Administracinė byla Nr. eAS-506-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01777-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) 2018 m. gegužės 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą pakeisti 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. IV-322 ,,Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.2.1-CVPA-R-908 priemonę ,,Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ priedą, priede padidinant projektui skiriamas finansavimo lėšas 20 226,22 Eur; 2) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 2018/2-2003 ,,Dėl paraiškos Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0009 ,,Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ vertinimo“ ir įpareigoti iš naujo įvertinti paraišką, pripažįstant tinkamomis finansuoti visas paraiškoje nurodytas lėšas; 3) panaikinti Agentūros 2018 m. balandžio 13 d. projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą Nr. 1 ir įpareigoti, įvertinus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos paraišką Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0009 ,,Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“, pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai naują ataskaitą, kurios pagrindu būtų pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1V-322 ,,Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.2.1-CVPA-R-908 priemonę ,,Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ priedas.

Administracija taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti. Prašymą atnaujinti skundo dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 padavimo terminą Administracija grindė tuo, kad šio sprendimo skųsti negalėjo ir buvo priversta su juo sutikti, nes priešingu atveju būtų praradusi finansavimą paraiškai Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0009 ,,Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu Agentūra, nepalikdama Administracijai pasirinkimo, užkirto kelią į gynybą, tuo pažeisdama jos konstitucinę teisę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti, o kitus skundo reikalavimus priėmė nagrinėti.

Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti, teismas pažymėjo, kad Administracija iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Agentūra nepaliko pasirinkimo ir Administracija, nors ir manė, kad Agentūros sprendimas nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis 20 226,22 Eur nėra teisingas, stengdamasi išvengti paraiškos atmetimo procedūros bei gauti nors dalinį finansavimą, buvo priversta sutikti su minėtu Agentūros sprendimu, nes priešingu atveju būtų praradusi finansavimą paraiškai, teismas vertino išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, todėl nelaikytinos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis skundo padavimo teismui termino praleidimą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, nors pareiškėjas teigė, kad minėtas sprendimas (nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis 20 226,22 Eur) nėra teisingas, tačiau, kaip matyti iš pateiktų priedų, Administracija 2018 m. gegužės 8 d. su Agentūra pasirašė projekto finansavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad projektui įgyvendinti skiriama iki 479 028,82 Eur. Taigi, viena vertus, pareiškėjas teigia, kad Agentūra nepagrįstai 20 226,22 Eur pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, kita vertus, sutiko su Agentūros sutarties sąlygomis, kad projektui skiriama 479 028,82 Eur, t. y. 20 226,22 Eur mažesnė suma. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti ir šią skundo dalį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003, ir atnaujinti terminą skundui dėl šio Agentūros sprendimo paduoti.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių. Šiuo aspektu paaiškina, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2018/2-2003 „Dėl paraiškos Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0009 „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ vertinimo“ Administracijai nurodė pateikti duomenis, ar ji sutinka įgyvendinti paraiškoje nurodytą projektą, kai nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 476 256,00 Eur, bei užtikrinti netinkamų finansuoti su projektu susijusių išlaidų, t. y. 20 226,22 Eur, finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, informavo, kad laiku nepateikus prašomos informacijos, Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 133 punktu, inicijuos paraiškos atmetimo procedūras. Kalbant telefonu su Agentūros atstovu, Administracijai buvo aiškiai pasakyta, jog padavus skundą, paraiška bus atmesta. Taigi, Administracija minėto Agentūros sprendimo skųsti negalėjo ir buvo priversta su juo sutikti, kadangi priešingu atveju būtų praradusi finansavimą paraiškai Nr. 08.2.l-CPVA-R-908-51-0009 „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“. Tokiu būdu Agentūra, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir nepalikdama Administracijai jokio pasirinkimo, užkirto kelią į gynybą, taip pažeisdama jos konstitucinę teisę. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju Administracija, neteikdama skundo dėl nurodyto Agentūros sprendimo, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes siekė išvengti didesnės žalos – atmetus Administracijos paraišką būtų nukentėję Obelių miesto, kuriame gyvena per tūkstantį gyventojų, gyventojai. Šiame kontekste Administracija akcentuoja, kad atsižvelgdama į viešąjį interesą, gyventojų gerovę ir siekdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestinga, sąžininga ir atidi. Be to, nurodo, kad neatnaujinus termino ir neišsprendus klausimo dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003, teismas negalės tinkamai išspręsti klausimo dėl Agentūros 2018 m. balandžio 13 d. projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. 1 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įpareigojimo pakeisti 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. IV-322 priedą, kadangi visi šie dokumentai yra glaudžiai susiję ir turi būti nagrinėjami kartu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 2018/2-2003, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių, o jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis skundo padavimo teismui termino praleidimą.

Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės į teisminę gynybą ir sąmoningai siekė, jog nebūtų priimtas sprendimas atmesti paraišką, nes siekė gauti finansavimą (nors ir mažesnį), todėl pareiškėjo teiginys, kad toks jo sutikimas apribojo teisę į gynybą, yra tik deklaratyvus ir nelogiškas bei neįrodo Agentūros piktnaudžiavimo savo teisėmis. Šiuo atveju pats pareiškėjas sutiko su Agentūros siūlymu, kurio teisėtumą kvestionuoja, nors galėjo pasinaudoti jam teisės aktais suteikta teise nesutikti su Agentūros siūloma nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma. Taigi, minėtos aplinkybės tik rodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neigiamas pasekmes siekia perkelti Agentūrai. Be to, Agentūros manymu, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neatitinka būtinojo reikalingumo sampratos. Atsižvelgusi į tai, Agentūra teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido tik dėl savo paties pasyvumo ir pasirinkto elgesio modelio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Šiame kontekste akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti. Tačiau, pareiškėjo manymu, jis šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl termino skundui dėl minėto Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti praleidimo, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl šio sprendimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido ne dėl Agentūros veiksmų, o būtent dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio – neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats pareiškėjas nurodo, kad jis savarankiškai priėmė sprendimą ir sąmoningai anksčiau neginčijo Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 bei su juo sutiko. Tuo metu pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas ir jo vidiniai motyvai, dėl kurių jis laiku nepasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos ir nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam teisės aktų nustatytu terminu kreiptis į teismą. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog, neatnaujinus termino ir neišsprendus klausimo dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003, teismas negalės tinkamai išspręsti klausimo dėl Agentūros 2018 m. balandžio 13 d. projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. 1 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įpareigojimo pakeisti 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. IV-322 priedą, yra niekaip nesusijusi su skundo dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 padavimo teismui termino praleidimu ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti, todėl atmestini. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra įrodymų, kad terminas skundui dėl minėto akto paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui dėl Agentūros 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2018/2-2003 paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Audrius Bakaveckas

              Dalia Višinskienė