Administracinė byla Nr. eA-120-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas B. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas), 855 Eur turtinės žalos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P7286493516 surašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas S. K. už tai, kad pareiškėjas neva 2016 m. rugsėjo 18 d. 7.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp iš šono iki stovėjusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė ir apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais pareiškėjas neva pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
3. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino, neigė eismo įvykio padarymą. Pareiškėjo užsakymu buvo atliktas automobilių trasologinis tyrimas dėl 2016 m. rugsėjo 18 d. įvykio bei pateikta 2016 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą. Pareiškėjas už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 605 Eur, už specialisto išvadą – 250 Eur.
4. Pabrėžė, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus, specialisto išvadą, Kauno apylinkės teismas priėjo prie išvados, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Kauno apylinkės teismas nutarė pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pareiškėjo nuomone, valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neįrodė, kad pareigūnai, tyrę administracinės teisės pažeidimo bylą, savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Vien tas faktas, kad Kauno apylinkės teismas nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylą nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinės teisės pažeidimus, nepreziumuoja administracinės teisės bylą tyrusių pareigūnų kaltės dėl neteisėtai ar aplaidžiai atliktų veiksmų.
II.
7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildino pirmiausiai iš to, kad Kauno AVPK pareigūnas S. K., nepagrįstai pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P7286493516 už KET 9, 126, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimų pažeidimus, apkaltino jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 7.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp iš šono iki stovėjusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė bei apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.
9. Pareiškėjas už teisines paslaugas advokato pagalbai iš viso sumokėjo 605 Eur, už specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą, 250 Eur.
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-67347 (toliau – ir Instrukcija) 47 ir 49 punktų reikalavimų.
11. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 17.15 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilio galinis bamperis. Automobilis stovėjo namo kieme. Policijos patruliams nuvykus nurodytu adresu, G. V. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 10.00 val., atėjęs prie savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą dešinės pusės galinį bamperį, ant kurio matėsi galbūt valymo (plovimo) žymės, norint pašalinti po apgadinimo likusius kitos transporto priemonės dažus. G. V. teigė, kad įtaria kaimyno vairuojamą baltos spalvos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes kieme daugiau automobilių nestatoma. Apžiūrėjus pranešėjo automobilį, matėsi galbūt valymo (plovimo) žymės, taip pat, ant šalia stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigė pranešėjas, buvo perstatytas, kairės pusės galinių durų matėsi taip pat valymo (plovimo) žymės. Tiriant eismo įvykį buvo nustatyta, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojasi ir jį vairuoja tik savininkas B. P., kuris neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir apgadinęs kaimyno automobilį. Papildomai 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, kur papildomai apžiūrėti abiejų automobilių susidūrimo vietos ir likę pėdsakai. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinių kairės pusės durelių jau nesimatė tamsios spalvos dažų pėdsakų, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad kairės pusės užpakalinės durelės ir rato arka poliruota vietomis iki metalo, kuris blizga ir nepažeistas korozijos, o kitose automobilio vietose, kur matosi dažų pažeidimai iki skardos, paveikta korozijos (foto lentelė Nr. 4; 5; 6). Nukentėjusysis taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilio (duomenys neskelbtini) dar labiau nuvalytos kairės pusės durelės nei buvo 2016 m. rugsėjo 18 d. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio dešinio kampo matėsi ne tik vertikalūs įbrėžimai pažeidžiant dažų sluoksnį, bet ir suraižyti dažai įvairiomis kryptimis su baltos spalvos dažų liekanomis. Baltos spalvos dažų pėdsakų galėjo likti nuo automobilio (duomenys neskelbtini), kuris baltos spalvos, tačiau apibraižymai ant užpakalinio bamperio įvairiomis kryptimis galėjo likti nuo poliravimo ir galimai prieš tai su tomis pačiomis priemonėmis buvo poliruotas automobilis (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Įvykio vieta su nuolydžiu ir nuolydis didėja nuo vidurio aikštelės, todėl matuojant automobilių apgadinimų aukščius nuo važiuojamosios dalies ne įvykio vietoje, gali būti didesnė paklaida ir gali ne visai atitikti, kadangi automobiliui (duomenys neskelbtini) neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir galbūt netvarkingas techniškai, todėl privažiuoti prie kito automobilio į nurodytą įvykio vietą negalėjo, tačiau apgadinimų pločiai ir pobūdis atitiko abiejų automobilių apgadinimus. Vertinant įvykio vietą ir automobilių apgadinimų pobūdį, techniškai sutampa, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
12. Teismas nurodė, kad liudytoju teismo posėdyje apklaustas S. K. nurodė, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui surašė po to, kai 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, kur papildomai apžiūrėjo abiejų automobilių susidūrimo vietas ir likusius pėdsakus. Jis buvo įsitikinęs, kad vertinant įvykio vietą ir automobilių apgadinimų pobūdį, techniškai sutapo, jog automobilis (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atkreipė dėmesį į tai, kad lyginant eismo įvykio dieną padarytas fotonuotraukas ir papildomą apžiūrą nustatė, jog pareiškėjui priklausantis automobilis buvo poliruojamas, tai reiškė, kad pareiškėjas galbūt bandė slėpti automobilių susidūrimo pėdsakus.
13. Teismas sprendė, kad liudytojo S. K. parodymai ir faktinė medžiaga apie tai, kad į įvykio vietą atvykę patruliai įvykio vietą nufotografavo, nubraižė eismo įvykio schemą, paėmė nukentėjusio asmens paaiškinimą, o inspektorius S. K. papildomai nuvyko į eismo įvykio vietą, ją nufotografavo, išmatavo, lygino eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir išsamų tarnybinį pranešimą, paėmė pareiškėjo paaiškinimą, rodo, kad policijos pareigūnai elgėsi taip, kaip numatyta Instrukcijos 47 ir 49 punktuose.
14. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma bei pirminių faktinių duomenų analizė leidžia spręsti, jog pareigūnas S. K. pagrįstai surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 7.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galbūt pažeidė KET ir taip padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
15. Teismas atmetė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas S. K. nesiaiškino pareiškėjo ir autoįvykyje tariamai nukentėjusių asmenų nuolatinio konfliktavimo priežasčių, nepagrįstus ir besikartojančius nukentėjusių asmenų skundus pareiškėjo atžvilgiu nesiejo su jų pranešimu apie apgadintą automobilį, nes objektyvių duomenų apie pareiškėjo ir nukentėjusių asmenų konfliktus iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo pateikta. Tokius duomenis pareiškėjas pateikė kartus su 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu. Be to, teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių kitokių duomenų, kurie pagrįstų tai, kad policijos pareigūnai nesilaikė Instrukcijos 47 ir 49 punktų reikalavimų.
16. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Teismas nenustatė, kad pareigūnų veiksmai prieštarautų teisės aktų reikalavimams, nustatantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl nekonstatavo jų neteisėtų veiksmų.
17. Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Nenustatęs pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
18. Pareiškėjas B. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjo nuomone, sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą, kadangi jis žalą patyrė būtent dėl Kauno AVPK pareigūno veiksmų, šiam neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu surašant protokolą, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai patraukiant jį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio jis nepadarė.
20. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad eismo įvykis įvyko (gautas pranešimas) 2016 m. rugsėjo 18 d. 7.00 val., tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2016 m. rugsėjo 26 d., kai policijos pareigūnas S. K. pirmą kartą nuvyko į įvykio vietą. Pirmosios instancijos teismas visiškai į tai nesigilino ir liudytojo S. K. duotus parodymus laikė įrodytais. Nagrinėjamu atveju, įvykio dieną įvykio vieta nebuvo tinkamai apžiūrėta (nėra foto nuotraukų), pareiškėjas (kaip neva pažeidimą padaręs asmuo) nebuvo įpareigotas atvykti į policijos įstaigą; pareiškėjui apie 2016 m. rugsėjo 18 d. įvykusį eismo įvykį tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo 26 d., kai policijos pareigūnas S. K. atvyko į įvykio vietą.
21. Pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. įvyko žodinis konfliktas tarp pareiškėjo ir policijos pareigūno S. K.; pareiškėjas buvo išreiškęs prašymą S. K. pakeisti kitu tyrėju, kadangi jau tuo metu jam kilo abejonių dėl jo veiksmų teisėtumo ir sąžiningumo, kadangi 2016 m. rugsėjo 26 d. automobiliai buvo fotografuojami dalyvaujant tik S. K. ir G. V. (kaimynui, kuris pranešė apie eismo įvykį). S. K. buvo žinoma apie nuolatinius kaimynų konfliktus, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nuolat įvarioms institucijoms rašo skundus pareiškėjo atžvilgiu, ir šias aplinkybes jis nurodė 2016 m. rugsėjo 26 d. paaiškinime, tačiau į tai S. K. neatsižvelgė.
22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. K. parodymais, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjo nuomone, sprendimas yra formalus ir prieštaringas.
23. Nurodo, kad sprendžiant, šiuo atveju Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Nagrinėjamu atveju, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūno veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su neteisėtai jam surašytu 2016 m. rugsėjo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir kuris panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu. Todėl svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis S. K. tai padarė nepažeidęs tokius veiksmus reglamentuojančių įstatymo normų. Sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti, ar nurodyti veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
24. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas vienu iš esminių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pareigūnas, turintis teisę surašyti šį procesinį dokumentą, turi ne tik formaliai atlikti jam suteiktus įgalinimus, bet ir įsitikinti savo veiksmų teisėtumu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus 8 dienoms po eismo įvykio ir tik tada pareiškėjas sužinojo apie eismo įvykį. Policijos pareigūnas S. K. eismo įvykio dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 18 d., nenufotografavo eismo įvykio vietos ir automobilių (pažymint tai, kad šis asmuo eismo įvykio dieną į eismo įvykio vietą apskritai nebuvo atvykęs), šie veiksmai buvo atlikti tik po 8 dienų, kada pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas protokolas. Todėl yra pagrindas spręsti, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnas 2016 m. rugsėjo 26 d. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nerūpestingumo tinkamai neatliko jam pavestų pareigų, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad pareiškėjas padarė pažeidimą.
25. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala ir, ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 855 Eur dydžio išlaidomis: 605 Eur už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme ir 205 Eur už specialisto išvadą. Išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Pareiškėjo nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjui nebūtų reikėję siekti apginti savo teises bei teisėtus interesus ir kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus; be to, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, pareiškėjas buvo priverstas prašyti atlikti transporto priemonių trasologinį tyrimą, už kurio atlikimą taip pat patyrė išlaidas. Taigi byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 855 Eur dydžio nuostolių.
26. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 242 Eur už apeliacinio skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme.
27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsiliepime nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis ir suformuota teismų praktika. Buvo nustatyta, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas veikė įstatymų nustatytose ribose, neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą, neatliko. Nenustačius pareigūno neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį.
29. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - pareigūnų neteisėtų veiksmų, B. P. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Kauno AVPK pareigūnas nesiaiškino pareiškėjo ir eismo įvykyje tariamai nukentėjusių asmenų nuolatinių konfliktų priežasčių, nepagrįstų ir besikartojančių nukentėjusių asmenų skundų pareiškėjo atžvilgiu nesiejo su jų pranešimu apie apgadintą automobilį, nes objektyvių duomenų apie pareiškėjo ir nukentėjusių asmenų konfliktus iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo pateikta. Teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių kitokių duomenų, kurie pagrįstų, kad policijos pareigūnai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, nepagrįstai pareiškėjui iškėlus administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140
straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. 32. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdyba 2016 m. rugsėjo 26 d. B. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją kliudė bei apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tokiais veiksmais B. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.
34. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 855 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už teisinę pagalbą atstovaujant administracinio teisės pažeidimo byloje bei už specialisto išvadą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutkdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1446-624/2015 ir kt.).
36. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
37. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjo atžvilgiu surašymu. Pareiškėjo teigimu, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas S. K. netinkamai atliko savo pareigas ir nepagrįstai surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė, kadangi nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričip 28 d. nutarime nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir objektyvių B. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, Kauno AVPK pareigūnas elgėsi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kauno apygardos administracinis teismas, atlikęs pareigūno veiksmų analizę, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojo parodymus, pagrįstai priėjo prie išvados, kad Kauno AVPK pareigūnas veikė pagal ATPK ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno AVPK pareigūnas, surašęs pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė savo kompetencijos ribose, visą surinktą medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, jų neteisėto veikimo ar neveikimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta tik dėl to, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir objektyvių B. P. kaltę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas apie tai, kad konfliktuoja su kaimynais (duomenys neskelbtini), nurodė tik Kauno apylinkės teisme. Kauno AVPK pareigūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, objektyvių duomenų apie konfliktus tarp pareiškėjo ir kaimynų, nebuvo, todėl į tai nebuvo atsižvelgta.
41. Kadangi nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas.
42. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Pareiškėjo B. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė