeta atskiruosiuos skundus tose jų dalyse, kur teigiama, jog teismas turėjo svarstyti proceso atnaujinimo
galimybę dėl tokių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomų bylos aplinkybių,
kurias išvardijo į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys.
Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis
Dvelys taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkto pagrindu, nurodydamas, jog kasacinio teismo nutartyje šioje civilinėje
byloje buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, nors jis nebuvo įtrauktas į
bylos nagrinėjimą.
Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios
teisės normos paprastai taikomos tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo
nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. CPK
366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma nustato specialiam
subjektui – asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, tačiau dėl kurio teisių ir
pareigų nusprendė teismas, teisę kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą dėl proceso
atnaujinimo. Asmenys, nedalyvavę nagrinėjant bylą, neturi apeliacijos ir
kasacijos teisės. Proceso atnaujinimas tokiems asmenims yra vienintelė galimybė
ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, nes atnaujinus procesą
peržiūrimas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Procesas šiuo pagrindu
gali būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo
pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti
išklausytam, todėl teismo procesas turi
būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų
pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teisme pradžios. Tam, kad
procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka tik nustatyti,
kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Būtina
nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia ar galėjo pažeisti tokio asmens
teises ar įstatymų saugomus interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutarties
motyvus mano, jog suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymas atnaujinti bylos
procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra pagrįstas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio
24 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota,
kad dėl BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinio A. K. Dvelio nesąžiningo
veikimo (neveikimo) bankrutuojanti įmonė negavo visų pinigų pagal sudarytas
pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartis, prarado realų įmonės turtą, iš kurio
vertės būtų buvę galima tenkinti BAB „Oruva“ kreditorių reikalavimus, buvo
pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat nurodė, jog
bankroto administratoriaus įgaliotinis A. K. Dvelys, perėmęs bankrutuojančios
įmonės valdymą ir žinodamas apie jos nekilnojamojo turto įkeitimą užtikrinant
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, 2002 m. spalio 30 d.
pirkimo – pardavimo sutartimi, nesant raštiško šios ministerijos sutikimo ir
taip pažeidžiant turto įkeitimo sutarties reikalavimus, pardavė pirkėjui UAB
„Oruva“ ir Ko įkeitimo objektu buvusį dyzelinių variklių gamybos cechą, tuo
pažeisdamas įkaito turėtojo (valstybės) turtines teises, nes įkaito turėtojas
neteko galimybės gauti 311 789,28 Lt. Kasacinio teismo nutarties motyvai sudaro
prielaidas daryti išvadą apie teisei priešingus veiksmus, kuriuos padarė
A.K.Dvelys, valdydamas BAB „Oruva“ turtą (lėšas) ir juo disponuodamas,
nesąžiningai įgyvendindamas iš sutartinių sandorių atsiradusias BAB „Oruva“
teises ir pareigas. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės įgalina manyti,
kad atliekant A.K.Dvelio veiksmų teisinį įvertinimą buvo pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Tokios teisės ir pareigos yra
materialinio teisinio pobūdžio, nes jos gali sudaryti pagrindą reikalauti
pripažinti A.K.Dvelį materialiai atsakingu tiek už BAB „Oruva“, tiek už jos
kreditorių (įskaitant įkaito turėtojus) turtinių teisių ir interesų pažeidimą. Pirmosios
instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1
dalies 7 punkto pagrindu pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
spalio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl kokių nors
įpareigojimų suinteresuoto asmens atžvilgiu. Tačiau pats teismas akcentavo, kad
nutartis yra vientisas procesinis dokumentas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent
teismo procesiniam dokumentui būdingas vientisumas suponuoja tai, kad įvertinti,
ar jame buvo pasisakyta į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų
klausimu, būtina ne tik pagal šio procesinio dokumento rezoliucinės, bet ir
pagal konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies turinį. Kaip jau nurodyta,
teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje priimtos kasacinio teismo 2006
m. spalio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje atliktas neįtraukto į bylos
nagrinėjimą fizinio asmens A.K.Dvelio veiksmų teisinis įvertinimas, kuris, šio
suinteresuoto asmens subjektyvia nuomone, pažeidžia jo teises ir interesus. Ar
iš tikrųjų buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl suinteresuoto asmens materialiųjų
teisių ir pareigų, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš naujo, šiam
suinteresuotam asmeniui dalyvaujant procese ir užtikrinus jam galimybę
pasinaudoti civilinio proceso normų garantuojamomis dalyvaujančių byloje asmenų
procesinėmis teisėmis.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas
išspręstinas iš esmės. Suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymas atnaujinti
procesą tenkintinas iš dalies – bylos procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio
1 dalies 7 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą byloje, ji nagrinėtina
pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias
apibrėžia šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas proceso
atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti. Klausimą dėl Alfredo Kęstučio Dvelio prašymo
atnaujinti procesą išspręsti iš esmės. Iš dalies patenkinti suinteresuoto
asmens Alfredo Kęstučio Dvelio prašymą. Atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto bankas, ieškinį
atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“,
trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
perduoti šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėjai Artūras
Driukas
Gintaras Pečiulis
Donatas
Šernas