Civilinė byla Nr. e2A-413-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00483-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6;

2.6.11.2; 2.6.11.6; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJŲ ENERGIJA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., L. B., M. B., L. D., K. G., A. G., I. G., S. K., M. M., T. M., R. P., O. S., E. S., A. S., R. S., A. V., J. Ž., R. Ž. ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VĖJŲ ENERGIJA“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Laiska“, A. P., V. B., S. G., O. K., A. K., G. M., R. M., J. G. ir A. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. B., L. B., M. B., L. D., K. G., A. G., I. G., S. K., M. M., T. M., R. P., O. S., E. S., A. S., R. S., A. V., J. Ž., R. Ž. ir daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir bendrija) (toliau visi kartu – ir ieškovai) 2023 m. sausio 23 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VĖJŲ ENERGIJA“ 61 226,40 Eur žalos (statinio defektų pašalinimo išlaidų) atlyginimą, įpareigojant atsakovę priteistą sumą sumokėti į bendrijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę jas sumokėti į nurodytą bendrijos sąskaitą; 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos garantinio laikotarpio prievolių (defektų šalinimo) įvykdymo užtikrinimui pateikti ieškovams draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija) arba lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, arba mokėjimo atidėjimą rangovui patvirtinantį dokumentą, arba kredito įstaigos garantiją, kurių galiojimo terminas yra ne trumpesnis nei 3 metai (atsižvelgiant į tikėtiną statybos užbaigimo datą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d.), o užtikrinimo suma ne mažesnė nei 5 proc. statinio statybos kainos, proporcingai ieškovams priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, kuri yra lygi ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui; 4) priteisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai 2022 m. rugsėjo 1 d. pradiniame ieškinyje, 2022 m. spalio 21 d. patikslintame ieškinyje papildomai prašė teismo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus, kurių perdavimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui yra privalomas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 57-1 punkto reikalavimais.

2.       Ieškovai nurodė, kad jie 2018–2021 metais pirkimo–pardavimo sutartimis iš nekilnojamojo turto vystytojos UAB „VĖJŲ ENERGIJA“ (toliau – ir atsakovė) įsigijo butus, garažus bei bendro naudojimo patalpas daugiabučiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys).

3.       Kasmetinės statinio apžiūros metu buvo pastebėti ir UAB „Velma“ 2021 m. balandžio 27 d. gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 1 užfiksuoti statinio bendrojo naudojimo objektų defektai: 1) požeminėje automobilių saugykloje (garaže) po gausesnio lietaus per pamatą skverbiasi vanduo; 2) pastebėti cokolio klinkerio apdailos ir sienų tinko įtrūkimai; 3) bloga garso izoliacija, 4) netvarkingai įrengtas statinio stogas; 5) defektai balkonų konstrukcijose; 6) netinkamai įrengtas įėjimo į statinio laiptinę nuolydis; 7) trūkstama spyna į šilumos centro duris. Trūkumų atsakovė netaisė, todėl bendrija 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei reikalavimą ištaisyti trūkumus, pareikalavo atsakovės parengti ir su bendrija suderinti statinio defektų šalinimo projektą ir darbų atlikimo grafiką bei atlikti defektų šalinimo darbus. Atsakovė 2022 m. kovo 1 d. pateikė atsakymą dėl defektų šalinimo ir paaiškinimus, kuriuose pripažino savo pareigą šalinti statinio defektus ir įsipareigojo pašalinti daugumą reikalavime ir apžiūros akte išvardintų trūkumų iki liepos 15 d., tačiau to nepadarė. Todėl ieškovai 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.

4.       Statinio išoriškai matomiems defektams užfiksuoti buvo pakviestas antstolis V. Drungilas, kuris 2022 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-22-0802-036-823, (toliau – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) konstatavo defektus. Siekiant išsiaiškinti garso izoliacijos tinkamumą statinyje, buvo pasitelkta UAB „Akustinių tyrimų centras“, kuri konstatavo neatitiktį (toliau – garso klasės neatitiktis) Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 3 lentelės „Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų aidėjimo trukmės klasifikatorius. Didžiausios aidėjimo trukmės T60 vertės“ reikalavimams: nustatyta 1,87–1,97 sekundės aidėjimo trukmė RT60 dažnių oktavose bendro naudojimo patalpose – statinio II a. koridoriuje (kas atitinka E garso klasę) vietoj maksimalios 1,3 sekundės aidėjimo trukmės, keliamos C garso klasės statiniuose (tai, kad statinyje yra deklaruota C garso klasė matyti iš atsakovės patvirtinto dokumento „Bendrieji statinių rodikliai“, be to, atsakovė atsakyme dėl defektų šalinimo, lentelės 3 eilutėje dar kartą tai patvirtino). Garso klasės neatitiktis konstatuota pastato garso klasės atitikties ataskaitos Nr. ATC-AP-2022/1095 9.5 punkte.

5.       Siekiant techniškai įvertinti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įvardintus defektus, taip pat įvertinti statinio nepaslėptų darbų kokybę, lyginant su kokybės reikalavimais įprastai taikomais tokios rūšies darbams, ieškovų pasitelktas UAB „Turtasta“ techninės priežiūros vadovas K. S. (toliau – techninės priežiūros vadovas) 2022 m. rugpjūčio 22–29 d. atliko statinio apžiūrą bei nustatė daug reikšmingų statinio defektų, juos aprašydamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 (toliau – defektinis aktas), bei parengė defektiniame akte nurodytų defektų, o taip pat garso klasės neatitikties ištaisymo darbų lokalinę sąmatą (toliau – lokalinė sąmata).

6.       Atsižvelgdami į tai, kad atsakovė teigė, jog ji šalino statinio defektus (nuo pirmojo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 2 d.)), ieškovai pakartotinai pasitelkė UAB „Turtasta“ techninės priežiūros vadovą K. S. ir techninės priežiūros inžinierių J. D., jog jie apžiūrėtų statinį ir įvertintų atsakovės atliktus taisymo darbus. Parengtoje 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje dėl apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 nekokybiškai atliktų darbų taisymo Nr. (A)-23/01-05 (toliau – specialisto išvada) konstatuota, kad tik maža (nereikšminga) dalis nepaslėptų trūkumų ištaisymo darbų yra atlikta (ištaisyti trūkumai dėl netinkamo vamzdžių sujungimo ir panaudotos netinkamos bituminės dangos, kas atitinka defektinio akto x ir xiv dalis), o net ir daugumos atliktų trūkumų ištaisymo darbų negalima įvertinti, nes nepateikti medžiagų atitiktį patvirtinantys dokumentai.

7.       Atsakovė 2023 metų vasarą ir rugsėjo mėn. vėl vykdė defektų šalinimo darbus: 2023 m. rugsėjo 28 d. nuėmė šalia statinio pastatytus fasado trūkumų šalinimo darbams vykdyti reikalingus pastolius, o 2023 m. spalio 16 d. atsakovės atstovas patvirtino, kad statinio defektų šalinimo darbai baigti bei 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovės atliktų darbų sąrašą.

8.       Ieškovai, pasitelkę kvalifikuotus specialistus, vėl patikrino atliktus defektų šalinimo darbus ir konstatavo, kad tik dalis defektų yra visiškai ištaisyti, o kita dalis – ištaisyti nevisiškai arba netinkamai, keletas defektų apskritai netaisyti. Defektų netinkamą ištaisymą ar neištaisymą pagrindžia: 1) 2023 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. 6. Kasmetinė apžiūra buvo vykdoma 2023 m. rugsėjo 22 d., atsakovei baiginėjant fasado defektų šalinimo darbus, tačiau stogo ir laiptinės defektų šalinimo darbai jau buvo užbaigti; 2) 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvada dėl apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 nustatytų darbų trūkumų (defektų) pašalinimo; 3) 2023 m. spalio 24 d. pastatų akustinio triukšmo parametrų tyrimų protokolas Nr. 2310270.

9.       Atsižvelgdami į tai, ieškovai pareiškė ieškinį, remdamiesi 2024 m. vasario 27 d. lokaline sąmata ir 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvada dėl šių per namo garantinį laikotarpį paaiškėjusių ir nepašalintų defektų: 1) namo fasado defektų, 2) fasado klinkerio defektų, 3) stogo defektų, 4) netinkamo įėjimo aikštelės (lauke) nuolydžio, 5) pamatų defektų (t. y. drėkstančios rūsio sienos) ir garso klasės neatitikties.

10.       Atsakovė, būdama nekilnojamojo turto vystytoja ir butų statinyje pardavėja, turi pareigą garantuoti statinio kokybę bei užtikrinti statinio defektų pašalinimą per statinio garantinį laikotarpį (ieškovų pirkimo–pardavimo sutarčių 7.2.13, 7.2.14, 8.2.13 punktai; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 41 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Statinio garantinis terminas nėra pasibaigęs. Atsakovės atsakomybė už defektus yra preziumuojama, o ieškovai turi įrodyti tik defektų faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 3 dalis).

11.       Ieškovai pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti žalą, t. y. būsimas defektų šalinimo išlaidas, įvertinę atsakovės elgesį, nebendradarbiavimą ir pažadų nesilaikymą. Ieškovai (vartotojai), dauguma butus pirkę iš skolintų pinigų, neturi finansinių galimybių pasitelkti trečiuosius asmenis defektams, už kuriuos atsakinga profesionalė (atsakovė), ištaisyti ir tik po to reikšti ieškinį dėl faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir atsakovės procesinį elgesį bylos metu (t. y. vilkinimą, nuolatinį pozicijos keitimą, klaidinimą, kad šalins defektus ir jų nepašalinimą pačios nustatytais terminais, nekokybišką defektų šalinimą), ieškovų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra teisingas ir vienintelis, kuris iš tiesų apginti ieškovų, kaip vartotojų, interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai ieškovams iš atsakovės 33 182,62 Eur dydžio žalos (statinio defektų pašalinimo išlaidų) atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę priteistą sumą sumokėti į bendrijos nurodytą banko sąskaitą; nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą ir reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus; priteisė bendrijai iš atsakovės 16 658,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 269,56 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino bendrijai 150 Eur žyminį mokestį.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovai 2023 m. sausio 6 d. prašyme dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo nurodė atsisakantys pradinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus. Be to, teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą (ieškinio 3) reikalavimas), nes toks reikalavimas tapo nebeaktualus praėjus 3 metams po statybos užbaigimo. Paaiškino, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra sumažintas nuo 61 226,40 Eur (pradinis reikalavimas) iki 39 252,40 Eur (galutinis reikalavimas), nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė dalį darbų trūkumų pašalino.

14.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovų atsisakymas nuo reikalavimų įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus ir įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas); grąžino ieškovams už šiuos reikalavimus 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 150 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

15.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovams (butų savininkams) statinio bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių kokybės kilo ginčas, priklauso pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, t. y. ieškovai yra pirkėjai, o atsakovė yra statinio vystytoja, kuri ginčo objektus pardavė ieškovams, taip pat SĮ 2 straipsnio 29 dalyje nurodytą nekilnojamojo turto vystytojo sampratą, vystytojo statuso specifiškumą, kasacinio teismo išaiškinimus dėl daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjo teisės teisę remtis kokybės garantija, galėjimo reikalauti taikyti ir visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020), nusprendė, kad ieškovai, kaip pirkėjai, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais.

16.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovai pasirinko tinkamą, įstatyme numatytą savo teisių gynimo būdą – CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teise reikalauti, jog pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius nebendradarbiavimo santykius, atsakovės pasyvų elgesį šalinant statinio defektus (nuo 2021 metų atsakovė šalina defektus, tačiau ir praėjus 3 metams jie nėra pašalinti), netinkamą dalies defektų šalinimą, atsisakymą pripažinti defektus, tai, kad ieškovai yra fiziniai asmenys – vartotojai, kuriems yra sunku surinkti didelę pinigų sumą bendrojo naudojimo objektų defektams pašalinti, teismas nusprendė, jog būtent toks ieškovų teisių gynimo būdas (priteisti būsimas defektų šalinimo išlaidas) yra tinkamiausias, leidžiantis realiai pašalinti ieškovų teisių pažeidimus, eliminuojant tolimesnius ginčus.

17.       Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovams priklausančių statinio bendrojo naudojimo objektų defektų (2024 m. vasario 27 d. lokalinė sąmata), atsiradusių per garantinį laikotarpį, t. y.: 1) statinio fasado defektų (dekoratyvinio tinko įtrūkimai, spalvos skirtumai); 2) fasado klinkerio defektų (baltos dėmės, siūlių įtrūkimai); 3) stogo defektų (bituminė danga netinkamai sulydyta, nepakeistos sulankstytos parapeto skardos); 4) pagrindinio įėjimo aikštelės defektų (netinkamas aikštelės nuolydis); 5) rūsio sienos garaže defekto (šlampa siena); 6) laiptinių defektų (sklindantis garsas neatitinka akustinės klasės). Atsakovė teigė, kad statinio defektai yra pašalinti, o ieškovai teigė, jog defektai yra pašalinti tik iš dalies, o ieškinys reiškiamas tik dėl likusių, nepašalintų defektų.

18.       Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovams teko pareiga įrodyti statinio defektų trūkumų faktą, o atsakovei – jog dėl nustatytų trūkumų ji nėra atsakinga (tai yra objekto normalus nusidėvėjimas, netinkamas naudojimas ir pan.) (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, CK 6.333 straipsnio 3 dalis, CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

19.       Dėl statinio fasado defektų (dekoratyvinio tinko įtrūkimai, spalvos skirtumai)

19.1.                      Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus abiejų šalių įrodymus padarė išvadą, kad ieškovai įrodė statinio fasado defektų buvimo faktą, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog defektai atsirado dėl priežasčių, kurios šalina jos atsakomybę dėl šių defektų atsiradimo.

19.2.                      Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė šalino defektus, nepaneigia fakto, jog defektai vis dar liko (tą patvirtina 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvada su nuotraukomis), tik mažesnėje apimtyje (dėl to buvo sumažinta ieškinio suma). Atsakovės 2024 m. kovo 28 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai su nuotraukomis, kurios buvo padarytos 2024 m. kovo 22 d. statinio apžiūros metu, teismo vertinimu, nepaneigė defektų buvimo fakto, nes nuotraukose objektų vaizdai (galimos trūkumų vietos) matomi iš pakankamai toli, dėl to jos nėra pakankamai informatyvios, iš jų negalima spręsti, kad defektų nėra. Ir priešingai, iš ieškovų 2024 m. kovo 26 d. pateiktų papildomų paaiškinimų ir pridėtų naujai atsiradusių statinio defektų (įtrūkimų ant statinio sienų) nuotraukų matomi statinio išorės sienų įtrūkimai, spalvos nelygumai. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už esančius statinio defektus, todėl jai tenka pareiga atlyginti jų šalinimo išlaidas.

19.3.                      Teismas nustatė, kad ieškovai už aptariamų defektų šalinimą prašė priteisti 21 648,26 Eur (be PVM). Teismas laikė pagrįstomis lokalinėje sąmatoje nurodytas išlaidas už 70 kv. m dekoratyvinio tinko su apšiltinimo sluoksniu perdarymą ir 282,5 kv. m statinio sienų perdažymą, nes tokį poreikį nurodė pasitelktas specialistas, be to, atsiranda nauji įtrūkiai statinio sienoje; nusprendė, kad atsakovė nurodytų darbų apimties nepaneigė. Tačiau teismas nesutiko su ieškovų prašoma priteisti suma už pastolių įrengimą, uždengimą tinkleliu ir jų išardymą (6 262,71 Eur), kadangi ji apskaičiuota, kai pastolių įrengimas iki 15 m, o šiuo atveju statinys yra 2–3 aukštų, kurio aukštis 8,80–12,60 m. Dėl to šias išlaidas sumažino iki 4 383,90 Eur (30 proc. – 1 878,81 Eur). Teismas ieškovams iš viso priteisė 19 769,45 Eur (be PVM) už nurodytų defektų šalinimą.

19.4.                      Teismas laikė, kad visų darbų kainos ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje (apskaičiuotos 2023 m. spalio mėnesio įkainiais) yra pagrįstos, šalys naujesnių apskaičiavimų nepateikė. Be to, ieškovų į bylą pateiktas 2024 m. kovo 1 d. UAB „Jostatyba“ komercinis pasiūlymas tik nežymiai viršijo lokalinėje sąmatoje nurodytas sumas, kurios reikalingos defektams pašalinti.

20.       Dėl fasado klinkerio defektų (balkšvos dėmės, siūlių įtrūkimai)

20.1.                      Teismas nustatė, kad pagal lokalinę sąmatą fasado klinkerio defektų šalinimo vertė – 1 101,48 Eur (be PVM). Remdamasis specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvada su nuotraukomis, teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 nustatyti darbų trūkumai nėra pašalinti; atsakovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje šis trūkumas (siūlių įtrūkimai) taip pat konstatuotas.

20.2.                      Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad balkšvos dėmės klinkeryje nėra trūkumas, jas reikia nuplauti, o tai yra ieškovų statinio priežiūros darbai. Teismas padarė išvadą, kad balkšvos dėmės, kurios atsiranda statinio garantiniu laikotarpiu, patenka į atsakovės atsakomybės ribas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dėmes galima nuvalyti (nuplauti), nereiškia, jog tai yra ieškovų pareiga. Pažymėjo, kad ieškovai įsigijo turtą ir tikėjosi, jog jis ir po metų ar kelių metų atrodys taip, kaip jo įsigijimo metu ir nereikės jo kasmet valyti. Teismas pabrėžė, kad bandymas šį darbą perkelti ieškovams neatitinka nei elementarios logikos, nei protingumo principo. Be to, iš 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto išvados teismas nusprendė, kad tokių dėmių atsiradimas yra dėl netinkamo (neprisilaikant gamintojo rekomendacijų) klinkerio plytelių klijavimo ir siūlių užtrynimo.

20.3.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad fasado klinkerio defektai yra įrodyti, o atsakovė nepaneigė savo atsakomybės dėl jų buvimo. Šiems defektams pašalinti ieškovams priteista 1 101,48 Eur (be PVM).

21.       Dėl stogo defektų (bituminė danga netinkamai sulydyta, nepakeistos sulankstytos parapeto skardos)

21.1.                      Teismas nustatė, kad pagal lokalinę sąmatą šių defektų šalinimo vertė – 523,38 Eur (be PVM).

21.2.                      Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, jog stogo defektai iš dalies buvo pašalinti, ieškinio suma šioje dalyje taip pat buvo sumažinta, prašant atlyginti išlaidas tik už likusius defektus.

21.3.                      Teismas laikė, kad stogo defektai įrodyti, o atsakovė nepaneigė savo atsakomybės dėl jų buvimo. Šiems defektams pašalinti ieškovams priteista 523,38 Eur (be PVM).

22.       Dėl pagrindinio įėjimo aikštelės defektų (netinkamas aikštelės nuolydis)

22.1.                      Teismas nustatė, kad pagal lokalinę sąmatą šių defektų šalinimo vertė – 1 449,66 Eur (be PVM). Remdamasis specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvada su nuotraukomis, teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 nustatyti darbų trūkumai nepašalinti. Teismas nurodė, kad netinkamo nuolydžio pagrindimui atliktas ir pateiktas terasos nuolydžio kontrolinis–geodezinis planas, kuriame matomas netinkamas (į priešingą pusę) nuolydis. Tai, kad aikštelės nuolydis netinkamas iš esmės konstatuota ir konsultacinėje išvadoje.

22.2.                      Teismas pažymėjo, kad prie lokalinės sąmatos pridėtame specialisto K. S. paaiškinime nurodyta, jog pagrindinio įėjimo aikštelės (lauke) remontas reikalingas dėl esamo netinkamo eksploatuojamojo stogo priešpriešinio nuolydžio. Remonto darbų tikslas – suformuoti nuolydį nuo eksploatuojamojo stogo (t. y. įėjimo į laiptinę aikštelė) vandeniui nutekėti.

22.3.                      Teismas nurodė, kad bylos eigoje neliko ginčo, jog aikštelės nuolydis netinkamas, tačiau atsakovė nurodė kitą argumentą, jog tai buvo toks sprendinys, kad vanduo patektų į prie įėjimo durų esančią angą (grotelės), kur neva yra įrengta lietaus kanalizacija. Teismas pastebėjo, kad atsakovei teko pareiga įrodyti šią aplinkybę, tačiau atsakovė šiam argumentui pagrįsti nepateikė įrodymų, todėl jį laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

22.4.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad įėjimo aikštelės defektai įrodyti, o atsakovė nepaneigė savo atsakomybės dėl jų buvimo. Šiems defektams pašalinti ieškovams priteista 1 449,66 Eur (be PVM).

23.       Dėl rūsio sienos garaže defekto (šlampa siena)

23.1.                      Teismas nustatė, kad pagal lokalinę sąmatą šių defektų šalinimo vertė – 3 137,54 Eur (be PVM). Šio defekto buvimą ieškovai grindė UAB „Velma“ gyvenamojo namo apžiūros aktais ir antstolio 2022 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau teismas nusprendė, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtino šio defekto buvimo. Todėl, ieškovams neįrodžius defekto buvimo fakto, reikalavimas priteisti 3 137,54 Eur (be PVM) išlaidas šiam defektui pašalinti atmestas kaip nepagrįstas.

25.       Dėl laiptinių defektų (sklindantis garsas neatitinka akustinės klasės)

25.1.                      Teismas nustatė, kad pagal lokalinę sąmatą šių defektų šalinimo vertė – 4 579,68 Eur (be PVM). Sąmatos paaiškinime specialistas K. S. nurodė, kad išgauti akustinė klasę lokalinėje sąmatoje numatyta keisti dalį pakabinamų lubų ir akustines plokštes klijuoti ant sienų, tas nėra atlikta. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo to, jog statinys turi atitikti garso klasę C. Pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 3 lentelę, aidėjimo laikas C garso klasės patalpose (laiptinėse, koridoriuose) turi būti ne ilgesnis nei 1,3 s.

25.2.                      Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktoje UAB „Akustinių tyrimo centro“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. pastato garso klasės atitikties ataskaitoje nurodyta, jog statinio koridoriuje aidėjimo trukmės garso klasės rodiklis neatitinka garso klasės C. Atsakovė, šalindama šį defektą 2 aukšto koridoriuje, įrengė akustines lubas, tačiau defektas nebuvo pašalintas, nes ieškovai pateikė UAB „SDG“ 2023 m. spalio 24 d. pastatų akustinio triukšmo parametrų tyrimo protokolą, kuris pagrindė, kad aidėjimo trukmė koridoriuje neatitinka garso klasės C.

25.3.                      Teismas nusprendė, kad atsakovė yra atsakinga už aptariamą defektą, nes: 1) būtent atsakovei, kaip statinio vystytojai, teko pareiga užtikrinti techninius statinio parametrus, jų atitikimą statinio projektui ir normatyviniams statybos reikalavimams; 2) pagal statinio projektą akustinės sistemos turi būti įrengtos ne tik laiptinėje ir holuose, bet ir ant monolitinio gelžbetonio laiptotakių ir aikštelių; 3) nors atsakovė ir įrengė akustines lubas 2 aukšto laiptinėje, tačiau nepateikė duomenų apie jas, todėl nėra aišku, ar jos atitinka projekte numatytų akustinių lubų kokybinius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovės statybos tikslas yra užtikrinti statinio normatyvinius ir projektinius parametrus, o ne formaliai atlikti darbus, t. y. naudoti tokias medžiagas (konstrukcijas), kurios užtikrintų nustatytų statinio parametrų pasiekimą; 4) iš 2023 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros akto ir prie jo pridėtų nuotraukų (Nr. 9–10) teismas nustatė, jog atsakovė akustines lubas įrengė nekokybiškai, t. y. kaip nurodyta akte „<...> akustinių lubų kraštai nelygūs, vienoje vietoje dalis krašto išlūžusi“.

25.4.                      Įvertinęs tai, kad atsakovė neatliko arba netinkamai atliko akustinių sistemų laiptinėje įrengimo darbus ir nepasiekė statiniui reikalaujamos garso klasės C, teismas padarė išvadą, jog ieškovų reikalavimas priteisti 4 579,68 Eur (be PVM) išlaidas už šio defekto pašalinimą yra pagrįstas.

26.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ieškovams iš atsakovės iš viso priteistinos 33 182,62 Eur (prašoma priteisti suma 39 252,40 Eur (su PVM) – 6 069,78 Eur (su PVM) nepagrįstai prašoma priteisti suma, kuri susidaro (1 878,81 Eur + 3 137,54 Eur) × 21 proc. PVM)) išlaidos, reikalingos statinio defektams pašalinti.

27.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovams iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28.       Teismas patenkino ieškovų prašymą įpareigoti atsakovę priteistas sumas (tiek žalą, tiek procesines palūkanas) pervesti į bendrijos sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, kad lėšas pasirinktu būdu prašoma pervesti tam, jog bendrija galėtų organizuoti defektų šalinimo darbus, teismas nusprendė, kad toks prašymas yra logiškas, užtikrina visų butų bendrasavininkų interesus ir nepažeidžia atsakovės interesų.

29.       Teismas nustatė, kad šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: ieškovės – 27 654,76 Eur (iš jų 20 449 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą), atsakovės – 13 917,50 Eur (iš jų 10 287,50 Eur už advokatų teisinę pagalbą).

30.       Teismas, įvertinęs tai, kad byla dėl dviejų ieškovų reikalavimų nutraukta ir dalis sumokėto žyminio mokesčio (150 Eur) grąžinta ieškovei, padarė išvadą, jog iš atsakovės gali būti priteista tik likusi negrąžinta (50 Eur) žyminio mokesčio dalis. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šis prašymas buvo nepagrįstas ir laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti.

31.       Teismas padarė išvadą, kad šalių prašomos priteisti išlaidos, nesusijusios su advokatų suteiktomis paslaugomis, yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir pagrįstos: ieškovų – 7 005,76 Eur (7 205,76 Eur – 150 Eur – 50 Eur), atsakovės – 3 630 Eur.

32.       Teismas laikė, kad ieškovų išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (20 449 Eur) yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė tikslios detalizacijos apie šias išlaidas, tačiau, vertindamas pateiktus duomenis, teismas nustatė šias aplinkybes: 1) už ieškinio surašymą (dokumentų analizė, surinkimas, ieškinio parengimas) ieškovė prašė priteisti 5 445 Eur, nors Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – rekomendacijos) numatyta maksimali suma – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur × 2,5); be to, dokumentų analizė, duomenų surinkimas yra ieškinio parengimo sudedamoji dalis ir papildomai už tai išlaidos neatlyginamos; 2) ieškovė prašė priteisti išlaidas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o toks prašymas buvo atmestas; 3) už kitus ieškovės parengtus dokumentus (patikslintus ieškinius, prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ir pan.) ieškovės prašomos sumos aiškiai per didelės, atsižvelgiant į rengiamų dokumentų sudėtingumą; teismas atkreipė dėmesį, kad dalies prašymų dėl dokumentų išreikalavimo nebuvo poreikio reikšti raštu, nes tokius prašymus buvo galima pateikti vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu; 4) išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose aiškiai per didelės (pagal rekomendacijas 1 val. šių paslaugų maksimali kaina yra, priklausomai nuo suteiktų paslaugų laiko, 173 Eur–211 Eur); teismas atkreipė dėmesį į tai, kad rekomendacijose nustatyti maksimalūs rekomenduojami dydžiai.

33.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašomas priteisti dideles išlaidas (20 449 Eur) už advokatės teisinę pagalbą, suteiktų paslaugų apimtį (pateikta gana daug procesinių dokumentų), bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgą laiką, bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, nėra didelės apimties), advokato darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas, tai kad buvo pasitelkti specialistai, į sąlyginai nedidelę ginčo sumą, atsakovės šioje byloje patirtas išlaidas už teisines paslaugas (10 287,50 Eur), taip pat rekomendacijas, nusprendė, jog pagrįstomis gali būti laikomos 13 000 Eur išlaidos už ieškovams suteiktas teisines paslaugas.

34.       Teismas nusprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 10 287,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos.

35.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pagrįstomis laikė ieškovės 20 055,76 Eur, o atsakovės – 13 917,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

36.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimai patenkinti 90 proc. (6 069,78 Eur × 100 proc. / 61 226,40 Eur), nes pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų suma buvo sumažinta tik dėl to, jog atsakovė dalį defektų bylos nagrinėjimo eigoje pašalino, o vienas iš neturtinių reikalavimų (dėl dokumentų išreikalavimo) bylos eigoje buvo patenkintas, kitas reikalavimas (dėl garanto 3 metų laikotarpiui pateikimo) tapo neaktualus dėl to, kad suėjo įstatyme numatytas terminas jam įvykdyti. Dėl to teismas ieškovams iš atsakovės priteisė 18 050,18 Eur (20 055,76 Eur × 90 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

37.       Atsakovei iš ieškovų priteistos 1 391,75 Eur (13 917,50 Eur × 10 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

38.       Teismas, atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteisė 16 658,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų prašymu, šios bylinėjimosi išlaidos priteistos bendrijai.

39.       Teismas nustatė, kad byloje susidarė 299,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dalis, t. y. 269,56 Eur (299,51 Eur × 90 proc.), priteista iš atsakovės valstybei. Likusi šių išlaidų dalis (29,95 Eur) iš ieškovų nepriteista, nes sprendimo priėmimo metu ieškovams tenkanti sumokėti suma (2,14 Eur = 29,95 Eur / 14) buvo mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

40.       Atsakovė UAB „VĖJŲ ENERGIJA“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1.                      Skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi neišnagrinėti visi ieškovų reikalavimai, sprendimas neatitinka CPK 265, 270 straipsnių reikalavimų.

40.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimą sudaro 39 252,40 Eur žalos atlyginimas. Ieškovai 2023 m. sausio 23 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 61 226,40 Eur dydžio žalos (statinio defektų pašalinimo išlaidų) atlyginimą ir nors teismas siūlė ieškovams patikslinti ieškinio reikalavimus arba kai kurių jų atsisakyti, tačiau ieškovai to nepadarė. Teismo nurodymas, kad „žalos dydis sumažintas teisminio nagrinėjimo metu“ nėra teisingas, nes tokią valios išraišką atitinkančio dokumento byloje nėra. Byla išnagrinėta pažeidžiant CPK nuostatas, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė motyvuotai atsikirsti į ieškovų reikalavimus, be to, bylinėjimosi buvo paskirstytos neteisingai.

40.3.                      Teismo konstatavimas, kad ieškovai 2023 m. sausio 6 d. prašymu atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovų pateiktame dokumente nėra užuominų apie ieškinio reikalavimų atsisakymą, pareiškimą, kad jiems yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

40.4.                      Nors teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovų atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, tačiau byloje nėra rašytinio ieškinio atsisakymo dokumento, be to, nebuvo aiškinamasi tai, ar ieškovams žinomos tokio procesinio elgesio pasekmės. Dar daugiau, teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, privalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovės patirtos išlaidos buvo ignoruojamos, o ieškovams nuspręsta grąžinti dalį žyminio mokesčio.

40.5.                      Atsakovės atstovas tiek žodinio nagrinėjimo metu, tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribos nėra aiškios, tačiau jokių civilinio proceso principus užtikrinančių veiksmų nebuvo imtasi. 2023 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovams buvo pasiūlyta spręsti dėl ieškinio patikslinimo ir tam buvo nustatytas 14 dienų terminas, tačiau patikslintas ieškinys teismui pateiktas nebuvo.

40.6.                      Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovai galutinį ieškinio reikalavimą pareiškė, remdamiesi 2024 m. vasario 27 d. lokaline sąmata (39 252,40 Eur) ir jos paaiškinimu bei 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvada. Tačiau vertinant teismo sprendimo turinį susidaro įspūdis, kad ieškovai pakeitė ieškinio reikalavimus dar prieš gaudami trečiųjų asmenų duomenis, kuriais jie įrodinėjo savo ieškinio pagrįstumą.

40.7.                      Nesutiktina su teismo pozicija, kad šio ginčo esmė – žalos atlyginimas statinio defektams ištaisyti, kadangi šios bylos esmė buvo defektų buvimas ar nebuvimas. Teismo preziumavimas, kad ieškovų nurodomi trūkumai sudaro pagrindą atlyginti žalą, rodo viso teisminio proceso ydingumą, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

40.8.                      Teismo atliktas įrodymų vertinimas, nusprendžiant dėl pastato fasado defektų, nėra teisingas. Teismo motyvai dėl to, kad atsakovės pateiktos nuotraukos nėra informatyvios, nes jose objektų vaizdai (galimos trūkumų vietos) matomi iš pakankamai toli, ne tik pažeidžia rungtyniškumo principą, tačiau turi ir siurprizinio teismo sprendimo apraiškų. Byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu, įrodymus pateikė atsakovės atstovas, tačiau jei teismas būtų pasiūlęs pateikti didesnės raiškos nuotraukas – jos būtų pateiktos per kelias minutes ir būtų matomos visiems proceso dalyviams. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matosi, kad daugiabučio namo fasadai yra vientisos spalvos, tačiau skiriasi spalva nuo ieškovų pateiktų nuotraukų. Toks įrodymų prieštaringumas teisminio proceso metu pašalintas nebuvo. Be to, iš teismo sprendimo negalima suprasti, kokie įrodymai patvirtina, kad ieškovų nurodomas pastato fasadų defektų mastas yra teisingas, įvertinant tai, jog byloje buvo atsisakyta apklausti tiek įrodymus sudariusius asmenis, tiek namo gyventojus.

40.9.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pastato dalis, kuri padengta klinkeriu, turi defektų. Apeliantė, parduodama gyvenamąsias patalpas ieškovams, neįsipareigojo užtikrinti nei jų, nei bendrų patalpų ar bendrų konstrukcijų kasdieninės priežiūros. Įstatymas vystytojo taip pat neįpareigoja periodiškai valyti bendrosios įgijėjų nuosavybės. Todėl teismo motyvai, kad pirkėjai turėjo lūkestį, jog mieste esančio pastato nereikės valyti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga. Be to, apeliantė atliko eksperto V. M. išvadoje nurodytus namo fasado darbus, naudotų medžiagų kiekiai ir kita dokumentacija ieškovams buvo pateikta. Tačiau ši faktinė situacija pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta.

40.10.                      Pasisakydamas dėl stogo defektų, teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktas nuotraukas, kurios padarytos 2024 m. kovo 22 d. Nors teismas nurodė, kad ieškinio suma ieškovų buvo sumažinta, visgi nenurodė, kuri stogo dalis yra su defektais. Tokia teismo motyvacija ne tik užkerta kelią pateikti konstruktyvius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, tačiau ir parodo, kad faktinė situacija teismo nebuvo atskleista.

40.11.                      Teismas netyrė apeliantės pateiktų įrodymų, susijusių su pagrindinio įėjimo aikštelės defektais, nors jie buvo priimti į bylą. Pats priešingo nuolydžio faktas nesudaro pagrindo konstatuoti defektą. Apie tai savo išvadoje nurodė V. M., kurį šioje byloje buvo atsisakyta apklausti. Ieškovai neatliko tiriamųjų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nematavo susikaupusio vandens lygio praėjus dviem valandoms po lietaus, o iš įrodymų visumos matyti, kad ši pastato dalis negali būti laikoma su defektais.

40.12.                      Nesutiktina su teismo motyvais dėl laiptinių defektų. Po V. M. išvados apeliantė įrengė visas įmanomas triukšmą slopinančias dangas, t. y. akustines lubas, taip kaip numatyta namo projekte, o jei šis sprendinys, ieškovų vertinimu, nėra tinkamas – tokie deklaratyvūs pareiškimai nesudaro pagrindo apeliantės deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovė atliko darbus, vadovaudamasi projektine dokumentacija, ir ji nėra atsakinga už projektuotojo parinktus sprendimus. Iš vaizdinės medžiagos aiškiai matosi, kad akustinės lubos įrengtos tokios pačios kaip ir visame name, vadovaujantis projektiniais sprendiniais. Deklaratyviai nurodyti trūkumai negalėjo tokiais būti pripažinti, nes buvo panaudotos tokios medžiagos, kaip ir nurodyta projektinėje dokumentacijoje (šios aplinkybės ieškovai nepaneigė). O statybų vystytojas nėra projektuotojas, kad nustatytų ir patikrintų projekto tinkamumą. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir kilusių padarinių, atsakovė nėra atsakinga už ieškovų nurodomus defektus.

40.13.                      Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovų reikalavimai buvo patenkinti 90 proc., nes nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai atsisakė ar patikslino savo ieškinio reikalavimus. Be to, esant tokiai situacijai, neabejotinai turėtų būti prašoma grąžinti dalį žyminio mokesčio už turtinių reikalavimų sumažinimą. Kita vertus, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepasisakė dėl šalių procesinio elgesio. Apeliantė niekada neneigė savo pareigos vykdyti garantinius įsipareigojimus, todėl tai turėjo atsispindėti ir motyvuojant procesinį sprendimą.

40.14.                      Apeliantė kaip liudytojus byloje prašė apklausti asmenis, kurie parengė tiek ieškovų, tiek apeliantės pateiktus įrodymus apie defektų egzistavimą ir kurių pozicijos kardinaliai skyrėsi, tačiau visi prašymai teismo buvo atmesti. Dėl to apeliantei buvo užkirstas kelias į teisingą procesą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

40.15.                      Teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl apeliantės pateiktų ir ištirtų įrodymų, t. y. nenurodė, kodėl jie yra atmetami, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Susipažinus su procesiniu dokumentu, net negalima suprasti, kad jie tokie buvo.  

41.       Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.                      Pirmosios instancijos teismo veiksmai, priimant reikalavimo apimtį patikslinančius dokumentus bei patikslintą prašomą priteisti sumą ir išnagrinėjant bylą pagal patikslintą ieškovų reikalavimą, negali būti vertinami kaip apeliantės įvardijami proceso teisės normų pažeidimai. Byloje ieškinio dalykas suformuluotas tinkamai, bylos nagrinėjimo ribos aiškios, todėl nėra apeliantės nurodomų tariamų procesinių pažeidimų.

41.2.                      Priešingai nei teigia apeliantė, 2023 m. sausio 23 d. patikslintame ieškinyje suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) – priteisti iš apeliantės žalos (statinio defektų šalinimo išlaidų) atlyginimą – nesikeitė nuo bylos nagrinėjimo pradžios, todėl nebuvo pagrindo ieškinį tikslinti. Bylos nagrinėjimo metu buvo tik patikslinta ieškovų prašoma priteisti suma (apeliantei proceso metu vykdant defektų šalinimo darbus keitėsi likusių defektų apimtis). Be to, šiuo aspektu įvertintinas ir pačios apeliantės elgesys, kuri teisminio proceso metu nuolat keitė poziciją (iš pradžių defektus pripažino, vėliau jų nepripažino, galiausiai juos šalino ir informavo, kad defektai pašalinti, nors po to paaiškėjo, jog jie nėra pašalinti, kt.). Būtent toks apeliantės elgesys lėmė ieškovų poreikį patikslinti (sumažinti) reikalavimo sumą.

41.3.                      Po ieškovų reikalavimo patikslinimo 2024 m. kovo 1 d., apeliantė pateikė į bylą 2024 m. kovo 26 d. rašytinius paaiškinimus dėl to, kad defektų statinyje nėra, o tai parodo apeliantės apeliacinio skundo teiginių apie neva neturėjimą galimybių motyvuotai atsikirsti į ieškovų reikalavimus neatitikimą faktinėms aplinkybėms.

41.4.                      Apeliantės teiginys apie neva jos neteiktus techninius dokumentus ir nesamą ieškovų atsisakymą nuo reikalavimo yra melagingas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui techninius dokumentus kompaktiniame diske. Ieškovai, pasitelkę atitinkamų žinių turinčius asmenis, su apeliantės pateiktais dokumentais susipažino ir 2023 m. sausio 6 d. prašymu atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus.

41.5.                      Priešingai nei teigia apeliantė, ieškinio (ar ieškinio reikalavimo) ieškovas gali atsisakyti ne tik raštu, bet ir žodžiu (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą – ieškovų vardu atsisakė jų atstovė (advokatė) teismo posėdžio metu (žodžiu), advokatei procesinės atsisakymo pasekmės neabejotinai yra žinomos. Taigi reikalavimo atsisakymo tvarka pažeista nebuvo.

41.6.                      Apeliantės teiginiai apie rungtyniškumo principo pažeidimą yra nepagrįsti, o prielaida apie siurprizinio teismo sprendimo apraiškas apskritai nėra susijusi su apeliantės argumentais. Pirma, šalys pačios turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl teismas neturėjo pareigos prašyti apeliantės pateikti didesnės raiškos nuotraukas (byloje tarp apeliantės – verslininkės, ir ieškovų – vartotojų); toks siūlymas kaip tik būtų galėjęs lemti rungtyniškumo principo pažeidimą. Antra, ieškovai pateikė eilę įrodymų, iš kurių matyti, jog defektai nepašalinti. Apeliantė, norėdama tai paneigti, 2022 m. kovo 22 d. apžiūrėjo ir nufotografavo statinį iš pakankamai tolimo atstumo su akivaizdžiu tikslu, kad defektų nesimatytų. Trečia, 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu ieškovų advokatė atkreipė teismo ir apeliantės dėmesį į tai, kad jos pateiktose nuotraukose nesimato statinio defektų, nes nuotraukos darytos iš per didelio atstumo, neinformatyvios, tačiau apeliantė dėl to jokių veiksmų nesiėmė.

41.7.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas ginčo esme laikė tiek ieškovų reikalavimo teisinį pagrindimą (teisines aplinkybes), tiek ir defektų buvimą ar nebuvimą (faktines aplinkybes). Sprendimo dalį „Dėl ginčo esmės“ sudaro smulkesnės dalys: „Dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo“, kurioje motyvuojamas ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo – atlyginti išlaidas (žalą) statinio defektams ištaisyti – tinkamumas ir „Dėl statinio defektų“, kurioje tiriamas, vertinamas ir motyvuojamas defektų buvimas ar nebuvimas.

41.8.                      Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, „deklaratyvių pareiškimų“, kaip teigia apeliantė, jame nėra. Apeliantė, gudraudama ir iškraipydama faktines aplinkybes, prisidengdama „aukščiausią išsilavinimą turinčių teismo ekspertų išvadomis“ bando paneigti aplinkybes, kurių šios išvados nepaneigia ar kurios apskritai su šiomis išvadomis nesusijusios.

41.9.                      Teismas turėjo pakankamai įrodymų įsitikinti likusių defektų buvimo faktu bei jų mastu ir nebuvo poreikio papildomai apklausti įrodymus sudariusius asmenis ir namo gyventojus. Papildomų asmenų apklausimas ne tik būtų užvilkinęs procesą, tačiau ir nebuvo tikslingas: namo gyventojai negalėtų pateikti patikimų ir kompetentingų išvadų apie defektus ar jų mastą dėl specialių žinių trūkumo, prof. S. M. galėtų paaiškinti apie iki paskutinio apeliantės atlikto defektų šalinimo buvusius defektus, tačiau šie paaiškinimai būtų nebeaktualūs (nes statinio ir defektų būklė yra pasikeitusi), o ieškovų pateikti įrodymai yra pakankamai aiškūs defektų faktui ir mastui nustatyti. Apeliantės teiginiai apie negalėjimą suprasti, kokie įrodymai patvirtina defektų masto teisingumą, galėtų būti vertinami tik kaip apeliantės kompetencijos, o ne teismo sprendimo trūkumas.

41.10.                      Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo išvadą, kad balkšvos apnašos klinkeryje yra defektas. Paaiškintina, kad balkšvos dėmės klinkeryje – ne statinio dėvėjimosi ar išsipurvinimo pasekmė, jos neatsiranda savaime. Balkšvos dėmės klinkeryje identifikuoja netinkamą klinkerio įrengimą: balkšvos apnašos, dėmės galėjo atsirasti nesilaikant gamintojo rekomendacijų ir laikytinos defektu (specialisto išvados 8 punktas). Galimybė defektą pašalinti dėmes ir apnašas nuvalant nepakeičia šių dėmių ir apnašų – kaip defekto – statuso. Apeliantė šios aplinkybės byloje nepaneigė.

41.11.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji atliko eksperto nurodytus fasado defektų šalinimo darbus ir apie tai informavo ieškovus bei pateikė naudotų medžiagų kiekius ir kitą dokumentaciją, o teismas to neįvertino. Pirma, apeliantė pateikė per garantinį laikotarpį atliktų darbų sąrašą, o ne sąrašą darbų, atliktų pagal prof. S. M. nurodytą likusių defektų sąrašą. Be to, šis sąrašas teismo buvo įvertintas. Antra, apeliantė meluoja, kad pateikė ieškovams naudotų medžiagų kiekius, kadangi dokumento su naudotų medžiagų kiekiais ji nepateikė nei ieškovams, nei teismui. Trečia, ieškovams buvo pateikti keletas medžiagų atitiktį patvirtinančių dokumentų (eksploatacinių savybių deklaracijų), tačiau juose nėra atsekamumo, kad būtų galima įvertinti, ar šios medžiagos panaudotos šalinant defektus ginčo statinyje, o ne kitame apeliantės vykdytame statybos objekte. Be to, deklaracijos (jei medžiagos iš tikrųjų buvo panaudotos šalinant ginčo statinio defektus), kaip tik įrodo, jog defektai buvo šalinti netinkamomis medžiagomis (specialisto išvados 1.1. punktas). Ketvirta, deklaracijos yra sudedamoji specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvados dalis ir šie dokumentai teismo buvo įvertinti. Penkta, apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie atliktus defektų šalinimo darbus nepaneigia fakto, kad statinio defektai vis dar yra.

41.12.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas ištyrė jos pateiktą įrodymą – konsultacinę išvadą, bei įvertino prof. S. M. pateiktus paaiškinimus dėl pagrindinio įėjimo aikštelės defektų. Teismas sprendime pasirėmė konsultacinėje išvadoje konstatuotu apeliantei nenaudingu ir todėl apeliantės nutylėtu faktu, kad gulsčiuku nustatyta, jog vienoje vietoje yra nedidelis atvirkštinis nuolydis. Šis konstatuotas faktas patvirtino duomenis ieškovų pateiktame įrodyme – terasos nuolydžio kontroliniame – geodeziniame plane, kuriame matomas netinkamas (į priešingą pusę) aikštelės nuolydis. Taigi netinkamo nuolydžio faktas pagrindinio įėjimo aikštelėje įrodytas, o apeliantė nepateikė tą paneigiančių įrodymų.

41.13.                      Teismas detaliai išnagrinėjo garso klasės neatitiktį, byloje esančius įrodymus ir šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais apie akustines lubas apeliantė akivaizdžiai bando suklaidinti teismą. Pirma, apeliantė nutyli, kad jos pavadintas „laiptinės defektas“ yra akredituotos laboratorijos identifikuotas defektas – garso klasės neatitiktis statinyje ir šis defektas byloje nebuvo paneigtas. O akustinių lubų įrengimas – tik darbai, kuriais šalintinas defektas – garso klasės neatitiktis. Todėl akustinių lubų įrengimo darbai galėtų būti laikomi tinkamais tik tada, kai būtų pašalintas defektas – būtų patvirtinta atitiktis daugiabučiams privalomai C garso klasei. Antra, apeliantė deklaruoja apie neva įrengtas „visas įmanomas triukšmą slopinančias dangas“, apie panaudotas medžiagas „kaip nurodyta projektinėje dokumentacijoje“, tačiau nepateikė į bylą įrodymų apie įrengiant akustines lubas panaudotas medžiagas ir apie įrengtų lubų atitiktį projekto ar normatyvinių aktų reikalavimams. Trečia, apeliantė deklaratyviai neigia savo atsakomybę už galimas projekto klaidas. Teismas apeliantės atsakomybę už statinio kokybės trūkumus (įskaitant ir projekto trūkumus) garantiniu laikotarpiu pagrindė kasacinio teismo praktika.

41.14.                      Nors apeliantė teigia, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra nurodyti jos pateikti įrodymai, jie be pagrindo atmesti ir t. t., tačiau konkrečiai neįvardija nei vieno jos pateikto ir teismo nepagrįstai atmesto įrodymo. Be to, apeliantė teigia, kad sprendimas priimtas grubiai pažeidžiant materialinės teisės normas, tačiau apeliaciniame skunde nepamini nei vienos pažeistos materialinės teisės normos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

43.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo civilinės bylos dalis dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą ir reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus nutraukta ir ieškovų ieškinys dėl žalos (statinio defektų pašalinimo išlaidų) atlyginimo patenkintas iš dalies, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

44.       Byloje nustatyta, kad ieškovai (fiziniai asmenys) 2018–2021 metais pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo iš nekilnojamojo turto vystytojos – atsakovės UAB „VĖJŲ ENERGIJA“ butus, garažus bei bendro naudojimo patalpas daugiabučiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Statinio statyba buvo užbaigta 2020 m. rugpjūčio 10 d.

45.       UAB „Velma“ 2021 m. balandžio 27 d. gyvenamojo namo apžiūros akte

46.       Atsakovei nešalinant statinio trūkumų, ieškovai pasitelkė antstolį V. Drungilą, kuris 2022 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo statinio trūkumus. Be to, ieškovai pasikvietė UAB „Turtasta“ techninės priežiūros vadovą K. S., kuris 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros ir defektų įvertinimo akte taip pat konstatavo statinio trūkumus.

47.       Ieškovai 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo (dėl statinio trūkumų).

48.       UAB „Velma“ 2022 m. spalio 19 d. gyvenamojo namo apžiūros akte konstatuoti statinio defektai.

49.       Kadangi atsakovė šalino statinio defektus, ieškovai pakartotinai pasikvietė UAB „Turtasta“ techninės priežiūros vadovą K. S. ir techninės priežiūros inžinierių J. D., kurie 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje konstatavo, kad didžioji dalis statinio defektų yra nepašalinti.

50.       Atsakovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė teismui UAB „Statybos tyrimų instituto“ (atliko teismo ekspertas prof. dr. S. M. pagal atsakovės užsakymą) konsultacinę išvadą Nr. 23-28, kurioje buvo konstatuoti statinio trūkumai: 1) įtrūkiai fasado tinke, spalvos pokyčiai, tinko susiraukšlėjimas ir atšokimas; fasado nudažymas skirtingomis spalvomis; 2) siūlių užpildo ištrupėjimas cokolinėje fasado dalyje; 3) nepriklijuota stogo danga, yra raukšlių, yra įdubimų, kuriose matosi vandens kaupimosi žymės; 4) nėra įvykdytas projekto sprendinys – laiptinės patalpoje įrengti akustines lubas; 5) nors ekspertas nenurodė to kaip trūkumo, tačiau konstatavo, kad įėjimo aikštelės vienoje vietoje yra nedidelis atvirkštinis nuolydis.

51.       Atsakovė 2023 m. vasarą ir rugsėjo mėn. vykdė defektų šalinimo darbus, 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovės atliktų darbų sąrašą. Patikrinus atliktus defektų šalinimo darbus, 2023 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 6, 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvadoje dėl apžiūros ir defektų įvertinimo akte Nr. 22/08-29 nustatytų darbų trūkumų (defektų) pašalinimo ir 2023 m. spalio 24 d. pastatų akustinio triukšmo parametrų tyrimų protokole Nr. 2310270 konstatuota, kad liko dalis nepašalintų defektų.

52.       Ieškovai reikalavimus pareiškė, remdamiesi 2024 m. vasario 27 d. lokaline sąmata (39 252,40 Eur) ir jos paaiškinimu bei 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvada dėl šių per namo garantinį laikotarpį paaiškėjusių ir nepašalintų defektų: 1) namo fasado defektų; 2) fasado klinkerio defektų; 3) stogo defektų; 4) netinkamo įėjimo aikštelės (lauke) nuolydžio; 5) pamatų defektų (drėkstančios rūsio sienos) ir garso klasės neatitikties.

53.       Ieškovai 2024 m. kovo 26 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir pridėjo naujai atsiradusių statinio defektų (įtrūkimų ant statinio sienų) nuotraukas.

54.       Atsakovė 2024 m. kovo 28 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus su nuotraukomis, kurios padarytos 2024 m. kovo 22 d. statinio apžiūros metu

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl dalies ieškovų ieškinio reikalavimų, nesilaikė CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimą sudaro 39 352,40 Eur statinio defektų šalinimo išlaidų priteisimas, nors ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 61 226,40 Eur dydžio išlaidas. Pasak atsakovės, ši aplinkybė nulėmė tai, kad ginčo ribos buvo neaiškios ir dėl to ji negalėjo atsikirsti į ieškovų argumentus. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovės teisę į teisingą procesą, nepagrįstai atsisakydamas byloje apklausti ginčo pastato – gyvenamojo namo gyventojus, specialistus, rengusius dokumentus dėl defektų konstatavimo, be to, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nepateikdamas motyvų dėl atsakovės įrodymų, kodėl jie atmetami. Atsakovė, be kita ko, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą dėl atskirų pastato defektų, teigia, kad teismo sprendimas yra siurprizinis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako nurodytais aspektais.

-       dėl ieškinio reikalavimų, civilinės bylos dalies nutraukimo ir ginčo ribų

56.       Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-238-421/2023, 23 punktas; 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024, 20 punktas). Pažymėtina, kad dispozityvumo principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese, t. y. ne tik pradėti teisminį procesą, bet ir jį baigti abiejų ar vienos iš šalių iniciatyva. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra ieškovo teisė ieškinio (jo dalies) atsisakyti (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis).

57.       Ieškinio atsisakymą reglamentuojančiame CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, jog ieškovas ieškinio neatsisako.

58.       Nagrinėjamu atveju ieškovai 2022 m. rugsėjo 1 d. pradiniame ieškinyje, 2022 m. spalio 21 d. patikslintame ieškinyje, prašė teismo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams statybos techninius dokumentus, kurių perdavimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui yra privalomas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 57-1 punkto reikalavimais. Ieškovai pateikė teismui 2023 m. sausio 6 d. prašymą dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad bylos eigoje atsakovei pateikus ieškovų reikalautus statinio techninius dokumentus (išskyrus statybos žurnalą su jo priedais), jie atsisako šio ieškinio reikalavimo (prašymo 42 punktas). Be to, ieškovai 2022 m. spalio 21 d. patikslintu ieškiniu, vėliau – 2023 m. sausio 23 d. patikslintu ieškiniu, prašė įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą (šios nutarties 1 punkto 3) ieškinio reikalavimas). Ieškovų atstovė 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai šio ieškinio reikalavimo atsisako (garso įrašo laikas: 1 val. 20 min. 20 sek. – 1 val. 20 min. 32 sek.).

59.       Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovai įgyvendino teisę atsisakyti dalies ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimų abiem įstatyme įtvirtintais ieškinio atsisakymo būdais: tiek raštu (dėl įpareigojimo pateikti statybos techninius dokumentus), tiek žodžiu (dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad esant ieškovo (jo atstovo) žodiniam teismo posėdžio metu pareikštam ieškinio (jo dalies) atsisakymui, toks pareiškimas yra fiksuojamas garso įraše, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu (CPK 168 straipsnio 1 dalis), ir, remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, yra pakankamas šalies valiai užfiksuoti bei teismui nuspręsti dėl ieškinio (jo dalies) atsisakymo priimtinumo ir civilinės bylos (jos dalies) nutraukimo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovų žodžiu pareikštas atsisakymas nuo ieškinio (jo dalies) neturėjo būti papildomai patvirtintas atskiru rašytinės formos dokumentu, su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys teisinio reglamentavimo.

60.       Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šiuo atveju ieškovams, pareiškusiems atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, nebuvo išaiškintos tokio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi tai, kad ieškovai šioje byloje buvo atstovaujami profesionalios teisininkės – advokatės (ji ieškovų vardu pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų), kuriai, preziumuojama, žinomos įstatymų nuostatos, šalių teisės ir pareigos, taigi ir su jų įgyvendinimu susijusios teisinės pasekmės (procesinių teisių ir pareigų žinojimo prezumpciją iš esmės įtvirtina ir CPK 243 straipsnis, pagal kurį asmenims, kurie veda bylą per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, procesinės teisės ir pareigos nėra aiškinamos).

61.       Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai, šioje byloje veikdami per atstovę – advokatę, atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų teismui pateikė nesuvokdami tokio pareiškimo esmės, jo sukeliamų teisinių pasekmių; to ieškovai neteigia ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Be to, šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad aptariamą proceso teisės normų pažeidimą akcentuoja ne ieškovai, kurie būtent ir pareiškė valią atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų ir kuriems šis atsisakymas sukelia realias teisines pasekmes – negalimumą ateityje teismine tvarka pareikšti tapatų reikalavimą (CPK 294 straipsnio 2 dalis), o atsakovė, tačiau nenurodydama, kaip aptariamas procesinis pažeidimas šiame teisminiame procese turėjo įtakos jos teisėms ir pareigoms, nagrinėjamai bylai, jos rezultatui.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą (ginčo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta), šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 38 punktas). Visgi atsakovė, apeliaciniame skunde apsiribodama tik paties proceso teisės normų pažeidimo fakto nurodymu, nedėsto argumentų dėl to, kaip šis konkretus pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, nenustačius, kad aptariamas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos bylos išsprendimui, konstatuotina, jog anksčiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

63.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta pagal sumažintą ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimą, t. y. laikant, jog ieškinio suma yra ne 61 226,40 Eur, o 39 252,40 Eur.

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 49 punktas).

65.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atlyginti 61 226,40 Eur statinio defektų šalinimo išlaidas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šio teisminio proceso metu atsakovė pašalino dalį statinio defektų, todėl tai įvertinę ieškovai ne kartą tikslino ieškinio dalyko apimtį (jį mažino (pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 11 d. prašyme dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo ieškovai nurodė ieškinio reikalavimą sumažinantys iki 45 503 Eur) ir galiausiai 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, jog ieškovų ieškinio reikalavimas sumažinamas iki 39 252,40 Eur (garso įrašo laikas: 2 min. 29 sek. – 2 min. 53 sek.).

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytos šalies procesinės teisės sumažinti ieškinio reikalavimą įgyvendinimas, priešingai nei bando įteigti atsakovė, nėra siejamas nei su pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (CPK 141 straipsnis), nei su patikslinto ieškinio pateikimu. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovams nepateikus nurodytų rašytinių procesinių dokumentų, kuriuose atsispindėtų sumažintas ieškinio reikalavimas, teismas, remdamasis ieškovų atstovės žodiniu pareiškimu, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškinio suma yra 39 252,40 Eur ir išnagrinėti bylą sumažinto reikalavimo apimtyje, nėra pagrįsti.

67.       Tai, kad ieškovams sumažinus ieškinio reikalavimą, ginčo suma liko 39 252,40 Eur, atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kadangi jos atstovas ne tik dalyvavo 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje, tačiau ieškovų atstovė dėl sumažinto reikalavimo (39 252,40 Eur) ir pasisakė būtent po to, kai atsakovės atstovas šio teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl ieškinio sumos, aiškinosi, kokia ji yra. Todėl atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo aiškios ginčo ribos, reikalavimų apimtis, ne tik nėra pagrįsti, tačiau ir prieštarauja susiklosčiusiai faktinei situacijai.

68.       Nagrinėjamu atveju byloje nekito nei ieškinio dalykas (reiškiamo reikalavimo pobūdis), nei faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), o aplinkybės, kad byloje ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir (ar) sumažino reikalavimo apimtį nėra pagrindas spręsti, jog ginčo ribos buvo neaiškios ir dėl to buvo pažeista ar apribota atsakovės teisė į teisminę gynybą, galimybė šioje byloje pateikti atsikirtimus. Priešingai, bylos eiga rodo, kad atsakovė buvo aktyvi proceso dalyvė, teikė teismui įvairius procesinius dokumentus, prašymus, įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, ne vienas teismo posėdis buvo atidėtas sudarant atsakovei galimybę pateikti atsikirtimus, papildomus dokumentus (pavyzdžiui 2023 m. gruodžio 18 d., 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžiai – po pastarojo teismo posėdžio atsakovė 2024 m. kovo 28 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus).

69.       Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė naudotis visomis įstatyme įtvirtintomis šalies procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis), siekiant paneigti ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tą ji ir darė tiek duodama paaiškinimus, tiek teikdama į bylą įrodymus. Remiantis nurodytais motyvais, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

-       dėl įrodinėjimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo 

70.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs apklausti gyvenamojo namo gyventojus, specialistus, rengusius dokumentus dėl defektų konstatavimo, suvaržė atsakovės teisę į teisingą procesą. Tokia atsakovės pozicija nelaikytina pagrįsta.  

71.       Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 46 punktas).

72.       Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 49 punktas).

73.       Pirmosios instancijos atsakovės prašymų dėl namo gyventojų, specialistų apklausos netenkino motyvuodamas tuo, kad šių asmenų apklausa nėra tikslinga, šie asmenys negalėtų nurodyti naujų aplinkybių, byloje yra pakankamai šalių pateiktų įrodymų dėl ginčo esmės, be to, šių asmenų apklausa nepagrįstai užvilkintų ir taip jau užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo pobūdį, byloje įrodinėtinas aplinkybes, atsakovės argumentus, teismo motyvus, kurių pagrindu atsakovės prašymas dėl minėtų asmenų apklausos buvo atmestas, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti.

74.       Pažymėtina tai, kad nors šalys turi įstatymo joms garantuojamą procesinę teisę, kartu ir pareigą, įrodinėti jų argumentus patvirtinančius ir (ar) kitos šalies poziciją paneigiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), nepaisant to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir tęstis neapibrėžtą laiką, tenkinant kiekvieną šalies pateiktą prašymą, neįvertinus tokio prašymo tikslingumo ir būtinumo. Šioje byloje ginčas kilo dėl pastato, kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai, bendrojo naudojimo objektų kokybės, t. y. defektų buvimo fakto ir jiems pašalinti būtinų išlaidų. Šalys, siekdamos įrodyti ir (ar) paneigti tam tikras ginčo aplinkybes, pasitelkė asmenis, turinčius specialių žinių, kurie įvertino pastato būklę, galimus jo defektus ir pateikė dėl to išvadas, kurias teismas skundžiamame sprendime įvertino.

75.       Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl jos netenkinto prašymo dėl specialistų apklausos pobūdis leidžia spręsti, jog šiuos argumentus atsakovė iš esmės pareiškė tik todėl, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų dėl defektų ir jų masto (specialistų pateiktų aktų, išvadų) vertinimu, nulėmusiu atsakovei nepalankų teismo sprendimą. Visgi atsakovė apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokias papildomas aplinkybes specialistai būtų galėję paaiškinti, kurios nėra užfiksuotos jų parengtuose ir į bylą pateiktuose dokumentuose. Atsakovės abstraktūs apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai neteikia pagrindo kitaip vertinti liudytojų apklausos poreikio ir galimybių negu tą padarė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl liudytojų apklausos, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus ar apribojo atsakovės galimybę įrodyti savo teiginius.

76.       Šioje byloje ginčas kilo dėl aspektų, susijusių su pastato defektais, kuriems įvertinti reikalingos specialios žinios. Byloje duomenų, kad tokiomis žiniomis disponuotų ginčo namo gyventojai ir galėtų duoti paaiškinimus apie papildomas bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms įrodinėti byloje nepakako kitų įrodymų (tarp jų – ir specialistų išvadų), nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad namo gyventojų apklausa šioje byloje ne tik nebuvo tikslinga, tačiau ir nesuderinama su proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). 

77.       Remiantis CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 88 punktas).

78.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė anksčiau nurodytą nuostatą, kadangi skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl jos įrodymai yra atmetami, tačiau šio savo teiginio plačiau nedetalizuoja (CPK 178 straipsnis). Atsakovei nenurodžius, kokius konkrečius jos pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas galimai neįvertino ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovės deklaratyvių ir niekuo nepagrįstų teiginių pagrindu konstatuoti esant aptariamą proceso teisės normos pažeidimą. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netgi aplinkybė, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 74 punktas).

79.       Atsakovė apeliacinime skunde dėsto argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu dėl konkrečių pastato defektų, be kita ko, šiame konstekste apeliuodama ir į tai, kad skundžiamas sprendimas yra siurprizinis. Atsižvelgiant į tai, kad šie argumentai yra glaudžiai susiję su ginčo esme ir turi įtakos ieškovų materialių reikalavimų pagrįstumui, dėl jų kompleksiškai pasisakytina toliau, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą konkrečių defektų atžvilgiu.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti statinio defektų šalinimo išlaidas pagrįstumo

80.       Byloje kilo ginčas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, kurie, 2018–2021 metų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu priklauso ieškovams, kokybės.

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto šalių santykių teisinio kvalifikavimo; šalių statuso (ieškovai laikytini pirkėjais, vartotojais; atsakovė – verslininkė, statinio vystytoja ir pardavėja) ir joms tenkančių pareigų, be kita ko, atsakovei, kaip ir rangovei, tenkančios pareigos garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu; ieškovų, kaip pirkėjų, pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo, numatyto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte – teisės reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (atsakovė nesutikimo su tuo argumentus reiškė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme); teismo šalims paskirstytos įrodinėjimo naštos – ieškovų pareigos įrodyti tik statinio defektų trūkumų faktą ir atsakovės pareigos įrodyti, kad dėl nustatytų defektų ji nėra atsakinga, t. y. įrodyti atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (normalų objekto nusidėvėjimą, netinkamą objekto naudojimą, trečiųjų asmenų kaltę, kt.) (CK 6.327 straipsnio 1 dalis; 6.333 straipsnio 3 dalis; 6.697 straipsnio 1, 3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

82.       Todėl, atsižvelgdama į tai ir pritardama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisiniam vertinimui, teisėjų kolegija plačiau dėl anksčiau nurodytų aspektų šioje nutartyje nepasisako, o toliau vertina tik šalių argumentus dėl ginčo pastato defektų buvimo fakto ir išlaidų, reikalingų šiems defektams pašalinti, atlyginimo pagrįstumo. 

83.       Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai tik pastebi, kad atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ginčo esmės, netinkamai interpretuoja teismo skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus, kilusio ginčo pobūdį ir dėl to daro nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, kad šios bylos esmė yra defektų buvimas ar nebuvimas, o ne statinio defektams pašalinti būtinų išlaidų atlyginimas, nepagrįstai supriešina byloje ieškovų pareikštu ieškiniu siekiamą materialųjį teisinį rezultatą (lėšų, būtinų pastato defektams pašalinti, priteisimą) su šiam rezultatui pasiekti byloje būtinomis įrodyti reikšmingomis aplinkybėmis, tarp jų ir pastato defektų egzistavimo faktą. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma būtent ir tyrė bei vertino aplinkybes ir įrodymus, susijusius su statinio defektais, ir tik po to sprendė, ar nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovų ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ir jei taip, kokioje apimtyje. Todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo netinkamai identifikuotos ginčo esmės atmestini kaip nepagrįsti.

-       dėl pastato fasado defektų

84.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl pastato fasado defektų buvimo. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktas nuotraukas, nesiekė pašalinti prieštaravimų tarp byloje esančių šalių įrodymų, be to, iš sprendimo nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nusprendė, jog šių defektų mastas yra teisingas. Atsakovės teigimu, ji atliko specialisto S. M. išvadoje nurodytus reikalingus atlikti namo fasado darbus, naudotų medžiagų kiekiai ir kita dokumentacija ieškovams buvo pateikta. Atsižvelgdama į tai, laiko, kad teismas pažeidė rungtyniškumo principą, sprendimas turi siurprizinio sprendimo apraiškų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

85.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 63 punktas).

86.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Respublikos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

87.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas).

88.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-378/2024, 40 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin išsamiai ištyrė ir įvertino visus nagrinėjamam klausimui aktualius įrodymus (tiek ieškovų, tiek atsakovės), ir motyvuotai pagrindė, kuo remdamasis nusprendžia, jog ieškovai įrodė pastato defektų buvimo faktą, taip pat jų mastą. Teismas, darydamas išvadas, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų rašytiniais įrodymais – UAB „Velma“ 2021 m. balandžio 27 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu su nuotraukomis, antstolio 2022 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su nuotraukomis, UAB „Turtasta“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros ir defektų įvertinimo aktu su nuotraukomis, UAB „Turtasta“ 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvada, UAB „Velma“ 2023 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu su nuotraukomis, specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvada su nuotraukomis, be kita ko, įvertino tiek ieškovų 2024 m. kovo 26 d. pateiktas nuotraukas, tiek atsakovės pateiktus 2023 m. gegužės 2 d. konsultacinę išvadą, 2023 m. lapkričio 13 d. atliktų darbų sąrašą, 2024 m. kovo 22 d. statinio apžiūros metu padarytas nuotraukas.

90.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pateiktos 2024 m. kovo 22 d. apžiūros metu padarytos statinio nuotraukos nėra informatyvios, kadangi jos darytos iš toli, todėl neleidžia įvertinti fasado defektų (ne)buvimo fakto. Ir priešingai, 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto K. S. išvadoje esančios nuotraukos, be to, ieškovų 2024 m. kovo 26 d. pateiktos nuotraukos, kartu su kitais jau anksčiau paminėtais įrodymais, akivaizdžiai patvirtina šių defektų buvimo faktą – išorinių sienų įtrūkimus ir fasado spalvos nevienodumą.

91.       Nors atsakovė teigia, kad teismas, įvertinęs tai, jog jos pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, tačiau nesudaręs atsakovei galimybės pateikti kitas nuotraukas, pažeidė rungtyniškumo principą, su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Minėta, kad, remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese, juolab rūpintis tuo, kad šalis neabejotinai įrodytų jai reikšmingas aplinkybes. Tokia pareiga tenka būtent šalims, o ne teismui. Be to, atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos įrodinėjimo procese.

92.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti atsakovei pateikti naujus įrodymus (nuotraukas), kuriais ji galėtų įrodinėti (įrodyti) savo argumentų pagrįstumą. Būtent šalys pasirenka tai, kokiu būdu ir priemonėmis jos įrodinės bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau ir su tuo susijusių pasekmių rizika tenka joms pačioms. Vien tai, kad atsakovės netenkina teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, nėra pagrindas spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024). 

93.       Dar daugiau, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teismo priimtas sprendimas gali būti laikomas siurpriziniu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas). Šiuo gi atveju teismas skundžiamą sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, atlikęs visų jų, taigi ir atsakovės pateiktų įrodymų (nuotraukų), teisinį vertinimą. Teismo motyvai dėl byloje esančių, o ne šalims nežinomų, naujų įrodymų, negali būti laikomi siurpriziniais, kaip tas suprantama teismų praktikoje. Todėl atsakovės teiginiai dėl siurprizinio teismo sprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

94.       Nors atsakovė teigia, kad ji atliko specialisto S. M. konsultacinėje išvadoje nurodytus reikalingus atlikti pastato fasado darbus, tačiau su tuo nesutiktina. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad specialisto S. M. konsultacinė išvada buvo parengta 2023 m. gegužės 2 d., o byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė po to ne kartą šalino defektus (2023 m. vasarą, rudenį). Todėl įvertinus tai, kad situacija po minėtos specialisto išvados keitėsi ir neliko status quo, atsakovei vis atliekant papildomus darbus, o į bylą pateikti vėlesni faktinę situaciją apibūdinantys įrodymai pagrindžia, jog ne visi defektai buvo pašalinti ar buvo pašalinti netinkamai, atsakovės argumentai dėl defektų pašalinimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės teiginiai, kad ji 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė ieškovams atliktų darbų sąrašą, panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir savaime neįrodo to, jog defektai iš tiesų buvo pašalinti ir (ar) to, kad jie pašalinti tinkamai (nepadarant naujų defektų ar nepadidinant jau esamų masto).

95.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad 2024 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose (10 punktas) pati atsakovė iš esmės pripažįsta, jog egzistuoja spalviniai fasado skirtumai, paaiškina jų atsiradimo priežastį, tačiau teigia, kad senojo ir naujojo dažų sluoksnių spalvos susivienodins klimatui veikiant fasadą. Visgi nurodyta aplinkybė – tai, kad fasado spalva ateityje galimai susilygins, ne tik nėra pagrįsta įrodymais (net nėra aišku, ar tokia aplinkybė apskritai įvyks), tačiau ir niekaip nepaneigia anksčiau nustatyto fasado defektų buvimo fakto, priešingai, jį tik patvirtina.

96.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovai įrodė tiek fasado defektų faktą, tiek jų mastą ir išlaidų šiems defektams pašalinti dydį (toje apimtyje, kurioje teismas jas pripažino pagrįstomis). Atsakovė, siekdama įrodyti priešingai, turėjo pateikti tą pagrindžiančius objektyvius įrodymus, tačiau to nepadarė, o iš esmės apsiribojo tik subjektyviu įsitikinimu, kad fasado defektai yra pašalinti (CPK 178 straipsnis).

-       dėl pastato fasado klinkerio defektų

97.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog balkšvos dėmės klinkeryje yra defektas. Atsakovė pažymi, kad ji neįsipareigojo periodiškai valyti bendrosios įgijėjų nuosavybės, jog tai yra pačių ieškovų atliktini statinio priežiūros darbai. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

98.       Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė neginčija fakto, jog balkšvos dėmės (apnašos) ant klinkerio plytelių egzistuoja, tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai (pavyzdžiui, pastato fasado nuotraukos), kaip ir to, kad šios dėmės atsirado statinio garantiniu terminu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvada leidžia spręsti, jog balkšvų dėmių klinkeryje atsiradimas yra nulemtas netinkamo (neprisilaikant gamintojo rekomendacijų) klinkerio plytelių klijavimo ir siūlių užtrynimo. Tačiau atsakovė dėl to apeliaciniame skunde nepasisako, nepateikia argumentų ir (ar) įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų įvertinus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir minėtą specialisto išvadą, pagrįstumu, t. y. nepaneigia to, kad nurodytų defektų nėra ir (ar) kad ji dėl jų atsiradimo nėra atsakinga (CPK 178 straipsnis).  

99.       Specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvadoje nurodyta, kad šioms dėmėms pašalinti yra būtina jas valyti, plauti specialiu skysčiu, siūles impregnuoti; remiantis 2024 m. vasario 27 d. lokaline sąmata, šių defektų pašalinimo išlaidos sudaro 1 101,48 Eur. Šiuo gi atveju atsakovei atlikus statybos darbus, kurių pasekmė – dėmių (apnašų) klinkeryje atsiradimas, būtent ji ir turi pareigą pasirūpinti jų pašalinimu, t. y. atsakovė turi organizuoti šių darbų atlikimą ir jai turi tekti su tuo susijusios išlaidos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad defektai, atsiradę statinio garantiniu terminu patenka į atsakovės atsakomybės ribas, taigi ir jų pašalinimas yra atsakovės – statinio vystytojos ir pardavėjos (verslininkės), o ne ieškovų – pirkėjų (vartotojų), pareiga. Atsakovė, deklaratyviai teigdama, kad balkšvos dėmės (apnašos) ant klinkerio plytelių yra ne statinio kokybės trūkumas, o netinkamas statinio priežiūros rezultatas, nepagrįstai tokiu būdu siekia perkelti ieškovams ne tik šių trūkumų pašalinimo darbus, tačiau ir dėl to patirtinas išlaidas.

100.       Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė atsakinga už atsiradusius fasado klinkerio defektus ir dėl to priteisė ieškovams iš atsakovės šių defektų šalinimo išlaidas (CPK 185 straipsnis).

-       dėl stogo defektų

101.       Atsakovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl stogo defektų, vėlgi kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą jos 2024 m. kovo 22 d. padarytų nuotraukų vertinimą. Be to, pažymi, kad nors ieškinio suma ir buvo sumažinta, nėra aišku, kuri stogo dalis yra su defektais. Pastaroji aplinkybė, atsakovės teigimu, užkirto kelią jai pateikti konstruktyvius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus. Su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo.  

102.       Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau išdėstė motyvus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės pateiktų nuotraukų vertinimo (šios nutarties 90–92 punktai), pritarė teismo argumentams, kad atsakovės pateiktose nuotraukose objektų vaizdai (galimos defektų vietos) matosi iš pakankamai toli, todėl jos nėra informatyvios ir neleidžia įsitikinti atsakovės įrodinėjama aplinkybe, jog defektų nėra. Todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiuo aspektu pakartotinai nebepasisako.

103.       Nagrinėjamu atveju likusiems defektams, kurie nebuvo pašalinti iki 2023 m. lapkričio 29 d. (remiantis specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvada), pašalinti būtinos išlaidos yra nurodytos 2024 m. vasario 27 d. lokalinėje sąmatoje. Šios sąmatos skiltyje ,,stogo remontas“ yra aiškiai nurodyta, kokie darbai papildomai turi būti atliekami (trys stogo remonto darbų grupės) ir kokios dėl to patirtinos išlaidos (523,38 Eur). Pažymėtina tai, kad paaiškinime prie 2024 m. vasario 27 d. lokalinės sąmatos taip pat nurodyta, kokiems specialisto 2023 m. lapkričio 29 d. išvadoje nustatytiems defektams būtina atlikti stogo remonto darbus, be kita ko, ir kokioje apimtyje nustatyti stogo – bituminės dangos defektai – 12 kv. m iš 290 kv. m (viso stogo ploto)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendra 2024 m. vasario 27 d. lokalinės sąmatos vertė yra 39 252,40 Eur, t. y. būtent tokia, kokia yra sumažinta ieškovų ieškinio reikalavimo suma.

104.       Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo aišku dėl kokių stogo defektų ir kokioje apimtyje ieškovai prašė priteisti jų šalinimo išlaidas ir juolab kad ši aplinkybė neva jai užkirto kelią apeliaciniame skunde pateikti nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus. Tokią atsakovės nepagrįstą, ir, manytina, tik gynybos tikslais, dėstomą poziciją paneigia ne tik pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai dėl stogo defektų ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų, tačiau ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (jų turinys), kurie atsakovei – bylos šaliai, neabejotinai buvo žinomi (turėjo būti žinomi).

-       dėl pagrindinio įėjimo aikštelės defektų

105.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jos pateiktų įrodymų, susijusių su pagrindinio įėjimo aikštelės defektais. Atsakovės vertinimu, pats priešingo nuolydžio faktas nesudaro pagrindo konstatuoti defektą, apie tai savo išvadoje nurodė specialistas S. M. Pažymi, kad ieškovai nematavo susikaupusio vandens lygio praėjus dviem valandoms po lietaus, o iš įrodymų visumos darytina išvada, jog ši pastato dalis negali būti laikoma su defektais. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

106.       Priešingai nei teigia atsakovė, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad egzistuoja pagrindinio įėjimo aikštelės defektai (CPK 185 straipsnis). Tą, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – specialisto K. S. 2023 m. lapkričio 29 d. išvadą su nuotraukomis, paaiškinimus prie 2024 m. vasario 27 d. lokalinės sąmatos, netinkamo nuolydžio pagrindimui atliktą ir pateiktą terasos nuolydžio kontrolinį–geodezinį planą, S. M. 2023 m. gegužės 2 d. konsultacinę išvadą, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismas nustatė, kad pagrindinio įėjimo aikštelės (lauke) remontas reikalingas dėl esamo netinkamo eksploatuojamojo stogo priešpriešinio nuolydžio; remonto darbų tikslas – suformuoti nuolydį nuo eksploatuojamojo stogo (t. y. įėjimo į laiptinę aikštelė) vandeniui nutekėti. Atsakovės apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pagrindinio įėjimo aikštelės defektų buvimo (CPK 178 straipsnis).

107.       Be to, kaip pagrįstai pastebi ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl atsakovės pateikto įrodymo – S. M. konsultacinės išvados, kurioje be kita ko, buvo konstatuota atsakovei nepalanki ir jos poziciją dėl aptariamo defekto nebuvimo paneigianti aplinkybė, o, būtent tai, kad gulsčiuku nustatyta, jog vienoje vietoje yra nedidelis atvirkštinis nuolydis. Atsakovė apeliaciniame skunde šią nustatytą ir teismo įvertintą aplinkybę ignoruoja ir dėl jos nepasisako, o tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais bando įteigti, kad minėtas defektas neegzistuoja (CPK 178 straipsnis). Visgi tokia atsakovės deklaratyvi pozicija teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir spręsti, kad pagrindinio įėjimo aikštelės defektai neegzistuoja ir dėl to ieškovams iš atsakovų jų pašalinimui būtinos išlaidos teismo sprendimu priteistos nepagrįstai.

-       dėl laiptinių defektų (sklindančio garso neatitikties akustinei klasei)

108.       Atsakovės teigimu, laiptinių defektų nėra, kadangi ji po S. M. konsultacinės išvados pateikimo ginčo pastate įrengė triukšmą slopinančias dangas, t. y. akustines lubas taip, kaip numatyta namo projekte, ir ji, kaip statinio vystytoja (o ne projektuotoja), nėra atsakinga dėl to, kad ieškovams šis sprendinys nėra tinkamas. Teisėjų kolegija tokiai atsakovės pozicijai nepritaria.

109.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje laiptinės defektu laikytinas pastato neatitikimas garso klasei C. Byloje nekilo ginčo, kad pastatas šio reikalavimo neatitinka. Tą iš esmės patvirtina tiek ieškovų į bylą pateikta UAB „Akustinių tyrimo centro“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. pastato garso klasės atitikties ataskaita, tiek vėliau (taigi ir po atsakovės pateiktos specialisto S. M. konsultacinės išvados) ieškovų pateiktas UAB „SDG“ 2023 m. spalio 24 d. pastatų akustinio triukšmo parametrų tyrimo protokolas, pagrindžiantis, kad nustatytas defektas nebuvo pašalintas.

110.       Pabrėžtina, kad nors atsakovė siekia paneigti savo atsakomybę dėl aptariamo defekto, tačiau tą ji daro tik remdamasi argumentu, jog ji įrengė akustines lubas pagal namo projektą. Visgi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtent atsakovei, kaip statinio vystytojai, teko pareiga užtikrinti (ir tą padaryti ne formaliai) statinio techninius parametrus jų atitikimą statinio projektui ir normatyviniams statybos reikalavimams, ir parduoti ieškovams tinkamos kokybės daiktą, o būtent statinį, kuris atitiktų nustatytą garso klasę.

111.       Aplinkybė, kad atsakovė minėtą trūkumą siekė pašalinti įrengdama akustines lubas, savaime nereiškia, jog nustatytas defektas dėl garso klasės atitikties buvo pašalintas, t. y. atitinkamo būdo defektui šalinti pasirinkimas (akustinių lubų įrengimas) savaime nelemia šio defekto (statinio neatitikimo garso klasei C) pašalinimo. Kita vertus, 2023 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas su nuotraukomis patvirtina, kad akustinės lubos nebuvo įrengtos kokybiškai, šiame akte konstatuota, jog akustinių lubų kraštai nelygūs, vienoje vietoje dalis krašto išlūžusi.

112.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors atsakovė ir siekė pašalinti aptariamą defektą, visgi byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog pastato atitikties garso klasei C atsakovei visgi pasiekti nepavyko. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs šį defektą, pagrįstai ieškovams iš atsakovės, kaip statinio vystytojos ir pardavėjos, atsakingos už statinio kokybės trūkumus garantiniu terminu, priteisė jam pašalinti būtinas išlaidas, kurių dydžio atsakovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

113.       Pirmosios instancijos teismas, ieškovų ieškinį patenkinęs iš dalies, priteisė ieškovams (šią sumą sumokant ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės 16 658,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovams priteista bylinėjimosi išlaidų suma, gauta sudengus abiems šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistas bylinėjimosi išlaidas: ieškovei – 18 050,18 Eur (90 proc.), atsakovei – 1 391,75 Eur (10 proc.). 

114.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs to, jog ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė ir sumažino ieškinio reikalavimo sumą, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

115.       Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo (jo dalies) atsisakymo, reikalavimų sumažinimo priežastys, t. y. ar tas buvo padaryta dėl svarbių priežasčių, ar nenurodant priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

116.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).

117.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovai šioje byloje sumažino ieškinio dalyko apimtį nuo 61 226,40 Eur iki 39 252,40 Eur iš esmės buvo nulemta tik to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pašalino dalį pastato defektų, dėl kurių tarp šalių buvo kilęs ginčas. Atitinkamai, pasikeitus defektų apimčiai ir likusiems defektams pašalinti reikalingų išlaidų dydžiui, ieškovams ir kilo poreikis sumažinti ieškinio reikalavimą. Tačiau ši aplinkybė, kuriai, be kita ko, prielaidas atsirasti sudarė pati atsakovė (bylos nagrinėjimo metu šalindama pastato trūkumus), nenustačius ieškovų netinkamo procesinio elgesio, nėra pagrindas mažinti ieškovams iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.

118.       Pagrindo pakeisti pirmosios instancijos atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nesudaro ir tai, kad atsakovė atsisakė dviejų ieškinio reikalavimų. Šioje byloje ieškovė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti statybos techninius dokumentus atsisakė tik todėl, jog atsakovė šį reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą atsisakymą nulėmė objektyvi aplinkybė – įstatyme numatyto termino jam įvykdyti suėjimas. Nors atsakovė nurodo, kad ji niekada neneigė savo pareigos vykdyti garantinius įsipareigojimus, tačiau bylos eiga, atsakovės pasirinktas veikimo būdas defektus iš esmės šalinti tik ieškovams kreipusis į teismą, taip pat atsakovės pozicija, nepripažįstant dalies defektų, tokio atsakovės teiginio nepatvirtina. Dėl šios priežasties, nenustačius, kad ieškovai būtų piktnaudžiavę teise į teisminę gynybą ir (ar) netinkamai įgyvendinę jiems įstatymo suteiktas procesines teises (to nepagrindė ir atsakovė), spręstina, kad pagrindo snumažinti ieškovams iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra.  

119.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir, įvertinęs visumą aplinkybių, lėmusių ieškovų dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, ieškinio reikalavimo sumažinimą, be kita ko, patenkintas ir atmestas ieškinio reikalavimų dalis, tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

120.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialiąsias teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

121.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

122.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

123.       Ieškovai pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1 815 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas prašo priteisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

124.       Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.

125.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtos 1 815 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovams (ieškovų prašymu – ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJŲ ENERGIJA“, juridinio asmens kodas 300870666, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                          Giedrė Čėsnienė

             Vilija Mikuckienė

             Aldona Tilindienė