Civilinė byla Nr. eA2-1117-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02193-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; 3.3.4.3
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai (toliau – ir Draugija) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, patenkino pareiškėjo A. K. prašymą ir atšaukė (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.
2. Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir nustačius, kad supaprastintas procesas buvo pradėtas pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 5 dalį, t. y. A. K. esant netinkamam pareiškėjui ir padavus pareiškimą per neįgaliotą vesti bylą asmenį, bylą nutraukti.
3. Pareiškėjos teigimu, 2024 m. spalio 30 d. įvykusio neeilinio visuotinio (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių susirinkimo metu Draugijos nariai buvo supažindinti su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, jiems perskaityta kita aktuali civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 medžiaga. Paaiškėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu dėl VĮ Registrų centro inicijuoto Draugijos likvidavimo į teismą kreipėsi A. K., prisidengęs (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos nario vardu.
4. Pareiškėja nurodė, kad teismas, gavęs A. K. pareiškimą, turėjo patikrinti, ar jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narys, įsitikinti, kad 2024 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių susirinkimas, kuriame A. K. tariamai buvo išrinktas pirmininku, iš tikrųjų įvyko, kas jį sušaukė, patikrinti susirinkimo teisėtumą, įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su 2024 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių susirinkimo teisėtumu ir A. K. teise atstovauti (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai teisme kaip Draugijos pirmininkui. Pareiškėja pažymėjo, kad tuo metu Draugijos pirmininkė buvo B. M., nei 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo protokole, nei jo dienotvarkėje nebuvo užfiksuota, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad A. K. nebuvo Draugijos narys, 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo protokolas yra fiktyvus, o pats susirinkimas neįvykęs, todėl teismas, šių įrodymų neįvertinęs, padarė aiškią, esminę ir šiurkščią teisės taikymo klaidą. Be to, teismas, neturėdamas jokių įrodymų, konstatavo pirmininkės B. M. tariamą aplaidumą vadovaudamasis tik tariamai Draugijos nario A. K. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, taip padarydamas dar vieną šiurkščią teisės taikymo klaidą. Supaprastinto proceso tvarka teismas negalėjo spręsti vadovo tariamo aplaidumo ar paskyrimo klausimų. Tai yra Draugijos narių prerogatyva. A. K. pareiškimas teismui buvo teikiamas siekiant Juridinių asmenų registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos vadovo duomenų pakeitimą, o ne atšaukti Draugijos likvidavimą. Teismas A. K. prašymą tenkino ne tam, kad Draugija galėtų tęsti veiklą, o tam, kad A. K. Juridinių asmenų registre galėtų save įregistruoti kaip naują Draugijos vadovą. Tai pažeidžia pareiškėjos kaip Draugijos narės teises. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 padavė neįgaliotas asmuo, nes atstovavimo sutartį, kurios pagrindu į teismą kreipėsi advokatas R. J., su advokatu sudarė A. K., o ne (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos tariamas narys A. K., todėl turėjo būti atsisakyta pareiškimą priimti. Teismui ne tik neatsisakius priimti pareiškimo, bet dargi jį patenkinus, buvo sukurtos sąlygos pasinaudoti 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi ir įregistruoti fiktyvius A. K. vadovo duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre ir taip užgrobti Draugijos valdymą bei turtą. Taigi, dėl aiškių ir šiurkščių teisės taikymo klaidų buvo padaryta ir daroma didelė žala Draugijai, jos nariams ir pareiškėjos kaip Draugijos narės interesams. Sutrikdžius įprastą Draugijos veiklą ir sutartinių prievolių vykdymą Draugija jau patyrė virš 30 000 Eur nuostolių.
5. Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaimo draugija prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. Išnagrinėtoje byloje spręstas tik klausimas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos likvidavimo atšaukimo ir nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų. Pareiškėjai nenurodžius, kokios aplinkybės byloje liko neišnagrinėtos, procesas negali būti atnaujinamas kitiems klausimams spręsti, kurie jau yra sprendžiami Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-435-547/2025 dėl (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, kurioje pareiškėja yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja formaliai prašo teismo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau prašymą grindžia kitais pagrindais, kurie nenumatyti CPK 366 straipsnyje, t. y. kad buvo pažeisti jos interesai, pažeistos jos, kaip Draugijos narės, teisės. Akivaizdu, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nėra, nes teismas tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Be to, pareiškėja nurodo, kad ji tik 2024 m. spalio 30 d. vykusio neeilinio visuotinio (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių susirinkimo metu sužinojo aplinkybes apie proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau ši aplinkybė yra abejotina, nes suinteresuotam asmeniui nieko nežinoma apie tokį susirinkimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2024 m. rugsėjo 26 d., kai iš VĮ Registrų centro prašomus duomenis gavo kita Draugijos narė V. M. Todėl pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
6. Suinteresuoti asmenys A. K. ir VĮ Registrų centras atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
7. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai.
10. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
11. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
12. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
13. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, kuria patenkino pareiškėjo A. K. prašymą ir atšaukė (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Iš civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 duomenų matyti, kad teismo nutartis priimta supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, išskyrus nustatytas išimtis. Teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tą pačią dieną nutarties kopija išsiųsta pareiškėjo A. K. atstovui advokatui R. J. ir suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui bei (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai.
14. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pašto įstaigai įteiktas 2025 m. sausio 6 d., o teisme gautas 2025 m. sausio 7 d., taigi pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus maždaug keturiems su puse mėnesio po teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad ji teigia, jog apie priimtą teismo nutartį ir kitas civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 aplinkybes sužinojo 2024 m. spalio 30 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių susirinkime.
15. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino skaičiavimą grindžia prie prašymo pridėtu (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu dėl neeilinio narių susirinkimo šaukimo 2024 m. spalio 30 d., tačiau iš šiame pranešime nurodytos dienotvarkės neaišku, kokie klausimai buvo svarstomi (išskyrus klausimą dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo), taigi jis nepatvirtina, kad pareiškėja apie civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 priimtą teismo nutartį sužinojo būtent 2024 m. spalio 30 d. Pareiškėja nepateikė daugiau jokių jos nurodytą sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą datą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų.
16. Kita vertus, pareiškėja nebuvo civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 dalyvaujančiu asmeniu. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja apie priimtą teismo nutartį ir civilinės bylos Nr. e2SP-7594-887/2024 aplinkybes, kurios, jos teigimu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2024 m. rugsėjo 26 d., kai duomenis iš VĮ Registrų centro gavo kita Draugijos narė V. M., tačiau niekuo nepagrindė, kodėl pareiškėjos sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes momentas sietinas su kito asmens, o ne pačios pareiškėjos gauta informacija. Nesant byloje kitų duomenų, darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
17. Pareiškėja tvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 neįtraukęs jos į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu, taip nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjos teigimu, teismui nepagrįstai ir neteisėtai priėmus bei patenkinus pareiškėjo A. K. pareiškimą, buvo sukurtos sąlygos pasinaudoti teismo nutartimi ir įregistruoti fiktyvius A. K. vadovo duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre ir taip užgrobti Draugijos valdymą bei turtą. Anot pareiškėjos, taip buvo pažeistos jos, kaip Draugijos narės, teisės.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).
19. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
20. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių ir dėstomų argumentų matyti, kad ji savo teisių pažeidimą sieja ne su tuo, ką ir kokiu klausimu nusprendė teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, bet su tuo, kad teismo nutartimi buvo pasinaudota atliekant, pareiškėjos vertinimu, neteisėtus veiksmus – Juridinių asmenų registre įregistruojant (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininku A. K. ir taip perimant Draugijos valdymą. Pareiškėja prašo atnaujinus procesą nutraukti civilinę bylą Nr. e2SP-7594-887/2024, tačiau prašyme nieko nepasisako dėl civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 nagrinėto klausimo dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, neginčija šiuo klausimu priimtos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neteigia ir neįrodinėja, kad šio klausimo svarstymas ir dėl jo priimtas teismo procesinis sprendimas – atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą – būtų kaip nors pažeidęs jos teises ir pareigas. Taigi, pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių argumentų, susijusių su teismo procesinio sprendimo įtaka jos teisėms ir pareigoms, taip pat nepateikia jokių motyvų, kurie pagrįstų, kokiu teisiniu pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos inicijuojamo likvidavimo atšaukimo, turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėją kaip juridinio asmens, dėl kurio buvo sprendžiama nurodytoje byloje, dalyvę ir kokią įstatymo nuostatą teismas pažeidė, to nepadaręs.
21. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai yra susiję tik su tuo, kad, jos teigimu, teismas, priimdamas pareiškėjo A. K. pareiškimą ir jo pagrindu išnagrinėjęs bylą bei priėmęs joje procesinį sprendimą, tokiu būdu sudarė sąlygas pasinaudojant teismo nutartimi perimti (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos valdymą. Taigi, iš pareiškėjos teiginių matyti, kad jos, kaip Draugijos narės, teisės buvo pažeistos ne 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi, kuri savaime pareiškėjos teisių negalėjo pažeisti, nes ja nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, bet trečiųjų asmenų, neteisėtai perėmusių (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos valdymą, veiksmais, t. y., kaip teigia pareiškėja, „fiktyviu“ susirinkimo organizavimu, valdymo organų išrinkimu ir šių duomenų įregistravimu Juridinių asmenų registre.
22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-435-547/2025 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai dėl (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo sprendimų panaikinimo. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir pareiškėja D. M. Toje byloje nagrinėjami klausimai dėl 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų, įskaitant A. K. išrinkimą (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininku, teisėtumo, t. y. tie klausimai, kuriuos pareiškėja akcentuoja kaip pažeidžiančius jos, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narės, teises.
23. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad, pirma, pareiškėja savo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, kurios procesą siekia atnaujinti, grindžia aplinkybėmis, kurios peržengia tos bylos nagrinėjimo ribas, nes (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumas nesudarė tos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko, antra, pareiškėja nepaaiškino, kaip ji galėtų apginti savo pažeistas teises, jeigu procesas byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 būtų atnaujintas, t. y. kokiu būdu būtų pasiektas jos siekiamas teisinis rezultatas – panaikintas naujų ir atkurtas pirmiau veikusių valdymo organų ir / ar Draugijos narių teisinis statusas (teisės ir pareigos), trečia, kaip minėta, teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla pagal tuos pačius reikalavimus, kuriuos kelia pareiškėja nagrinėjamu atveju, t. y. iš esmės tapatūs klausimai jau yra sprendžiami kitoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėja dalyvauja trečiuoju asmeniu, t. y. jos teisė į teisminę gynybą dėl tų pažeidimų, kuriais ji grindžia prašymą atnaujinti procesą, jau yra realizuota.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaimo draugija nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.
26. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 9,70 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, įsigaliojusi 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos D. M.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais ir 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išaiškinti pareiškėjai, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė