LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2023 m. spalio 30 d. paduotu ieškovės UAB „Ambrela“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Ambrela“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tik patikslinta jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad ieškovės UAB „Ambrela“ ieškinys atsakovams UAB „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmetamas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles bylose dėl nesąžiningos konkurencijos padarytos žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai) ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neatsižvelgė į šios bylos specifiką, todėl nepagrįstai taikė aukštesnį įrodinėjimo standartą, nei turėjo būti taikomas; 2) teismai pažeidė ieškinio ribas (CPK 135 straipsnis) ir pareigą pasisakyti tik dėl ieškinio dalyko (CPK 261 straipsnio 3 dalis). Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad patirtų nuostolių klausimas bus tikslinamas, todėl ieškovė neturėjo įrodinėti konkrečių nuostolių ir jų dydžio; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to neteisingai nusprendė dėl atsakovo D. Ž. padarytų fiduciarinių pareigų pažeidimų. Ieškovės nuomone, atsakovo elgesys turėjo būti įvertintas kaip veikimas tyčia, sąmoningai ir kryptingai siekiant pakenkti ieškovei.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „Ambrela“ (j. a. k. 303355899) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 27 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 603.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas