Administracinė byla Nr. A-566-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00699-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 

Pareiškėjas V. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. 1. 1–8), prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto merą (toliau – ir meras) (pareiškėjo nurodytas atsakovas byloje pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, savivaldybė) nustatyti terminus ir pagal „vieno langelio“ principą atlikti skunde nurodytus administracinius veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.

Prašyme nurodo, kad motyvuojamojoje 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugeliu atvejų nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, t. y. sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nutarties 10 psl. nurodoma, kad ,,pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus pagal jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą pateikti dokumentus ir informacija yra tenkintinas iš dalies“, be to, teismas nutarties 11 psl. konstatvo, kad ,,Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas keistinas, panaikintina jo dalis, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 3, 4.5 ir 6 punktų reikalavimais, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“.

Nepaisant to, jog motyvuojamojoje nutarties dalyje teismas pasisakė dėl būtinybės keisti tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, rezoliucinėje nutarties dalyje nutarė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis yra prieštaringa, prašo teismo išaiškinti, kokia apimtimi panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas ir kuri bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Teisės teorijoje akcentuojama, jog teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Atsakovas iš esmės prašo teismo išaiškinti, kokia apimtimi panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas ir kuri bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi rezoliucinė 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalis suformuluota aiškiai, joje nurodyta, kad visa byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytas tokio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas.

Nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat aiškiai nurodyta, su kuria konkrečiai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi teismas nesutinka, taip pat nurodyti šio nesutikimo motyvai.

Be to teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo sprendimo išaiškinimo poreikis paprastai yra siejamas su tokio sprendimo vykdymo procesu. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi administracinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taigi nėra pagrindo teigti, kad tiesioginių teisinių padarinių prasme ji nėra aiški.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.