Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-581/2021

                                                              Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

     Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Vyginto Mažuikos ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo baudžiamojoje byloje pagal ieškovų UAB „H. E.“, R. P. ir G. V. civilinius ieškinius atsakovams V. N., R. N. dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, R. N. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, G. G. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BUAB „R. D.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, UAB „T.“ (buvusi bendra (duomenys neskelbtini) įmonė (toliau – BĮ) UAB „B.“) – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.

2.       Baudžiamojoje byloje V. N., R. N. ir juridinis asmuo UAB „R. D.“ nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad V. N. nėra UAB „H. E.“ akcininkas ir neįgaliotas veikti UAB „H. E.“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 29 d. advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagaminę ir pasirašę netikrą dokumentą, t. y. 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H. E.“ akcininkas V. N., turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių emitento UAB „H. E.“ akcijų, pardavė jas už 25 000 Lt (7240,50 Eur) UAB „R. D.“ atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N., taip apgaule UAB „R. D.“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtą – UAB „H. E.“ akcijas, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

3.       G. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir R. N., siekdami apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „H. E.“ nekilnojamąjį turtą, žinodami, kad UAB „H. E.“ akcijos UAB „R. D.“ vardu įgytos pagal netikrą 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, R. N. 2012 m. birželio 13 d. 16.52 val. VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale patvirtinęs savo parašu pateikė suklastotus dokumentus, t. y. 2012 m. birželio 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti naują UAB „H. E.“ akcininkę – UAB „R. D.“; 2012 m. birželio 13 d. UAB „H. E.“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „R. D.“ yra 100 proc. akcininkė, bei 2012 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukti UAB „H. E.“ vadovą ir paskirti naują vadovą – R. N., kurie 2012 m. birželio 14 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre; pateikęs Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti netikri duomenys, kad R. N. yra UAB „H. E.“ direktorius, ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 29 d. sudarė UAB „H. E.“ vardu 2012 m. birželio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „W.“ direktorius R. K. įsipareigojo surasti pirkėją UAB „H. E.“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) miesto 3-iajame notarų biure R. N., neteisėtai prisistatęs UAB „H. “ direktoriumi, dalyvaujant V. N., 2012 m. birželio 14 d. notarei S. L. išreiškė norą sudaryti UAB „H. E.“ priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir paprašė užsakyti reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti duomenis VĮ Registrų centre, o 2012 m. birželio 15 d. tarp 10 ir 11 val. pasirašė įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „W. “ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „H. E.“ priklausantį pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą. 2012 m. birželio 15 d. notarė S. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, paruošė UAB „H. E.“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H. E.“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „W. C.“ direktoriaus R. K., bendrovei „M.“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1 020 000 Lt (295 412,42 Eur) parduoda nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys. UAB „M.“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „H. E.“ turtą ir 2012 m. birželio 22 d. kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu UAB „H. E.“ nutraukti sudarytą 2012 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, R. N. ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje kompiuteriu atspausdino ir pasirašė 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria, kaip UAB „H. E.“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininkę – UAB „M.“ dėl 1 020 000 Lt (295 412,42 Eur) skolos perėmimo už parduotą UAB „H. E.“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 970 000 Lt (280 931,42 Eur), taip V. N., R. N. ir G. G., veikdami bendrininkų grupe, G. G. vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt (295 412,42 Eur) vertės turtinę teisę.

4.       R. N. tyčia, turėdamas išankstinį tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą – UAB „H. E.“ turtą, žinodamas, jog VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre pagal jo paties pateiktus dokumentus yra užregistruoti netikri duomenys, pateikęs Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti netikri duomenys, kad R. N. nuo 2012 m. birželio 14 d. yra UAB „H. E.“ direktorius, 2012 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukti UAB „H. E.“ vadovą ir paskirti naują vadovą, AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale UAB „H. E.“ vardu 2012 m. birželio 15 d. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją dalį ir sutarties priedą Nr. 1 „Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos“, kurių pagrindu jam buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „H. E.“ sąskaitų banke, ir neteisėtai pervedė 2012 m. birželio 18 d. į UAB „W. “ sąskaitą banke 30 600 Lt (8862,37 Eur), į UAB „R.“ sąskaitą banke 1000 Lt (289,62 Eur), 2012 m. birželio 19 d. į UAB „G.“ sąskaitą banke 4900,50 Lt (1419,28 Eur); taip pat AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale 2012 m. birželio 19 d. sudarė „S.“ paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, kurių pagrindu jam buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „H. E.“ sąskaitos banke, ir neteisėtai pervedė 2012 m. birželio 20 d. į advokato (duomenys neskelbtini) kontoros sąskaitą banke 23 000 Lt (6661,26 Eur), 2012 m. birželio 26 d. į VĮ Registrų centro sąskaitą banke 112 Lt (32,44 Eur), į antstolės V. D. sąskaitą banke 150 Lt (43,44 Eur), taip nurodytų asmenų naudai įgijo didelės – iš viso 59 762 Lt (17 308,27 Eur) vertės UAB „H. E.“ priklausantį turtą.

5.       A. P. ir juridinis asmuo BĮ UAB „B.“ nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su R. N., siekdami apgaule BĮ UAB „B.“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. P., vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „H. E.“ turtą, R. N., žinodamas, kad 2012 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi jam, kaip UAB „H. E.“ direktoriui, yra uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „H. E.“ turto perleidimu, bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat kad jis yra įpareigotas neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kad jo kaip direktoriaus atstovaujamai UAB „R. D.“ yra uždrausta priimti sprendimus, susijusius su UAB „H. E.“ turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms, sudarymu, ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, bei prisiimti skolinius įsipareigojimus, bei žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „H. E.“ turto administratore yra paskirta UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo L. L. K., ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) vekselį, kuriame įtvirtino netikrus duomenis, kad UAB „H. E.“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. be sąlygų įsipareigoja BĮ UAB „B.“ sumokėti 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), kaip UAB „H. E.“ direktorius pasirašė ir perdavė šį aiškiai netikrą dokumentą A. P., kuris 2012 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, pateikdamas šį aiškiai netikrą 2012 m. birželio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „H. E.“ išieškoti 1 003 030 Lt (290 497,57 Eur) sumą. Notaras (duomenys neskelbtini), nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini), kurį A. P. tą pačią dieną perdavė vykdyti nesuvokiančiam jo nusikalstamų ketinimų antstoliui (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 003 030 Lt (290 497,57 Eur) išieškojimo iš UAB „H. E.“ ir laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. spalio 1 d. iš bendrovės sąskaitų bankuose į antstolio M. P. sąskaitą banke išieškojo 574 163,46 Lt (166 289,23 Eur), iš jų 200 000 Lt (57 924 Eur) pervedė 2012 m. rugsėjo 26 d. į BĮ UAB „B.“ sąskaitą banke. Siekdami, kad 2012 m. birželio 21 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012 m. rugsėjo 21 d. advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje R. N. kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H. E.“ už 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) iš BĮ UAB „B.“ įsipareigojo pirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir ją kartu su A. P. pasirašė, taip BĮ UAB „B.“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) vertės turtinę teisę, dėl to padarė UAB „H. E.“ didelę žalą.

6.       R. N. nuteistas už tai, kad, 2012 m. birželio 14 d. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovybėje tyčia pateikęs Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre pagal jo paties pateiktus dokumentus užregistruoti netikri duomenys, kad R. N. nuo 2012 m. birželio 14 d. yra UAB „H. E.“ direktorius, ir užpildęs prašymą pagaminti antspaudą, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo UAB „H. E.“ antspaudą, kurį neteisėtai laikė su savimi, iki jį neteisėtai panaudojo advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje uždėdamas ant 2012 m. birželio 21 d. data surašytų: akcijų pasirašymo sutarties dėl UAB „H. E.“ įstatinio kapitalo didinimo, UAB „H. E.“ įstatų, preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dėl įsipareigojimo už 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) UAB „H. E.“ vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, paprastojo neprotestuotino vekselio, šiais neteisėtais veiksmais padarė didelę – 3 040 000 Lt (880 444,86 Eur) žalą UAB „H. E.“.

7.       Minėtu nuosprendžiu UAB „H. E.“, R. P. ir G. V. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai R. P. priteista 1 752 Eur proceso išlaidų.

