(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:     Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Čekanauskaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovui K. G. ,

ieškovo atstovui adv. V. K. ,

atsakovei J. B. ,

atsakovo atstovui adv. A. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine  tvarka  išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-567-623/2007 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei J. B. , tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarei V. T. , VĮ Registrų centrui dėl buto ir žemės sklypo dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos bei uzufrukto sutarties panaikinimo, ir

n u s t a t ė:   

Ieškovas K. G. , remdamasis CK 1.5, 1.89 straipsniais, pareiškė ieškinį (1 t., b. l. 2-6), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2005 m. kovo 7 d. sudarytas ir Vilniaus miesto         5-ajame notaro biure patvirtintas: 1) Buto dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. X-XXX) dėl 55,46 kv. m ploto buto (unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXXX:XXXX), esančio (duomenys neskelbtini), padovanojimo atsakovei J. B. asmeninėn nuosavybėn ir 2) Žemės sklypo dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. X-XXX) dėl 0,0801 ha ploto žemės sklypo Nr. 38 (unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXXX:XXXX, kadastrinis adresas: XXXX/XXXX:XXX), esančio (duomenys neskelbtini), padovanojimo atsakovei asmeninėn nuosavybėn. Taip pat prašė panaikinti 2005 m. kovo 22 d.šalių pasirašytą uzufrukto sutartį (notarinio registro Nr. X-XXXX) ir panaikinti minėtų nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją atsakovės vardu. Nurodė, kad atsakovė pasinaudojo jo 2005 m. kovo mėnesį buvusia sunkia psichine būsena, kurios metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir, nepaisydama teisingumo, sąžiningumo ir geros moralės principų, sudarė su ieškovu aukščiau minėtas sutartis, pagal kurias nepagrįstai ir neteisėtai užvaldė visą ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir tapo jo savininke.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiomis nurodytas Buto ir Žemės sklypo dovanojimo sutartis ir šį turtą grąžino ieškovui nuosavybės teise; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 000 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt už ekspertizės atlikimą ir 3 000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, valstybei – 4 001,96 ct žyminio mokesčio, o į teismo specialiąją sąskaitą – 89,50 Lt išlaidų eksperto darbui apmokėti.

Teismas nustatė, kad iš byloje esančio 2003 m. balandžio 1 d. bendrojo sutuoktinių testamento matyti, jog ieškovas ir jo sutuoktinė L. G. susitarė, kad L. G. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka sutuoktiniui ieškovui, sutuoktiniai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, buto ir visų jame esančių namų apyvokos daiktų bei baldų, įpėdine paskiriama dukra - atsakovė J. B. , o žemės sklypo su pastatais, o taip pat viso kito likusio turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įpėdiniu paskiriamas sūnus A. G. . Iš byloje esančio mirties liudijimo (1 t., b. l. 22) matyti, kad ieškovo sutuoktinė mirė 2004 m. rugsėjo 16 d. ir po jos mirties visą turtą paveldėjo ieškovas. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.49 straipsnio 1 dalį, mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo sutuoktinio testamento, o iš sudarytų dovanojimo sandorių matyti, kad ieškovas, dovanodamas žemės sklypą atsakovei, iš esmės pakeitė sutuoktinių valią, išreikštą bendrajame sutuoktinių testamente, kuriame nurodyta, kad po pergyvenusio sutuoktinio mirties žemės sklypą paveldi sūnus A. G. . Teismas pažymėjo, kad nors CK 5.43 – 5.49 straipsniai nedraudžia pergyvenusiam sutuoktiniui disponuoti po mirusio sutuoktinio paveldėtu turtu, tačiau toks ieškovo valios pasikeitimas, lyginant su ieškovo išreikšta valia 2003 m. balandžio 1 d. bendrajame sutuoktinių testamente, kelia abejonių ieškovo gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ar galėjimu juos valdyti, sudarant ginčijamus sandorius, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Be to, teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teismo posėdyje, ieškovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais,  padarė išvadą, kad ieškovas dovanojimo sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl, remiantis CK 1.89 straipsnio nuostatomis, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, o turtas grąžintinas buvusiam savininkui (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog eksperto išvada nėra teismui privaloma, tačiau, atsižvelgdamas į išvadų kategoriškumą bei eksperto paaiškinimus, jog ieškovui nuo 2001 m. pradėjo reikštis organinės depresijos požymiai, po žmonos mirties išsivystė depresinis sindromas, pritarė eksperto nuomonei. Teismas  nurodė, jog tokiai eksperto išvadai neprieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymai. Remdamasis šiais argumentais, teismas  atmetė atsakovės pateiktą įrodymą – 2007 m. sausio 16 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro raštą dėl galimos ieškovo psichinės būklės, nurodęs, kad jis nelaikytinas įrodymu, galinčiu sukelti abejones ekspertizės išvadomis, nes šį raštą surašęs asmuo nėra ieškovo apžiūrėjęs.

