Civilinė byla Nr. 2S-852-431/2016

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41931-2015-5                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.2.; 3.4.4.11.; 3.5.1.19.; 3.3.2.4.

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis I. G. ir AB Nordea Bank Lietuvos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

         I.Ginčo esmė

           Pareiškėja prašė nušalinti ekspertą, paskirti kitą ekspertą ir atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Nurodė, kad skolininkė turėjo būti kviečiama dalyvauti ekspertizės atlikime ir teikti pasiūlymus atliekant ekspertizę. Jai nedalyvaujant, ekspertas nustatė mažesnę rinkos kainą. Turto vertintojas neįvertino remonto darbų, atliktų įsigijus pastatą, taip pat pastatyto 80,27 kv. m priestato. Turto vertė įsigijimo dieną buvo 376.506 eurai, dar buvo atliktas remontas, todėl negali būti eksperto nustatyta vertė 151.000 eurai. Antstolis su UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas yra sudaręs sutartį. Antstoliui kaip užsakovui minėtas turto vertintojas pastoviai atlieka turto vertinimo darbus, todėl yra susijęs pastoviais verslo-darbiniais ryšiais su išieškotoju, todėl pagal CPK 67 straipsnio  2 dalies 1 punktą ekspertas turi būti nušalintas.

            Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad skolininkei buvo siūlyta teikti įrodymus dėl kitokios įkeisto turto vertės. Tačiau skolininkė tokių įrodymų nepateikė. Įkeisto turto vertinimą atliko kvalifikuotas nepriklausomas turto vertintojas, todėl abejonių dėl nustatytos turto vertės nekylo. Ekspertizės aktas yra išsamus. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad vakarinėje pastato pusėje yra pastatytas priestatas, kuris pastatytas neturint leidimo, nėra inventorizuotas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl nevertinamas. Skolininkė nepateikė priestato teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Su skundu pridėjo tik nekilnojamojo daikto kadastro bylą, kuri nėra įregistruota viešajame registre. Dėl nežinomų priežasčių skolininkė neatliko priestato teisinės registracijos.  Skolininkė nepateikė įrodymų, kad vertinamame pastate yra atskiras vandentiekis ir kanalizacija, individualus šildymas. Kitokią turto vertę skolininkė grindžia 2009 m. turto įsigijimo verte. Turto rinkos kaina turi būti nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu.  Patvarkymu buvo nutarta skirti ekspertizę, pavesta ją atlikti UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertui.  Patvarkyme išaiškinta šalių teisė pareikšti nušalinimą ekspertui per nustatytą terminą. Skolininkei minėtas patvarkymas įteiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau per įstatymo nustatytą terminą skolininkė nušalinimo ekspertui nepareiškė. Skolininkė pateikia tik prielaidas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Prieš skiriant ekspertizę buvo užklaustos kelios ekspertinės įstaigos dėl ekspertizės kainos, ir tik tada paskirta ekspertizė. Siekiant išsklaidyti skolininkės abejones dėl turto vertės, skolininkei buvo siūloma iki 2015 m. gruodžio 7 d. pasirinkti ekspertą ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizei atlikti. Skolininkei įmokėjus nurodytą sumą, pakartotinė ekspertizė būtų skiriama.

              Suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank Lietuvos nesutiko su skundu. Nurodė, jog įkeisto turto rinkos vertę ekspertas nustatė remiantis pajamų metodu. Skolininkės teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nėra nurodytų įstatymo numatytų pagrindų eksperto nušalinimui. Skolininkei apie eksperto kandidatūrą buvo žinoma dar 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau skolininkė šio antstolio patvarkymo neskundė. Eksperto kandidatūros neginčijo.  Tik po ekspertizės išvados skolininkė nurodė, kad eksperto kandidatūra netinkama. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad skolininkas turi dalyvauti turto vertinime, ar su skolininku turi būti derinamos eksperto kandidatūros. Ypatingai bankas yra susiinteresuotas, kad įkeisto turto vertė būtų nustatyta kuo didesnė. UAB „Ober-haus“ yra vienas iš Lietuvoje  turto vertinimo paslaugas teikiančių lyderių. Būdamas savo srities profesionalu kaip tik ir užtikrina nešališkumą ir paslaugų kokybę. Per visą laikotarpį iki ekspertizės atlikimo skolininkė turėjo galimybę domėtis atliekama ekspertizės eiga, teikti vertintojui įvairius duomenis, susijusius su įkeistu turtu. Areštuotinas ir parduotinas įkeistas turtas turi būti įkainotas rinkos verte, bet ne skolininko nurodyta įkeitimo dienai prieš penkerius metus buvusia verte. Kadangi skolininkė nepateikė prieštaravimų, kurie  sukeltų abejonių eksperto nustatyta turto rinkos verte, pakartotinės ekspertizės atlikimas yra nereikalingas ir būtų neekonomiškas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolio 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu yra paskirta įkeisto turto ekspertizė rinkos vertei nustatyti bei ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-haus“ Nekilnojamais turtas. Šis patvarkymas skolininkei yra įteiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ekspertui nušalinimo įstatyme nurodytais pagrindais ir tvarka nepareiškė (CPK 598 straipsnis). Taigi, pareiškėja yra praleidusi terminą reikšti ekspertui nušalinimą. Skunde pareiškėja nenurodė konkretaus įstatymo nustatyto pagrindo ekspertui nušalinti, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas šalinti antstolio paskirtą ekspertą įkeisto turto rinkos vertei nustatyti (CPK 65, 67 straipsniai). Nei civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta antstolio pareiga kviesti dalyvauti skolininkę turto vertinime ar derinti parenkant eksperto kandidatūras su skolininku. Skunde pareiškėja nurodo įrodymais nepagrįstus teiginius dėl eksperto nušalinimo. Tai, kad turto vertintojas  nustato turto vertę, kuri netinka skolininkui, nėra teisinis pagrindas eksperto nušalinimui.

Teismas taip pat nustatė, kad antstolis pakartotinai, remdamasis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, nustatė 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymu skolininkei terminą iki 2015 m. gruodžio 7 d. pasirinkti vieną iš parinktų ekspertų (teismo ekspertė I. K., teismo ekspertas V. S.) bei įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizės atlikimui, ir skolininkei iki nustatyto termino įmokėjus ekspertizės kainą,  antstolis patvarkymu nutarė skirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, o priešingu atveju, ekspertizės neskirti. Taigi, skolininkei buvo sudaryta papildoma galimybė dėl įkeisto turto vertės nustatymo. Tačiau nenustatyta, kad pareiškėja šia teise būtų pasinaudojusi. Nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos įmokėtą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, reikalingą papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimui (CPK 90, 682 straipsniai). Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t.y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704, 643 straipsniai). Nėra duomenų, kad pareiškėja šiomis teisėmis  būtų pasinaudojusi.

Teismas nenustatė, kad antstolį ar išieškotoją su turto vertinimo įmone sietų ne procesiniai teisiniai santykiai, kaip teigia pareiškėja. Įkeistas turtas yra įvertintas 151.000 eurų suma, t.y. turto rinkos vertė, kaip to ir reikalauja įstatymas (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys). Matyti, kad pateiktas turto vertinimo aktas  yra išsamus, motyvuotas, susidedantis iš būtinų ekspertizės aktui dalių, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, nurodyta, kokiu metodu buvo remiamasi nustatant objekto vertę (Ekspertizės akto 30 punktas), yra išsamiai aprašyta objekto būklė, pateikta išvada. Teismas sutiko su antstolio teiginiu, kad eksperto nustatyta įkeisto turto vertė abejonių nekelia. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad ekspertas neatsižvelgė į objekto remontą bei pastatytą 80,27 kv. m ploto priestatą, nepagrįstas. Matyti, kad ekspertizės akte šios aplinkybės buvo vertinamos, nustatant, kad pastatytas priestatas yra neturint statybos leidimo, buvo pateikta tik kadastrinių matavimų byla, kuri nėra įregistruota viešajame registre, teisinė registracija šio priestato nėra atlikta. Taigi, toks statinys nėra laikomas legaliu, todėl negali būti vertinamas. Skolininkė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ir aplinkybes, kad vertinamame pastate yra atskiras vandentiekis, kanalizacija, individualus šildymas. Skolininkė nesutikdama su eksperto išvada, kaip minėta, nepasinaudojo įstatymo jai suteikta teise bei nepateikė antstoliui savo vertinimo ataskaitos, be to neįvykdė antstolio siūlymo sumokėti už vykdomojoje byloje skirtiną papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

                                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, panaikinti antstolio 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymus, paskirti kitą nepriklausomą ekspertą ir atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Nurodo, jog pagal CPK 643 straipsnio 1 dalį pareiškėjai turėjo būti leidžiama dalyvauti ir pateikti pasiūlymus, atliekant nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Teismas klaidingai įvertino skolininkės veiksmus kaip nepakankamai aktyvius. Priešingai, pareiškėja buvo labai aktyvi. Dėl to, kad pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti vertinime, ekspertas nustatė klaidingą turto vertę.  Turto vertintojas neįvertino remonto darbų, atliktų įsigijus pastatą, kadangi už paskolos sumą buvo pastatytas 80,27 m2 priestatas. Teismas iš esmės iš anksto sutiko su antstoliu, kad priestatas yra nelegalus, bet netyrė aplinkybių. Teismas neatkreipė dėmesio, jog pareiškėja skolą yra paveldėjusi. Įkaito turėtojas ir antstolis neleido pareiškėjai įteisinti priestato statybų, nors visi reikiami dokumentai tam buvo parengti. Teismas netyrė aplinkybės, jog turto vertintojas turi pastovius verslo santykius ir gauna pastovius užsakymus iš antstolio. Antstolis paskutiniame patvarkyme nurodė rinktis vieną iš dviejų ekspertų ir pervesti antstoliui jo nurodytas sumas. Pareiškėja prašo teismo leisti jai surasti ekspertą, galintį atlikti ekspertizę ir tinkantį antstoliui.

Antstolis I. G. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vykdymo procese ekspertizės paskyrimas yra antstolio prerogatyva. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos kviesti skolininkę dalyvauti ir teikti pasiūlymus atliekant ekspertizę turto vertei nustatyti ar derinti eksperto kandidatūrą.  Prieš skirdamas ekspertizę, antstolis teiravosi kelių turto vertintojų paslaugų, iš kurių buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs vertintojas. Todėl skolininkės prielaidos dėl eksperto nušalinimo yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Ekspertizės aktas yra išsamus, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Turto vertintojas pažymėjo, kad priestatas, kuris pastatytas neturint statybos leidimo, nėra inventorizuotas ir neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra vertinamas. Skolininkė nuo 2011 m. turėjo pakankamai laiko atlikti priestato teisinę registraciją ir nepagrįstai teigia, kad antstolis neleido šia teise pasinaudoti.

Suinteresuotasis asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su eksperto nušalinimu ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą  pagal Vilniaus miesto 19 Notarų biuro 2015 m. birželio 17 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolos, palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojo AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus naudai (Vykdomosios bylos Nr. 0008/15/01065, Nr. 0008/15/01066). Prievolių užtikrinimui buvo įkeistas  turtas – dirbtuvės, kiemo statiniai (betono danga, valymo įrenginiai) ir nuomos teisė  į 0,3251 ha žemės sklypo dalį. Vykdymo procese įkeistam turtui įvertinti buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas. Turto vertintojas nustatė, kad  įkeisto ir areštuoto turto vertė yra 151.000 eurai.

Sutiktina su skolininkės atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 643 straipsnio 1 punktą ji turi teisę pati ar per savo atstovus dalyvauti vykdymo veiksmuose, taip pat ir turto vertinime. Tačiau vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad jai nebuvo daroma jokių kliūčių aktyviai dalyvauti eksperto parinkimo bei turto vertinimo procese. Pareiškėja nenurodo, kokiais antstolio veiksmais jai buvo užkirstas kelias teikti svarbius turto vertinimui duomenis bei dalyvauti vertinimo procese. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad skolininkė nuo antstolio patvarkymo apie ekspertizės skyrimą gavimo iki ekspertizės aktlikimo turėjo pakankamai laiko pateikti savo pasiūlymus bei kitaip aktyviai dalyvauti vykdymo procese. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos aktyvumą vykdymo procese. Teismui pateiktose antstolio vykdomosiose bylose yra tik vienas pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymas dėl turto pardavimo, kuriame skolininkė pageidavo, kad turto vertintojo kandidatūra būtų suderinta su ja, tačiau pati nepasiūlė jokių galimų ekspertų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Minėtas reglamentavimas nustato antstolio teisę, bet ne pareigą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės ekspertizę. Be to, skolininko prieštaravimai dėl eksperto išvados turi būti motyvuoti. Antstolio 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu paskirta įkeisto turto – dirbtuvių, kiemo statinių ir nuomos teisės  į 0,3251 ha žemės sklypo dalį – vertės nustatymo ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas. Minėta turto vertinimo įmonė 2015 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu įkeistą turtą įvertino  151.000 € suma. Ekspertas atsižvelgė į vertinamo turto buvimo vietos komercinį patrauklumą, tuo metu esančią prekybinių patalpų paklausą Vilniuje bei visoje Lietuvos teritorijoje, vertindamas naudojo lyginamąjį ir pajamų metodus. Vertinime atsižvelgta ir į neigiamus veiksnius – pastatas yra senos statybos, patalpoms reikalingas kosmetinis remontas, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ekspertizės aktas patvirtina, kad parduodamas turtas buvo vertinamas tokios būklės, kokios jis buvo vertinimo metu, atsižvelgiant į egzistuojančią tuo metu gamybinių patalpų rinkoje pasiūlą ir paklausą. Turtą pareiškėjos sutuoktinis įsigijo 2009 m., todėl jo vertė per šešerius metus galėjo žymiai pasikeisti, atsižvelgiant į vėliau pastytus, modernesnius sandėliavimui skirtui statinius. Skolininkė nenurodo, kada buvo atliktas pastato remontas, tačiau prie ekspertizės akto pridėtos nuotraukos patvirtina, kad tam tikroms jo patalpoms yra reikalingi tam tikri atnaujinimo darbai. Todėl pripažintina, kad pareiškėjos nurodomas patalpų įsigijimo metu atliktas remontas jau yra praradęs savo galimą įtaką turto vertei. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie atlikto priestato darbų teisėtumą. Vykdomojoje byloje yra tik vienintelis 2015 m. lapkričio 26 d. skolininkės elektroninis laiškas, kuriame ji praneša, jog tarp sutuoktinio dokumentų neradusi leidimo priestato statybai. Kitų duomenų, jog skolininkė būtų siekusi įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliktus statybos darbus, ar antstolis su išieškotoju būtų trukdęs jai šiuos veiksmus atlikti, byloje nėra. Todėl turto vertintojas pagrįstai neatsižvelgė į minėto priestato egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog perkamo turto patrauklumą gali mažinti minėta aplinkybė, nes naujajam turto savininkui, norint tinkamai naudotis įsigytu daiktu, teks pareiga įsiteisinti ir įregistruoti priestatą ar atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, jeigu statybos bus pripažintos neteisėtomis. Todėl nėra pagrindų pakartotinės ekspertizės skyrimui.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto vertintojo  nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nėra teisinis pagrindas eksperto nušalinimui. Skunde pareiškėja nenurodė konkretaus įstatymo nustatyto pagrindo ekspertui nušalinti, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas šalinti antstolio paskirtą ekspertą įkeisto turto rinkos vertei nustatyti (CPK 65, 67 straipsniai). Pažymėtina, kad net ir esant pastoviems UAB “Ober-haus” Nekilnojamasis turtas vertinimo paslaugų teikimo antstoliui santykiams, jie nepatenka į CPK 67 straipsnio 2 dalyje 1 punkte apibrėžtą teisinę situaciją. Nagrinėjamu atveju šalis sieja lygiaverčiai civiliniai sutartiniai santykiai, tuo tarpu minėtame straipsnyje ekspertas turėtų būti dėl tarnybos ar kitaip priklausomas nuo antstolio ar išieškotojo. Pareiškėja atskirajame skunde tokių aplinkybių nenurodė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2015 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė