KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Sraunioji Ratnyčia atstovei advokatei A. V., atsakovei A. V., atsakovės atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB Sraunioji Ratnyčia ieškinį atsakovei A. V., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, UAB „Kauno komunalinis butų ūkis“ dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Sraunioji Ratnyčia (toliau – DNSB), patikslintu ieškiniu (III t. 61-63 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės A. V. 2460,32 Lt skolą už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. lapkričio 1 d., 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.               Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, o atsakovė šiame name esančių 134 ir 135 butų, nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto savivaldybei, nuomininkė.  Atsakovė nuo 2006 metų spalio mėnesio nepilnai atsiskaitydavo už bendrijos teikiamas paslaugas. Nuo bendrijos įsteigimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2012-11-01 atsakovė buvo įsiskolinusi 2460,32 Lt, neįskaitant delspinigių. 2006-04-28 Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo metu buvo nuspręsta bendrijos skolininkams skaičiuoti 0,04 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną, todėl iš atsakovės priteistini delspinigiai iš viso sudaro 1200,11 Lt, tačiau ieškovė nuo jų atsisako, atsižvelgdama į ieškovės išsakytą poziciją, kad vedant apskaitą delspinigiai buvo netinkamai skaičiuojami nuo bendros įsiskolinimo sumos (tiek savininko, tiek gyventojo). Dėl įsiskolinimo ne kartą kreipėsi į buto savininką - Kauno m. savivaldybę, tačiau buvo išaiškinta, jog turi susikaupusią skolą išsireikalauti iš pačių buto nuomininkų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (III t. 100-101 b.l.) nesutiko su ieškinio reikalavimais. Teismo posėdžio metu atsakovė kartu su atstove prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutiko dalyje dėl 194,97 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad nesutinka mokėti už remonto darbus, nes juos apmoka trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad moka pagal trečiojo asmens UAB „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ pateiktas sąskaitas už nuomą, kaupiamajam fondui ir administratoriui UAB „Kauno komunaliniam ir butų ūkiui“, todėl nesutinka mokėti atlyginimo DNSB pirmininkui ir privalomųjų išlaidų.. Mokestis už bendrąjį kiemo apšvietimą yra skirtas automobilių aikštelės apšvietimui. Mano, kad šis mokestis atsakovei neturėtų būti taikomas, nes ji transporto priemonės neturi. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad bendrijos buhalterinė apskaita vykdoma aplaidžiai, ieškovo pateiktuose skolos paskaičiavimo dokumentuose padaryti skaičiavimai akivaizdžiai nesutampa, todėl mano, jog byloje pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų.

Trečiasis asmuo Kauno mieto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (III t.87-88 b.l.) sutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2001-08-09 su atsakove A. V. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę R. Č., A. V. ir L. V.. Atsakovė ginčo patalpose gyvena, atitinkamai naudojosi namo bendrojo naudojimo objektais bei teikiamomis paslaugomis, todėl privalo mokėti bendrijos nustatytas ir patirtas išlaidas. Pažymėjo, jog Gyvenamosios patalpos valstybino ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties 2.2 p. nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius, todėl atsakovė, būdama gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomininkė, privalo mokėti šio namo bendrijos nustatytus mokesčius. Mano, jog ieškovo reikalavimai pagrįsti.

Trečiasis asmuo UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“  2014-07-24 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (III t. 25 b.l.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad  2006 m. balandžio 28 d. įsteigta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija Sraunioji Ratnyčia (I t. 18-21 b.l.). Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, kuris savo veiklą vykdo pagal daugiabučių namų savininkų bendriją reguliuojančius įstatymus bei bendrijos įstatus (I t.6-10 b.l.). Steigiamajame susirinkime buvo išrinkta bendrijos valdyba, jos pirmininkas, nutarta samdyti administratorę, buhalterį, santechniką, valytoją, nustatytas šių darbuotojų atlyginimo dydis. Nutarta patvirtinti mokesčių ir rinkliavų rinkimą sekančiai: 1) lifto mokestis renkamas pagal realiai gyvenančius gyventojus, vaikams lifto mokestis skaičiuojamas nuo 7 metų; 2) šiukšlių išvežimo mokestis- pagal realiai gyvenančius gyventojus; 3) laiptinių apšvietimas-pagal butų skaičių; 4) liftui naudojama elektra- pagal realiai gyvenančius, gyventojų vaikams lifto mokestis skaičiuojamas nuo 7 metų; 5) privalomi visi buto mokesčiai ir rinkliavos skaičiuojant vienam žmogui, kai gyventojai jame negyvena; 6) eksploatacinės išlaidos (pajamų  mokestis, sodros mokestis, banko mokestis- pagal butų kvadratūrą; 7) atlyginimai darbuotojams renkami pagal butų skaičių; 8) kaupiamasis fondas- pagal butų skaičių, po 5 Lt kas mėnesį; 9) ūkio išlaidos renkamos pagal numatomų darbų sąmatas, rinkliava skirstoma pasirinktinai pagal darbų pobūdį (pagal butų kvadratūras ir pagal butų skaičių). Nustatė, kad bus skaičiuojami 0,04 % delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtų mokesčių sumos (I t. 18-21 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu bendrija būtų keitusi šiame nutarime nustatytų rinkliavų dydį.

Atsakovė A. V. yra 134, 135 buto (su bendrojo naudojimo patalpomis) 39,45 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto nuomininkė, nuomos sutarties 2.2 punktu įsipareigojusi kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius (I t. 39-40 b.l.). 134 butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (I t. 38 b.l.). 2012-12-17 duomenimis, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravę R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (nuo 1996-05-28),   ieškovė A. V. (nuo 1995-10-05) ir L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (I t. 37 b.l.).

Ieškovė už komunalines paslaugas bei bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą kas mėnesį teikė sąskaitas atsakovei, jose neišskirdama sumų, mokėtinų buto savininkės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės A. V. (I t. 84-115 b.l.). Ieškovė 2014-10-14 pateikė suvestinę, kurioje įtraukti tik tie mokesčiai, kuriuos privalo mokėti atsakovė laikotarpiais nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. (837, 87 Lt) ir nuo 2008 m. sausio iki 2012 m. spalio mėn. (4559,32 Lt) (III t. 136-138 b.l.). Atsakovė nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. yra sumokėjusi ieškovei  atitinkamai 231,30 Lt ir 2706,55 Lt., iš viso 2937,85 Lt.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų

Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 ir 3 p. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Pagal Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) 6 punktą savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad atsakovės nuomojamas 134 ir 135 butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (I t. 38 b.l.), Kauno miesto savivaldybė yra ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkė (CK 4.82 str. 1 d.). Remiantis CK 4.82 str. 3 d. bendrasavininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. 2001 m. rugpjūčio 9 d. nuomos sutarties 2.2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius yra įsipareigojusi mokėti A. V. (I t. 39-40 b.l.). Ieškovė nepateikė į bylą jokio susitarimo su Kauno miesto savivaldybe, iš kurio būtų galima spręsti, už kokias ieškovės  paslaugas su ieškove turėjo atsiskaityti  buto nuomininkė atsakovė, o už kokias- buto savininkė Kauno miesto savivaldybė. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmokas atsakovė turėjo mokėti tiesiogiai ieškovei, o ne nuomos sutartį administruojančiam asmeniui.

UAB „Panemunės butų ūkis“, nuo 2011 m. rugsėjo mėn.- UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius)  atsakovei pateikdavo sąskaitas, iš kurių matyti, kad iš atsakovės buvo renkamas gyvenamosios patalpos nuomos mokestis, kaupiamosios lėšos ir  su nuomos sutartimi susijusios administravimo išlaidos (I t. 137-145 b.l.). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nepateikė į bylą šių asmenų susitarimo, todėl teismas neturi galimybės detaliau vertinti jo sąlygų ir UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ įsipareigojimų apimties, administruojant nuomos mokesčio surinkimą.

CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, todėl nuomos sutarties sąlygos atitinka šiam teisiniam reglamentavimui. Tačiau 2001 m. rugpjūčio 9 d. nuomos sutartyje su nuomininke A. V. nėra susitarta, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmokės nuomininkė, o kitokių susitarimų su atsakove nei ieškovė, nei gyvenamųjų patalpų nuomotoja Kauno miesto savivaldybė į bylą nepateikė. Savivaldybei ir buto nuomininkams nenumačius sutartyje atsakovės pareigos dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas, prievolė sumokėti bendrijai skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą tenka buto savininkei – trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, kuriai kaip viešojo administravimo subjektui dėl sutarčių su nuomininkais fiziniais asmenimis sudarymo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl teismas laiko visiškai pagrįstais atsakovės argumentus dėl to, kad ji neturi pareigos ieškovei  mokėti turto  administravimo išlaidų, o ieškovės reikalavimus šioje dalyje laiko nepagrįstais ir neįrodytais  (CPK 178 str.). 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės sudarytos nuomos sutarties sąlygas, spręstina, kad atsakovė be nuomos mokesčio yra įsipareigojusi mokėti tik su buto naudojimu susijusias asmeninės išlaidas (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai, vandeniui, šilumos energijai ir pan.). Ieškovė atsakovei teikdavo sąskaitas apmokėjimui, kuriose nebūdavo nurodoma, kokią sumą turėtų mokėti ieškovė, o kokią- buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nustatyti jai kas mėnesį mokėtiną sumą buvo sudėtinga. Be to, teismui pareikalavus ieškovę pateikti suvestinę, kurioje atsispindėtų tik atsakovei priskirti mokėjimai, ieškovę į ją įtraukė ir bendrijos nustatytus mokesčius už namo administravimą (III t. 136-138 b.l.), įvardindama juos  „atlyginimai darbuotojams“ (153+894,55 Lt) , „privalomos išlaidos (Sodra, paj. mok., banko išlaidos)“ (108,79+333,63 Lt), „statistikos išlaidos (įmokų paskirstymas)“ (4,65+60,36 Lt). Kaip jau minėta, dėl ieškovės teikiamų paslaugų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugų apmokėjimą Kauno miesto savivaldybė ir A. V. nesusitarė, todėl šios išlaidos  (iš viso 1554,98 Lt) atsakovei priskirtos nepagrįstai, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Teismas pastebi, kad dalis šių išlaidų (pvz. už bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą) galėtų būti priskiriamos komunalinėms paslaugoms, tačiau ieškovei per tokį ilgą bylinėjimosi laikotarpį taip ir nepateikus detalių mokesčių paskaičiavimo suvestinių, iš kurių būtų galima be buhalterinės ekspertizės ar audito šias sumas išskirti, esant sudėtingam darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų VSDFV ir VMI paskirstymui tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų, teismas šiuos ieškinio reikalavimus laiko neįrodytais.

CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Kadangi atsakovė yra buto, esančio ieškovės administruojamame name, nuomininkė ji turi pareigą vykdyti aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas dalyje dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, nes tai įsipareigojo 2001-08-09 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties, sudarytos su Kauno miesto savivaldybe, pagrindu (Sutarties 2.2. p.,  I t. 39 b.l.).

Atsakovės teigimu jai yra blogai paskaičiuoti mokesčiai už liftų elektrą, liftų priežiūrą ir atliekų išvežimą, nes paskaičiuoti 4 žmonėms, nors bute gyveno 3 žmonės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2008 m. butui komunalinius mokesčius ieškovė skaičiavo už 4 gyventojus ( I t. 84-115 b.l). 2012-12-17 duomenimis, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravę R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (nuo 1996-05-28),   ieškovė A. V. (nuo 1995-10-05) ir L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (I t. 37 b.l.). Pažymoje nenurodyta, nuo kada deklaruota L. V. gyvenamoji vieta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad L. V. ginčo bute apsigyveno nuo pat gimimo (šios aplinkybės atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė). Ieškovo atstovės teigimu, buto gyventojų skaičius buvo nustatomas stebėjimo būdu. 2007-10-02 tarnybiniame administratorės O. D. pranešime buhalterijai nurodyta, kad 134-me bute gyvena 4 suaugę gyventojai ir vienas vaikas (III t. 75 b.l.). Šio rašytinio įrodymo atsakovė nenuginčijo. Iš ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų (II t. 7-33 b.l.) matyti, kad buvo fiksuojami gyventojų skaičiaus pasikeitimai, pvz. 2007 m. balandžio mėn. nurodyta, kad 26 bute nuo gegužės mėn. 2 gyventojai- vienas suaugęs ir vienas vaikas (II t. 50 b.l.); 2007 m. gegužės  mėn.  nurodyta, kad 134 butas nuo birželio 1 d. 3 gyventojai, du suaugę ir 1 vaikas; 141 butas 1 gyventojas, 122 butas mirė vienas gyventojas (II t. 22 b.l.) ir t.t. Šie įrodymai leidžia teigti, kad bendrija gyventojų pasikeitimą fiksavo savo buhalterinėje apskaitoje, todėl teismas šių duomenų patikimumu neturi pagrindo abejoti. Nors atsakovė neigia, kad ginčo bute niekada negyveno daugiau asmenų, ir šią aplinkybę įrodinėja aukščiau minėta pažyma apie deklaruotus asmenis, tačiau kas mėnesį gaudama ieškovės pateiktas sąskaitas, kurių kiekvienoje buvo nurodytas gyventojų skaičius, ji į ieškovę iki bylos iškėlimo teisme nesikreipė ir neprašė šių duomenų pakeisti. Pažymėtina ir tai, kad deklaruotas asmenų skaičius nebūtinai turi sutapti su faktiniu gyventojų skaičiumi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą esant labiau tikėtina, kad faktinis 134 bute gyvenusių asmenų skaičius yra užfiksuotas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, atsakovei šių duomenų neteisingumo nepagrindus kitais duomenimis, būtent šis skaičius taikytinas apskaičiuojant mokesčius už liftų elektrą, liftų priežiūrą ir atliekų išvežimą,  atsakovės argumentai dėl jai neteisingai paskaičiuotų mokėjimų nepagrįsti.

Taip pat atsakovė nesutinka su mokesčių paskaičiavimu dalyje dėl bendro apšvietimo mokesčio. Teigia, kad į bendro apšvietimo mokestį įeina automobilių aikštelės apšvietimas, kuriuo atsakovė visiškai nesinaudoja, nes neturi transporto priemonės. Taip pat teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra ne prie įėjimo į namą. Teismo posėdžio metu liudytoja J. T. (ieškovo buhalterė), patvirtino, kad į bendro apšvietimo mokesčius įeina ir automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimas. Lietuvos  Respublikos  aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24   d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR  2.02.01:2004  „Gyvenamieji  pastatai“ 179.3 punkte nustatyta,   kad įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtina šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungtas automatiškai. Atstovė paaiškino, kad gyvenamajame name yra tik viena laiptinė, įėjimas yra ne tik nuo gatvės, bet ir iš kiemo pusės, saugumui užtikrinti, kiemui ir šiukšlių konteineriams apšviesti yra sumontuotas šviestuvas ant namo stogo.  Atsakovė šių aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė. Esant įėjimui į pastatą ir iš kiemo pusės, jis taip pat privalo būti apšviestas, o išlaidas privalo apmokėti visi namo gyventojai bendrijos nustatyta tvarka, nepriklausomai ar jie laiko automobilius namo kieme. Atsižvelgiant į tai, atsakovė taip pat privalo mokėti už namo ir teritorijos apšvietimą iš kiemo pusės.

              Ginčo laikotarpiu ieškovė priskaičiavo atsakovei mokėti 5398,19 Lt, iš jų 1554,98 Lt nepagrįstai, todėl už šį laikotarpį atsakovė turėjo sumokėti 3843,21 Lt, iki 2012 m. spalio 30 d. sumokėta 2937,85 Lt, ieškinio pareiškimo dieną liko nesumokėta 905,36 Lt, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji po bylos iškėlimo teisme ieškovei yra sumokėjusi (130+130+125+130+128+200+130) 973 Lt (I t. 134-136 b.l.; II t. 72,73 b.l.), bei 560 Lt (III t. 103 b.l.). Atsižvelgiant į CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą, laikytina, kad atsakovei 2013-09-30 sumokėjus 130 Lt įmoką, jau buvo padengta visa priteistina skola, todėl ji iš atsakovės neišieškotina.

