Baudžiamoji byla Nr. 2K–456/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01496-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.3;1.1.4.4.5;
1.1.8.1;1.2.1.4.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. I. nuteistas pagal:
-Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu;
-24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. S., R. S. ir R. K., tačiau dėl jų byla kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistųjų L. S., R. S., A. I. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. I. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. liepos 29 d. turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuota grupe vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš L. S., R. S., R. K., organizatorius, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir vadovaudamas organizuotos grupės veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, organizavo ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent:
kartu su L. S., R. S. ir R. K. iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. be turto savininko žinios ir sutikimo, pagaminant, laikant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę disponuoti svetimu, A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), turtu – butu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po to pasinaudojant šia nusikalstamu būdu įgyta teise, apgaule įgyti pinigus, gautus realizavus šį butą.
Įgyvendindamas nusikalstamos veikos sumanymą A. I., būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatorius ir vadovas, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., kurio buvimo vieta buvo nežinoma ir šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, neteisėtai disponuodamas svetimais dokumentais – 2007 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. P7-4332) ir 2007 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro liudijimu (notarinio registro Nr. PJ-3889), M. S. 2007 m. birželio 19 d. mirties liudijimu AA Nr. 424266, organizavo ir vykdė netikro dokumento – įgaliojimo ‑ pagaminimą ir laikymą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje siekiant neteisėtai A. S. vardu tvarkyti buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, nurodė L. S., kad notarų biure A. S. vardu išduodant įgaliojimą tvarkyti A. S. priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus bei A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, apgaule veiktų R. S., taip pat nurodė L. S. surasti kitą asmenį, kuris sutiktų pagal šį netikrą įgaliojimą būti A. S. įgaliotu asmeniu, o L. S., veikiant A. I. nurodymu, suvokiant, kad pagamintas įgaliojimas veikti A. S. vardu tvarkant buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, bus netikras, 2009 m. liepos 19 d. susisiekus su R. S. ir R. K. bei įkalbėjus juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir tą pačią dieną gavus R. K. asmens tapatybės kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei apie tai informavus A. I..
Be to, A. I., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, organizavo vykimą į notarų biurą Alytuje, t. y. 2009 m. liepos 21 d. savo automobiliu „AUDI A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė L. S. ir R. S. į Alytaus miesto 4-ąjį notarų biurą, esantį Alytuje, Alyvų Takas Nr. 11, bei davė nurodymus R. S., koks turi būti įgaliojimo turinys, taip pat nurodė, kaip elgtis notarų biure ir perdavė A. S. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), M. S. 2007 m. birželio 19 d. mirties liudijimą AA Nr. 424266, R. K. asmens tapatybės kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir davė jam pinigų atsiskaityti už notarines paslaugas, po to R. S. ir L. S. atvykus į Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro, esančio Alytuje, Alyvų Takas 11, patalpas, R. S. pas notarę Nijolę Liubomirskienę apgaule - prisistatydamas A. S. vardu ir pateikdamas A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. K. asmens tapatybės kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įgaliojime savo ranka pasirašydamas A. S. vardu ir parašu, o notarei N. Liubomirskienei dėl R. S. panaudotos apgaulės išdavus 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3494), pagal kurį A. S. suteikia teisę R. K. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylas notarų biure 2007 m. birželio 17 d. mirus motinai M. S., tam tikslui gauti visus reikiamus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, tarpe jų ‑ ir iš VĮ Registrų centro, Žemėtvarkos skyriaus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus A. S. vardu; gauti visus reikalingus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių, organizacijų, tarpe jų ‑ iš VĮ Registrų centro, ir parduoti A. S. paveldėtą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti avansinio mokėjimo ir pirkimo pardavimo sutartis, turto perdavimo ir priėmimo aktą; daryti A. S. vardu pareiškimus, teikti prašymus, už A. S. pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, R. S., šis žinomai netikrą pagamintą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą prie Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro, automobilyje „AUDI A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė A. I., taip A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. S. bei R. K., pagamino ir laikė netikrą dokumentą – Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3494).
Po to A. I., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, organizavo ir vykdė netikrų dokumentų panaudojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą bei apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, t. y. 2009 m. liepos 27 d. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, perdavė L. S. netikrą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą ir pinigus atsiskaityti už notaro paslaugas bei nurodė L. S., kad jis kartu su R. K. vyktų į Vilniaus miesto 33-iąjį notarų biurą, esantį Vilniuje, Žygimantų g. 5A, bei pateiktų notarei netikrą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą, kurio pagrindu bus išduotas A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei nurodė vykti į VĮ Registrų centrą Vilniuje, Lvovo g. 25, kur įgytų žinomai netikrų dokumentų – 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu, užregistruoti A. S. nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus bei perdavė L. S. pinigus atsiskaityti už VĮ Registrų centro paslaugas, po to L. S. ir R. K. atvykus į Vilniaus miesto 33-iąjį notarų biurą Vilniuje, Žygimantų g. 5A, pas notarę P. J., ir R. K. apgaule – notarei P. J. pateikus savo asmens tapatybės kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žinomai netikrą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą, o notarei P. J. dėl R. K. panaudotos apgaulės, t.y. netikro 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimo pagrindu 2009 m. liepos 27 d. išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. PJ-5421 papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. 57/2007), pagal kurį A. S. paveldėjo turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K., po to šiam kartu su L. S. 2009 m. liepos 27 d. atvykus į VĮ Registrų centrą Vilniuje, Lvovo g. 25, bei R. K. pateikus savo asmens tapatybės kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)), netikrą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą ir netikrą 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VĮ Registrų centrui, 2009 m. liepos 28 d. VĮ Registrų centras R. K. išdavė pagamintą netikrą nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. 772383, po to R. K. žinomai netikrą 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei žinomai netikrą 2009 m. liepos 28 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą perdavė L. S., o šis tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė A. I., taip A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. S. bei R. K., panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3494), pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, t. y. Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. PJ-5421 papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. 57/2007), pagamino ir laikė netikrą dokumentą, t.y. VĮ Registrų centro 2009 m. liepos 28 d. nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. 772383, ir apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, t.y. teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Po to A. I., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus už parduotą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tam tikslui panaudojant žinomai netikrą 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimą, netikrą 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, netikrą 2009 m. liepos 28 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, t. y. įgyvendinant apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), organizavo ir vykdė didelės vertės svetimo turto – buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimą, t. y. 2009 m. liepos 28 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė su L. S., kad parduodamo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaina yra 90 000 Lt, taip pat susitarė dėl gautų pinigų už parduotą butą pasidalijimo tarp organizuotos grupės narių bei pateikė L. S. galimų buto pirkėjų telefono numerius ir davė nurodymus dėl buto pirkėjų paieškos, po to 2009 m. liepos 29 d. L. S. ir R. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarus ir susitikus su buto pirkėju prisistačiusiu asmeniu - pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo, o A. I. telefonu tiesiogiai duodant nurodymus dėl bendravimo su pirkėju buto pardavimo klausimais, t. y. nurodant rankpinigių sumą, paaiškinant, kaip turi būti surašoma sutartis dėl rankpinigių davimo, kaip reikia elgtis pas notarą, kokius teisinius dokumentus reikia pasirašyti, kokius dokumentus reikia perduoti pirkėjui, L. S. ir R. K. veikdami apgaule – žinomai netikrų dokumentų, t. y. 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimo, 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2009 m. liepos 28 d. pažymėjimo dėl paveldėto turto, pagrindu, su asmeniu, prisistačiusiu šio buto pirkėju, susitarė dėl buto pirkimo–pardavimo sąlygų, t. y. kad butas bus parduotas už 90 000 Lt ir tuo tikslu R. K. su asmeniu – pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, sudarius rankpinigių sutartį, pagal kurią R. K., įgaliotasis pardavėjas (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoda butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkėjui J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimdamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo pardavimo sutartį pasirašant 2009 m. liepos 30 d., Kalvarijų g., o pirkėjas J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perka butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš įgalioto pardavėjo R. K. duodamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo–pardavimo sutartį pasirašant 2009 m. liepos 30 d., adresu Kalvarijų g., ir šią rankpinigių sutartį atitinkamai R. K. pasirašius, A. I., L. S., R. K. ir R. S. rankpinigių, taip pat pinigų už parduodamą butą neįgijo, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009 m. liepos 29 d. A. I., L. S., R. K. ir R. S. buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, taip A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. K., R. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 90 000 Lt už parduodamą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu nuteistasis A. I. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartį ir A. I. veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies į 24 straipsnio 6 dalį.
Skunde nurodoma, kad buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas, nes teismai įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito. Skunde teigiama, kad teismai kritiškai vertino L. S. parodymus, kuriuose jis ne kartą teigė, kad jau padavęs brolio pasą A. I., tuo metu, kai šis dar ieškojo A. S. ir nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, jis apie planus parduoti jiems nepriklausantį butą pranešė pareigūnui R. N.. Po to šis pareigūnas instruktuodavo L. S., kaip veikti toliau ir kaip įtraukti A. I. į nusikalstamą veiką, o R. N. paneigė buvus tokius pokalbius su L. S., tačiau jo parodymai nelogiški, nedera su realiai buvusiais įvykiais. Skunde teigiama, kad pareigūnams apie būsimą nusikalstamos veikos darymą kažkas pranešė ir tada buvo pradėtos naudoti techninės priemonės prieš nuteistuosius, pareigūno R. N. aplinkybių, kurias nurodė L. S., neigimas yra dėl to, kad jis supranta, kad jo veikla vykdant neoficialų nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir įtraukiant į jį L. S. yra neteisėta. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai teigia, kad jei L. S. vykdė pareigūno instrukcijas dėl A. I. įtraukimo į nusikalstamą veiką, tai A. I. buvo neteisėtai išprovokuotas nusikalsti, ir net darant prielaidą, kad jis buvo nepakankamai atidus, leidosi įtraukiamas į nusikalstamą veiką, jis jokiu būdu negali būti laikomas jos organizatoriumi.
Skunde nurodoma, kad padėjėjo skiriamasis požymis yra tas, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą. Vienas pagrindinių būdų atskirti organizatorių nuo padėjėjo yra nustatyti laiko momentą, kada jie įsitraukia į nusikalstamą veiką, organizatoriumi negalima pripažinti asmens, kuris prisijungia prie jau vykdomos nusikalstamos veikos darymo. Pasak kasatorių, šioje byloje teismai netinkamai nustatė nusikalstamos veikos pradžios momentą. Vertinant veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti, kada kilo nusikalstamas sumanymas, kada veika buvo pradėta planuoti ir kada ji buvo pradėta įgyvendinti aktyviais veiksmais. Pasak kasatorių, nusikalstamos veikos pradžios momentas buvo skelbimo „įdėjimo“ į internetą momentas, vėliau nusikalstama veika buvo tęsiama: „įdedamas“ dar vienas skelbimas, susitinkama su A. I. ir jam pateikiama žinomai neteisinga informacija apie kalėjime sėdintį A. S., neturint jokio įgaliojimo paimami ir perduodami A. I. A. S. dokumentai, sudarant įspūdį, kad sandoris vyksta su buto savininko žinia ir sutikimu. A.I. įsitraukė į nusikalstamą veiką tik tada, kai sužinojo, kad buto savininko nėra kalėjime ir L. S. jam melavo. Todėl, pasak skundo, A. I. įsitraukė į nusikalstamą veiką tik jai įpusėjus ir M. M. bei L. S. jau aktyviai įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą. Nusikalstamos veikos organizatorius niekaip negalėtų prisijungti prie nusikalstamos veikos darymo jai jau įpusėjus, todėl A. I. turėtų būti laikomas tik padėjėju. Tą patvirtina ir R. K., iš kurio parodymų galima manyti, jog kalbose su draugais buto pardavėju save laikė L. S., o A. I. buvo laikomas tik pagalbininku, tokiai išvadai neprieštarauja ir pokalbiai bei žinutės tarp A. I. ir L. S., kurių metu A. I. tik konsultavo L. S. dėl geriausios tolimesnių veiksmų sekos.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog byloje nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįstas. Įstatyme nėra išvardyta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės, norint jį taikyti, tai sprendžia tik teismas, be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Skunde pažymima, kad A. I. asmenybė yra išimtinai teigiama, jis neteistas, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Ankstesnė A. I. veikla ir nuopelnai Lietuvai rodo, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo tik atsitiktinumas, įvykęs nesėkmingai susidėjus aplinkybėms, vien pripažinimo kaltu ir nubaudimo faktas A. I. yra pakankama pamoka ir bausmė. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimi sunkūs padariniai dėl realaus laisvės atėmimo A. I. sveikatai. Jam nustatyti širdies veiklos sutrikimai, o šios ligos nėra gydomos laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo, nuteistojo kaltė pagrįsta ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismai vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio taisyklių. Prokuroras teigia, kad tie kasacinio skundo teiginiai, kuriuose kalbama apie faktinių aplinkybių vertinimą, bandoma nurodyti, kaip turi būti vertinamos dauguma aplinkybių, kas turi būti laikoma įrodymais, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
Dėl A. I. veikos kvalifikavimo teismai motyvuotai pasisakė. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė, kodėl jis negali būti laikomas tik padėjėju, kodėl nelaikytina, kad A. I. buvo išprovokuotas pareigūnų padaryti nusikalstamą veiką. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo A. I. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pasisakė, kada prasidėjo A. I. nusikalstami veiksmai ir kieno iniciatyva jie buvo daromi.
Prokuroras nesutinka, kad buvo pažeistas BPK 320 straipsnis, nes apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus skunduose keltus klausimus.
Prokuroro manymu, kasacinis skundas yra bandymas revizuoti A. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitiktį BK 54 straipsnio 2,3 dalių nuostatoms ir kaip galima labiau ją sušvelninti. Tačiau, prokuroro teigimu, teismai nenustatė jokių išimtinių BK 54 straipsnio taikymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo kaip organizatoriaus dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato keletą alternatyvių bausmių, todėl A. I. paskirtos įstatymo sankcijoje numatytos, tačiau mažesnės už sankcijos vidurkį, bausmės. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų įtvirtintų BK 41, 54 straipsniuose, nepažeidė. Nustatytų duomenų visuma lėmė paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris nėra aiškiai per didelis. Pasak prokuroro, A. I. galbūt diagnozuotos (kaip nurodoma skunde) ligos taip pat nėra kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios duotų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį.
Prokuroras atsiliepime pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas būtų neleistinai vilkinamas ar dėl tyčinių bei piktybinių pareigūnų veiksmų būtų delsiama byloje priimti atitinkamus sprendimus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų
Nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais ir konstatuoti, kad renkant ir vertinant įrodymus būtų iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio ar kitų BPK straipsnių nuostatos. Žemesnės instancijos teismų sprendimai surašyti laikantis BPK nustatytų nuosprendžių ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių surašymo taisyklių. Argumentai dėl pareigūnų galimų neteisėtų veiksmų, provokuojant padaryti nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teisme tinkamai išnagrinėti ir pagrįstai paneigti. Pareigūnų galimo neteisėto veikimo versija dar kartą tikrinta apeliacinio proceso metu. Išnagrinėjus reikšmingus bylai duomenis nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. I. nusikalstamus veiksmus atliko ne savo iniciatyva, o pareigūnų sukurstytas. Tai reiškia, jog proceso dalyvių nurodomi ryšiai tarp pareigūno R. N. ir L. S. negali turėti jokios įtakos teisiškai vertinant A. I. veiksmus.
Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo
BK bendrosios dalies normos nagrinėjamoje byloje buvo taikytos tinkamai ir bendrininkų rūšys nustatytos teisingai, A. I. pagrįstai pripažintas veikos organizatoriumi, o ne padėjėju.
Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Iš šios apibrėžties matyti, kad išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs ir nebūtina jų visų nustatyti kaltininko veiksmuose. Teismas A. I. veiksmuose nustatė kelis organizatoriaus požymius, t. y. kad jis vadovavo parengtoms nusikalstamoms veikoms, koordinavo vykdytojų L. S., R. S. ir R. K. veiksmus, šie asmenys veikė pagal A. I. planą ir jo nurodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepažymėjo, jog būtent A. I. veiksmai buvo nusikalstamo sumanymo pradžia, dar nepaneigia jo, kaip organizatoriaus, vaidmens. Organizatoriumi paprastai negali būti pripažįstamas asmuo, į nusikalstamą veiką įsitraukęs nusikalstamai veikai jau įpusėjus, tačiau asmens veiksmus kvalifikuoti kaip organizavimą nėra jokių kliūčių tais atvejais, kai organizatorius prisideda prie nusikalstamos veikos jai tik prasidėjus ir savo veiksmais perima, pratęsia veikos koordinavimą ar vadovavimą jai. Taigi ypač tais atvejais, kai nusikalstama veika yra sudėtinga, reikalaujanti ilgo laiko, įvairių parengiamųjų, derinamųjų veiksmų, organizatoriumi gali būti pripažintas ir asmuo, kuris įsitraukia į nusikalstamą veiką ne nuo pačių pirminių idėjų ar planų apie nusikalstamą sumanymą. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kad asmens indėlis įgyvendinant esminius nusikalstamos veikos požymius, organizuojant ir plėtojant nusikalstamą sumanymą buvo svarbus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo skundo teiginį dėl bendrininkų vaidmenų, išskyrė svarbiausius A. I. veiksmus nusikalstamos veikos mechanizme, pagrįstai konstatuodamas, kad jis buvo būtent tas asmuo, kuris aktyviai koordinavo ir vadovavo kitų bendrininkų veiksmams nuo tada, kai buvo pradėta rūpintis dokumentų, būtinų siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, pagaminimu ir panaudojimu. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrįstais argumentais, paneigiančiais kasatoriaus teiginį, kad A. I. veiksmai buvo antraeiliai ir galėtų būti vertinami tik kaip padėjėjo.
Pagal teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo A. I. veikos tinkamai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta. Pagrindo keisti teismų sprendimus dėl padarytos veikos kvalifikavimo nėra.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę kasatoriai grindžia tuo, kad A. I. asmenybė išimtinai teigiama, jis yra nusipelnęs Lietuvai, neteistas, gailisi dėl padarytos veikos, o šis nusikaltimas tik atsitiktinumas, be to, dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo galimi sunkūs padariniai A. I. sveikatai.
BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokio atvejo visada spendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. Šio straipsnio taikymui reikalingos išimtinės aplinkybės, kurios neleistų abejoti, kad bausmės, numatytos sankcijoje, paskyrimas prieštarauja teisingumui.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, kodėl kasatorių nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, nes vien teigiamai asmenį apibūdinanti medžiaga, ar galimi sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo laikyti šias aplinkybes tokiomis išimtinėmis, kad jos būtų nesuderinamos su bausmės atlikimu ir teisingumo principo įgyvendinimu. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad A. I. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodytos jo asmenybę, sveikatos būklę apibūdinančios aplinkybės nepakankamos švelnesnės už sankcijos numatytos bausmės paskyrimo pagrindimui, todėl taikyti nuteistajam A. I. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl kasaciniame skunde nurodytų priežasčių nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismai paskyrė A. I. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmės dydis yra daug mažesnis negu bausmės vidurkis pagal BK 182 straipsnio 2 dalies sankciją. Tai rodo, kad, paskiriant nuteistajam bausmę, buvo įvertinos palankios nuteistajam aplinkybės. Taigi darytina išvada, kad BK įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. I. ir jo gynėjo Romualdo Drakšo kasacinį skundą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Gintaras Goda