Administracinė byla Nr. eI-2681-561/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00650-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Valeksa“, atstovui advokatui N. Š.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Valeksa“, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo,

nustatė:

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Vilnius“, atstovaujama bankroto administratoriaus „Valeksa“ (toliau – ir Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016-11-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria į Nekilnojamo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 17 punktą įtrauktas pareiškėjai priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Administracijos finansų ir strateginio planavimo departamento 2017-01-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta iš Sąrašo išbraukti pareiškėjai priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš Administracijos pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – kultūros rūmai, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra padalintas į dvi negyvenamąsias patalpas – kavinės patalpas ir kultūros paskirties patalpas (toliau – ir Pastatas). Administracija Įsakymu patvirtinus Sąrašą, į jį įtraukė ir Pastatą. Laikydamasi 2016-05-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Nekilnojamo turto, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 15 punkte nurodytos tvarkos, Bendrovė kreipėsi į Administraciją, nurodydama nesutikimo su Įsakymu motyvus ir argumentus. Administracija Sprendimu atsisakė išbraukti Pastatą iš minėto Sąrašo. Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, juose nenurodyti jokie konkretūs Pastato įtraukimo į Sąrašą pagrindai, faktiniai duomenys.

Teigė, kad kreipdamasi į Administraciją dėl nesutikimo su Įsakymu, Tvarkos apraše nurodyta tvarka pateikė prieštaravimus dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą, todėl Administracija, laikydamasi teismų praktikoje įvardintų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo institucijų veiklai keliamų reikalavimų, privalėjo aiškiai ir išsamiai motyvuoti savo Sprendimą neišbraukti Pastato iš Sąrašo. Tačiau Administracija Sprendime apsiribojo teiginiu, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomus argumentus. Ne pareiškėja turi teikti įrodymus, paneigiančius Administracijos sprendimus, o, pirmiausia, Administracija turi pagrįsti savo priimamus sprendimus. Tik tokiu atveju pareiškėja turėtų galimybę tinkamai įvertinti Administracijos sprendimo pagrįstumą ir pateikti motyvuotus atsikirtimus. Kreipimesi buvo nurodyti konkretūs Administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiksmai, kuriais buvo pritaikyti apribojimai Pastatui ir dėl kurių Pastatas iki šiol negalėjo būti sutvarkytas ir visa apimtimi naudojamas pagal paskirtį. Akivaizdu, kad Administracija pati turėjo turėti visus savo priimtus sprendimus ir rašytus raštus Pastato klausimais, todėl Administracijos reikalavimas pareiškėjai pateikti ir Administracijos rengtus turimus dokumentus yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašo 3 punkte yra nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įrašomas į Sąrašą. Nei viename iš skundžiamų sprendimų Administracija nenurodė ir nepagrindė konkrečių faktų ar požymių, iš kurių sprendžia apie tai, kad pareiškėjai priklausantis Pastatas atitinka Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus.

Pareiškėjos teigimu, iš Administracijos skundžiamų sprendimų galima daryti prielaidą, kad Administracija įtraukė Pastatą į Sąrašą tuo pagrindu, kad dalis Pastato yra fiziškai pažeista ir ši Pastato dalis šiuo metu nėra naudojama veiklai. Pareiškėja su tokiu argumentu nesutinka, paaiškindama, kad: Pastatą įsigijo fiziškai pažeistą, tai yra viena jo dalis buvo nukentėjusi nuo 2004 m. gruodžio mėn. kilusio gaisro; 2004 m. pabaigoje buvo atlikti reikalingi avarinės būklės likvidavimo ir konservavimo darbai; po atliktų tvarkymo darbų dalis Pastato yra naudojama iki šiol, joje patalpas nuomoja ir veiklą vykdo įvairios organizacijos, likusi dalis yra užkonservuota ir aptverta – imtasi reikiamų saugumo priemonių; pažeistai Pastato daliai pastoviai atliekami remonto darbai; nukentėjusios nuo gaisro pastato dalies tinkamam sutvarkymui ir pritaikymui šios dienos poreikiams reikalinga atlikti rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus; nurodytiems darbams atlikti reikia gauti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjos galimybės atlikti šiuos darbus buvo ir yra ribojamos aplinkybių ir konkrečių valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų, t. y. Administracija nuolat domėjosi ir dalyvavo sprendžiant Pastato panaudojimo ir pritaikymo visuomenei klausimus, taip ribodama Pastato sutvarkymo procesus. Esant nuosekliai pozicijai, kad Pastatą nuosavybės teise turi perimti savivaldybė ar jos valdomos įmonės, pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti Pastato sutvarkymo darbus. Nepaisant to, pareiškėjos nuomone, Pastatas visą laiką nuo jo įsigijimo yra prižiūrimas ir tvarkomas, užtikrinama Pastato ir aplinkos apsauga, todėl jis neatitinka Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytų kriterijų.

Paaiškino, jog vis dėlto pripažinus, kad Pastatas atitinka Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytus požymius, egzistuoja Tvarkos 4 punkte nurodytos aplinkybės, draudžiančios Pastatą įtraukti į Sąrašą. Nuo Pastato įsigijimo iki 2015 m., žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, naudojimo būdas neatitiko faktinės Pastato priklausomybės ir naudojimo situacijos, o kreipiantis dėl Pastato projektavimo (rekonstrukcijos) ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikia pateikti teisę į žemės sklypą, kuriame yra projektuojamas pastatas, patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas turi atitikti projektavimo pastato paskirtį. Nors Administracijos direktorės 2015-09-29 įsakymu
Nr. 30-3219 buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties į rekreacinę teritoriją, tačiau, kai pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl valstybės žemės nuomos sutarties pagal pakeistą žemės sklypo naudojimo būdą sudarymo, buvo gautas atsakymas, kad žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, draudžiant nuomininkui vykdyti Pastato, esančio žemės sklype, kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Pagal NŽT pateiktą informaciją, Administracija 2016-10-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT, reikalaudama į valstybinės žemės nuomos sutartį įtraukti sąlygą, draudžiančią kapitaliai remontuoti ir/ar rekonstruoti Pastatą. NŽT siūlomo susitarimo dėl žemės nuomos projektuose nurodomas ne ilgesnis nei vienerių metų terminas, kuris neleidžia pareiškėjai nei planuoti Pastato sutvarkymui reikalingų investicijų, nei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad NŽT teikiamuose susitarimo ar žemės nuomos sutarties projektuose laikosi Administracijos iškeltos sąlygos, draudžiančios kapitaliai remontuoti ir/ar rekonstruoti Pastatą, darytina išvada, kad draudimas kapitaliai remontuoti/rekonstruoti Pastatą yra nustatytas kompetentingos institucijos ir tokia situacija atitinka Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje nurodytą atvejį, kuomet Pastatas, kuriam taikomas toks apribojimas, nėra įtraukiamas į Sąrašą. Nagrinėjamu atveju, pačios Administracijos ir NŽT taikomas apribojimas, draudžiantis Pastato sutvarkymo darbus, tiesiogiai riboja pareiškėjos galimybes įgyvendinti teismų praktikoje nurodytas sąlygas Pastatui sutvarkyti.

Pareiškėja teismui pateikė 2017-09-15 rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėja nuo 2004 metų Pastato priežiūros ir tvarkymo (einamojo remonto) darbus vykdė savo jėgomis (ūkio būdu), todėl tiesioginių įrodymų apie tretiesiems asmenims už Pastato remontą mokėtas sumas neturi, tačiau pareiškėjos vykdytą nuolatinę Pastato priežiūrą ir atsižvelgiant į galimybes bei poreikį vykdytus darbus patvirtina netiesioginiai įrodymai; Pastato konstrukcijos ekspertizės akte
Nr. 1-11/17 (toliau – ir Ekspertizės aktas) esminių trūkumų ar pažeidimų, atsiradusių po gaisro nenustatyta; Administracijos pateiktuose faktinių duomenų patikrinimo aktuose patvirtinami pareiškėjos vykdomi Pastato priežiūros ir/ar remonto veiksmai (pastatas aptvertas, angos užsandarintos); sąlygos taikyti ar netaikyti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą turi būti vertinamos ginčijamų sprendimų priėmimo metu, o ne buvusios anksčiau; nurodyti Pastato trūkumai iki 2017-05-26 akto surašymo buvo pašalinti, o pačiame akte konstatuota, kad techninio prižiūrėtojo veikla yra gera; pati Administracija užfiksavo aplinkybes, kad Pastatas yra naudojamas pagal objektyvias galimybes – naudojama gaisro nepažeista dalis, o gaisro pažeista dalis negali būti sutvarkyta dėl taikomų apribojimų pareiškėjos veiklai ir Pastatui; nors 2017-04-14 Administracijos darbuotoja ir buvo atvykusi prie Pastato, tačiau, kadangi negalėjo pateikti teisės aktų reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių įgaliojimus vykdyti Pastato techninės priežiūros patikrinimą, buvo nutarta tokį patikrinimą atidėti, iki tokie dokumentai bus įforminti ir pateikti, ši aplinkybė paneigia Administracijos darbuotojos vienašališkai surašytą 2017-04-14 tariamai įvykusio statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą; Pastatas yra naudojamas dalinai, atsižvelgiant į objektyvią situaciją, kad dalis Pastato (nenaudojama) yra pažeista gaisro, ir pareiškėja neturi objektyvių galimybių šią pažeistą Pastato dalį sutvarkyti pagal šiuolaikinius reikalavimus; Administracijos ir kitų institucijų nesąžiningi veiksmai trukdė ir trukdo pareiškėjai visa apimtimi sutvarkyti ir naudoti ginčo Pastatą pagal paskirtį; dėl Pastato pažeidimų gaisro metu, techninių reikalavimų ir racionalumo principo Pastato sutvarkymui yra būtina parengti Pastato rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; pati Administracija pripažįsta, kad ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties neturėjimas yra esminė kliūtis pareiškėjai suprojektuoti ir atlikti Pastato rekonstrukcijos darbus; iki 2015-09-29 galiojęs žemės sklypo (kuriame yra Pastatas) naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija – neleido pareiškėjai sudaryti ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties; ilgalaikė žemės nuomos sutartis buvo būtina racionaliam ir tinkamam Pastate įvykusio gaisro padarinių pašalinimui, ilgalaikės žemės nuomos sutarties sudarymo draudimas buvo inicijuotas Administracijos, jai pritarė kompetentinga institucija – NŽT, todėl tai patvirtina objektyviai egzistuojančius (ir egzistavusius ginčijamų sprendimų priėmimo metu) apribojimus pareiškėjai sutvarkyti Pastatą; 2009 metais vyko intensyvios derybos dėl ginčo Pastato perėmimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, derybose dalyvavę valstybės ir savivaldybės atstovai laikėsi pagrįstos pozicijos, nei šiuo metu laikosi Administracija, ir pripažino, kad netikslinga investuoti dideles sumas ir remontuoti gaisro fiziškai pažeistą Pastatą, kadangi po jo perėmimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn jo vietoje vis tiek bus įgyvendinamas naujo visuomeninės reikšmės objekto projektas; pareiškėja niekada neginčijimo ir nekvestionavo savivaldybės ir valstybės nuo 2006 metų gvildenamos visuomeninės paskirties objekto statybos vietoje senojo Pastato svarbos; pareiškėja pripažino tokio objekto visuomeninę reikšmę, bendradarbiavo su visomis suinteresuotomis institucijomis ir net finansavo tam tikrus tyrimo ir koncepcijos kūrimo darbus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas N. Š. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytų faktinių aplinkybių visumą negalima teigti, kad pareiškėja neprižiūrėjo Pastato. Atkreipė dėmesį, jog Ekspertizės akte nurodyta, jog Pastatui reikalinga rekonstrukcija, todėl reikia rengti rekonstrukcijos projektą, norint parengti tokį projektą pareiškėja turi sudaryti ilgalaikę žemės nuomos sutartį, tačiau NŽT laikosi Administracijos nustatyto draudimo tokią sutartį su pareiškėja sudaryti. Pažymėjo, kad Pastato priežiūra yra atliekama, iki dabar neišspręsta gaisro pasekmių problema.

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai neabejotinai žinomos aplinkybės, jog Pastatui 2014 m. buvo taikomas padidintas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, 2015 m. – padidintas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, 2016 m.– padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nes buvo nustatyta, kad Pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas, kaip to reikalauja teisės aktai, šios aplinkybės yra užfiksuotos faktinių duomenų patikrinimo aktais. Pareiškėja Administracijos sprendimų, kuriais Pastatas nuo 2013 m. iki 2016 m. buvo apmokestintas maksimaliu nekilnojamo turto mokesčiu, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, vadinasi sutiko, kad netinkamai prižiūri Pastatą, kuris pagrįstai įtrauktas į Sąrašą, todėl nesuprantama pareiškėjos pozicija šioje byloje ginčijant Administracijos sprendimus, priimtus dėl 2017 m. apmokestinimo, kai pati pareiškėja nesiėmė jokių konkrečių veiksmų pagerinti pastato būklę.

Atkreipė dėmesį, kad net ir po raginimų imtis priemonių Pastato konstrukcijų būklei pagerinti, pareiškėja neatliko jokių konkrečių veiksmų. 2017-02-24 atliekant faktinių duomenų patikrinimą, apžiūrint Pastatą, nustatyta: statinio sienos nuolat drėksta ir šlampa, praranda savo laikomąją galią; suiręs paviršinis sienų apdailos sluoksnis; tinkas vietomis atšokęs, pradėjęs kristi žemyn į viešąją erdvę; byra pavienės plytos ir kt., todėl konstatuota, jog statinys techniškai netvarkingas, kelia pavojų aplinkai, yra tikimybė konstrukcijų griūčiai ir jų nuolaužų kritimui. Laikančios statinio konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferos kritulių poveikio, dėl ko vyksta fizinis statinio nusidėvėjimas; konstrukcijų būklė neužtikrina Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo, pastovumo ir saugaus naudojimo, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, statinių savininkai ir naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolimesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Apie šį atliktą patikrinimą pareiškėja taip pat buvo informuota ir įpareigota nedelsiant imtis priemonių, kad tolimesnis statinio naudojimas nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai suremontuojant ar rekonstruojant statinį taip, kad statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės atitiktų teisės aktuose numatytus esminius statinių reikalavimus, ir iki 2017-06-01 pateikti įpareigojimų įvykdymą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Teigė, jog nėra nuginčyta aplinkybė, kad Pastatas yra apleistas ar neprižiūrimas, pareiškėja pareigų tinkamai prižiūrėti turtą nevykdo daug ankščiau, nei buvo priimtas ginčijamas Administracijos Įsakymas ir Administracijos Sprendimas, taip pat pareiškėja nevykdo ir daugkartinių Administracijos padalinio, atsakingo už statinių naudojimo priežiūrą, teisėtų reikalavimų tinkamai prižiūrėti statinį.

Nurodė, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo neįtraukti pareiškėjos Pastato į Sąrašą, esant objektyviems duomenims – faktinio duomenų patikrinimo vietoje aktams, kurie įrodo, kad pareiškėja iš esmės sistemingai nevykdo statinio naudotojo pareigų tinkamai prižiūrėti statinį, nesiima jokių konkrečių veiksmų Pastato būklei pagerinti, nors tokią statinio naudotojo pareigą imperatyviai nustato teisės aktai. Todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą ir nustatytas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, priėmus ginčijamą Administracijos Įsakymą.

Administracijos teigimu, Administracijos Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Skundžiamame Sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja nepateikė informacijos, kad į Sąrašą įtrauktas Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų, nes tokia pareiga pagal teisės aktus nustatyta būtent jai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja dar Administracijos 2015-11-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota ir įspėta dėl netinkamai prižiūrimo Pastato. Ne Administracija turi įrodyti, jog Pastatas yra tinkamai prižiūrimas ir neapleistas, o pareiškėja. Todėl pareiškėjai nepateikus dokumentų, įrodančių, kad Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimų, visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išbraukimo iš Sąrašo ir toks atsisakymas pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, išvardintomis Sprendime. Be to, pareiškėja ir su skundu kreipdamasi į teismą, nepateikė jokių įrodymų, kokius veiksmus atliko Pastato būklei pagerinti po 2015-11-19 atlikto patikrinimo, kuomet buvo įspėta dėl netinkamai prižiūrimo Pastato.

Administracijos nuomone, skunde nurodomos aplinkybės dėl Administracijos ar kitų valstybės institucijų veiksmų, kurios, pareiškėjos nuomone, pateisina ją ir faktą, kodėl Pastatas nėra sutvarkytas, nesudaro kliūčių tvarkyti Pastatą taip, kad šis savo avarine būkle nekeltų grėsmės aplinkiniams, tuo pačiu imtis priemonių, kurios užkirstų kelią Pastato būklės blogėjimui – Pastato sienų irimui. Skunde nurodytas Administracijos raštas NŽT taip pat neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti statinio naudotojo pareigas ir tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį turtą. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Administracijos ir NŽT taikomas apribojimas, draudžiantis turto sutvarkymo darbus, tiesiogiai riboja pareiškėjos galimybes įgyvendinti sąlygas Pastatui sutvarkyti, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų, būtent, kokie Administracijos ir NŽT realiai taikomi apribojimai, pareiškėja nėra pateikusi konkrečių institucijų priimtų sprendimų, iš kurių turinio būtų galima identifikuoti, kaip tiesiogiai apribotos pareiškėjos teisės tinkamai prižiūrėti Pastatą.

Teigė, kad skundžiama Įsakymo dalis, kuria Pastatas įtrauktas į Sąrašą, ir Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti Pastatą iš Sąrašo, yra teisėti ir pagrįsti. Sprendime nurodyta dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, taip pat nurodytas teisinis prašymo netenkinimo pagrindas, ir išanalizuoti pagrindiniai esminiai skundo argumentai, sudarantys pagrindą neišbraukti Pastato iš Sąrašo, pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais duomenimis, nurodytas ginčo situacijos teisinis reglamentavimas, todėl laikytina, kad ginčijamas Sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Administracija teismui pateikė 2017-08-22 rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėja nepateikia duomenų, įrodančių, kad pastoviai yra atliekami remonto darbai; Administracijos atliktuose faktinių duomenų patikrinimo aktuose užfiksuotos priešingos pareiškėjos teiginiams aplinkybės; nuo 2013 m. iki 2016 m. yra fiksuojama prasta Pastato būklė, todėl pareiškėjos teiginys, kad nuolat atliekami remonto darbai, yra klaidinantis teismą ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis; pareiškėjos pateikiami prieštaringi teiginiai, t. y. skunde nurodo, kad nuolat atlieka remonto darbus, tačiau nepateikia jokių teiginius pagrindžiančių įrodymų, toliau skunde nurodo, kad Administracijos ir kitų institucijų priimamais sprendimais yra nustatyti apribojimai turtui sutvarkyti, tačiau taip iš esmės pripažįsta, kad nesiima jokių konkrečių veiksmų turtui sutvarkyti, apsaugant nuo Pastato būklės blogėjimo; pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad Pastato kasmetinė apžiūra atlikta 2017-04-05, neeilinės ir kasmetinės apžiūros iki 2017 m. nebuvo vykdytos, apžiūrų aktai neregistruoti žurnale, Pastatas yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas; nors jau nuo 2013 m. dėl prastos Pastato būklės pareiškėjos atžvilgiu pradėtas taikyti padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, tačiau tai pareiškėjai jokios įtakos nepadarė – Pastato būklė ir toliau blogėjo, o pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų padėčiai pakeisti; pareiškėja nuo 2004 m. nėra atlikusi jokių pastato remonto darbų; nėra paaiškinta, kodėl 2004 m. pastato remonto darbus (avarinės būklės likvidavimo ir konservavimo darbus) pareiškėja galėjo atlikti be statybą leidžiančio dokumento, ir kokiu būdu ši teisė buvo suvaržyta vėliau; pareiškėjos teiginiai dėl nesąžiningų Administracijos veiksmų yra deklaratyvūs ir neturi jokios esminės reikšmės; nors nurodo, kad Administracija elgėsi nesąžiningai, tačiau konkrečiai neįvardija ir neįrodo, kuo pasireiškė Administracijos nesąžiningumas pareiškėjos atžvilgiu; pareiškėja nenurodo teisės akto ar Administracijos veiksmo (neveikimo), kurių pagrindu pareiškėja negalėjo atlikti Pastato remonto darbų, o apsiriboja vien deklaratyviais teiginiais, bandydama pateisinti savo neveiklumą; pareiškėjos nurodytas Administracijos 2016-10-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti statinio (Pastato) naudotojo pareigas, tinkamai jį prižiūrėti ar realizuoti kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises; pareiškėja nuo pat Pastato įsigijimo vengė vykdyti jai teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas užtikrinti bent tinkamą pastato techninę būklę, dėl ko 2016 m. rugsėjį buvo spręsta grįžti prie Tautos namų idėjos gyvendinimo žemės sklype, parengiant žemės sklypo detalųjį planą, netoleruojant pareiškėjos neveikimo tvarkant miesto centre esančią ir miestą reprezentuoti turinčią teritoriją; nepakeitusi žemė sklypo naudojimo būdo, pareiškėja turėjo visas galimybes inicijuoti Pastato remonto darbų atlikimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pastatas 2004 m. buvo nuniokotas gaisro, siekiant užtikrinti bent minimalius pastato saugumo reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja yra atlikusi 2004 m. gaisro būklės likvidavimo ir konservavimo darbus, tačiau vėliau jokių konkrečių darbų, susijusių su Pastato tvarkymu, neatliko.

Šioje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl Administracijos Įsakymo, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam Pastatui nustatytas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, ir Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Pastatą iš Nekilnojamo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad pareiškėja nuo 2004-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybes teise valdo Pastatą, kurį sudaro kavinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)
ir kultūros paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos Pastatas yra ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2001-10-11 priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – ir Žemės sklypas).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamo turto mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, kad 3 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas taikomas faktiškai naudojamam nekilnojamam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. (1.3.1 papunktis) ir (arba) nekilnojamam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas (1.3.2 papunktis).

Administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-479 „Dėl nekilnojamo turto mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ 1.3 ir 2 punktais, patvirtino Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą, kurio 17 eilutėje įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas.

Pareiškėja Administracijos 2016-11-18 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir
Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), mokesčio tarifo nustatymo“ buvo informuota, kad jai nuosavybės teise priklausantis Pastatas atitinka vieną iš Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų ir yra įtrauktas į Sąrašą objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Nurodyta, jog esant neaiškumams, pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jai valdomų objektų įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 – 3.3 papunkčiuose išvardintų kriterijų arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar kelių Tarkos aprašo 4.1 – 4.3 papunkčiuose išvardintų aplinkybių.

Pareiškėja, nesutikdama su Pastato įtraukimu į Sąrašą, kreipėsi į Administraciją su 2016-12-15 skundu, kuriame iš esmės pateikė analogiškus argumentus teismui paduoto skundo išdėstytiems argumentams.

Administracija, išnagrinėjusi aptartą pareiškėjos prašymą išbraukti Pastatą iš Sąrašo, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos prašymą tenkinti, konstatuota, kad kartu su pareiškėjos prašymu nėra pateikta informacija, įrodanti, kad Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų arba, kad atitikimas nulemtas vienos ar kelių Sprendime nurodytų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamo turto mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ nustatytas 3 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas: faktiškai naudojamam nekilnojamam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 procentų; nekilnojamam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamo turto mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ patvirtintas Nekilnojamo turto, kuris yra apleistas ir/ar neprižiūrėtas, nustatymo tvarkos aprašas, kurio tikslas yra nustatyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas ir/arba neprižiūrimas, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo bei apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu nustatyta tvarka į Sąrašą įtrauktus objektus (Tvarkos aprašo 2 punktas).

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, į sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį (3.1 papunktis), t. y. naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (3.1.1 papunktis), nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (3.1.2 papunktis), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros (3.1.3 papunktis), neremontuoja, nerekonstruoja arba nenugriauna statinių, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (3.1.4 papunktis); faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta SĮ nustatyta tvarka (3.2 papunktis).

Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, jeigu atitikimas Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytiems kriterijams yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo (4.1 papunktis); kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai (4.2 papunktis); sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai (4.3 papunktis).

Tvarkos aprašo 5, 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas įvertina nekilnojamojo turto techninę priežiūros būklę, nustato nekilnojamąjį turtą, kuris atitinka Tvarkos aprašo 3 punktą, bei, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 4.1–4.3 punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro jų sąrašus, o tokį nekilnojamąjį turtą Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai tikrina, vadovaudamiesi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-28 įsakymu Nr. 30-3983 „Dėl Statinių naudojimo priežiūros taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kurių 8.6 papunktyje nustatyta, kad priežiūros vykdytojas, atlikdamas statinio faktinių duomenų patikrinimą, surašo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodo patikrinimo metu vietoje nustatytus faktinius duomenis, žodinius paaiškinimus ir atlieka fotofiksaciją.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Pastato dalis, kuri yra pažeista dar 2004 m. įvykusio gaisro, yra užkonservuota ir aptverta, atliekami remonto darbai, užtikrinama aplinkos apsauga, todėl pareiškėjai nuosavybes teise priklausantis Pastatas nepagrįstai įtrauktas į Sąrašą, kadangi neatitinka Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų.

Administracijos teigimu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas, pareiškėja nevykdo pareigos tinkamai prižiūrėti Pastatą daug anksčiau nei priimtas skundžiamas Įsakymas, todėl priimtas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Byloje ginčo, kad pareiškėja 2004 m. atliko Pastato užkonservavimo ir remonto darbus, nėra. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, su tuo sutinka ir to neginčija Administracija.

Nagrinėjamu atveju, keliamas ginčas dėl Pastato priežiūros ir būklės po 2004 m. iki skundžiamo Įsakymo priėmimo ir ar pagrįstai pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą.

Iš viešų duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iki priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas įtrauktas į Sąrašą: Administracijos 2012-09-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2013 metais taikomas vieno procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 26 eilutėje įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas (duomenys neskelbtini); 2013-06-12 faktinių duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad Pastatas užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, Pastato dalis po gaisro galimai avarinės būklės; Administracijos 2013-09-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2014 metais taikomas 2,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 27 eilutėje įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas (duomenys neskelbtini) Administracijos 2013-09-18 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo informuota, kad jai nuosavybės teise priklausančiam Pastatui 2014 metais nustatytas 2,5 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas; Administracijos 2014-09-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2015 metais taikomas 2,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 139 eilutėje įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas (duomenys neskelbtini); Administracijos 2015-09-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2016 metais taikomas 3 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 91 eilutėje įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas (duomenys neskelbtini); 2015-11-13 faktinių duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad Pastatas dalinai užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, ilgą laiką neremontuojamas, dalis Pastato apleista, o jo dalis po gaisro galimai avarinės būklės; Administracijos 2015-11-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl neprižiūrimo (duomenys neskelbtini) pastato“ pareiškėja buvo informuota, kad 2015-11-13 vizualiai apžiūrėjus jai nuosavybės teise priklausantį Pastatą, nustatyta, kad jis dalinai nenaudojamas, dalis Pastato po gaisro ir yra fiziškai pažeistas, fasado apdailos tinklas nutrupėjęs, Pastatas neprižiūrimas, dalinai apvertas, Pastato konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, turi galimos avarinės būklės požymių; 2016-07-20 faktinių duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad Pastatas užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, Pastato dalis po gaisro galimai avarinės būklės.

Bylos faktinių aplinkybių analizė patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas į objektų, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, Sąrašą yra įtraukiamas nuo 2013 m., kad Administracijai 2015-11-19 raštu įspėjus pareiškėją apie netinkamą Pastato būklę, atlikus 2016-07-20 patikrinimą nenustatyta, jog Pastato būklė būtų pagerėjusi.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nagrinėjamos bylos metu nėra pateikusi įrodymų, paneigiančių, jog jai nuosavybės teise priklausantis Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 – 3.2 nustatytų kriterijų, priešingai – nustatęs, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pripažino, kad iki šiol nėra išspręsta Pastato gaisro pasekmių problema, o tai, kad Pastatas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų patvirtina ne tik Administracijos pateikti įrodymai, bet ir pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas atitinka Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatytus kriterijus, todėl pagrįstai buvo įtrauktas į objektų, kuriems taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, Sąrašą. Atitinkamai, pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1. – 3.2 nustatytų kriterijų, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, atkreipia dėmesį, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais nenuginčytos aplinkybės, jog pareiškėja nuo 2004 m., kai tik įsigijo Pastatą, žinojo, kokios paskirties yra Žemės sklypas, ant kurio stovi Pastatas, žinojo, kokia yra Pastato naudojimo paskirtis, kokie yra galimi Pastato pertvarkymo būdai. Todėl byloje pareiškėjos pateiktos faktinės aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimo „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo“, kuriuo nuspręsta įpareigoti Administraciją pradėti derybas dėl Pastato pirkimo, išpirkto Pastato dalyse įkuriant Tautos namus, įgyvendinimu, teismo vertinimu, yra teisiškai nesusijusios su pareiškėjai Statybos įstatyme nustatytomis statinių naudotojų pareigomis prižiūrint Pastatą vykdymo. Teismo vertinimu, tai, kad Pastato išpirkimo santykiai nesusiklostė taip, kaip tikėjosi pareiškėja, pateko į normalią su ūkine veikla siejamą verslo riziką ir negali paneigti pareiškėjai nustatytos įstatyminės pareigos rūpintis nuosavybės teise priklausančiu Pastatu ir užtikrinti jo tinkamą būklę. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš pareiškėjos pateikto Administracijos 2011-12-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kultūros rūmų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinių pasiūlymų“ negalima daryti išvados, jog jis įrodo, kad pareiškėjai nebuvo leidžiama įgyvendinti Pastato sutvarkymo darbų, kaip skunde nurodo pareiškėja, kadangi minėtame rašte Administracija nurodė tik tai, kad Pastatas turi būti išimtinai visuomeninės paskirties ir jame galimas tik aptarnavimo infrastruktūros planavimas. Kaip matyti, minėtu raštu Administracija neteikė jokios išvados, apribojimo pareiškėjai atlikti bet kokius Pastato sutvarkymo darbus, o pasisakė tik išimtinai dėl Pastato paskirties. Taigi, pareiškėjos argumentai, susiję su nesąžiningais Administracijos ir institucijų veiksmais, trukdžiusiais neva jai atlikti Pastato sutvarkymo darbus, nagrinėjamo klausimo kontekste, atmestini kaip nepagrįsti.

Visgi, pareiškėjos skunde teigiama, jog jai nuosavybės teise priklausantis Pastatas nepagrįstai įtrauktas į Sąrašą, kadangi Administracija ir NŽT sprendimais buvo nustatytas apribojimas vykdyti bet kokius Pastato rekonstrukcijos darbus, todėl Pastato atitikimas Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose išvardytiems kriterijams nulemtas Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje nustatytos aplinkybės.

Pareiškėja minėtą Administracijos ir NŽT jai nustatytą apribojimą kildina iš Administracijos 2016-10-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“, adresuoto NŽT, kuriame Administracija pasiūlė NŽT Žemės sklypą pareiškėjai išnomuoti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, ir į valstybinės žemės nuomos sutartį įrašyti privalomą sąlygą, kad draudžiama kapitaliai remontuoti ir (ar) rekonstruoti sklype esantį pastatą (patalpas).

Byloje pateikti su pareiškėja sudarytos 2007-06-29 valstybinės žemės nuomos sutarties
Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeistos 2010-12-16 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimu, 2015-03-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. pakeitimo projektai, kurių 1.1 papunkčiuose nurodyta, jog Žemės sklypas pareiškėjai išnomuojamas be teisės statyti, rekonstruoti Žemės sklype esantį Pastatą arba be teisės kapitaliai remontuoti ir (ar) rekonstruoti Žemės sklype esantį Pastatą (patalpas). Pateiktas ir minėtos sutarties 2017 m. pakeitimo projektas, kurio 7 punkte įtvirtinti kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai – Pastato rekonstrukcija ir nauja statyba Žemės sklype negalima. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja su NŽT nėra sudariusi naujos valstybinės žemės nuomos sutarties, kurios sąlygos de facto apribotų pareiškėjos teises remontuoti ir (ar) rekonstruoti Žemės sklype esantį Pastatą, todėl teismas sutinka su Administracijos pozicija, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra priimto konkretaus sprendimo, kuris apribotų Pastato naudojimą ar valdymą nagrinėjamo ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjos skunde nurodoma, jog Sprendimas, kuriuo atsisakyta jai nuosavybės teise priklausantį Pastatą išbraukti iš Sąrašo, neatitinka administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų, nustatytų VAĮ 8 straipsnyje. Pareiškėjos nuomone, ne ji, o Administracija turi pagrįsti savo sprendimus, t. y. pateikti aiškius ir išsamius motyvus.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Visų pirma, pažymėtina, jog pagal Tvarkos aprašo 15 punktą, asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo rašte išdėstytus motyvus bei įvertinęs nekilnojamojo turto savininkų ar mokesčio mokėtojo atliktus veiksmus dėl objekto būklės gerinimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo pateikia Administracijos Mokesčių skyriui su Miesto plėtros departamentu suderintą informaciją, kad, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose išvardytas aplinkybes, svarstytina objekto išbraukimo iš sąrašo galimybė.

Byloje nustačius, kad pareiškėja neįrodė (nepateikė įrodymų), jog jai nuosavybės teise priklausantis Pastatas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių ir atsižvelgus į nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ne ji, o Administracija turi pagrįsti savo sprendimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgęs į skundžiamo Sprendimo turinį, iš kurio matyti, kad jame nurodytas teisinis reglamentavimas, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, individualią pareiškėjos situaciją, byloje konstatuotą faktą, kad pareiškėja apie faktines aplinkybes, susijusias su Pastato būkle, žinojo anksčiau, nei priimtas Sprendimas, bei į tai, kad pareiškėjai buvo žinomos ne tik Įsakymo ar Sprendimo, bet ir ankstenių sprendimų, kurie priimti tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai, teisinis pagrindimas, į tai, kad dėl kiekvieno pareiškėjos atžvilgiu priimto sprendimo, kuriuo jos nuosavybes teise priklausančiam Pastatui būdavo nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, ji turėjo teisę ir galimybę pateikti paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius Administracijos sprendimus (kartu ir skundžiamą Sprendimą) (Tvarkos aprašo 15 punktas), teismas daro išvadą, kad Sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, pareiškėjai nebuvo sudaryta kliūčių aktyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atitinkamai, pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, ištyręs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad skundžiami Įsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti dėl pareiškėjos skunde nurodytų ar kitų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti proceso metu susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalių išlaidos atlyginamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų, t. y. pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Valeksa“, skundą atmesti.

Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.