Civilinė byla Nr. e2-341-980/2022

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04907-2021-6

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                    1.3.2.9.; 1.3.2.9.10.7; 3.2.6.1; 3.2.3.1;

   (S)                                                            

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                       

2022 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Ievai Darandei, advokato padėjėjai Monikai Jakutavičiūtei (nuotoliniu būdu),

atsakovei I. G. ir jos atstovams advokatėms Miglei Wantens ir Galinai Morozovai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ieškinį atsakovei I. G., trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta teisėtai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė darbo sutarties Nr. 179, sudarytos 1972 m. sausio 28 d., pagrindu, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ėjo Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 0,5 etato krūviu. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299 atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje. Pirmasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas COVID-19 ligos valdymo srityje nustatytas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-185. Atsižvelgiant į 2021 m. vasario 1 d. infekcijų kontrolės gydytojos D. S. tarnybinį pranešimą dėl COVID-19 savalaikio testavimo neatlikimo, 2021 m. vasario 8 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus raštą Nr. (4.5)-S-25 dėl paaiškinimo pateikimo bei 2021 m. vasario 19 d. atsakovės paaiškinimą, nustatyta, kad esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, t. y. 2021 m. sausio 28 d. nustačius teigiamą SARS-CoV-2 viruso testą Urologijos skyriaus darbuotojai, atsakovė 2021 m. sausio 29 d. buvo registruota tyrimui dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo. Tačiau nustatytu laiku nepasitikrino ar neserga COVID-19 liga, kuri yra įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą, neatsiliepė į skambučius, neinformavo atsakingų įstaigos darbuotojų dėl atsisakymo atlikti testą ir nenusišalinusi nuo darbo 2021 m. sausio 30 d. į jį atvyko, taip sukeldama COVID-19 ligos išplitimo riziką tiek tarp įstaigos darbuotojų, tiek tarp pacientų. Pakartotiniai Atsakovės darbo pareigų pažeidimai COVID-19 ligos valdymo srityje nustatyti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299. Atsižvelgiant į 2021 m. kovo 2 d. Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos T. A. tarnybinį pranešimą dėl vidaus tvarkos nesilaikymo, 2021 m. kovo 5 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus raštą Nr. (4.5)-S-25 dėl paaiškinimo pateikimo, 2021 m. kovo 12 d. gautą atsakovės paaiškinimą, 2021 m. kovo 19 d. atsakovės galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos aktą Nr. (4.15)-TP-46, pirma, nustatyta, kad atsakovė 2021 m. vasario 27 d., pamainos vyresniosios slaugytojos T. A. pavedimu, vykdydama profesinės veiklos funkcijas (teikdama slaugos paslaugas pacientams) Nefrologijos skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtintas COVID-19 ligos protrūkis, nedėvėjo privalomų III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių: rankų apsaugos – vienkartinių medicininių pirštinių, kūno (darbo rūbų) apsaugos – vienkartinio chalato, veido (akių) apsaugos – veido skydo ar priglundančių prie veido akinių, vienkartinės chirurginės kepurės, netinkamai dėvėjo vienkartinę medicininę (chirurginę kaukę), kuri nepilnai dengė burną ir nosį, nepaisė reikalavimo, kad pacientai įstaigoje turi dėvėti vienkartinę medicininę (chirurginę) kaukę arba respiratorių be iškvėpimo vožtuvo, ir neužtikrino, kad pacientas šios tvarkos laikytųsi. Be to, nustatyta, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 patvirtintų darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis 2.2 ir 2.3 papunkčių nuostatas, taip pat darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo 2 ir 3 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo nuostatas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ 1.8 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ 1.9.2 punktą, VšĮ esant griežtai suskirstytoms personalo komandoms ir pamainoms atskirai urologijos / ginekologijos ir atskirai nefrologijos profilio pacientams, pamainos metu nuolat maišė srautus tarp dviejų skirtingų – urologijos / ginekologijos profilio pacientų ir nefrologijos profilio pacientų grupių, kai tuo metu Nefrologijos skyriaus pacientams buvo nustatytas didelės rizikos sąlytis su COVID-19 liga bei patvirtinta COVID-19 liga, taip sukeldama didelę COVID-19 ligos pernešimo riziką, neužtikrindama saugaus slaugos paslaugų teikimo pacientams. Ieškovė su Darbo ginčų komisijos priimtu Sprendimu dalyje dėl atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir Atsakovės naudai priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų, kategoriškai nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovė, kaip darbdavys, tinkamai atliko atsakovės atleidimo iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą procedūrą, t. y. nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą atsakovės atleidimą pagal 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažinti neteisėtu. Pažymėjo, kad dėl to ginčo nekilo ir bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, susijusią su COVID-19 ligos plitimu, visoje šalyje ir pasaulyje, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo šį Ieškovės, kaip darbdavio, sprendimą pripažinti neproporcinga savo teisėtų interesų gynimo priemone.

Atsakovė nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Mano, kad ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti su atsakove darbo sutartį, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti ir pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsakovė 2021 m. sausio mėn. dirbo pagal Urologijos skyriaus sausio mėnesio patvirtintą darbo grafiką, pagal kurį 2021 m. sausio 21 d.- 2021 m. sausio 29 d. turėjo laisvas dienas. DK 122 straipsnio i d. reglamentuoja, kad poilsio laikas - laisvas nuo darbo laikas. Tai reiškia, jis gali būti naudojamas savo nuožiūra. Atsakovė kontakto su sergančiuoju neturėto, nes COVID-19 atvejis atsirado sausio 28 d., atsakovės poilsio dienos metu. Paskutinį kartą testą buvo atlikusi sausio 18 d., taigi sausio 30 d. atvykdama į darbą nepažeidė Ieškovo nustatyto testavimosi dažnumo, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Įsakyme apie atleidimą konstatavimas, kad atsakovė „neinformavo atsakingų darbuotojų dėl atsisakymo atlikti testą ir nenusišalinusi nuo darbo 2021 m. sausio 30 d. atvyko į darbą, taip sukeldama COVID-19 ligos išplitimo riziką tiek tarp darbuotojų, tiek tarp pacientų yra akivaizdžiai nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas. Administracija nesiėmė jokių priemonių neturinčios testo ir nežinančios apie paskirtą testavimui laiką atsakovės perkelti į kitą darbą, ar negalint to padaryti, nušalinti jos nuo darbo, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 4 dalies nuostatą, todėl atsakomybė už COVID-19 ligos išplitimo riziką kyla pačiai atsakovės administracijai. Pažymėjo, kad ieškovės 2021 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. (4.9)-P-185 nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 patvirtintos darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimo tvarkos 7 p. nustatyta pareiga darbdaviui užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Ieškovės administracija tendencingai interpretuoja, kad atsakovė atsisakė atlikti testą Ieškovės teiginiai ieškinyje, kad Atsakovė nepateikė telefono kompanijos sms žinučių išklotinių yra nepagrįsti, nes telefono kompanijos tokios informacijos (įeinančių žinučių turinio) neteikia, informaciją gali pateikti tik apie išeinančius skambučius. Faktą kad atsakovė testuotis nevengė pripažįsta ir Ieškovė ieškinio 17 p. Ieškovė pati nesilaikė bonus pater familias standarto, pats nenustatė personalui srautų nemaišymo Urologijos ir Nefrologijos skyriuose taisyklių, net valstybės lygio ekstremalios situacijos metu nesiėmė tinkamų teisinių priemonių užtikrinti, kad srautai tarp Urologijos ir Nefrologijos skyriuose būtų maišomi. Srautų maišymas vyko dėl neapdairių ir nerūpestingų ieškovės, bet ne Atsakovės veiksmų. Atsakomybė, kaip valdomas COVID ligos protrūkis ir skirstomi srautai priklauso vyresniosios slaugytojos funkcijas vykdančiam asmeniui, bet ne atsakovei, kuri tik vykdė jos pavedimus, taip konstatuota ir tyrimo išvadose. Atsakovė nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Ieškovės administracijos veiksmai siekiant pranešti Atsakovei apie paskirtą testo atlikimo laiką nebuvo tinkami ir rūpestingi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Atsakovė padarė pareigų pažeidimus ir tuo labiau, faktą kad neatliko testo sausio 29 d., nes per savo laisvadienį negavo (ar nepastebėjo žinutės) kvalifikuoti kaip šiurkštaus pažeidimo padarymą. Darbdavys neturėjo DK 58 straipsnyje nurodyto pagrindo nutraukti darbo santykių su Atsakove. Atsakovė Ieškovo interesų nepažeidė, o Ieškovas nutraukdamas darbo santykius su Atsakove panaudojo neproporcingą priemonę. Ieškovo reikalavimas konstatuoti, kad Atsakovė padarė šiurkštų pareigų pažeidimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovės administracijos veiksmai, kuriais kryptingai buvo siekiama atleisti Atsakovę iš darbo, kurį ji dirbo nuo 1972 metų ir neteisėtas darbo sutarties nutraukimas Atsakovei sukėlė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, jai netekus darbo, sukūrė netikrumo ir pažeidžiamumo jausmą. Šiuo metu Atsakovei pablogėjo sveikata, ji lankosi pas psichoterapeutą. Ieškovės administracija tendencingai nesielgė pagal teisės aktų nustatytas procedūras, bet Atsakovės atžvilgiu netinkamai naudojo savo administracinius įgalinimus.

Trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog byloje nagrinėjamas atvejis nėra traktuojamas kaip draudiminis įvykis pagal galiojančią draudimo sutartį su ieškove, todėl dėl ieškinio paliekama spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovės atstovės advokatė I. Darandė ir advokato padėjėja M. Jakutavičiūtė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, būdama ilgamete ligoninės darbuotoja, turinčia medicininį išsilavinimą ir didžiulę patirtį profesinėje veikloje, atlikdama ieškinyje nurodytus darbo pažeidimus, elgėsi itin nerūpestingai ir savo veiksmais sukėlė grėsmę ir ligoninės personalui ir pacientams. Atsakovė viso proceso metu nuolat kaltino visus kitus dėl jos atleidimo, nors, iš tiesų, net ir proceso metu bandė meluoti ir pateikti teismui suklastotus dokumentus. Todėl ieškovės atstovės prašė teismo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu ir kreiptis dėl dokumentų klastojimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Atsakovė ilgą laiką ėjo ne tik Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos, bet ir šio skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas. Atsakovė, eidama Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas Atsakovė ėjo iki 2020 m. birželio 12 d.), itin gerai išmanė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir jį vykdė, įskaitant procesus, susijusius su COVID-19 ligos valdymu (pvz. savalaikis testavimasis, srautų nemaišymas, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas). Kaip posėdžio metu nurodė A. Z., I. G. dėl jai kilusių kokių nors neaiškumų ryšium su srautų valdymu, niekada nebuvo kreipusis. Atsakovė tiek savalaikiai neatlikdama tyrimo dėl COVID-19 ligos nustatymo, tiek nedėvėdama privalomų dėvėti asmens apsaugos priemonių, tiek maišydama srautus akivaizdžiai pažeidė ir bonus pater familias (protingas ir apdairus asmuo) standartą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog gydytojams ir jiems prilygintiems asmenims yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei kitiems asmenims.

Atsakovės atstovė M. Wantens teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovė buvo priversta atlikti testą savo laisvą dieną ir normalu, kad darbuotojas galėjo ir negauti ar negirdėti žinutės. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė atėjo dirbti šeštadienį vasario pirmąjį savaitgalį ir darbovietėje nebuvo nei vieno atsakingo darbuotojo, kuris turėjo ją nušalinti nuo darbo, todėl ji atidirbo visą pamainą ir buvo neatlikusi testo, tačiau tai yra ne jos, o darbdavio kaltė, nes ligoninėje nėra užtikrintas nepertraukiamas darbo organizavimas savaitgaliais. Pažymėjo, jog atsakovė atliko testus kaip ir buvo rekomenduota periodiškai ir visi jos testai buvo neigiami, vadinasi tai, kad ji neatliko testo numatytą dieną, nesukėlė jokios grėsmės ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Nurodė, jog ligoninėje yra netinkamai reglamentuotas srautų nemaišymas ir yra visiškai neaiški sistema, kokiu būdu yra paskirstomos palatos slaugytojoms, nes tai niekur nereglamentuota, todėl darbuotojas negali atsakyti už tai, kad užėjo į jai nepriskirtą palatą, juolab, kad palatoje gulėjęs pacientas buvo sunkios būklės ir jam buvo būtina skubi pagalba, o tokiais atvejais jokie ribojimai nebegali būti taikomi.

Atsakovė I. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir pripažinti, kad ji buvo atleista iš darbo nepagrįstai. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji negavo jokios žinutės iš darbovietės, kad reikia atlikti testą ir niekas jai neskambino. Pripažino, jog byloje minimą dieną ji daug kartų buvo užėjusi į palatą, kuri nebuvo jai priskirta, tačiau tai darė tik dėl to, kad pacientas buvo jai pažįstamas žmogus ir jo būklė buvo sunki. Nurodė, jog visuomet darbe dėvėdavo kaukę ir visas būtinas apsaugos priemones.

Atsakovės atstovė advokatė G. Morozova prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog, visų pirma, ne darbuotojas, o darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą ir funkcijų paskirstymą, todėl būtent dėl darbdavio netinkamo darbo organizavimo atsakovė atėjo į pamainą neatlikusi testo ir niekas jos nenušalino nuo darbo ir net neturėjo duomenų, kad ji dirba be testo. Nurodė, jog ligoninėje yra neaiškiai reglamentuota palatų paskirstymo tvarka nes tame pačiame skyriuje gydomi ir nefrologiniai ir urologiniai pacientai, bendros patalpos yra visos tos pačios nes iš esmės skyrius yra tas pats, todėl srautų nemaišymas ir neaiškus ir neapibrėžtas darbuotojams. Nurodė, jog atsakovei ginčo dienomis, kai buvo atliekamas periodinis testavimas nebuvo nustatytas teigiamas testas, todėl ji negalėjo nieko užkrėsti ir sukelti grėsmę. Atsakovė lankėsi pažįstamo jai palatoje, tačiau aplinkybės nebuvo eilinės, todėl, kad pacientas buvo itin sunkios būklės ir jam buvo būtina pagalba, o tą pačią naktį jis mirė. Pažymėjo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neteisingai nurodyta, kad atsakovė dirbo urologiniame skyriuje ir turėjo kontaktą su slauge kuriai nustatyta Covid infekcija, nors iš tiesų ji dirbo chirurginiame skyriuje ir jos jokios kontakto neturėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutarties Nr. 179, sudarytos 1972 m. sausio 28 d., pagrindu, atsakovė I. G. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ėjo Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 0,5 etato krūviu.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299 atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės – darbdavio ir atsakovės darbuotojos, kilo dėl to, ar teisėtai atsakovė buvo atleista iš užimamų pareigų VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299 už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2021 m. sausio 28 d. buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 viruso testas Urologijos skyriaus slaugytojai L. S., dėl ko, 2021 m. sausio 29 d. 9.55 val. I. G. buvo registruota tyrimui dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymui atlikti, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai. Apie registraciją ir poreikį testuotis I.G. buvo informuota įprasta tvarka, t.y. per ESIS sistemą, ką patvirtina byloje pridėti registracijos išrašas, su jame pažymėta būsena „registracija (informuota SMS)", tame pačiame išraše nurodytas ir Atsakovės telefono numeris, t.y. (duomenys neskelbtini). Faktą, kad I. G. gavo šią 2021 m. sausio 28 d. sms žinutę, patvirtina ir papildomai byloje pateiktas ESIS išrašas, kur aštuntoje eilutėje nurodyta, kad sms žinutė išsiųsta „<..> 2021-01-28 15:24 val. numeriu (duomenys neskelbtini), o pacientas ją gavo." bei nurodytas žinutės turinys, t.y. „I. G. esate užregistruotas atlikti COVID.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė teigė, jog ne tik negavo Sms žinutės apie tai, kad ji turi testuotis dėl kontakto nustatyto darbovietėje, bet ir jai nebuvo skambinta telefonu, juolab, kad tai buvo jos laisva nuo darbo diena. Atsakovės atstovės prašė teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė neatlikusi testo, visgi atėjo į darbą ir nebuvo nušalinta, o dirbo visą pamainą ir tik po to jai buvo nurodyta pateikti pasiaiškinimą, o laisvą nuo darbo dieną jį galėjo ir negirdėti telefono skambučio ir turėjo teisę neatsiliepti.

Priešingai nei teigia atsakovė I. G., byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos V. G. parodymai patvirtina, jog atsakovė, iš tiesų, buvo informuota apie poreikį atlikti testą ir Sms žinute iš Esis sistemos, o ir pati liudytoja V. G. kelis kartus skambino atsakovei telefonu, tačiau su ja nepavyko susisiekti. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina byloje pridėti registracijos išrašas, su jame pažymėta būsena „registracija (informuota SMS)", tame pačiame išraše nurodytas ir Atsakovės telefono numeris, t.y. (duomenys neskelbtini). Faktą, kad I. G. gavo šią 2021 m. sausio 28 d. sms žinutę, patvirtina ir papildomai byloje pateiktas ESIS išrašas, kur aštuntoje eilutėje nurodyta, kad sms žinutė išsiųsta „<..> 2021-01-28 15:24 val. numeriu (duomenys neskelbtini), o pacientas ją gavo." bei nurodytas žinutės turinys, t.y. „I. G. esate užregistruotas atlikti COVID.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės taip pat iškėlė klausimą apie būtinumą atsakovei atlikti testą dėl kontakto su slaugytoja L. S., nes galimai jos paskutinę pamainą dirbo ne kartu, o atskirai ir skirtinguose skyriuose.

Teismas šios bylos kontekste itin svarbiais laiko liudytojos D. S. paaiškinimus. Liudytoja yra VšĮ Respublikinės ligoninės infekcijų kontrolės gydytoja, kuri buvo tiesiogiai atsakinga už Covid infekcijos valdymo procesus ligoninėje. Liudytoja parodė, jog infekcijos valdymas pasireiškia ne pasekmių šalinimu, o prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią infekcijos plitimui, prevencinėms priemonėms siekiant užbėgti už akių galimoms pasekmėms. Bylos nagrinėjimo metu teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad sistema ligoninėje veikia labai suprantamai ir paprastai, kai darbuotojas Sms žinute gauna pranešimą apie nustatytą testavimosi laiką, po ko, pats testavimas atliekamas pačioje ligoninėje, t.y. darbo vietoje. Liudytoja V. G. paaiškino, jog darbuotojų patogumui testavimo laikas gali būti derinamas su darbuotoju ir į tai žiūrima gan lanksčiai. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog atsakovė gavo Sms žinutę apie jai nustatytą testavimo datą ir laiką, tačiau dėl kažkokių priežasčių ją tiesiog ignoravo ir pašalino, neatsiliepė į liudytojos V. G. skambučius ir nebendradarbiavo siekiant susiderinti kitą jai tinkamą laiką testui atlikti, po ko atėjo dirbti ir dirbo visą pamainą neatlikusi testo, nors galimai turėjo kontaktą su susirgusiu asmeniu tame pačiame skyriuje. Atmestini atsakovės ir jos atstovių argumentai, jog atsakovė atliko periodinį testavimą ir visi atsakymai buvo neigiami, todėl atsakovė neatlikusi testo nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Teismas pažymi, jog atsakovė dirba medicinos darbuotoja daugiau nei keturiasdešimt metų, o Covid infekcija itin supurtė visą sveikatos medicinos sektorių, todėl sveikatos priežiūros specialisto prievolė siekiant užkirsti infekcijos plitimą skyriuje tiek tarp darbuotojų, tiek tarp pacientų, turėjo būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Svarbu pažymėti ir tai, kad teisme apklaustos liudytojos V. G., J. D., D. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog nei vienas ligoninės darbuotojas nėra išreiškęs jokio nepasitenkinimo ligoninėje veikusia testavimo sistema ar nors vienam darbuotojui būtų kilę nepatogumų dėl testo darbovietėje atlikimo. Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog infekcijos plitimo akivaizdoje, kai tuo metu dar nebuvo galimybės skiepyti pacientų, o tik medicinos darbuotojus, visas ligoninės kolektyvas buvo itin susitelkęs ir ryžtingai nusiteikęs dėti maksimalias pastangas tiek testuojantis, tiek ir dėvint apsaugos priemones bei laikantis kitų rekomendacijų ir nuostatų, susijusių su Covid valdymu, todėl atsakovės atvykimas į darbą neatlikus testo ir ignoravus jai siųstus pranešimus bei telefono skambučius, pagrįstai sukėlė kitų darbuotojų nepasitenkinimą ir nusivylimą atsakovės elgesiu.

Nagrinėjamu atveju, darbo tvarkos pažeidimas buvo nustatytas laikantis DK 58 str. numatytų procedūrinių reikalavimų, t.y. 2021 m. vasario 1 d. gavus infekcijų kontrolės gydytojos D. S. tarnybinį pranešimą „Dėl COVID- 19 savalaikio testavimo neatlikimo", 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (4.5)-S-25 Ligoninė paprašė I. G. pateikti paaiškinimą, suteikiant protingą laiko tarpą paaiškinimams pateikti, t.y. iki vasario 15 d., gavus paaiškinimą raštu, nustačius visas reikšmingas aplinkybes, ne vėliau kaip per vieną mėnesį, t.y. 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-185 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo" konstatavo apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjo apie galimą atleidimą iš užimamų pareigų už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

Pakartotiniai Atsakovės darbo pareigų pažeidimai COVID-19 ligos valdymo srityje nustatyti Ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo".

Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. vasario 27 d., pamainos vyresniosios slaugytojos T. A. pavedimu, vykdydama profesinės veiklos funkcijas (teikdama slaugos paslaugas pacientams) Nefrologijos skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtintas COVID-19 ligos protrūkis, nedėvėjo privalomų III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių: rankų apsaugos - vienkartinių medicininių pirštinių kūno (darbo rūbų) apsaugos - vienkartinio chalato, veido (akių) apsaugos - veido skydo ar priglundančių prie veido akinių, vienkartinės chirurginės kepurės, netinkamai dėvėjo vienkartinę medicininę (chirurginę kaukę), kuri nepilnai dengė burną ir nosį, nepaisė reikalavimo, kad pacientai įstaigoje turi dėvėti vienkartinę medicininę (chirurginę) kaukę arba respiratorių be iškvėpimo vožtuvo, ir neužtikrino, kad pacientas šios tvarkos laikytųsi.

Pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos iš T. A. tarnybinio pranešimo ir atsakovės pateikto paaiškinimo. Be to, dėl šių aplinkybių buvo apklausti darbuotojai, kurie būtent 2021 m. vasario 27 d. dirbo kartu su Atsakove (t. y. buvo gauti Urologijos skyriaus gydytojo M. R., bendrosios praktikos slaugytojų T. A. (aplinkybių patikslinimas) ir A. J., slaugytojos padėjėjos G. L., laikinai vyresniosios slaugytojos pareigas einančios V. G., ir maisto išdavėjos V. M. paaiškinimai). Visi šie darbuotojai patvirtino aplinkybes dėl III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių nedėvėjimo.

Atsakovės padarytas darbo pareigų pažeidimas pasireiškė jos neveikimu, t. y. pareigos dėvėti III saugos lygio asmens apsaugos priemones ir užtikrinti, kad pacientai viso buvimo Ligoninėje metu dėvėtų atitinkamą asmens apsaugos priemonę nevykdymu.

2021 m. kovo 5 d. Ligoninės direktoriaus raštu Nr. (4.5)-S-25 „Dėl paaiškinimo pateikimo" Atsakovė turėjo pasiaiškinti dėl tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių. 2021 m. kovo 12 d. gavus Atsakovės paaiškinimą, Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (1.6)-Į-69 sudaryta galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisija. Darbo pareigų pažeidimo tyrimas užbaigtas 2021 m. kovo 19 d. Atsakovės galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos aktu Nr. (4.15)-TP-46, o darbo pareigų pažeidimas konstatuotas 2021 m. kovo 23 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (4.9)-P-299. Taigi, Ieškovė pagrįstai nustatė padarytą darbo tvarkos pažeidimą ir tinkamai įvykdė teisės aktais įtvirtintą procedūrą pažeidimui nustatyti.

2021 m. kovo 23 d. įsakymu nustatyta, kad esant griežtai suskirstytoms personalo komandoms ir pamainoms atskirai urologijos / ginekologijos ir atskirai nefrologijos profilio pacientams, Atsakovė pamainos metu nuolat maišė srautus tarp dviejų skirtingų - urologijos / ginekologijos profilio pacientų ir nefrologijos profilio pacientų grupių, kai tuo metu Nefrologijos skyriaus pacientams buvo nustatytas didelės rizikos sąlytis su COVID-19 liga bei patvirtinta COVID-19 liga, taip sukeldama didelę COVID-19 ligos pernešimo riziką, neužtikrindama saugaus slaugos paslaugų teikimo pacientams.

Šias aplinkybes atsakovė patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodydama, jog, iš tiesų, neginčija aplinkybės, jog daug kartų lankėsi palatoje, kurioje buvo hospitalizuotas jai asmeniškai pažįstamas pacientas, o būtent, kad 2021 m. vasario 27 d. lankėsi urologijos profilio pacientų 16 palatoje, taip pat, kad suprato ir žinojo, jog ši palata buvo priskirta ne jai, o kitai slaugytojai T. A.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės M. Wantens ir G. Morozova išreiškė abejones, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai yra reglamentuota tvarka, kuomet prasidėjus pamainai, slaugytojoms yra priskiriamos jų priežiūrai tenkančios palatos, nes nėra pakankamai vidaus teisės aktų, kuriuose toks paskirstymas būtų aiškiai reglamentuotas. Šie atsakovės atstovių argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Byloje esančia rašytine medžiaga, liudytojų T. A., V. G., J. D. paaiškinimais nustatyta, jog nėra galimybės priimti ir surašyti tiek vidaus norminių aktų, kurie reglamentuotų kiekvieną slaugytojos veiksmą darbo metu. Darbas ligoninėje yra nuolat beisikeičiantis ir itin priklausomas nuo daugelio aplinkybių – pacientų skaičiaus, jų būklės, slaugytojos dažnai priskiriamos kartu su gydytojais dirbti operacinėse skubos tvarka, atsitinka ekstriniai atvejai, kurių neįmanoma numatyti, juolab, kad ginčas vyksta dėl situacijos pandemijos valdymo laikotarpiu. Be to, sistema eilę metų buvo suprantama ir aiški visoms darbuotojoms, todėl kad susiklosčius situacijai dėl Covid infekcijos ir siekiant ją suvaldyti, išliko galioti pagrindinė paslaugos teikimo tęstinumo taisyklė, jog slaugytoja, kuri dirbo su jai priskirtu pacientu vieną pamainą, turi išlaikyti tęstinumą ir kitą pamainą vėl teikti paslaugas tiems patiems pacientams, siekiant maksimaliai apriboti kontaktų skaičių. Atsakovei, kuri dirbo ligoninėje daugiau nei 40 metų, ši ligoninėje nustatyta srautų valdymo tvarka buvo žinoma, aiški ir suprantama.

Ieškovės atlikto atsakovės veiksmų tyrimo eigoje buvo apklausti visi darbuotojai, kurie būtent 2021 m. vasario 27 d. dirbo kartu su atsakove. Visi jie patvirtino aplinkybes, kad atsakovė 2021 m. vasario 27 d. maišė srautus tarp nefrologijos ir urologijos profilių pacientų.

Šio darbo pareigų pažeidimų tyrimas taip pat buvo pradėtas Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos T. A. 2021 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu. Gavus atsakovės paaiškinimą, sudaryta galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisija. Darbo pareigų pažeidimo tyrimas užbaigtas surašius Atsakovės galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos aktą, o darbo pareigų pažeidimas konstatuotas 2021 m. kovo 23 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (4.9)-P-299.

Analizuojant ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir atsakovės teikiamus atsikirtimus į ieškinį dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad atsakovė dirba VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nuo 1972 metų, t.y. daugiau nei 40 metų, be šių pareigų, ji užėmė ir vyresniosios slaugytojos pareigas.

Be to, atsakovės padaryti pažeidimai, susiję su Covid infekcijos valdymu ir buvo padaryti sudėtingu laikotarpiu kai:

1)       dėl COVID-19 ligos plitimo 2020 m. kovo 30 d. paskelbta pasaulinė ekstremali situacija, o 2020 m. kovo 11 d. ir pasaulinė pandemija;

2)       COVID-19 liga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-389 įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą;

3)       dėl COVID-19 plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 iki šiol visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija;

nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., taip pat nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2022 m. vasario 8 d. byloje teismui pateikta pažyma Nr. (1.41)-S3-69 nustatyta, kad 2021 m. sausio – vasario mėnesiais Urologijos ir Nefrologijos skyriuose buvo nustatyti 9 Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejai: darbuotojams – 5 atvejai; pacientams – 4 atvejai.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. (4.9)-P-299, kuriuo atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje, priimtas teisėtai ir pagrįstai ir jo naikinti pagrindo nėra. Konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Konstatavus, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, yra pagrindas nustatyti, kad ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi ir atsakovė neturi teisės į 3 664,64 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. birželio 14 d., po 1 374,24 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2021 m. birželio 15 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 8 245,44 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Konstatavus ieškinio pagrįstumą ir nustačius, jog darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta pagrįstai, nebetikslinga tikrinti ir įvertinti, ar egzistavo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas Atsakovės atleidimo iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytos 0,5 etato krūviu pagrindas ir nekonstatavus atleidimo iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, ir keisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Dėl piktnaudžiavimo procesu ir baudos skyrimo

Teismas pažymi, jog nors ieškovės atstovės ir prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad proceso metu atsakovės pateiktas jos pačios parengtas dokumentas nebuvo prijungtas prie bylos ir jis nebuvo vertinamas priimant galutinį sprendimą, o byla baigiama konstatavus, kad ieškinys yra pagrįstas, pripažinus, jog atsakovė teisėtai buvo atleista iš pareigų, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju, baudos skyrimas būtų perteklinis, o pats atleidimo iš darbo faktas, neabejotinai ir taip sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, atsakovė turi atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė patyrė 5354,79 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės I. Darandės ir advokato padėjėjos M. Jakutavičiūtės teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5354,79 Eur.

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268- 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

 ieškinį tenkinti.

Pripažinti jog VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. (4.9)-P-299, kuriuo atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje, priimtas teisėtai ir pagrįstai ir jo naikinti pagrindo nėra.

Konstatuoti, kad ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi ir atsakovė neturi teisės į 3 664,64 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. birželio 14 d., po 1 374,24 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2021 m. birželio 15 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 8 245,44 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės I. G. 5354,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės, juridinio asmens kodas 191340088, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja        Viktorija Čiapaitė