Civilinė byla Nr. 2-2412/2011

Procesinio sprendimo kategorija 118.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2011 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-5203-623/2011, iškeltoje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pakeitimo, kur trečiasis asmuo yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovė L. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos antstolių rūmams, kuriuo prašė pakeisti Antstolių garbės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 64-09, kuriuo ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas atėmimas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą. Nurodė, kad skiriant drausminę nuo baudą, buvo neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, todėl už Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2, 65, 672, 673 punktuose, Antstolių profesinės etikos 13 punkte numatytus pažeidimus ieškovei buvo paskirta neproporcinga ir neteisinga drausminė nuobauda.

              Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta tvirtinti 2011 m. gegužės 20 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, kuria šalys susitarė, jog atsakovas sutinka pakeisti skundžiamą Antstolių garbės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atimta teisė atlikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą, o ieškovė sutinka atlyginti teismo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarė: patvirtinti ieškovės L. N. ir atsakovo Lietuvos Antstolių rūmų Garbės teismo pirmininkės sudarytą taikos sutartį, grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir civilinę bylą nutraukti.

Teismas konstatavo, kad ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių sudaryta taikos sutartimi kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai nepažeidžiami. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai pripažino ieškovės reikalavimą drausminę nuobaudą pakeisti švelnesne. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pripažino, jog nusiskundimų dėl antstolės L. N. veiklos nebuvo gauta, pati antstolė ėmėsi šalinti nustatytus pažeidimus, galiojančių nuobaudų ji neturėjo, o Antstolių garbės teismo taikyta drausminė nuobauda, numatyta Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jokioje kitoje analogiškoje drausmės byloje nebuvo taikyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės antstolės L. N. ir atsakovo Lietuvos antstolių rūmų, atstovaujamų Antstolių garbės teismo.

              Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas nemotyvavo, kodėl atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
2. Antstolių įstatyme, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1 R-295, nėra numatyta, kad Antstolių garbės teismas savo iniciatyva galėtų pakeisti anksčiau paskirtą drausminę nuobaudą. Antstolių įstatymas ir Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės numato antstoliui vienintelę galimybę - ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo, kreiptis į garbės teismą su prašymu panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet jokie viešosios teisės aktai neleidžia pakeisti anksčiau paskirtą drausminę nuobaudą į kitą drausminę nuobaudą.
3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų, kurie vykdo viešąsias funkcijas. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar teismas, tvirtindamas dviejų viešųjų asmenų sudarytą taikos sutartį, nepažeidžia viešojo intereso.
4. Taikos sutarties sudarymas tarp Lietuvos antstolių rūmų ir ieškovės, kai šiai taikos sutarčiai prieštarauja institucija, inicijavusi drausmės bylos iškėlimą, bei drausminės nuobaudos pakeitimas neatitinka visuomenės intereso užtikrinti antstolių veiklos teisėtumą.
5. Priimti kolegialius sprendimus, susijusius su drausminės nuobaudos skyrimu antstoliui ar atsisakymu ją skirti, gali tik Antstolių garbės teismas. Teismui pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 20 d. taikos sutartį pasirašė Lietuvos antstolių rūmų Garbės teismo pirmininkė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Antstolių garbės teismo sprendimas pakeisti drausminę nuobaudą buvo priimtas Garbės teismo narių balsų dauguma. Galiojantys teisės aktai nenumato Lietuvos antstolių rūmų Garbės teismo pirmininkei įgaliojimų savo nuožiūra keisti Antstolių garbės teismo kolegialius sprendimus bei sudaryti taikos sutartį.

Ieškovė L. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Antstolių įstatymo ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog Antstolių garbės teismui yra suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes nuspręsti, kokią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą paskirti kiekvienu konkrečiu atveju. Vadinasi, Antstolių garbės teismas, vadovaudamasis nepriklausomumo ir nešališkumo principais bei atsižvelgdamas į reikšmingas konkrečios nagrinėjamos drausmės bylos aplinkybes, turi diskrecijos teisę pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą.
2. Apeliantas nepagrįstai kalba apie Antstolių įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą dėl antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl drausminės nuobaudos pakeitimo.
3. Taikos sutartį patvirtinęs Vilniaus apygardos teismas betarpiškai tyrė ir analizavo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės, sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo ir konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino ieškovės reikalavimą drausminę nuobaudą pakeisti švelnesne. Vadinasi, paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimas kita nepažeidžia viešojo intereso ir neprieštarauja Antstolių įstatymo imperatyvioms teisės normoms.
4. Apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, keliančių abejonių dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą kita drausmine nuobauda atitikties nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principams.
5. Antstolių garbės teismo pirmininkė taikos sutartį pasirašė, atsižvelgdama į Antstolių garbės teismo sprendimą pakeisti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą kita įstatyme numatyta drausmine nuobauda, todėl nėra pagrindo netvirtinti taikos sutarties vien tuo pagrindu, kad ją pasirašė Antstolių garbės teismo pirmininkė.

Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Apeliantas nenurodo nei vienos teisės normos, kurioje būtų numatytas absoliutus draudimas bent vienai iš šalių sudaryti taikos sutartį po to, kai apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas dėl antstoliui paskirtos nuobaudos. Lietuvos antstolių rūmai savo veikloje vadovaujasi Antstolių įstatymu ir Asociacijų įstatymu. Lietuvos antstolių rūmų statusą apibrėžiančios normos įpareigoja šią įstaigą kontroliuoti antstolių veiklą. Šios funkcijos įgyvendinimas pavestas Antstolių garbės teismui, kuris vienintelis turi teisę nagrinėti antstoliams iškeltas drausmės bylas bei priimti dėl jų sprendimus. Teisingumo ministerijos vaidmuo drausmės bylų nagrinėjimo procese yra ribotas - Teisingumo ministras turi teisę iškelti drausmės bylą. Teisės normos neįpareigoja nei drausmės bylų nagrinėjimo, nei sprendimo priėmimo, nei panaikinimo stadijose gauti Teisingumo ministerijos arba Teisingumo ministro pritarimą. Antstolių garbės teismas yra įstatymo įpareigotas nagrinėti ir priimti sprendimus dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų, o sprendimo apskundimo tvarką reglamentuoja civilinio proceso normos, todėl Antstolių garbės teismas turi teisę sudaryti taikos sutartį.
2. Apeliantas nenurodė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidžia sudaryta ir patvirtinta šalių taikos sutartis, taip pat nenurodė, kokiu būdu taikos sutartis gali pažeisti viešąjį interesą.
3. Teisingumo ministerija nepagrįstai taiko tuos pačius reikalavimus naikinant nuobaudą antstolio prašymu ir vykdant šalių pasirašytą taikos sutartį.
4. Taikos sutarties pasirašymo klausimas buvo svarstytas 2011 m. balandžio 20 d. Garbės teismo posėdyje ir taikos sutarties pasirašymui pritarė visi Garbės teismo nariai, taikos sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 20 d. Teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 16 punktas numato, kad Garbės teismo pranešimus pasirašo Garbės teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, Garbės teismo pirmininkės pasirašyta taikos sutartis laikytina kaip pasirašyta tinkamo subjekto. Garbės teismo pirmininkė, pasirašydama taikos sutartį, skundžiamo Garbės teismo sprendimo nepakeitė. Garbės teismo nuomone, sprendimas dėl drausminės nuobaudos antstolei L. N. pakeitimo galės būti priimtas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis naikintina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp antstolio ir atsakovo Lietuvos Antstolių rūmų vardu veikiančios Lietuvos Antstolių garbės teismo pirmininkės, civilinėje byloje dėl Antstolių garbės teismo sprendimo, kuriuo antstolei (ieškovei) buvo skirta nuobauda (teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, atėmimas trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), pakeitimo, nustatant kitą drausminę nuobaudą - papeikimą.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje civilinio proceso stadijoje šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Teisė sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje arba išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 str. 2 d.). Taigi, svarbu nustatyti, ar taikos sutartis, šiuo atveju sudaryta civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl Antstolių garbės teismo sprendimo paskirti antstolei drausminę nuobaudą, pakeitimo, atitinka viešąjį interesą, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar ją sudarė tinkamos šalys, turinčios procesinį teisinį subjektiškumą.

Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – Antstolių įstatymas). Šio įstatymo III skyrius nustato antstolio, antstolio padėjėjo drausminę atsakomybę. Pagal šio įstatymo reglamentavimą antstoliui drausminė atsakomybė gali būti taikoma už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (Antstolių įstatymo 13 str. 1 d.). Iškelti drausmės bylą antstoliui gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, o iškeltą drausmės bylą teisingumo ministro nustatyta tvarka nagrinėja Antstolių garbės teismas (Antstolių įstatymo 13 str. 2 ir 6 d.). Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (Antstolių įstatymo 14 str. 4 d.). Civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ieškovas yra antstolis, prašantis panaikinti (nagrinėjamu atveju pakeisti) jam nepalankų Antstolių garbės teismo sprendimą, o atsakovas - Lietuvos antstolių rūmai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo ginčijamas antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, yra pasisakęs, kad iš sisteminės Antstolių įstatymo normų analizės galima daryti išvadą, jog Antstolių garbės teismas yra vienas iš Lietuvos antstolių rūmų organų (be visuotinio narių susirinkimo ir Antstolių rūmų prezidiumo), jis yra specifinis subjektas, kuris neturi juridinio asmens teisių ir dėl to neturi procesinio teisinio subjektiškumo. Pagrindinė ir iš esmės vienintelė Antstolių garbės teismo, kurį sudaro teisės norminių aktų nustatyta tvarka paskirti antstoliai, funkcija - nagrinėti antstoliams iškeltas drausmės bylas (Antstolių įstatymo 13-15 str., 49 str.). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nors Antstolių garbės teismas ir nėra teisminė institucija, tačiau jam taikomi tokie pat draudimai kaip ir civilinę bylą iš esmės išsprendusiam bendrosios kompetencijos teismui, o teisės aktai neleidžia Antstolių garbės teismui keisti ar naikinti priimtą sprendimą po jo paskelbimo, išskyrus teisę sutrumpinti drausminės nuobaudos galiojimo terminą, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo (Antstolių įstatymo 14 str. 4 d.). Be to, klausimo dėl Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisingu išsprendimu (pagrįstu sankcijų taikymu antstoliui už drausminių pažeidimų padarymą) yra suinteresuota visa visuomenė, kadangi antstolis įstatymų nustatyta tvarka vykdo teismų procesinius sprendimus. Todėl Antstolių garbės teismo, taigi ir jo priimtų sprendimų peržiūrėjimo veikla turi būti priskirta viešosios teisės sričiai. Viešojoje teisėje leidžiama tai, kas numatyta viešosios teisės akte. Dėl šių priežasčių taikos sutarties sudarymas byloje dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo galimas tik nepažeidžiant viešosios teisės imperatyvų. Lietuvos apeliacinis teismas yra padaręs išvadą, jog Anstolių garbės teismas ar Lietuvos antstolių rūmai neturi įgaliojimų panaikinti Antstolių garbės teismo sprendimo, o tai gali padaryti tik bendrosios kompetencijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2312/2011)

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tvirtinti        2011 m. gegužės 20 d. taikos sutartis, kurią pasirašė ieškovė L. N. ir atsakovo vardu Lietuvos Antstolių rūmų garbės teismo pirmininkė S. V. (146 b. l.). Kaip jau minėta, ginčuose, kur antstolis skundžia Antstolių garbės teismo sprendimą paskirti drausminę nuobaudą, atsakovas yra Lietuvos antstolių rūmai (CPK 41 str. 1 d., Antstolių įstatymo 45 str. 4 d.). nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai buvo sudaroma minėta taikos sutartis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko pareigas ėjęs asmuo, kaip juridinio asmens (Lietuvos antstolių rūmų) vadovas, būtų įgaliojęs antstolę S. V. atstovauti atsakovą Lietuvos antstolių rūmus šioje byloje ir jo vardu sudaryti taikos sutartį, todėl darytina išvada, jog atsakovo vardu taikos sutartį pasirašė neturintis tokio įgaliojimo asmuo.

Taikos sutarties 2 punktu atsakovas sutiko pakeisti 2009 m. spalio 7 d. Antstolių garbės teismo sprendimą drausmės byloje Nr. 64-09, kuriuo ieškovei antstolei L. N. buvo paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, atėmimas trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą, nurodytą Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte, su kuria ieškovė antstolė L. N. sutinka. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, nei Antstolių garbės teismas, nei Lietuvos antstolių rūmai neturi įgaliojimų panaikinti (nagrinėjamu atveju pakeisti) Antstolių garbės teismo sprendimo, o tai gali padaryti tik bendrosios kompetencijos teismas, kuriam ir yra skundžiami Antstolių garbės teismo sprendimai. Kitoks Antstolių garbės teismo ir Lietuvos antstolių rūmų įgaliojimų bei jų vykdomų funkcijų aiškinimas neatitiktų viešosios teisės normų, reglamentuojančių Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų peržiūrėjimo tvarką, esmės. Todėl minėta taikos sutarties sąlyga laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė taikos sutarčių tvirtinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl klausimą iš esmės išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti  bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str.   1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai                                                                                    Vytas Milius

                                                                                                 Nijolė Piškinaitė

                                                                                                 Donatas Šernas