Civilinė byla Nr. e2-5354-1215/2024

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01358-2024-7

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2024 m. gegužės 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

atsakovei V. L., 

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Šiaulių miesto šeimos centro atstovei S. K.,

gestų kalbos vertėjoms E. V., I. K., A. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Šiaulių miesto šeimos centras, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią V. L. jos nepilnametės dukters G. L. atžvilgiu.

2.       Ieškovė nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-4393-1003/2023 laikinai apribota motinos valdžia V. L. nepilnametės dukters G. L. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14797-1003/2023 nustatyta nepilnametei G. L. nuolatinė globa, G. L. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas Šiaulių miesto šeimos centras.

3.       Ieškovė teigia, kad socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į sudėtingą atsakovės situaciją, žemą motinos motyvaciją siekti pokyčių, sprendė, kad moteris negebės užtikrinti geriausius G. L. interesus, augant biologinėje šeimoje, todėl priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Ieškovė nurodė, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Globėjo Šiaulių miesto šeimos centro teigimu, G. L. yra pakankamai nuoširdi, atvira, tačiau kyla sunkumų dėl jos elgesio, dėl jos negrįžimų laiku namo, dėl mokyklos lankymo. G. iki 2024-02-01 taikytos minimalios priežiūros priemonės yra pratęstos, tačiau mergaitė sunkiai jų laikosi, nuolat pažeidinėja susitarimus, dažnai skelbiama mergaitės paieška per policiją. G. lanko priklausomybių ligų specialistų, psichologo konsultacijas, mergaitė ne kartą yra gulėjusi Šiaulių vaikų psichiatrijos ligoninėje. Su biologine motina G. bendrauja, motina išlaikymą teikia. G. aplanko giminaičiai, tačiau motina vaiko nelanko, neskambina, nesiteirauja dėl vaiko auklėjimo, sveikatos, ugdymo, priežiūros.

4.       Ieškovė nurodo, kad G. L. nenori laikytis bendro pobūdžio bei Šiaulių miesto šeimos centro nustatytų elgesio taisyklių, dažnai negrįžta naktimis į namus, nelanko mokyklos, vartoja psichotropines medžiagas, jai skirtas priklausomybių ligų specialistas. Dėl netinkamo elgesio jai skirtos minimalios priežiūros priemonės, (duomenys neskelbtini) įvykdė nusikaltimą. Teigiama, kad atsakovei V. L. trūksta socialinių įgūdžių tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, užtikrinti tinkamas bei saugias gyvenimo sąlygas, nesuvokia savo, kaip motinos pareigų, nesupranta paauglystės amžiaus ypatumų, santykiai su dukra paviršutiniški: trūksta tarpusavio supratimo, meilės ir pasitikėjimo. Atsakovė nuolat buvo motyvuojama keisti požiūrį į dukros auklėjimą, sukurti artimą ryšį su dukra, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, nuo (duomenys neskelbtini) taikoma atvejo vadyba, tačiau, nežiūrint į tai, situacija šeimoje negerėjo. Nors atsakovė  nori, kad jos dukra grįžtų į šeimą, jos pasiilgsta, tačiau pripažįsta, kad negalės pasirūpinti paaugle dukra. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus patvirtina, kad V. L. (duomenys neskelbtini) nutarimais bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, paskirtos administracinės nuobaudos. Ieškovės nuomone, yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kadangi byloje nėra duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia atsakovei V. L. jos dukters G. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai

5.       Ieškovės atstovas P. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.

6.       Atsakovė V. L. teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su reikalavimais sutiko ir nurodė, kad su dukra ji nesusitvarko. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino mylinti dukrą, tačiau negalinti su ja susitvarkyti, įvardino atskirtį dėl bendravimo gestų kalba. Nurodė, kad dukra ją dėl to žemina, jos nebendrauja, paskutinį kartą matė prieš savaitę, kai dukra naktį parėjo namo, tačiau jokių paaiškinimų atsakovei neteikė. Nurodė, kad šeimai teikta pagalba rezultato nedavė.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Šiaulių miesto šeimos centras atsiliepimu prašė tenkinti ieškinį. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė paaiškino nesant duomenų apie situacijos pasikeitimą. Nepilnametė G. L. nurodo, kad lankosi pas motiną, tačiau to trečiasis asmuo patikrinti negali, spėja, kad G. L. tai naudoja kaip priežastį pateisinti pamokų praleidimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės\

8.       Byloje nustatyta, kad atsakovė V. L. yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina. G. L. tėvas K. L. mirė (duomenys neskelbtini).

