Civilinė byla Nr. 2S-1012-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01248-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.14.3.; 3.3.2.4.                  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal L. J. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-140-418/2016 civilinėje byloje pagal L. J. ieškinį atsakovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neturinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

L. J. pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, priteisti iš atsakovės 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir vaiko lankymo tvarkos. Atsakovė trukdo bendrauti su dukra, dukros neparveža iš užsienio, nenurodo jos buvimo adreso. Atsakovė tokiais savo veiksmais L. J. padarė žalos sveikatai, sutriko jo psichologinė ir emocinė būsena.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Sprendė, kad L. J. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nenurodė, dėl kokių priežasčių iš atsakovės prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal duomenis 2015 m. lapkričio 6 d. medicinos dokumente L. J. yra gydomas nuo 2010 m. – 2015 m. ir kad  tai yra liekamieji reiškiniai po galvos traumos 1999 m. liepos 26 d. Konstatavo, kad ieškovas privalo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad neturtinė žala susidarė dėl atsakovės kaltės. Nurodė netikslumą ieškinio reikalavime dėl ieškovo pavardės.

L. J. 2016 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad su dukra negali matytis nuo 2015 m. kovo mėnesio, dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų ir nervinės įtampos 2015 m. birželio–spalio mėnesiais lankėsi pas gydytojus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Sprendė, kad L. J. nepašalino 2016 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų. L. J. patikslintame ieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pradiniame ieškinyje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad neturtinė žala atsirado būtent dėl atsakovės kaltės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde L. J. su nutartimi nesutinka.

Teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 42, 135 straipsnių nuostatas. Patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas). Pateikė turimus įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes bei reikalavimą (ieškinio dalykas). Ieškinys atitiko bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje nurodė, kad vaiko tėvas L. J. nuo 2015 m. kovo mėnesio negali matytis ir bendrauti su dukra, jam nežinoma tiksli vaiko buvimo vieta. L. J. motina, kuri sunkiai sirgo ir šiuo metu yra mirusi, taip pat negalėjo matytis ir bendrauti su savo anūke. Tokios padėties L. J. negalėjo pakeisti, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę ir emocinę įtampą, todėl 2015 m. birželio–spalio mėnesiais jam teko lankytis pas gydytojus. Atsakovės veiksmais L. J. buvo padaryta žala sveikatai, nes sutriko jo psichologinė ir emocinė būsena. Neturtinę žalą įvertino 2500 Eur suma. Neturtinei žalai įrodyti ir pateikti objektyvius, rašytinius įrodymus dažnai neįmanoma, todėl teismas turi nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus.

Prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ieškinį pateikęs asmuo nepašalino ieškinio trūkumų, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių, kad neturtinė žala atsirado dėl atsakovės kaltės.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie patikslinto L. J. ieškinio neatitikimą šiems reikalavimams.

L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. J. tvarką, priteisti jam iš atsakovės 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovė dukros neparveža iš užsienio, nenurodo jos buvimo adreso, tai dar labiau apsunkina tėvo ir vaiko bendravimą, todėl būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Dėl tų priežasčių jis pats ir jo motina, kuris sunkiai sirgo, negalėjo bendrauti su vaiku, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę ir emocinę įtampą. Atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta žala jo sveikatai, sutriko jo psichologinė ir emocinė būsena, todėl atsakovė turi atlyginti atsiradusią neturtinę žalą. Patikslintame ieškinyje L. J. nurodė tuos pačius atsakovės neteisėtus veiksmus,  dėl kurių jis ir jo 2015 m. liepos 8 d. mirusi motina negalėjo bendrauti su vaiku, kad jis pergyveno visa tai matydamas, negalėjo pakeisti esamos padėties, tai tęsėsi nuo 2015 m. kovo mėnesio, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę ir emocinę įtampą, todėl 2015 m. birželio – spalio mėn. teko lankytis pas gydytojus. Atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta žala sveikatai, nes sutriko jo psichologinė ir emocinė būsena. Abiejuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad savo reikalavimus įrodinės rašytiniais įrodymais ir liudytojais, kuriuos į teismą iškvies savo iniciatyva.

Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, pateikė įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Iš ieškinių matyti, kad juose yra suformuluotas konkretus ir aiškus reikalavimas priteisti neturtinę žalą, nurodyta prašoma priteisti pinigų suma 2500 Eur, išvardinti atsakovės veiksmai ir aplinkybės, kuriais apeliantas grindžia neturtinės žalos atsiradimą (dukros neparvežimas iš užsienio; sudarymas sąlygų, trukdančių ieškovui bendrauti su dukra; sunkiai sirgusios ir (duomenys neskelbtini) mirusios ieškovo motinos negalėjimas bendrauti su anūke dėl tų pačių priežasčių), neturtinės žalos pasireiškimo pobūdis (ieškovas negalėjo pakeisti esamos padėties, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, lankėsi pas gydytojus 2015 m. birželio – spalio mėnesiais). Reikalavimams pagrįsti pridėti rašytiniai įrodymai (medicininiai  dokumentai ir kt.). Ieškiniuose nurodoma, kad L. J. sveikata sutriko dėl juose išvardintų atsakovės veiksmų, trukdant bendrauti su vaiku, t.y. priežastinis ryšys įvardintas. Ar ieškinyje nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir ar priežastinis ryšys tarp ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų ir ieškovo nurodytos neturtinės žalos (atsakovės elgesio pasekmių jo savijautai) yra pagrįstas, nusprendžiama ne ieškinį priimant, o teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje konstatavęs, jog nėra įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimą dėl atsakovės kaltės, netinkamai pritaikė pirmiau nurodytas ieškinio trūkumų šalinimo ir ieškinio priėmimo nuostatas, todėl 2016 m. sausio 27 d. nutartis laikyti ieškinį nepaduotu dėl nepašalinto trūkumo yra nepagrįsta.

Ieškinio priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja              Virginija Gudynienė