Pažymėtina, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje), balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 2 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis), priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, todėl DNSB Sraunioji Ratnyčia visuotinio susirinkimo nutarimų įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus, privaloma juos vykdyti (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), o atsakovės argumentai, kad mokesčiai už naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe turi būti skirstomi kitokiu būdu, nei nutarė savininkų susirinkimas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ? 2012-11-28 ? iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo neapmokėtos sumos ir įvertinus ieškovės įmokas, susidarė tokios procesinių palūkanų sumos: nuo 2012-11-28 (bylos iškėlimo teisme)  iki 2012-12-21 (25 d.) nuo 905,36 Lt sumos- 3,10 Lt (I t. 134 b.l.),  nuo 2012-12-22 iki 2013-01-22 (32 d.) nuo 775,36 Lt sumos- 3,41 Lt, nuo 2013-01-23 iki 2013-03-30 (66 d.) nuo 645,36 Lt sumos- 5,83 Lt, nuo 2013-03-31 iki 2013-04-17 (19 d.) nuo 520,36 Lt sumos- 1,35 Lt, nuo 2013-04-18 iki 2013-05-17 (30 d.) nuo 390,36 Lt sumos- 1,60 Lt, nuo 2013-05-18 iki 2013-09-25 (131 d.) nuo 262,36 Lt sumos- 4,71 Lt, nuo 2013-09-26 iki 2013-09-29 (4 d.) nuo 62,36 Lt sumos- 0,03 Lt, iš viso 20,02 Lt.  Ieškovei 2013-09-30 sumokėjus 130 Lt įmoką, įsiskolinimo suma buvo padengta, todėl palūkanos nuo šios dienos neskaičiuotinos.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išnagrinėjimui, teismas nepasisako.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų  reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų  ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovės reikalavimai patenkinti 36,8 proc., atmesti- 63,2 proc.

Ieškovė sumokėjo 112,46 Lt žyminį mokestį už ieškinį, 72 Lt už apeliacinį skundą (I t. 5-6 b.l., III t. 34,41); 3000  Lt (1000+1000+500+500) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t. 7 b.l., III t. 5,35,78 b.l.), atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1500 Lt (III t. 3 b.l., IV t.4 b.l. b.l.). Byla teisme iškelta 2012-11-29 ir jos nagrinėjimas tęsėsi iki 2014-12-08, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vyko 9 parengiamieji ir teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 6 val. 21 min., todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose negali viršyti 950 Lt Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės išlaidos buvo būtinos, į tai, kad byla nėra sudėtinga, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, į priteistos sumos dydį, procesinių dokumentų argumentavimą ir išsamumą (CPK 93 str. 2 - 5 d., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85, 1 d. 2.1p., 2.2 p., 2.5 - 2.6 p.; 2 d. 8.2p; 8.18 p.), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1500 Lt ir atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį priteistina  iš atsakovės 552 Lt. Valstybės  patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijų reikalavimus, todėl laikytinos pagrįstomis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 948 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais valstybė įsipareigojo apmokėti 50 procentų antrinės pagalbos išlaidų, o likusią dalį turi padengti pati ieškovė, 750 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteistina valstybei (atsakovei iš ieškovės priteistinos sumos), likusi 198 Lt suma priteistina atsakovei iš ieškovės.  Įskaičius priešpriešines sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 354 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė valstybei sumokėjo 112,46 Lt žyminio mokesčio, galutinai patikslinto ieškinio suma 2460,32 Lt turėjo būti apmokėta 74 Lt žyminiu mokesčiu, todėl daugiau sumokėta 38,46 Lt grąžintina ieškovei, o 54 Lt (74+72)*36,8% priteistina iš atsakovės.

Nagrinėjant bylą susidarė 63,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės turėtų būti priteista 23  Lt, iš atsakovės – 40 Lt.  (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.). Iš ieškovės priteistinos dokumentų siuntimo išlaidos įskaitytinos į grąžintiną žyminio mokesčio dalį, ieškovei grąžintina 15,46 Lt žyminio mokesčio. 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovei valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų, todėl iš jos priteistina 50 procentų valstybės bylinėjimosi išlaidų, t.y. 20 Lt (dokumentų siuntimo išlaidų) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 268, 270 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :  

            Ieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti Daugiabučio namo savininkų bendrijai Sraunioji Ratnyčia, juridinio asmens kodas 300598561, iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,02 Lt/5,79 EUR (dvidešimt litų 2 ct/ 5 eurus 79 ct) procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-28) iki 2013-09-30, 354 Lt/102,53 EUR (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus/vieną šimtą du eurus 53 ct) teisinės pagalbos išlaidų bei 54 Lt/15,64EUR (penkiasdešimt keturis litus/penkiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio.

              Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

              Priteisti valstybei iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos Sraunioji Ratnyčia, juridinio asmens kodas 300598561, 750 Lt/217 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt litų/du šimtus septyniolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti Daugiabučio namo savininkų bendrijai Sraunioji Ratnyčia, juridinio asmens kodas 300598561, 15,46 Lt/4,48 EUR (penkiolika litų 46 ct/ keturi eurai 48 ct) daugiau sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.