Teismas, pripažinęs buto dovanojimo sutartį negaliojančia ir grąžinęs butą uzufruktoriui - ieškovui -nuosavybėn, nurodė, kad uzufruktas pasibaigia pagal įstatymą (CK 4.150 str. 1 d. 4 p.) bei pagal šalių sudarytos 2005 m. kovo 22 d. uzufrukto sutarties (1 t., b. l. 17–19) 5 punktą, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti šio sandorio negaliojančiu. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti sandorių teisinę registraciją, nurodęs, kad jis nesudaro savarankiško ieškinio reikalavimo.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neobjektyviai, paviršutiniškai ir vienpusiškai įvertino bylos įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą:

1. Ieškovas po žmonos mirties tapo vieninteliu buto ir žemės sklypo savininku, todėl turėjo teisę šiuo turtu disponuoti kaip savo asmeniniu be jokių apribojimų. Teigia, jog uzufrukto sutarties sudarymas patvirtina, jog ji nenorėjo pažeisti tėvo teisių ar juo pasinaudoti.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis ir eksperto parodymais. Dėl eksperto išvadų kyla abejonių, nes byloje yra pateiktas 2007-01-16 Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro raštas, kuriame išreikšta priešinga nuomonė dėl ieškovo psichinės būklės sandorių sudarymo metu. Be to, teismas neįvertino, kad tyrimo medžiagoje yra tam tikri neatitikimai, įrašai medicininėje dokumentacijoje apie ieškovo skundus dėl psichinės sveikatos prasideda nuo 2004-10-08, ieškovas nebuvo apžiūrėtas psichiatro, nors diagnozei patvirtinti yra reikalingi būtini psichologiniai tyrimai. Teigia, jog ekspertas, pateikdamas savo nuomonę dėl teisinių klausimų, ieškinio dalyko, atsakovės veiksmų ir elgesio viršijo savo kompetenciją. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad 2005-02-28, likus kelioms dienoms iki  sandorio sudarymo, ieškovui buvo diagnozuota organinė depresija, nors pilnas psichologinis tyrimas neatliktas. Pilnas tyrimas atliktas tik 2006-01-24. Mano, jog 2005-02-28 medicininis gydytojo Šapurovo įrašas gali būti suklastotas, kadangi tą dieną atsakovė su ieškovu buvo VĮ Registrų centre, ką patvirtina byloje esantys dokumentai (2 t., b. l. 113). Laiko, jog reikalinga atlikti nurodyto sveikatos istorijos įrašo rašysenos ekspertizę.
3. Teismas nepagrįstai, nenustatęs ieškovo psichinės būklės, rėmėsi jo paaiškinimais. Mano, jog būtina paskirti jo psichinės būklės ekspertizę ir tik tuomet spręsti dėl jo įrodomosios galios. Nurodo, jog ieškovu (jos tėvu) manipuliuoja svetimi žmonės.
4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuoseklius notarės, patvirtinusios ginčo sandorius, parodymus. Pažymi, jog teismo nurodytų liudytojų parodymai, neva patvirtinantys eksperto išvadas, yra bendro pobūdžio, nekonkretūs ir neturi įrodomosios galios.
5. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės manymu, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės nagrinėjant šią bylą.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, remdamasis ne tik eksperto išvadomis ir paaiškinimais, bet ir kitais bylos įrodymais. Pažymi, jog ieškovė prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi, todėl nėra pagrindo jos skirti ir šiuo metu. Be to, nurodo, kad skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, netenkintini, o naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinos (CPK 312 str., 306 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 1 d. K. G. ir L. G. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą (2 t., b. l. 139), kuriuo visą savo turimą ar ateityje atsirasiantį turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. Sutuoktiniai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, buto (duomenys neskelbtini), ir visų jame esančių namų apyvokos daiktų bei baldų, įpėdine paskiriama J. B. , o žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini), o taip pat viso kito likusio turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įpėdiniu paskiriamas sūnus A. G. . L. G. mirė 2004 m. rugsėjo 16 d. (1 t., b.l. 22). Po sutuoktinės mirties palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą priėmė ieškovas, jis paveldėjo mirusios sutuoktinės L. G. ½ buto (duomenys neskelbtini) bei 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovas K. G. po sutuoktinės L. G. mirties, priėmęs palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, tapo viso santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininku. 2005 m. kovo 17 d. ieškovas K. G. buto ir žemės sklypo dovanojimo sutartimis perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo dukrai J. B. (1 t., b.l. 13-16). 2005 m. kovo 22 d. sutartimi buvo nustatytas uzufruktas, kurio pagrindu ieškovas įgijo teisę iki gyvos galvos naudotis J. B. nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini)e (1 t. b.l. 17-19).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2005 m. lapkričio 18 d. ieškovas šiuo teisiniu pagrindu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl dovanojimo sutarčių, kuriomis jis perleido jam priklausantį turtą, pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovas nurodė, kad po sutuoktinės mirties jo sveikatos būklė labai pablogėjo, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudaryti dovanojimo sandoriai neteisėti.

2006 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto (1 t., b.l. 179-182) matyti, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija priėjo išvados, kad K. G. nuo 2001 m. prasidėjo lėtai progresuojantis psichikos sutrikimas – organinė depresija, kuris tęsiasi iki šiol, dėl to K. G. 2005 m. kovo 7 d. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrų ekspertų komisija konstatavo ieškovui lėtai progresuojantį psichikos sutrikimą – asmenybės ir elgesio sutrikimą dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos su pažintinės veiklos sutrikimu ir lėtai progresuojančiu psichikos sutrikimu ir organinę depresiją. Ekspertų išvada vienareikšmė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ekspertai netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo ligą. Ekspertizę atlikę ekspertai tyrė visą informaciją apie ieškovo ligą, išvadas padarė remdamiesi tiek medicinine dokumentacija, tiek atlikę ieškovo psichologinį tyrimą.

Kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad ekspertų išvada yra nepagrįsta. Atsakovė pateikė teismui Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriaus raštą (2 t., b. l. 195-196), kuriame yra išreikšta subjektyvi specialisto nuomonė, kad nėra pagrindo teigti, jog K. G. sandorio sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu. Pažymėtina, kad tokią išvadą specialistas padarė remdamasis atsakovės pateikta dokumentacija, jis neatliko ieškovo psichologinio tyrimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2007 m sausio 16 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriaus rašte išdėstyta subjektyvi nuomonė paneigia ekspertų išvadą.

Be to, kiti byloje surinkti įrodymai rodo, kad ieškovas sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad, sudarant dovanojimo sandorį, egzistavo objektyvios priežastys, kurios galėjo reikšmingai įtakoti ieškovą pakeisti savo ir mirusios sutuoktinės valią dėl jų turto padalinimo (paveldėjimo) po abiejų mirties. Ši aplinkybė patvirtina ekspertų išvadą, kad ieškovas, dovanodamas turtą, nesuprato savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. R. , O. M. , Ž. M. ir N. G. parodymai taip pat patvirtina minėtą išvadą. Liudytojai parodė, kad ieškovas žmonos mirtį išgyveno sunkiai, nuolat verkė ir labai blogai jautėsi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. G. dovanojimo sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų.

Apeliantės argumentai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, ekspertai nuodugniai tyrė medicininius dokumentus bei K. G. sveikatos būklę ir netikėti jų išvada nėra pagrindo. Kolegija pastebi, kad atsakovė faktiškai pati pripažino ieškovo psichikos sutrikimus, kadangi po šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo padavusi teismui pareiškimą dėl jo pripažinimo neveiksniu (3 tomas, b.l. 8).

Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Be to, kas pasakyta, kolegija pažymi, kad ginčijami dovanojimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai ir negalioja. Pagal LR CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Nors nagrinėjamoje byloje toks prašymas pareikštas nebuvo, teismas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, kad ieškovo kitais pagrindais ginčijami dovanojimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, šiuos sandorius pripažįsta negaliojančiais, nors tokio reikalavimo nėra pareikšta.

Pagal CK penktos knygos 5 skyriaus nuostatas bendrasis sutuoktinių testamentas tai dvišalis sandoris, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties jį pergyvenusiam sutuoktiniui palieka visą savo turtą (CK 5.43 str., 5.45 str. 1 d.). Šiuo testamentu pagal sutuoktinių valią gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.). Jeigu pergyvenęs sutuoktinis pageidauja savo nuožiūra sudaryti naują testamentą, jis po sutuoktinio mirties turi teisę atsisakyti palikimo pagal bendrąjį testamentą, tačiau, jeigu po sutuoktinio mirties palikimo neatsisakė ir paveldėjo turtą pagal bendrąjį testamentą, keisti bendrojo testamento ir jame išreikštos bendros sutuoktinių valios neturi teisės (CK 5.49 str. 1 d.). Ši įstatymo nuostata yra teisinė garantija pergyvenusiam sutuoktiniui užtikrinti nuosavybės teisę į jam priklausančią palikimo dalį. Atsisakęs priimti palikimą pagal bendrąjį testamentą, pergyvenęs sutuoktinis išsaugo teisę laisva valia disponuoti jam priklausančio turto dalimi. Taigi bendruoju testamentu sutuoktiniai ne tik užtikrina pergyvenusio sutuoktinio teisę paveldėti visą bendrą turtą, bet ir gali nuspręsti dėl užgyvento turto paveldėtojo po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokiu atveju pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimą pagal bendrąjį testamentą, mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente išreikštos abiejų valios keisti neturi teisės.

Paminėtų normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, kad įstatymo leidėjas, įvesdamas į paveldėjimo teisinius santykius bendrojo sutuoktinių testamento institutą, siekė ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti galimybę abiems sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Kaip minėta, ieškovas po 2004 m. rugsėjo 16 d. žmonos L. G. mirties  paveldėjo turtą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005 m. sausio 25 d.) ir 2005 m. kovo 17 d. visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypą) padovanojo vienai iš pagal bendrąjį testamentą įpėdinių dukrai J. B. . Taigi ieškovas, neturėdamas teisės keisti bendrojo testamento, jame išreiktą savo žmonos buvusią valią pakeitė dovanojimo sutartimis. Šie sandoriai aiškiai pažeidė L. G. bendrajame testamente išreikštą valią ir prieštarauja bendrojo sutuoktinių testamento, kuriuo sutuoktiniai nusprendė dėl jų turto paveldėjimo po abiejų mirties, paskirčiai. Dėl to kolegija ex officio šiuos sandorius pripažįsta niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos tesime įteikimu ( b. l. 15, CPK 302 str., 96 str.       2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės J. B. valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.