9.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-4393-1003/2023 laikinai apribojo motinos valdžią V. L. nepilnametės dukters G. L. atžvilgiu, nustatė G. L. gyvenamąją vietą laikino globėjo Šiaulių miesto šeimos centro registracijos vietoje, priteisė iš V. L. išlaikymą nepilnametei G. L.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14797-1003/2023 nustatė nepilnametei G. L. nuolatinę globą, paskyrė G. L. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi Šiaulių miesto šeimos centrą, nustatė G. L. nuolatinės globos vietą Šiaulių miesto šeimos centre, paskyrė Šiaulių miesto šeimos centrą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4393- 1003/2023 priteistų lėšų išieškotoju.

10.       V. L. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. atsakovės šeima lankoma namuose, bendraujama ryšio priemonėmis, dažnai su atsakove susitinkama Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje. (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu V. L. nurodė, kad išklausė pozityvios tėvystės mokymus, nuotoliniu būdu konsultavosi pas psichologą, tačiau rezultatai minimalūs, nes nesugebėjo priimti informacijos. Mamos teigimu, dukra ateidavo pas ją tol, kol ji dukrai duodavo pinigų. Ji pasiilgsta dukros, laukia ateinant, nori apkabinti, tačiau dukters nesulaukia. Mama nežino kaip susisiekti su dukra, neturi kontaktų. Supranta, kad jai per sunku auklėti paauglę dukrą, kuri ignoruoja bet kokius santykius su ja. Sutiko, kad būtų tęsiamas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. Nurodyta, kad šiuo metu V. L. nedirba, nes nėra darbo, šeimos pajamos sumažėjusios.

11.       (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą, teikti socialines paslaugas 6 mėnesius, papildant pagalbos planą įsipareigojimais, siekiant vaiką G. L. grąžinti į biologinę šeimą. Rekomenduotos nuotolinės psichologo konsultacijos.

12.       (duomenys neskelbtini) progimnazija 2024 m. vasario 15 d. informavo, kad G. L. mokosi progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokinė gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jos ugdymu rūpinasi Šiaulių miesto šeimos centro vyr. socialinė darbuotoja. Tėvų susirinkimuose, trišaliuose pokalbiuose su pedagogais niekas nedalyvauja. Biologinė motina nesidomi dukters ugdymu(si). G. L. dažnai neateina į mokyklą, per 2024 m. sausio mėnesį yra nepateisintų 16 pamokų, vasario mėnesį - 26 pamokos. Kiek žinoma, G. L. vartoja psichotropines medžiagas, bendrauja su netinkamais asmenimis, negrįžta namo, vaikų globos namų specialistai dažnai kreipiasi į policiją dėl nepilnametės paieškos. Mokinė lankėsi priklausomybių ligų centre, tačiau gydytis atsisakė. G. L. mokymosi rezultatai žemi, pirmo pusmečio vidurkis 4,7. Mokinė turi elgesio problemų, neturi motyvacijos mokytis. Mokinė vartoja necenzūrinius žodžius, nepagarbiai bendrauja su pedagogais ir klasės draugais, yra konfliktiška. į mokyklą atvyksta netinkamai (seksualizuotai) apsirengusi <...>. Mokinė dažnai skundžiasi, kad nori miego arba skauda galvą, todėl jai sunku išbūti visas pamokas. Koreguojant mokinės elgesį ir emocijas, mokykloje teikiama kompleksinė pagalba: socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo ir psichologo. Nuolat bendraujama su globos koordinatore ir kitomis institucijomis (duomenys neskelbtini).

13.       Uždaroji akcinė bendrovė „InMedica" nurodė, kad G. L. sveikata rūpinasi (duomenys neskelbtini) slaugytoja ir kitas personalas, kreipiasi susirgus ar dėl profilaktinio patikrinimo, vykdo medikų nurodymus. Tėvai niekada nesikreipė dėl informacijos, susijusios su vaiku (duomenys neskelbtini).

14.       2024 m. vasario 15 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad globėjo teigimu, G. su motina bendrauja retai, ją aplankydama. (duomenys neskelbtini) su atsakove užmegzti ryšį sunkiau, kadangi reikalingas gestų kalbos vertėjas, pati G. mama į globėją nesikreipia, išlaikymą teikia. Mano, jog vaiko motinai būtų sudėtinga tinkamai prižiūrėti dukrą ir ja rūpintis (akto 4.2 punktas).

15.       2024 m. vasario 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu V. L. socialiniams darbuotojams nurodė, kad dukra pas ją ateina tik dėl pinigų, tačiau jų santykiai šalti. Anot motinos, jai per sunku auginti paauglę dukrą. Socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į sudėtingą V. L. situaciją, žemą motinos motyvaciją siekti pokyčių, sprendė, kad moteris negebės užtikrinti geriausius G. L. interesus, augant biologinėje šeimoje, todėl priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2024 m. vasario 19 d. Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

16.       2024 m. kovo 4 d. Šiaulių miesto šeimos centras nurodė, kad globėjas sudaro sąlygas G. L. mamai V. L. bendrauti su dukra ir ją aplankyti gyvenamojoje vietoje, mamai yra žinoma dukros gyvenamoji vieta, kontaktinė įstaigos informacija, tačiau su įstaigos darbuotojais dėl dukters priežiūros, mokymosi, auklėjimo sunkumų ar kitais klausimais V. L. nekontaktuoja galimai dėl bendravimo gestų kalba barjero. Bendrauti trumposiomis SMS žinutėmis moteris taip pat nėra pajėgi. G. L. dažnai pati apsilanko mamos namuose. Kartais pas mamą nuvyksta, kai nenori eiti į mokyklą, ten, kaip ji teigia, pailsinti, pamieganti, o po pietų važiuojanti namo. Mergaitė pasakoja, kad kartais padeda mamai gaminti, kartu pavalgo, pažiūri televizorių, kartais mama duoda pinigų, kartais nuperka kosmetikos ar higienos priemonių. G. taip pat pasakoja, kad mamos namuose kartais būna girtaujama, dažniausiai geriamas alus. Tokiais atvejais mergaitė pas mamą ilgai nebūna, grįžta namo. P. G. jos ir mamos santykį apibūdina kaip pozityvų, šiltą. Bendraujant su G., mergaitė išsako norą grįžti gyventi pas mamą, tokie pareiškimai dažniausiai išsakomi po įvykių, kai G. pasielgia netinkamai (pvz. negrįžta nakvoti į namus ar nenueina į mokyklą), vengdama netinkamo elgesio svarstymo (duomenys neskelbtini).

17.       Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus duomenimis, V. L. (duomenys neskelbtini) nutarimais bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, paskirtos administracinės nuobaudos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. L. nėra teista.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

18.       Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

19.       Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

20.       CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

21.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu teismo sprendimu, priežastys dėl kurių buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepasikeitė: situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi; atsakovė nėra pajėgi tinkamai rūpintis savo dukra.

22.       Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė pagal savo išgales rodo poreikį bendrauti su dukra,  išsako ją mylinti, tačiau tai nėra rezultatyvu, su dukra santykiai yra paviršiniai, atsakovė negali daryti pozityvios įtakos dukters elgesiui.

23.       Nors bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovė su dukra vis dėl to palaiko ryšį, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusios situacijos. Atsakovė pati paaiškino, kad dukra ją menkina dėl gestų kalbos, iš esmės atsakovė kaltina dukrą sunkiu elgesiu, yra atitrūkusi nuo dukters gyvenimo realijų. Atsakovė siekdama, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, turėjo dėti maksimalias pastangas, tačiau situacija yra tokia, kad pati atsakovė iš esmės pripažįsta nesanti pajėgi auklėti paauglę dukrą, koreguoti jos elgesį. Sprendžiant klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, epizodiškas motinos ir vaiko bendravimas, progresuojant neigiamam nepilnamečio vaiko elgesiui, motinai išsakant išvadas apie dukters auklėjimo sunkumus ir esant duomenims, kad atsakovės šeimai teikta pagalba iš esmės nedavė rezultato ir teigiamų pokyčių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusią situaciją.

24.       Teismo sprendimu, kuriuo atsakovei buvo tik laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovei jau buvo suteikta teisė ir galimybė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo ir pan., tačiau atsakovės veiksmai iki šio laiko nebuvo pakankami, ir atsakovė iš esmės savo elgesio nepakeitė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nors atsakovė su dukra ir epizodiškai bendrauja, tačiau įvertinus tai, kad toks bendravimas nelemia jokio teigiamo rezultato dukters auklėjime, atsakovei pačiai dedant itin ribotas pastangas į pilnaverčio ryšio su dukra kūrimą, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys dukters atžvilgiu gali iš esmės keistis, todėl yra pagrindas laikiną motinos valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios ribojimą.

25.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jau buvo išnaudotos visos priemonės padėti atsakovei ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, todėl tikslinga apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai (CPK 185 straipsnis).

26.       Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

27.       Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovė nepasirūpino, jog jos interesus atstovautų advokatas bei galimai jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tokio pobūdžio byloje teikiamą prioritetą tėvų turtinių pareigų vaiko atžvilgiu vykdymui, o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                          Raimonda Donielaitė-Paškevičė