Civilinė byla Nr. eB2-171-940/2024

                                                                                        Teisminio proceso Nr.2-59-3-00030-2023-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                        3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.3.11  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2024 m. kovo 25 d.

   Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant kreditorės A. T. atstovui advokatui Irmantui Tumui,

bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo administratorei Rasai Židonytei,

nedalyvaujant kreditorei A. T.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo administratorės Rasos Židonytės ginčijamą kreditorės A. T. prašymą patvirtinti jos pirmos eilės finansinį reikalavimą bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto byloje.

        Teismas

n u s t a t ė:

1.       Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Teisės ir psichologijos institutas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio19 d.

2.       Kreditorė A. T. nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti jos 6 601,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, ligos išmoka iš darbdavio už pirmąsias dvi dienas, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka ir delspinigiai. Patikslinusi reikalavimą A. T. prašė patvirtinti jos kaip pirmos eilės kreditorės pirmo etapo 6 282,66 Eur finansinį reikalavimą bei pirmos eilės antro etapo 146,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

3.       Nemokumo administratorė su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su 2 002,12 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 125,04 Eur dydžio kompensacija už dvi ligos dienas ir 1877,08 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė kompensacija. Nemokumo administratorės neginčijama A. T. finansinio reikalavimo dalis (2002,12 Eur) buvo patvirtinta 2023 m. gegužės 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi priimta bankroto byloje Nr. eB2-74-425/2024.

4.       2023 m. spalio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas netenkino kreditorės A. T. prašymo papildomai patvirtinti jos pirmos eilės pirmo etapo 4 280,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei pirmos eilės antro etapo 146,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto byloje.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7-407/2024, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo dydžio grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Kreditorės A. T. atstovas advokatas Irmantas Tumas prašo patvirtinti pirmo etapo darbo užmokesčio reikalavimus: už 2023 m. sausį – 1449,00 Eur, už 2023 m. vasarį – 1449,00 Eur, už 2023 m. kovą – 1071,00 Eur, už 2023 m. gegužę – 329,32 Eur. Iš viso: 4298,32 Eur. Taip pat prašo patvirtinti 146,83 Eur delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį. Nurodo, kad nemokumo administratorė ignoruoja Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai nesutinka su kreditorės reiškiamu pirmos eilės pirmo etapo 4298,32 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir pirmos eilės antro etapo 146,83 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

7.       Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pripažinęs, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. A. T. dirbo VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ir įgijo teisę gauti darbo užmokestį. Ginčo laikotarpiu nebuvo nei pravaikštų, nei prastovų, nebuvo nustatyti darbo drausmės pažeidimai, A. T. iš darbo taip pat nebuvo atleista, todėl ji turi teisę gauti darbo užmokestį.

8.       Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė niekada neginčijo neišmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimų, tik tvirtino, kad nurodytais laikotarpiais A. T. realiai nedirbo. Nemokumo administratorės paskaičiuotos 125,04 Eur dydžio kompensacijos už dvi ligos dienas neginčija.

9.       Kreditorė A. T. teismo posėdyje nedalydavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

10.       Nemokumo administratorė R. Židonytė teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, iš esmės palaikė pareikštą poziciją dėl kreditorės finansinių reikalavimų netvirtinimo.

11.       Pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus sprendimu buvo konstatuota, kad įmonė nevykdo veiklos nuo 2023 m. sausio 1 d. Nėra kitokių įrodymų, kad įmonė veiklą vėlesniu laikotarpiu vykdė, priešingai, 2023 m. sausio 31 d. kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir neteisminio bankroto inicijavimo. Nėra pagrindo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo dėl įmonės veiklos nevykdymo nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinti ar jį keisti. Būtent dėl šios priežasties, kad Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – Sodra) konstatavo įmonės veiklos nevykdymą nuo 2023 m. sausio 1 d., nėra galimybės pateikti deklaracijų apie darbuotojai prašomą priteisti neva neišmokėtą darbo užmokestį. Sodros duomenimis, jei įmonė veiklos nevykdo, jokios deklaracijos apie priskaitomus darbo užmokesčius nėra priimamos, nebent įrodoma, kad įmonės veikla buvo vykdyta.

12.       Nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu A. T. realiai atliko kokias nors darbo funkcijas, dėl ko jai turėtų būti priskaitomas darbo užmokestis. Į bylą nėra pateiktas nei vienas elektroninis laiškas kuris būtų pasirašytas A. T. ar jai adresuotas, į bylą nėra pateikta ir nemokumo administratorė nerado jokio įgaliojimo, kad A. T. buvo suteiktas koks nors įgaliojimas atstovauti įmonės interesus valstybės institucijose. Tokius įgaliojimus turėjo A. T. sūnus – VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ faktinis vadovas ir dalininkas J. T.. Pažymėjo, kad nemokumo administratorės byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo atšaukti. Paaiškino, kad laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildyti dar iki paaiškėjus aplinkybėms apie tai, kad Sodros duomenimis įmonė veiklos nevykdo.

13.       Pažymėjo, kad kreditorės A. T. nurodytų, byloje pateiktų neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių skaičiavimų neginčija, tačiau mano, kad nėra pagrindo jų priteisimui, nes A. T. ginčijamu laikotarpiu jokių darbinių funkcijų neatliko, o įmonė veiklos nevykdė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

14.       Byloje nustatyta, kad A. T. ir VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarytoje darbo sutartyje buvo susitarta dėl trijų minimalių mėnesinių algų darbo užmokesčio, kuris mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Darbo sutarties šalys susitarė, kad darbo sutartis įsigalioja ir A. T. pradeda dirbti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Darbo sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 19 d.  

15.       Nustatyta, kad nemokumo administratorė sutiko su 2002,12 Eur dydžio A. T. finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 125,04 Eur dydžio kompensacija už pirmas dvi ligos dienas bei 1877,08 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė kompensacija. Ginčas kilo ir nagrinėjamos bylos dalyką sudaro – A. T. mokėtinas darbo užmokestis už 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. ir delspinigiai už vėluotą mokėti darbo užmokestį nurodytais mėnesiais.

16.       Pažymėtina, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo nemokumo administratorė neginčija. Nesutikimą su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratorė iš esmės grindžia tuo, kad (1) A. T. neatliko jokių darbo funkcijų ir įmonė jokios veiklos nevykdė, todėl jai darbo užmokestis nepriklauso; (2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui konstatavus, kad įmonė nuo 2023 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė, nemokumo administratorė negali pateikti Sodrai deklaracijų apie galimai neišmokėtą darbo užmokestį darbuotojui.

17.       Darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame taip pat numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo santykiai tarp VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ir A. T. buvo nutraukti darbdavio iniciatyva – A. T. buvo atleista VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“, atstovaujamos nemokumo administratorės, iniciatyva bankrutavus darbdaviui nuo 2023 m. gegužės 19 d. vadovaujantis DK 62 straipsnio 2 dalimi. Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis (ar jos dalis) su A. T. ar jos nutraukimas būtų ginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7-407/2024, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad darbo sutartis su A. T. buvo nutraukta darbdavio iniciatyva, specialia DK 62 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2023 m. gegužės 19 d., todėl iki šios dienos darbuotoja įgijo teisę į darbo užmokestį nepriklausomai nuo to, kokias ar kiek darbo funkcijų ji realiai atliko (nutarties 19 punktas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nepaisant to, jog Sodra turi teisę įstatyme (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnio 2, 3 dalys) nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, kad ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl nei įstaigos veiklos nevykdymo fakto konstatavimas, nei aplinkybė, kad buvo inicijuotas neteisminio bankroto procesas, sprendžiant dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo ir (ar) realaus darbo funkcijų vykdymo, neturi esminės teisinės reikšmės.

19.       Nagrinėjant bylą iš naujo savo nesutikimą su A. T. kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratorė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-7-407/2024. Todėl teismas nagrinėjamos bylos kontekste atmeta nemokumo administratorės argumentus, kad A. T. darbo užmokestis nepriklauso tuo pagrindu, kad remiantis Sodros duomenimis įmonė veiklos nevykdė, kaip teisiškai nepagrįstus.  

20.       Bylos faktinės aplinkybės patvirtina ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad nebuvo ginčijamas darbo sutarties nutraukimas ir atleidimo iš darbo data, o darbo sutartis buvo nutraukta ne Sodros sprendimu, o darbdavio iniciatyva jam tapus nemokiu, tai yra 2023 m. gegužės 19 d. Byloje taip pat nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. sausio  1 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. darbo užmokestis A. T. nebuvo mokamas, o vadovaujantis DK 62 straipsnio 2 dalimi 2023 m. balandžio 24 d. įspėjimas dėl atleidimo A. T. buvo išsiųstas paštu 2023 m. balandžio 26 d.

21.       A. T. darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kurie buvo sudaryti ir pasirašyti nemokumo administratorės: (1) 2023 m. sausio mėn. pažymėtas darbo laikas – 22 darbo dienos, 176 valandos, darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2023 sausio mėn. nurodyta kad A. T. mokėtina 1449,00 Eur suma (neto); (2) 2023 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad A. T. dirbo 151 valandas, 19 darbo dienų, žiniaraštyje už 2023 m. vasario mėn. priskaitytas mokėtinas darbo užmokestis 1449,00 Eur (neto); (3) 2023 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad dirbo 127 valandas ir 16 darbo dienų, priskaitytas išmokėti darbo užmokestis 1206,25 Eur (neto, įskaitant ir išmoką už dvi ligos dienas); (4) 2023 m. balandžio mėn. A. T. nedirbo dėl ligos; (5) 2023 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad dirbo 40 valandų, 5 darbo dienas – nuo gegužės 15 d. iki 19 d., priskaitytas darbo užmokestis 572,73 Eur (bruto). Nustatyta, kad buvo patvirtinta 125,04 Eur nemokumo administratorės apskaičiuota išmoka už 2023 m. kovo mėn. dvi ligos dienas, kurių A. T. nagrinėjamu atveju neginčija. Neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėn. sudaro 1071,00 Eur. Nors nemokumo administratorė nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo atšaukti, tačiau jokių konkrečių įrodymų patvirtinančius šiuos teiginius byloje neteikė; kaip minėta, darbo užmokesčio dydžio (4298,32 Eur sumos) mokėtino A. T. už ginčo laikotarpį nemokumo administratorė neginčijo.

22.       Nemokumo administratorės teigimu VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto pripažinimas tyčiniu (nutartis dar nėra įsiteisėjusi), sustiprina argumentus, jog įmonė veiklos nevykdė ir A. T. nepriklauso darbo užmokestis už ginčijamus mėnesius. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje nėra jokių duomenų, jog būtų nustatyti kokie nors galimai neteisėti A. T. veiksmai lėmę įmonės nemokumą. A. T. buvo priimta į administratorės pareigas ir nors iš byloje pateiktų duomenų negalima konkrečiai nustatyti bei apibrėžti kokias konkrečias darbo funkcijas, be tikėtina keleto išsiųstų laiškų, atliko ginčo laikotarpiu A. T., tačiau tai nepaneigia jos teisės gauti darbo užmokestį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytu laikotarpiu A. T. būtų paskelbta prastova, žymėta pravaikšta ar nustatyti darbo pareigų pažeidimai. Tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Nemokomo administratorės nurodytos aplinkybės, kad A. T. kreditorinį reikalavimą pateikė 2023 m. gegužės 17 d., todėl negalėjo prašyti busimų sumų už dvi ateinančias dienas nėra teisiškai reikšmingi, kadangi darbo sutartis su A. T. buvo nutraukta tik 2023 m. gegužės 19 d.

23.       Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1 – 43 buvo nustatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai, kurie buvo taikomi nuo 2023 m. vasario 1 d. darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pagal šalių sudarytą darbo sutartį atlyginimas A. T. turėjo būti mokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Iš byloje pateikto skaičiavimo nustatyta, kad 0,1 procento dydžio delspinigiai už vėluojamą išmokėti darbo užmokestį buvo skaičiuojami iki 2023 m. balandžio 19 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, DK 147 straipsnio 1 dalis). Už 2023 m. sausio mėnesį apskaičiuota 91,29 Eur (skaičiuota nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., iš viso už 63 dienas); už 2023 m. vasario mėn. – 50,72 Eur (skaičiuota nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., už 35 dienas), ir už 2023 m. kovo mėn. – 4,83 Eur (skaičiuota nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., už 4 dienas). Iš viso 146,84 Eur (91,29 Eur + 50,72 Eur + 4,83 Eur). Vadovaujantis išdėstytu ir nemokumo administratorei skaičiavimų neginčijant, teismas juos laiko iš esmės pagrįstais ir teisingais. Kreditorės A. T. skaičiavime padaryta 1 ct aritmetinė klaida (nurodyta 146,83 Eur) patikslintina.

24.       Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta kreditorės A. T. prašymas tenkinamas ir bankrutuojančios VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo (bankroto) byloje papildomai tvirtintini kreditorės A. T. 4298,32 Eur dydžio pirmos eilės pirmo etapo finansinis reikalavimas ir 146,84 Eur pirmos eilės antro etapo finansinis reikalavimas.

25.       Tenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo, po šios nutarties įsiteisėjimo turi būti patikslinti A. T. duomenys Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, teismas

n u t a r ė:

kreditorės A. T. prašymą tenkinti.

Patvirtinti papildomą A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4298,32 Eur dydžio pirmos eilės pirmo etapo finansinį reikalavimą ir 146,84 Eur pirmos eilės antro etapo finansinį reikalavimą bankrutuojančios viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ nemokumo (bankroto) byloje.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja     Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė