Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01113-2011-7

    Procesinio sprendimo kategorijos: 54.1; 126.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“ ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsiskolinimo priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rausidas“ prašė teismo pripažinti jo banko sąskaitoje bankrutavusioje AB banke ,,Snoras“ esančias lėšas valstybės nuosavybe ir priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste ir VSDFV) Šilalės skyriaus 648 866 Lt įsiskolinimą.

Ieškovas viešo konkurso būdu buvo pasirinktas pensijų ir kitų išmokų pristatymo paslaugas teikiančia įmone. Jis pagal 2009 m. gruodžio 10 d. Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutartį (toliau tekste ir Sutartis) įsipareigojo teikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, paslaugas. Išmokoms skirtas lėšas atsakovas pervesdavo į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB banke ,,Snoras“. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba sustabdė AB banko ,,Snoras“ veiklą, todėl ieškovas neteko galimybės išgryninti iš banko sąskaitos atsakovo pervestus pinigus ir perduoti gavėjams šalių sutartyje nustatytais terminais. Siekdamas apsaugoti išmokų gavėjų interesus ir nesukelti jiems neigiamų išgyvenimų, ieškovas pristatė jiems priskirtas išmokas iš nuosavų ir skolintų lėšų, kurių bendra suma – 648 866 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo banko sąskaitoje AB banke ,,Snoras“ esančias lėšas valstybės nuosavybe, priteisė ieškovui iš atsakovo 648 866 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovui taip pat priteisė 10 489 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 16, 28 dalys, 5 straipsnis; CK 6.716, 6.718 straipsniai; Sutarties 2 punktas). Teikdamas paslaugas ieškovas paimdavo atsakovo lėšas ir jo vardu pristatydavo nurodytiems gavėjams. Anot teismo, jei pristatymo paslaugų teikėjas turėtų pristatyti jam priklausantį turtą gavėjui, o vėliau to paties reikalauti iš kliento, tai paneigtų pristatymo paslaugų teikimo esmę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų pristatydamas išmokas veikė atsakovo interesais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 10 dalis; atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus nuostatų 10.1.3 punktas), jo pavedimu, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas – 648 866 Lt (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).

Kartu teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog BAB banko „Snoras“ sąskaitoje lėšos yra ieškovo nuosavybė, nes ieškovas atliko tik pinigų mokėjimą, bet negalėjo pinigais disponuoti, juos naudoti ir valdyti kaip savus. Valstybė, priėmusi nutarimą nacionalizuoti banką ir tapusi jo kreditore, turės pirmumo teisę atgauti ginčo lėšas ir taip išvengs didesnių nuostolių. Valstybė ir atsakovas, anot teismo, šiuo atveju yra stipresnė šalis, dėl kurios veiksmų ieškovas pateko į tokią situaciją. Ieškovas, siekdamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. pristatyti pensijas, elgėsi tiek valstybės, tiek atsakovo atžvilgiu pareigingai ir teisingai, pensijų gavėjai pensijas gavo, todėl šių nuostolių negalima priskirti ieškovo rizikai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkinus atsakovo VSDFV Šilalės skyriaus apeliacinį skundą nuspręsta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą bei 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti bylos dalį dėl ieškovo lėšų BAB banke „Snoras“ pripažinimo valstybės nuosavybe, o likusią ieškinio dalį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutarties sąlygos patvirtina, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikdamas paslaugas pasiekti tam tikrą rezultatą – pristatyti išmokų gavėjams jiems paskirtas socialinio draudimo išmokas, t. y. užtikrinti VSDFV teritoriniams skyriams priskirtos pareigos įvykdymą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). VSDFV Tauragės skyrius (šio teises perėmė apeliantas) savo įstatymų nustatytai pareigai įvykdyti pasitelkė ieškovą. Atsakovas socialinio draudimo išmokoms skirtas sumas pervesdavo į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, ieškovas lėšas išsiimdavo ir pagal atsakovo pateiktą sąrašą pristatydavo jas išmokų gavėjams. Savo esme tokia paslauga yra kurjerio – fizinio lėšų pristatymo paslauga.

AB banko „Snoras“ veikla apribota 2011 m. lapkričio 16 d., tą dieną ieškovo banko sąskaitoje buvo 648 866 Lt, skirti išmokoms mokėti, kurių jis nebegalėjo panaudoti. VSDFV 2011 m. lapkričio 24 d. raštu informavo ieškovą, kad 648 866 Lt laikomi jo nuosavybe ir jis privalo įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas 648 866 Lt jų gavėjams pristatė iš savų lėšų.

Paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Pensijų ir kitų išmokų pristatymas gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, reiškia, kad ieškovui teko pareiga tinkamai ir laiku pasirūpinti jam atsakovo pervestų lėšų pristatymu socialinio draudimo išmokų gavėjams bei jų administravimu (apskaitymu ir neišmokėto lėšų likučio grąžinimu) už Sutartyje nustatytą kainą. Bet kokios papildomos ieškovo vykdant Sutartį patirtos išlaidos, kurių nepadengia paslaugų kaina, laikytinos jo nuostoliais.

Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį, jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai. Jeigu sutartis nustato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, jis gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 straipsnio 5 dalis). Taigi paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartis, nustatančias jo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, prisiima ne tik jų neįvykdymo, bet ir nuostolių, kylančių iš Sutarties vykdymo, atsiradimo riziką. Ieškovas, nusprendęs banko sąskaitos sutartį sudaryti su AB banku „Snoras“, kaip paslaugų teikėjas prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, įskaitant ir banko bankrotą, t. y. galimybės išgryninti ir pristatyti išmokų gavėjams lėšas netekimą. Faktą, kad lėšų praradimo rizika nuo jų pervedimo į ieškovo banko sąskaitą teko būtent jam, patvirtina ir Sutarties 5.1.2 punkte nustatyta pareiga ieškovui pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovas neturi teisės reikalauti iš apelianto išlaidų (nuostolių) atlyginimo, kuriuos patyrė dėl įvykio, būdingo įprastai verslo rizikai (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).

Ieškovas pareikštą reikalavimą pripažinti sąskaitoje esančias lėšas valstybės nuosavybe siejo su tuo, kad teismui pripažinus tokį reikalavimą jis galės įgyti teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kuriuos patyrė vykdydamas sutartį, atlyginimo. Teismo vertinimu, šiuo reikalavimu neginamos ieškovo pažeistos teisės, toks pripažinimas neišspręstų jokių ieškovo materialiųjų teisių ar pareigų klausimo, t. y. šiuo reikalavimu nėra įgyvendinama ieškovo teisė į konkrečios pažeistos teisės teisminę gynybą, todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsakovas, kaip banko kreditorius, gali reikšti finansinį reikalavimą, o jam atgavus lėšas iš banko ieškovas įgis teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rausidas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

              Pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygų 2.12 punktą ir Sutarties 3.9 punktą išmokoms skirtos lėšos pervedamos į tiekėjo (kasatoriaus) sąskaitą banke ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki išmokamų sumų kalendoriniame žiniaraštyje numatytų mokėjimo dienų. Kasatorius negalėjo pasirinkti išmokoms skirtas lėšas pasiimti grynaisiais iš atsakovo ir jas pristatyti gavėjams. Jis taip pat negalėjo daryti įtakos ir keisti konkurso ar Sutarties sąlygų. Kasatoriaus teigimu, tuo atveju, jeigu dėl perkančiosios organizacijos nustatytų ir nekintamų sąlygų negalima tinkamai vykdyti sudarytos Sutarties, atsakomybę už jos įvykdymo negalimumą turi prisiimti perkančioji organizacija (atsakovas), o ne tiekėjas (kasatorius). Tai, kad sąskaita AB banke „Snoras“ atidaryta kasatoriaus vardu ir šią sąskaitą jis nurodė kaip tą, į kurią atsakovas turi pervesti išmokoms skirtas lėšas, savaime nereiškia, kad ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su atsakovo į ją pervestų lėšų praradimu ar AB banko ,,Snoras“ kreditingumu ir mokumu. Iki išmokoms skirtų lėšų išgryninimo jų praradimo rizika tenka atsakovui (valstybei), o nuo pinigų išgryninimo iki išmokų pristatymo gavėjams ši rizika tenka kasatoriui, nes tai atitinka paslaugų teikimo esmę ir turinį.

              Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį, klientas (atsakovas) privalo atlyginti paslaugų teikėjui (kasatoriui) jo turėtas išlaidas, dėl paslaugų suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina. Todėl būtent tokias kasatoriaus dėl pagal kliento (atsakovo) nurodymus vykdytos veiklos papildomai patirtas 648 866 Lt išlaidas atsakovas privalo kompensuoti ieškovui.

              CK 6.720 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjo patirtus dėl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas, susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybėms, už kurias paslaugų teikėjas neatsako. Kasatoriaus manymu, banko bankrotas yra ir turi būti laikoma ypatinga aplinkybe, nes banko veiklos sustabdymas, nacionalizavimas, o vėliau ir bankrotas yra tokie įvykiai, kurių neapima ir negali apimti normali ūkio subjekto verslo rizika ir jos numatymas.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui atgavus lėšas iš banko kasatorius įgis teisę iš atsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorius nesutinka su tokių teisės normų taikymu, nes taip vienai iš prievolės šalių besąlygiškai ir neišvengiamai sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti. Be to, ieškovas tampa priklausomas nuo atsakovo ir jo veiksmų, kad jis veiktų aktyviai ir kreiptųsi į banko bankroto administratorių dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs finansinių reikalavimų bankui pateikimo terminas, dėl to atsakovas turėtų pagrįsti šio termino praleidimą ir prašyti jį atnaujinti. Kasatoriaus teigimu, ginčo suma turi būti atsakovo sumokama ieškovui, o vėliau atsakovas, turėdamas finansinį interesą ir teisinį pagrindą, galėtų veikti kaip kreditorius banko bankroto procese dėl ginčo sumos atgavimo.

              Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pirkdama pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams paslaugą, nustatė aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, kurias kiekvienas pirkimo dalyvis, tarp jų ir kasatorius, turėjo galimybę įvertinti ir priimti sprendimą dėl dalyvavimo pirkime. Kasatorius sutiko su pirkimo bei pasirašytos sutarties sąlygomis, taip pat prisiėmė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atsakomybę ir riziką. Sutartimi kasatorius įsipareigojo teikdamas paslaugas pasiekti tam tikrą rezultatą – pristatyti išmokų gavėjams jiems paskirtas socialinio draudimo išmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įmonė (verslininkas) privalo užtikrinti jos teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).

              Kasatorius, vykdantis jam pervestų piniginių lėšų išgryninimo ir išmokėjimo gavėjams funkciją, savo rizika pasirinko kredito įstaigą, šiuo atveju – banką savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo faktą, kad lėšų praradimo rizika nuo jų pervedimo į kasatoriaus banko sąskaitą tenka būtent jam, ir tai patvirtina Sutarties 5.1.2 punkte nustatyta pareiga ieškovui pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją.

              Sąlyga vienos šalies (šiuo atveju – kasatoriaus) nuostoliams atsirasti CK 6.249 straipsnio prasme yra kitos šalies (šiuo atveju – atsakovo arba banko) neteisėti veiksmai. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl to neatsirado nuostolių atlyginimo prievolė.

              Dėl CK 6.720 straipsnio 6 dalyje nurodytų nuostolių, susidariusių esant ypatingoms aplinkybėms, atsakovas teigia, kad banko bankrotas negali būti kvalifikuojamas kaip ypatingas įvykis, kuris nebūdingas įprastai verslo veiklai (rizikai). Kasatorius banką pasirinko pats, t. y. savo rizika. Lėšų praradimo rizikai sumažinti kasatorius nesiėmė papildomų saugumo priemonių, t. y. gautų lėšų nepaskirstė į keleto kredito įstaigų sąskaitas.

              648 866 Lt šiuo metu tebėra banko sąskaitoje kasatoriaus vardu. Šios sumos priteisimas iš atsakovo iškeltų atsakovo teisės į ginčo sumą įgyvendinimo klausimą banko bankroto byloje, nors dėl ginčo lėšų atsakovo ir banko jokie sutartiniai santykiai nesieja. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skolos atsiradimo pagrindą ir dydį, turi teisę pripažinti, kad BAB bankas „Snoras“ yra skolingas konkrečiam kreditoriui (šiuo atveju nustatyti, ar ginčo lėšos, esančios banko sąskaitoje, priklauso kasatoriui, patvirtinant šio finansinį reikalavimą). Į kasatoriaus nurodytą banko sąskaitą atsakovo pervestos lėšos tapo kasatoriaus indėliu banke. Draudžiamojo įvykio metu kasatorius įgijo teisę į indėlių draudimo išmoką. Jis taip pat įgijo teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimą dėl banko sąskaitoje esančios indėlio dalies, kuri nėra kompensuojama pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Nepaisant to, kad jau yra pasibaigęs finansinių reikalavimų pateikimo banko bankroto byloje terminas, byloje nepateikta duomenų, kad kasatorius būtų kreipęsis į banko bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti kasatoriaus reikalavimą bankroto byloje. Byloje nėra duomenų ir apie kasatoriaus kreipimąsi susigrąžinti apdraustą indėlio dalį.

              Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškovo banko sąskaitoje esančių lėšų pripažinimo valstybės nuosavybe, ir šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Atsakovas negali būti laikomas atsakingu ar prisiimti kitokią riziką, susijusią su ieškovo veiksmais pasirenkant AB banką „Snoras“, kurioje atsidarė sąskaitą lėšų, skirtų pristatyti išmokas gavėjams, nes atsakovas šių ieškovo veiksmų negalėjo kontroliuoti. Ne Sutartyje numatytas lėšų paslaugos teikėjui (ieškovui UAB „Rausidas”) perdavimo būdas, o paties ieškovo veiksmai (apsisprendimas), pasirenkant banką, kuriam vėliau pritaikyti veiklos apribojimai, nulėmė tai, kad ieškovas patyrė nuostolių, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Nors banko bankrotas yra retas atvejis Lietuvoje, tačiau negalima sutikti, kad ši aplinkybė gali būti laikoma ypatinga aplinkybe Civilinio kodekso 6.720 straipsnio 6 dalies prasme, kaip leidžianti verslo subjektui reikalauti iš verslo partnerių savo patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovui kilo pareiga domėtis savo pasirinkto banko mokumu, prisiimti riziką dėl galimų pasirinkto banko veiklos apribojimų. Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. skelbtame pranešime žiniasklaidai ir interneto tinklalapyje (http://www.lb.lt/akcines_bendroves_banko_snoras_inspektavimo_rezultatu_ir_prieziurinio_tikrinimoirvertinimorezultatai) buvo galima rasti informacijos apie AB banko „Snoras“ veiklos trūkumus, ieškovas turėjo į tai atsižvelgti pasirinkdamas banką savo veiklai.

              Kadangi ieškovas kaip indėlininkas turėjo teises į banko sąskaitoje laikomas lėšas, tai Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nepagrįstai nurodė atsakovo teisę dėl šių lėšų reikšti finansinį reikalavimą banko bankroto byloje. Teisės į indėlių draudimo išmoką dėl šioje sąskaitoje esančių pinigų (indėlio) VSDFV ar VSDFV Šilalės skyrius neįgijo, nes nėra šios banko sąskaitos savininkas ir (ar) indėlininkas.

              Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškovo banko sąskaitoje esančių lėšų pripažinimo valstybės nuosavybe, ir šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Nei konkurso sąlygose, nei Sutartyje nebuvo nustatyta jokių apribojimų ieškovui pasirinkti banką, kuriame bus jo sąskaita, į kurią turės būti pervedamos lėšos išmokų gavėjams. Ieškovas pats pasirinko atsidaryti sąskaitą AB banke „Snoras“ ir atsakovui nurodė į šią sąskaitą pervesti lėšas, skirtas pristatyti išmokų gavėjams. Ieškovo apsisprendimas pasirenkant banką nulėmė jo nuostolių atsiradimą. Ieškovui tenka visa rizika, susijusi su atsakovo ieškovui perduotų lėšų, skirtų pristatyti išmokų gavėjams, praradimu nuo to momento, kai atsakovo pervestos lėšos buvo įskaitytos į ieškovo sąskaitą AB banke „Snoras“. Pripažinus ieškovo sumokėtus vykdant Sutartį 648 866 Lt jo nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovas, ieškovas galėtų nepagrįstai praturtėti papildomai gaudamas draudimo išmoką (neviršijančią 100 000 eurų) pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir visą ar dalį indėlių draudimo nekompensuotos sumos bankroto metu BAB bankui „Snoras“ atsiskaitant su kreditoriais. Teisės į indėlių draudimo išmoką dėl šioje sąskaitoje esančių pinigų (indėlio) VSDFV ar VSDFV Šilalės skyrius neįgijo, nes šios banko sąskaitos savininkas ir (ar) indėlininkas yra ieškovas.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami, nauji faktai nenustatinėjami, ir atsiliepimuose į kasacinį skundą keliami savarankiški reikalavimai dėl ginčo dalyko nesprendžiami (CPK 351 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti šalių teisinių santykių kvalifikavimo, sudarytos Sutarties aiškinimo bei vykdymo, bet ne nuosavybės į Sutarties vykdymo eigoje pervestus pinigus klausimai.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo, šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir vykdymo

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vadovaudamiesi atviro konkurso sąlygomis ir VSDFV Tauragės skyriaus pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 19 d. protokolu ieškovas (kasatorius) ir VSDFV Tauragės skyrius 2009 m. gruodžio 10 d. sudarė Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutartį. Šalys Sutartyje susitarė dėl pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, paslaugų už atlyginimą teikimo (Sutarties 1.2 punktas). Toks Sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį buvo pagrindas bylą nagrinėjusiems teismams kvalifikuoti Sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtinti sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).  Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais bei reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Pirmiau nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 10 d. Sutartimi šalys susitarė dėl pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, paslaugų už atlyginimą teikimo. Pagal Sutarties sąlygas VSDFV Tauragės skyrius (teisių perėmėjas VSDFV Šilalės skyrius) prisiėmė prievoles priimti paslaugų įvykdymą (Sutarties 4.1 punktas), už jas atsiskaityti (Sutarties 2.2 punktas) ir sudaryti sąlygas ieškovui (kasatoriui) įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. laiku pateikti išmokų gavėjų duomenis (Sutarties 3.2, 3.3 punktai), pervesti išmokoms skirtas lėšas į ieškovo banko sąskaitą (Sutarties 3.9 punktas) ir kt. Taigi tam, kad ieškovas galėtų suteikti išmokų pristatymo paslaugą, atsakovas įsipareigojo ne tik pateikti jų gavėjų sąrašus, bet ir pervesti ieškovui lėšas, kurios turėjo būti išmokėtos kaip socialinio draudimo išmokos. Ieškovo nurodymu lėšos buvo pervedamos į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta banko bankroto byla.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra atskleista banko sąskaitos sutarties samprata, kuri įtvirtinta CK 6.913 straipsnyje. Teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal šios teisės normos nuostatas banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis (CK 6.913 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutiko su teisės doktrinoje pateikta nuomone, kad „perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Sąskaitoje įrašyti negrynieji pinigai yra naujas objektas, pažymintis sumą, kurią bankas privalo išmokėti (yra skolingas) klientui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamas Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo v. bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-400/2014).

Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) įtakos šalių sutarties vykdymui

2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Lietuvos bankas nusprendė apriboti AB banko „Snoras“ veiklą iki 2012 m. sausio 16 d. (moratoriumas). 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimu Lietuvos bankas atšaukė šiam bankui išduotą licenciją. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla.

Nustatyta, kad nuo 2011 lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., kai buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos apribojimas (moratoriumas), į ieškovo sąskaitą šiame banke VSDFV Šilalės skyrius pervedė 2 599 384,01 Lt, iš kurių 648 886 Lt ieškovas neišgrynino dėl AB banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo), t. y. negalėjo suteikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, šios sumos paslaugų, kaip buvo susitarta 2009 m. gruodžio 10 d. Sutartimi. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) lemia, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos jam draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti, taip pat draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus (Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktai).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, iki AB banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo) atsakovas VSDFV Šilalės skyrius savo prievoles pagal 2009 m. gruodžio 10 d. sutartį įvykdė – pervedė ieškovui pinigų sumą, reikalingą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, atsakovo pervestos į ieškovo (kasatoriaus) sąskaitą lėšos kvalifikuotinos kaip ieškovo indėlis banko sąskaitoje. Nagrinėjamo ginčo atveju sutarties įvykdymo galimybė buvo prarasta dėl banko veiklai apribojimo (moratoriumo), t. y. sutarties iš dalies neįvykdė pats ieškovas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje konstatavus, kad sutarties iš dalies neįvykdė pats ieškovas (tiekėjas), nustatytina netinkamo sutarties įvykdymo priežastis ir atsakomybės už sutarties neįvykdymą subjektas – ar tai yra sutarties neįvykdžiusi šalis, t. y. ieškovas, ar yra aplinkybių, kurios sutarties neįvykdžiusiai šaliai suteikia teisę reikalauti iš kliento (atsakovo) atlyginti nuostolius, kuriuos tiekėjas patyrė vykdydamas sutartį, ginčo atveju teikdamas paslaugą. Teisiniame reguliavime dėl atlygintinų paslaugų kainos ir apmokėjimo nustatyta, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai (CK 6.720 straipsnis 6 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ypatingų aplinkybių, nurodytų CK 6.720 straipsnio 6 dalyje, apibrėžtis įstatyme nėra pateikta, todėl įvertinti, kas paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose turėtų būti laikoma ypatingomis aplinkybėmis, įstatymų leidėjas priskyrė teismų diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius argumentus, pagal kuriuos banko, kuriame yra atidarytos paslaugų teikėjo banko sąskaitos, skirtos tam tikroms paslaugoms teikti, bankrotas negali būti kvalifikuojamas kaip ypatingas įvykis, kuris nebūdingas įprastai verslo veiklai (rizikai). Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo išdėstytą ypatingų aplinkybių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose teisinį vertinimą, pažymėtina, kad asmenų, tarp jų ir banko bankrotas, dėl kurio yra sutrikdoma paslaugų teikėjo veikla, įskaitant paslaugų teikimą, yra įprastai pasitaikantis, nors ir nedažnas bei nepageidaujamas kiekvienos verslo srities įvykis, kuris negali būti laikomas ypatinga aplinkybe ne tik dėl savo pobūdžio, bet ir dėl galimybės jį numatyti bei jo išvengti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kasacinio skundo argumentai jų teisinio pagrįstumo nepaneigia.

Konstatavus, kad atsakovas VSDFV Šilalės skyrius savo prievolę pagal 2009 m. gruodžio 10 d. sutartį įvykdė – pervedė ieškovui pinigų sumą, reikalingą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nenustačius ypatingų aplinkybių, dėl kurių tiekėjo (ieškovo) patirtus nuostolius klientas (atsakovas) privalo atlyginti, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius iš ieškovo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo turėtas banko sąskaitoje lėšas atitinkančių nuostolių atlyginimo. Tai, ar ieškovo prašomas priteisti lėšas atitinkanti suma reiškia ieškovo arba kurio nors kito asmens finansinį reikalavimą BAB bankui „Snoras“ šio banko bankroto byloje, nėra ginčo dalykas. Asmenų finansiniai reikalavimai pareiškiami ir jų patvirtinimas sprendžiamas banko bankroto bylą nagrinėjančio teismo Bankų įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti ( CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Rausidas“ (juridinio asmens kodas 179323286) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Virgilijus Grabinskas             

                                                                                                                              Janina Januškienė

                                                                                                                              Janina Stripeikienė