8.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai R. P. priteista 1 752 Eur proceso išlaidų, ir iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. R. P. priteista po 438 Eur proceso išlaidų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis – panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H. E.“ civilinių ieškinių, taip pat nukentėjusiajai R. P. priteistų proceso išlaidų ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, UAB „H. E.“ civilinio ieškinio nenagrinėjo ir tokios galimybės netgi nesvarstė, nors, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tam buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas. Iš esmės analogiškai buvo pasielgta ir su nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. civiliniais ieškiniais. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą pagal nuteistojo G. G. ir jo gynėjo apeliacinį skundą taip pat išsprendė formaliai, toleruodamas pirmosios instancijos teismo nemotyvuotą sprendimą ir išvadas dėl civilinių ieškinių, taip pat ir dėl UAB „H. E.“ ieškinio, pareikšto nuteistajam G. G., netyrė ir nevertino, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavęs nagrinėti civilinio proceso tvarka, kartu pripažino ir ieškinio pagrįstumą kiekvienam iš atsakovų (nuteistųjų), nevertindamas, jog žalą, padarytą turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti tik už ją atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą išieškoti jas taip pat ir iš nuteistojo G. G. lygiomis dalimis su kitais nuteistaisiais, savo sprendimo išsamiai nemotyvavo, nepasisakė dėl G. G. atsakomybės dydžio siejant tiek su nukentėjusiąja R. P., tiek ir su kitais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, t. y. nepatikrino šios bylos dalies tiek, kiek buvo prašoma jų apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

12.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria UAB „H. E.“, R. P. ir G. V. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, ir kuria priteista solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. 1 752 Eur proceso išlaidų R. P. naudai, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13.       UAB „H. E.“ baudžiamojoje byloje paskutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš R. N. ir V. N. 163 300,31 Eur turtinę žalą reikalavimo teisės perleidimo epizode; priteisti iš R. N. 115 864,50 Eur turtinę žalą dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo vekselio epizode, 17 275,97 Eur turtinę žalą už neteisėtą pinigų pervedimą UAB „W. “, UAB „R.“, UAB „G.“, advokato (duomenys neskelbtini) kontorai, antstolei (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš R. N. UAB „H. E.“ ir R. P. naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš V. N. UAB „H. E.“ ir R. P. naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „H. E.“ taipogi minėtu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė nutraukti procesą A. P., UAB „T.“ (buvusi BĮ UAB „B.“) ir G. G. atžvilgiu, nes šie asmenys atlygino padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidas (29 t., b. l. 160-167, 185).

14.       R. P. baudžiamojoje byloje prašė priteisti iš V. N. 100 000 Lt (atitinka 28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei procesines išlaidas (2 t., b. l. 2,3).

15.       G. V. baudžiamojoje byloje prašė priteisti iš V. N. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu UAB „H. E.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų R. N. ir V. N. solidariai ieškovės UAB „H. E.“ naudai 146 893,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisė iš atsakovo R. N. ieškovės naudai 130 140,47 Eur turtinės žalos atlyginimo.

17.       R. P. ir G. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. N. ieškovės R. P. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovo G. V. naudai – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmetė.

18.       Taip pat priteisė iš atsakovo R. N. ieškovės UAB „H. E.“ naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės R. P. naudai – 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo V. N. ieškovės UAB „H. E.“ naudai priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės R. P. naudai priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „H. E.“ dėl R. N. ir V. N. neteisėtų veiksmų nustatytų baudžiamojoje byloje patyrė turtinę žalą, negalėdama naudotis ir disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. negalėjo pradėti vykti naujos veiklos – rekreacinių paslaugų teikimo gyventojams, dėl to bendrovė negavo pajamų ir negalėjo skaičiuoti nusidėvėjimo ir kaupti lėšų patalpų atstatymui. Taip pat nurodė, kad turto amortizacinis nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2012-01-01, bet nuo 2012-06-30, nes UAB „H. E.“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012-06-15, 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartis pasirašyta ne anksčiau kaip 2012-07-10, todėl šioje dalyje nurodė, jog civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 146 893,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

20.       Teismas sprendė, kad neteisėtais R. N., A. P. ir BĮ UAB „B.“ veiksmais UAB „H. E.“ buvo padaryta 133 864,50 Eur turtinė žala, nes negalėjo disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Kadangi A. P. ir BĮ UAB „B.“ (dabar UAB „T.“) atlygino padarytą žalą, sumokėdami 21 000 Eur, atitinkamai sumažino prašomą priteisti iš R. N. sumą iki 112 864,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti 17 275,97 Eur turtinė žala už neteisėtą pinigų pervedimą UAB „W.“, UAB „R.“, UAB „G.“, advokato (duomenys neskelbtini) kontorai, antstolei V. D., yra pagrįsta bylos duomenimis, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino.

21.       Teismas nustatė, kad R. P. ir G. V. dėl V. N. neteisėtų veiksmų patyrė sukrėtimą, ilgalaikę emocinę įtampą, nepatogumus, nes baudžiamasis procesas prasidėjo 2012 m., V. N. savo kaltės nepripažino, nesistengė atlyginti bent dalies savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, net nemėgino tartis dėl jos atlyginimo. Todėl teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos ieškovų ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, R. P. ir G. V. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo  Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų R. N. ir V. N. solidariai ieškovės UAB „H. E.“ naudai 146 893,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

23.       Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio argumento, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pagal BUAB „R. D.“ prašymą kitoje civilinėje byloje, kaip sąlygos V. N. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Mano, kad V. N., net jei žala ir kilo šiuo pagrindu, nėra atsakingas už kito asmens reiškiamus ieškinius ar prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24.       Nurodo, kad nesutinka su ieškovės UAB „H. E.“ teiginiais, jog V. N. turi atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl BUAB „R. D.“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje civilinėje byloje, kadangi nuostolių atlyginimą ryšium su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra numatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje.

25.       Nesutinka su teismo pozicija, kad nurodytų V. N. ir kitų kaltininkų nusikalstamų veiksmų pasėkoje apeliantas užvaldė ieškovės turtą, ir dėl to ji negalėjo juo disponuoti, vykdyti veiklos, ko pasekoje patyrė turtinę žalą. Pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai įrodo, kad ginčas tarp apelianto ir ieškovės UAB „H. E.“ dėl naudojimosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra kilęs ne iš šioje baudžiamojoje tirtų bei nuosprendyje pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų, bet iš nuomos teisinių santykių pagal 2011-11-29 patalpų nuomos sutartį, kuri visiškai nėra susijusi su šia baudžiamąja byla. V. N. su šeima patalpose (duomenys neskelbtini) gyvena 2011–11–29 patalpų nuomos sutarties pagrindu, dėl tinkamo šios sutarties vykdymo, iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose galutiniai sprendimai nėra priimti. Šie dokumentai paneigia Ieškovės teiginius, kad dėl V. N. bei kitų kaltininkų nusikalstamų veiksmų negali naudotis, disponuoti savo turtu ir dėl to patyrė turtinę žalą. Teismo išvados, jog tarp nuosprendžiu aptartų nusikalstamų veikų bei Ieškovės nurodomų nuostolių yra priežastinis ryšys, yra nepagrįstos.

26.       Pažymi, jog ieškovės nurodomi nuostoliai – buhalterinis turto nusidėvėjimas – negalėtų būti pripažinti realiais nuostoliais, nes amortizacinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuris skaičiuojamas taikant teisės aktais nustatytus metodus bei normatyvus, neatspindi realaus turto vertės netekimo, pajamų praradimo ar pan., ir todėl negali būti vertinami kaip nuostoliai (žala), atsiradę dėl V. N. ar kitų kaltininkų nusikalstamų veiksmų. Analogiškai pasakytina ir apie žemės bei nekilnojamojo turto mokesčius, nes juos turto savininkas, nepriklausomai nuo to, ar V. N. užvaldė privačių asmenų akcijas bei atliko kitus apkaltinamajame nuosprendyje nurodytus nusikaltimus, turėjo ir privalėjo sumokėti teisės aktais nustatyto dydžio ir terminais, todėl ir šios ieškovės nurodytos sumos – 4 101 Eur žemės mokestis ir 3 300 Eur nekilnojamojo turto mokestis, negali būti pripažinti ieškovės nuostoliais, nes paminėtas išlaidas ieškovė būtų patyrusi, net jei ir nebūtų buvę jokių neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

27.       Atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą atsakovas R. N. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovė UAB „H. E.“ turto esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-28 nevaldė ir nenaudojo, nes jį įgijo jau išnuomotą apeliantui, ko pasėkoje negalėjo patirti turtinės žalos. Taip pat nurodo, kad negali būti pripažinta padaryta apelianto žala ieškovei dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

28.       Pažymi, kad ieškovė UAB „H. E.“ yra nekilnojamojo turto savininkė, todėl privalo mokėti žemės mokestį, nepriklausomai nuo apelianto veiksmų konstatuotų baudžiamajame procese.

29.       Nurodo, kad apeliantas po 2012-06-13 iki 2021-06-21 niekada nedalyvavo konsoliduojant UAB „H. E.“ valios.

30.       Atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą ieškovė UAB „H. E.“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31.       Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, jog UAB „H. E.“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius turi išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas kaip kilęs iš nuteistųjų nusikaltimu padarytos neteisėtos veikos. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad UAB „R. D.“, V. N., R. N. ir kt. bendrais nusikalstamais veiksmais tyčia, apgaulės būdu užvaldė UAB „H. E.“ priklausantį didelės vertės turtą. Tai, reiškia, kad visos pasekmės, kurios atsirado iš nusikalstamų veiksmų, yra kaip šių nuteistųjų neteisėtų veiksmų pasekmė. Būtent dėl bendrų nusikalstamų V. N., R. N. ir UAB „R. D.“ veiksmų ir atsirado galimybė nuteistajam UAB „R. D.“ kreiptis į teismą su ieškiniu bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias iki šiol neįmanoma panaikinti, nes UAB „R. D.“ atžvilgiu neįvykdytas nuosprendis.

32.       Nurodo, jog apeliantas, ignoruodamas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, skunde teigia, kad neva jis neužvaldė pastato – sanatorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nes neva dėl jo iškeldinimo yra sustabdyta civilinė byla. Šiuo atveju nutylima aplinkybė, jog civilinė byla buvo sustabdyta būtent todėl, kad kol nebuvo priimtas nuteistųjų atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, jie bendrai, veikdami per UAB „R. D.“ pateikė teismui ieškinį dėl 2013 m. liepos 29 d. susitarimo tarp UAB „M.“ ir UAB „H. E.“ panaikinimo, kuriuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. turtas buvo grąžintas UAB „H. E.“ nuosavybėn. Tokiu ieškiniu buvo siekiama sutrikdyti Ieškovei naudotis turtu ir padėti V. N. užvilkinti jo iškeldinimą iš pastato. Apelianto pakartotinai prašomi prijungti dokumentai neturi ryšio su išnagrinėtu civiliniu ieškiniu, nes nuomos sutartis nebūtų sutrukdžiusi UAB „H. E.“ naudotis turtu, t. y. jį parduoti, remontuoti ar atlikti kitus su šiuo turtu susijusius veiksmus. Apelianto siekis įrodyti, kad Ieškovė negali naudotis turtu dėl vykstančių civilinių bylų yra nepagrįstas.

33.       Mano, kad Ieškovės patirti nuostoliai – turto nusidėvėjimas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai pagrįstai vertintini kaip patirti nuostoliai, nes bendrovė turėjo išlaidas, negalėdama dėl nuteistųjų kaltės tuo turtu naudotis, didinti jo pridėtinę vertę, ją didinti ar atstatyti. Amortizaciniai atskaitymai skirti nusidėvėjusiai ilgalaikio turto daliai atkurti. Skaičiuojant remiamasi pradine konkrečių objektų verte bei numatomu naudingo eksploatavimo laiku. Šiuo atveju, būtent tokį ilgą laiką nebuvo galimybės skirti amortizacinių atskaitymų turto atnaujinimui, pagal nusidėvėjimą buvo vertinamas bendrovės turtas balanse, kad taip pat įtakoja bendrovės turtinės būklės įvertinimui santykiuose su kitais ūkio subjektais.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

34.       A. V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

35.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

36.       Apeliacijos dalykas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pripažinus civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

37.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose įrodymuose ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2015 m. birželio 14 d. nutartis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016–04–13 Ieškinys dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014–04–07 priešieškinys dėl nuostolių priteisimo ir įpareigojimo atlaisvinti patalpas) nenurodyta naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, R. N. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, G. G. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BUAB „R. D.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, UAB „T.“ (buvusi bendra (duomenys neskelbtini) įmonė (toliau – BĮ) UAB „B.“) – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Nuosprendžiu UAB „H. E.“, R. P. ir G. V. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai R. P. priteista 1 752 Eur proceso išlaidų.

41.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai R. P. priteista 1 752 Eur proceso išlaidų, ir iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. R. P. priteista po 438 Eur proceso išlaidų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis – panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H. E.“ civilinių ieškinių, taip pat nukentėjusiajai R. P. priteistų proceso išlaidų ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

43.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria UAB „H. E.“, R. P. ir G. V. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, ir kuria priteista solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. 1752 Eur proceso išlaidų R. P. naudai, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. UAB „H. E.“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš R. N. ir V. N. 163 300,31 Eur turtinę žalą reikalavimo teisės perleidimo epizode. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas iš naujo nenagrinėjamas, o turi būti nustatomas tik civilinio ieškinio dydis, atsakovo civilinės atsakomybės rūšis bei sprendžiami kiti su civilinės atsakomybės dydžiu susiję klausimai.

44.       Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir G. G., siekdami apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „H. E.“ nekilnojamąjį turtą, žinodami, kad UAB „H. E.“ akcijos UAB „R. D.“ vardu įgytos pagal netikrą 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, R. N. 2012 m. birželio 13 d. 16.52 val. VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale patvirtinęs savo parašu pateikė suklastotus dokumentus, t. y. 2012 m. birželio 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti naują UAB „H. E.“ akcininkę – UAB „R. D.“; 2012 m. birželio 13 d. UAB „H. E.“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „R. D.“ yra 100 proc. akcininkė, bei 2012 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukti UAB „H. E.“ vadovą ir paskirti naują vadovą – R. N., kurie 2012 m. birželio 14 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre; pateikęs Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti netikri duomenys, kad R. N. yra UAB „H. E.“ direktorius, ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 29 d. sudarė UAB „H. E.“ vardu 2012 m. birželio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „W.“ direktorius R. K. įsipareigojo surasti pirkėją UAB „H. E.“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto 3-iajame notarų biure R. N., neteisėtai prisistatęs UAB „H. E.“ direktoriumi, dalyvaujant V. N., 2012 m. birželio 14 d. notarei (duomenys neskelbtini) išreiškė norą sudaryti UAB „H. E.“ priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir paprašė užsakyti reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti duomenis VĮ Registrų centre, o 2012 m. birželio 15 d. tarp 10 ir 11 val. pasirašė įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „W.“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „H. E.“ priklausantį pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą. 2012 m. birželio 15 d. notarė (duomenys neskelbtini), nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, paruošė UAB „H. E.“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H. E.“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „W.“ direktoriaus R. K., bendrovei „M.“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1 020 000 Lt (295 412,42 Eur) parduoda nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys. UAB „M.“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „H. E.“ turtą ir 2012 m. birželio 22 d. kreipusis per notarę (duomenys neskelbtini) su pareiškimu UAB „H. E.“ nutraukti sudarytą 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, R. N. ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje kompiuteriu atspausdino ir pasirašė 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria, kaip UAB „H. E.“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininkę – UAB „M.“ dėl 1 020 000 Lt (295 412,42 Eur) skolos perėmimo už parduotą UAB „H. E.“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį. 

45.       UAB „H. E.“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad nors nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuo 2013-08-09 buvo grąžintas UAB „H. E.“ nuosavybėn, tačiau bendrovė dėl BUAB „R. D.“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje G. G. naudai iki šiol negali šiuo turtu naudotis ir disponuoti (V. N. dar iki šiol neatlaisvino šių patalpų ir neteisėtai su šeima jose gyvena), todėl prašė priteisti solidariai iš R. N. ir V. N. 163 300,31 Eur žalos, kurią sudarė sumokėti turto mokesčiai, žemės mokesčiai bei turto nusidėvėjimas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad dėl aptartų neteisėtų minėtų asmenų bendrų veiksmų UAB „H. E.“ patyrė turtinę žalą, nuo 2012 metų birželio 15 d. negalėdama naudotis ir disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl už žalos atsiradimą atsakingi asmenys R. N. ir V. N. privalo ją atlyginti ir priteisė solidariai iš R. N. ir V. N. UAB „H. E.“ naudai 146 893,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

46.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, skundžiamo sprendimo turiniu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su civiliniam ieškovui priteistinos žalos dydžiu, tinkamai apskaičiavo civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, todėl visų jų nekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

47.       Pažymėtina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas reiškia prašymą taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

48.       Apeliantas nurodo, kad nėra atsakingas už kito asmens reiškiamus ieškinius ar prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ko pasėkoje galėjo atsirasti turtinė žala, t. y. UAB „H. E.“ neteko galimybės disponuoti savo turtu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

49.       Pažymėtina, kad aukščiau aptartų įrodymų analizės kontekste jau buvo konstatuota, jog V. N. su bendrininkais R. N. ir G. G. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti V. N. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai UAB „H. E.“ padaryta turtine žala. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad dėl neteisėtų, nusikalstamų ir nuteistųjų V. N. ir R. N. veiksmų UAB „H. E.“ nuo 2012 m. birželio 15 d. prarado galimybę naudotis pastatu – sanatorija su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). BUAB „R. D.“ civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas kaip kilęs iš nuteistųjų nusikaltimu padarytos neteisėtos veikos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos pasekmės, kurios atsirado iš nusikalstamų veiksmų, yra kaip šių nuteistųjų veiksmų pasekmė. Būtent dėl apelianto ir R. N. veiksmų BUAB „R. D.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ko pasekoje UAB „H. E.“ ir toliau negalėjo naudotis savo turtu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad UAB „H. E.“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius turi išsiieškoti civilinio proceso tvarka pagal CPK 146 straipsnį. 

50.       Nesutiktina su apelianto argumentais, kad byloje nėra įrodyta, jog dėl V. N. ir kitų kaltininkų nusikalstamų veiksmų ieškovė negalėjo disponuoti savo turtu, vykdyti veiklos, ko pasekoje patyrė turtinę žalą. Priešingai negu nurodo apeliantas, baudžiamoje byloje bei nutarties 44 punkte yra nustatytos aplinkybės, kad būtent dėl V. N. ir R. N. nusikalstamų veiksmų UAB „H. E.“ nuo 2012 m. birželio 15 d. prarado galimybę naudotis pastatu – sanatorija su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Apelianto minima patalpų nuomos sutartis nėra teisiškai reikšminga ir susijusi su šioje baudžiamojoje tirtomis bei nuosprendyje įrodytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako. Pritartina UAB „H. E.“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog nuomos sutartis nebūtų sutrukdžiusi UAB „H. E.“ naudotis turtu, t. y. jį parduoti, remontuoti ar atlikti kitus su šiuo turtu susijusius veiksmus. 

51.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Be to, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

52.        Žalos dydį ieškovė byloje įrodinėjo buhalteriniu turto nusidėvėjimu, sumokėtais žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiais. Nors V. N. apeliaciniame skunde kritikuoja žalos dydį ir nurodo, kad jis negali būti vertinamas kaip nuostoliai (žala) (nutarties 26 punktas), tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Kaip jau minėta aukščiau, dėl apelianto ir kitų asmenų nusikalstamos veikos ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. negalėjo naudotis bei disponuoti pastatu – sanatorija su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat negalėjo pradėti vykdyti naujos veiklos, t. y. rekreacinių paslaugų teikimo gyventojams, dėl to ji negavo pajamų ir negalėjo skaičiuoti nusidėvėjimo ir kaupti lėšų patalpų atstatymui ir renovacijai. Taip pat neturėjo galimybės didinti turto pridėtinę vertę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai sudaro turto nusidėvėjimas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai.

53.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė kaip turto savininkė privalo mokėti žemės bei nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau kaip jau minėta, ieškovė minėtu laikotarpiu dėl padarytų nusikalstamų veikų negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu, todėl laikytina, kad ieškovės sumokėti žemės bei nekilnojamojo turto mokesčiai laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra jos patirti nuostoliai dėl padarytų nusikalstamų veikų. 

54.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prejudicinius faktus ir baudžiamosiose bylose pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančiomis teisės normomis bei atsižvelgdama į faktinę situaciją byloje, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šias normas bei pagrįstai priteisė solidariai iš R. N. ir V. N. UAB „H. E.“ naudai 146 893,80 Eur turtinės žalos atlyginimą. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Donatas Jatužis                              

       Vygintas Mažuika

       Jolanta Raščiuvienė