Civilinė byla Nr. e2S-1834-638/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13015-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22269-587/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė UAB „Galinta ir partneriai“ prašė iš atsakovo A. K. priteisti 12 877,83 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. K., ieškovės įmonėje iki 2013 m. spalio 7 d. eidamas turto valdymo departamento specialisto pareigas ir rinkdamas pingines lėšas už ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, ne visus surinktus pinigus įnešdavo į ieškovės įmonės kasą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo 5 d. į ieškovės įmonės kasą nebuvo įnešta 13 857,83 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti aplinkybes apie tai, ar ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir pateikti tai patvirtinančius duomenis.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl įpareigotina pašalinti šį ieškinio trūkumą ir nurodyti šias aplinkybes bei pateikti duomenis apie tai, ar dėl ginčo buvo priimtas procesinis sprendimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta neįvertinus visų teismui pateiktų rašytinių įrodymų. Buvęs darbuotojas A. K. pripažino, kad į bendrovės kasą neįnešė ir liko skolingas 47848,33 Eur, tai įrodo teismui pridėti dokumentai. Ant visų dokumentų yra darbuotojo parašai, darbuotojas įsipareigojo pasisavintus pinigus gražinti gera valia ir dalį pinigų grąžino. Todėl teismo argumentas, kad buvo privaloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, neatitinka nei teisės normų, nei protingumo bei teisingumo kriterijų. Ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Atsakovas buvo pripažintas kaltu, nes atsakovo veiksmai turėjo baudžiamojo nusikaltimo požymių. Todėl kreiptis į darbo ginčų komisiją ir savo pažeistas teises ginti darbo kodekso normų nustatyta tvarka, nebuvo juridinio pagrindo.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
8. Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. kaip buvusio įmonės darbuotojo 12877,83 Eur skolą. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kurios atsirado 2013 metais, t. y., kad 2013 m. spalio 7 d. iš pareigų atleidžiamas darbuotojas A. K. pripažino, jog neįnešė bendrovės kasą 47848,33 Eur. Darbuotojas įsipareigojo pasisavintas lėšas grąžinti ir dalį pasisavintų lėšų grąžino. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas skolos gera valia nemoka, todėl ieškovė priversta kreiptis dėl skolos priteisimo civiline tvarka.
10. Pagal naujojo Darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalį, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. DK 224 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad darbo ginčų komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu prašymas buvo pateiktas praleidus šio kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes apie tai, ar ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado 2013 metais. Ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo iš buvusio įmonės darbuotojo teisme pareiškė 2018 m. rugpjūčio 2 d. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Darbo ginčų komisija, gavusi ieškovės prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, turi pareigą atsisakyti nagrinėti tokį prašymą (DK 224 straipsnio 4 punktas), kadangi praleistas šio kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Tačiau DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas nereiškia, kad ieškovė negali kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškinio reikalavimas bei pagrindas yra pakankamai aiškūs: ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą (CPK 185 straipsnis). Todėl vien formalus konstatavimas, kad yra pažeista ginčo santykio sprendimo ikiteisminė tvarka ir reikalavimas šios tvarkos laikytis arba reikalavimas pateikti įrodymus, kad buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, tik užvilkintų kilusio ginčo tarp šalių išsprendimą, pažeistų įstatymo leidėjo įtvirtintus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 ir 8 straipsniai). Be to, teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui turi būti suderintas su ieškovės teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir negali riboti asmenų procesinių teisių formaliu pagrindu.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir jų trūkumų šalinimo klausimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė