Civilinė byla Nr. 2S-1847-345/2011

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 122.4.; 122.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. L. ir tretiesiems asmenims V. A. ir J. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

              Antstolis Vaidas Drungilas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismą pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-770-04/2004 vykdymo tvarką, numatant kokio dydžio bauda yra skiriama prievolės skolininkei V. L.-K. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo atvejį; taip pat nustatyti, kad skolininkei V. L.-K. kaskart neįvykdžius savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą, vykdymo vietos teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti iš skolininkės išieškotojo R. L. turėtas atvykimo į sūnaus pasiėmimo vietą išlaidas; numatyti, kad neporiniams metų mėnesiams (sausį, kovą, gegužę, liepą, rugsėjį, lapkritį) tenkančių pasimatymų atvejais vaiko tėvas R. L. sūnų G. R. L.pasiima teismo nustatytu laiku ir laikotarpiui iš prievolės skolininkės V. L.-K. deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o poriniams metų mėnesiams (vasarį, balandį, birželį, rugpjūtį, spalį, gruodį) tenkančių pasimatymų atvejais vaiko mama – prievolės skolininkė, sūnų vaiko tėvui teismo nustatytu laiku bei laikotarpiu perduoda, o po to pasiima R. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

              Suinteresuotas asmuo R. L. nurodė, kad sūnaus motina V. K. nevykdo teismo sprendimo, trukdo sūnui bendrauti su tėvu, nuteikinėja prieš tėvą, draudžia važiuoti pas tėvą, dėl ko vaiko tėvas R. L. patiria išlaidas, nes atvykus pasiimti sūnaus, sūnus jam neperduodamas ir nevyksta su tėvu.

              Suinteresuoti asmenys J. A. ir V. A. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad G. R. L. yra tokio amžiaus, jog pats gali pasirinkti bendravimo su tėvu būdą.

              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. Nurodė, kad CPK teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Antstolių įstatymu antstolis yra įgaliotas vykdyti teismo sprendimus, tačiau antstolis neturi materialinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu, taip pat jis nėra įgaliotas atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. CPK 284 str. 1 d. numato teismo teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančių asmenų prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, todėl nors antstolis ir neįgaliotas prašyti teismą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas pasisakė dėl antstolio nurodyto sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagrįstumo. Vaiko tėvas R. L., įgyvendindamas savo kaip išieškotojo procesines teises, savo interesus privalo derinti su nepilnamečio vaiko interesais ir pasirinkti tokį bendravimo su sūnumi būdą, kuris atitiktų tiek tėvo, tiek sūnaus interesus, norus, galimybes (CK 3.3 str., 3.5 str.). CK 3.159 str. 2 d. numato vienodą abiejų tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, todėl R. L. savo teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi privalo realizuoti pats. Tai reiškia, jog vaiko tėvas privalo pats stengtis sukurti ar atnaujinti nutrūkusį vidinį ryšį su sūnumi, pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kuris užtikrintų sūnaus saugumą, sūnaus ir tėvo interesų bendrumą ir sūnaus norą leisti laiką su tėvu. Taigi šios tėvo prievolės perkėlimas vaiko motinai V. K. prieštarautų abiejų tėvų pareigų ir teisių vaiko atžvilgiu lygybės principui, įtvirtintam CK 3.156 str. Minėta teisės norma taip pat taikytina ir materialinių tėvų prievolių bei materialių išlaidų, susijusių su jų kaip tėvų teisių realizavimu, paskirstymui: kiekvienas tėvų dengia savo lėšomis savo teisių realizavimo išlaidas. Taigi nagrinėjamu atveju vaiko tėvas R. L. privalo pats prisiimti savo teisės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi realizavimo išlaidas arba surasti būdą sumažinti tokias išlaidas, jeigu jos yra nepakeliamos. Teismo posėdyje buvo apklaustas nepilnametis G. R. L., kuris patvirtino, jog nenori ir atsisako išvykti su tėvu iš savo gyvenamosios vietos, tiksliai ir logiškai nurodydamas tokio atsisakymo priežastis: tėvas neatsižvelgia į vaiko norus, pasirenkant bendravimo, laiko praleidimo būdą, grasina teismais, teismų baudomis G. R. L. motinai, atvyksta pas sūnų lydimas antstolio. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaiko motinos V. K. kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo; antstolio pareiškimai dėl baudų paskyrimo V. K. už teismo sprendimo nevykdymą yra atmesti. Tokios aplinkybės paneigia antstolio argumentą, jog papildomų sankcijų nustatymas V. K. už teismo sprendimo nevykdymą skatins skolininkę vykdyti sprendimą, nes skolininkė teismo sprendimą ir be papildomų sankcijų vykdo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laikė, jog netikslinga keisti teismo sprendimą antstolio reikalaujamu būdu, o toks teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimas pažeistų skolininko ir išieškotojo kaip nepilnamečio vaiko tėvų pareigų ir teisių nepilnamečiam vaikui lygybės principą, nes vaiko tėvo R. L. nepagrįstai įgytų didesnes jo kaip tėvo teises  vaiko motinos prievolių didinimo sąskaita.

              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje pateiktą VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo vaiko raidos centro išrašą Nr. 862K, kuriame nurodoma, kad G. L. turėtų kuo daugiau bendrauti su tėvu, kad jis bendrauti norėtų, kad formuojant jo nuomonę, lemiamą įtaką turi senelė V. A.. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad V. K. jau net 6 kartus bausta už teismo sprendimų nevykdymą, tai rodo, kad ji ir jos motina V. A. turi tikslą kliudyti R. L. bendravimui su sūnumi. Teismas be jokio pagrindo į bylą įtraukė du suinteresuotus asmenis – Valę ir J. A., nors jie nėra paskirti G. L. rūpintojais. Tuo teismas pažeidė CK 3.165 str. 1 d. Be to, buvo pažeistas CK 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, nes G. L. paliktas gyventi su motina, o su tėvu kliudoma susitikinėti net retkarčiais. Nepakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarkos, jis praktiškai tampa neįvykdomu ir sąlyginiu, priklausomu nuo G. L. noro ar nenoro bendrauti su tėvu, kurį formuoja jo motina ir ypač močiutė.

              Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atmesti R. L. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeista bei priteisti iš R. L. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad R. L. pamiršta, jog jo sūnui šiuo metu yra 17 metų, todėl jis pats sprendžia, ar nori bendrauti su tėvu, ar ne. Apeliantas neatsižvelgia į tai, jog nori prievarta priversti sūnų su juo bendrauti. Taigi tokiais veiksmais pats R. L. pažeidžia savo sūnaus teises. Sūnaus nenoras bendrauti su tėvu užfiksuotas ir rašytiniuose dokumentuose, t.y. „Vaiko raidos centro“ pažymoje.

              Antstolis Vaidas Drungilas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą patenkinti, išspręsti klausimą iš esmės ir išaiškinti vykdomojo dokumento vykdytinumo klausimą. Nurodo, kad remiantis CPK 284 str., 771 str. 3 d. nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje teismo reikšta nuomone, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, neva nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas yra nenuoseklus dėl to, kad išieškotojui išdavęs vykdomąjį dokumentą, reiškiantį galimybę reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo, pats bando paneigti teismo sprendimo privalomumo principą, išieškotojo teisę reikalauti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas priverstinai, o taip pat įstatymo leidėjo CPK 771 str. ir kituose norminiuose aktuose įtvirtintą skolininko atsakomybę už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymą. Teismas išduoto vykdomojo dokumento vykdytinumo bei naikinimo klausimu taip pat turėtų aiškiai pasisakyti, kad į aklavietę patekęs priverstinio vykdymo procesas turėtų savo loginę baigtį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2004-07-21  nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-09 sprendimą iš dalies: dalinai pakeitė 2001-09-25 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą R. L. bendravimo su sūnumi G. R. Lenkausku tokią tvarką: leisti R. L. pasiimti G. R. L. iš ir jo motinos V. K. nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), mokslo metų laikotarpyje (nuo tuksėjo mėnesio 1 d. iki birželio mėnesio 15 d.) kas antrą savaitę nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 21.30 val. Pakeitė vaiko paėmimo vietą vasaros metu (nuo birželio mėnesio 15 d. iki rugsėjo 1 d.) ir R. L. atostogų metu ir leisti R. L. pasiimti sūnų G. R. L. iš jo ir jo motinos V. K. nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą (b.l.299-303, t.1). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004-12-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004-07-21 nutartį paliko nepakeistą (b.l.342-347, t. 1). 2004-09-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris antstolio Vaido Drungilo kontoroje gautas 2004-10-06 (b.l.9,10, t. 2). 2011-03-02 antstolis Vaidas Drungilas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo tvarkos pakeitimo, prašydamas pakeisti (papildyti) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-09-03 iš duoto vykdomojo rašto vykdymo tvarką (b.l. 7,8, t. 2). Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog  įstatymai nesuteikia galimybės antstoliui reikalauti pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos. Apeliantas nesutikdamas su teismo nutarties motyvais, skunde nurodo, jog antstolio pareiškimas buvo atmestas daugiausiai dėl to, kad nepilnametis sūnus patvirtino nenorą bendrauti su tėvu R. L.. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad  CPK nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kadangi antstoliui LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti teismo sprendimus ir antstolis neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu ir tuo pačiu atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę gali realizuoti nagrinėjamojoje byloje dalyvaujantys asmenys, kreipiantis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi iniciatyvos nagrinėti skundžiamojoje nutartyje dėl antstolio Vaido Drungilo nurodyto sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais visiškai sutinka ir laiko, kad teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas, jog teismo sprendimu nustatyta R. L. teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi G. R. L. realizavimo tvarka ir sąlygos, pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu yra išieškotojo R. L. pareiga, o įgyvendindamas savo kaip išieškotojo procesines teises, savo interesus privalo derinti su nepilnamečio vaiko interesais ir pasirinkti tokį bendravimo su sūnumi būdą, kuris atitiktų tiek tėvo, tiek sūnaus interesus, norus, galimybes  (CK 3.3 str., 3.5 str.), prisiimti bendravimo su sūnumi realizavimo išlaidas ar rasti būdą sumažinti tokias išlaidas, stengtis pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris užtikrintų sūnaus saugumą, sūnaus ir tėvo interesų bendrumą ir sūnaus norą leisti laiką su tėvu, dėl ko atsižvelgiant į tai, kad  antstolio nurodytas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas pažeistų skolininko ir išieškotojo kaip nepilnamečio vaiko tėvų pareigų ir teisių nepilnamečiam vaikui lygybės principą, R. L., kaip vaiko tėvas, nepagrįstai įgytų didesnes jo kaip tėvo teises vaiko motinos prievolių didinimo sąskaita.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 14,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija             

nutaria:

Vilniaus miesto 3  apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11 (vienuolika) litus 10 centų pašto išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                              Rūta Veniulytė-Jankūnienė

                                                                                                                              Tatjana Žukauskienė