Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-626/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27193-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.5.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,

nuteistajam S. A. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

nuteisto juridinio asmens UAB „I.“ atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

civilinio ieškovo UAB ,,K.“ įgaliotiems atstovams advokatui Remigijui Volikui ir direktoriui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir UAB „I.“ atstovo advokato Valentino Baltrūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai).

UAB „I.“, į. k. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas juridinio asmens UAB „I.“ likvidavimas.

Juridinis asmuo UAB „I.“ įpareigotas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus UAB „I.“ padalinius.

Solidariai iš kaltinamųjų UAB „I.“ ir S. A. civiliniam ieškovui UAB „K.“ priteista 6 400 Eur dydžio proceso išlaidos.

UAB „K.“ patikslintas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. A. nuteistas už tai, kad apgaule UAB ,,I.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, nuo 2017-01-06 būdamas UAB ,,I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent UAB ,,K.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (4500/9000 dalys 0.900 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, statomą pastatą (korpusas – A) ir žinodamas, kad UAB ,,I.“ yra tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių, pažymėtų žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo brėžinyje indeksais: E2/610, F2/590, G2/605 ir H2/455 nuomininkas, veikiantis 2015-10-26 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių, pažymėtų žemės sklypo plane indeksais: E2/610, F2/590, G2/605 ir H2/455) savininku – Kredito unija ,,M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), taip pat žinodamas, kad UAB ,,I.“ neturi jokių teisių į UAB ,,K.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, statomą pastatą (korpusas – A) bei žinodamas, kad neturi teisės naudotis UAB ,,K.“ priklausančiomis žemės sklypo dalimis, nebūdamas pastato (korpusas – A) statybos darbų užsakovu ir neturėdamas jokių rangos ar vystymo sutarčių dėl nurodomo pastato statybos bei visiškai neinvestavęs į šio pastato statybą, 2017-08-30 Valstybės įmonės Registrų centrui pateikė prašymą su priedais įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – butus (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame melagingai nurodė, kad UAB „I.“ yra formuojamų naujų nekilnojamųjų daiktų – nurodytų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas ir aiškiai suprasdamas, kad nekilnojamieji daiktai laikomi baigtais formuoti, kai yra nustatyti jų kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamuosius daiktus suformuoti, t. y. nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, turėdamas tikslą, nesant teisėto pagrindo, apgaule, įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (nes tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai), suklaidino Valstybės įmonės Registrų centro darbuotojus, kurie suklydimo įtakoje, nesant teisėto pagrindo, 2017-09-07 priėmė sprendimą įregistruoti nuosavybės teisę į UAB ,,I.“ žinomai nepriklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (korpuse - A), tokiu būdu apgaule, UAB ,,I.“ naudai įgijo didelės vertės UAB ,,K.“ priklausantį turtą, kurio vertė 1 849 818,58 Eur. Šiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2.       Uždaroji akcinė bendrovė „I.“, kurio vardu ir naudai, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė S. A. t. y. nuo 2017-01-06 būdamas UAB ,,I.“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – UAB ,,K.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (4500/9000 dalys 0.900 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, statomą pastatą (korpusas – A) ir žinodamas, kad UAB ,,I.“ yra tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių, pažymėtų žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo brėžinyje indeksais: E2/610, F2/590, G2/605 ir H2/455 nuomininkas, veikiantis 2015-10-26 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių, pažymėtų žemės sklypo plane indeksais: E2/610, F2/590, G2/605 ir H2/455) savininku – Kredito unija ,,M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), taip pat žinodamas, kad UAB ,,I.“ neturi jokių teisių į UAB ,,K.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, statomą pastatą (korpusas – A) bei žinodamas, kad neturi teisės naudotis UAB ,,K.“ priklausančiomis žemės sklypo dalimis, nebūdamas pastato (korpusas – A) statybos darbų užsakovu ir neturėdamas jokių rangos ar vystymo sutarčių dėl nurodomo pastato statybos bei visiškai neinvestavęs į šio pastato statybą, 2017-08-30 Valstybės įmonės Registrų centrui pateikė prašymą su priedais įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – butus (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame melagingai nurodė, kad UAB „I.“ yra formuojamų naujų nekilnojamųjų daiktų – nurodytų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas ir aiškiai suprasdamas, kad nekilnojamieji daiktai laikomi baigtais formuoti, kai yra nustatyti jų kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamuosius daiktus suformuoti, t. y. nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, turėdamas tikslą, nesant teisėto pagrindo, apgaule, įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (nes tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai), suklaidino Valstybės įmonės Registrų centro darbuotojus, kurie suklydimo įtakoje, nesant teisėto pagrindo, 2017-09-07 priėmė sprendimą įregistruoti nuosavybės teisę į UAB ,,I.“ žinomai nepriklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (korpuse - A), tokiu būdu apgaule, UAB ,,I.“ naudai įgijo didelės vertės UAB ,,K.“ priklausantį turtą, kurio vertė 1 849 818,58 Eur. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB ,,I.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistojo S. A. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, peržengė kaltinimo ribas ir dirbtinai kriminalizavo civilinius ir administracinius santykius ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis prielaidomis. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1.       Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

3.2.        Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas S. A., ignoravo esminę aplinkybę – faktą, kad nuosavybės teisės klausimas dėl nuosprendyje minimo turto šiuo metu sprendžiamas civiline tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos numeris (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad dėl to, kam nuosavybės teise priklauso nuosprendyje nurodyti butai vyksta civilinis ginčas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatydamas, kad butai yra UAB „K.“ nuosavybė, iš esmės išsprendė nagrinėjamą civilinę bylą.

3.3.       Nurodo, kad teismas ignoravo tiek Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas panaikino Registrų centro sprendimą, kuriuo nuosprendyje nurodytas turtas buvo įregistruotas UAB „K.“ vardu, tiek ir 2019 m. kovo 7 d. priimtą LVAT nutartį, kuria atmestas UAB „K.“ skundas dėl VĮ „Registrų centras“ sprendimo atsisakyti įregistruoti nebaigtą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

3.4.       Taip pat nurodo, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2020 m. balandžio 1 d. LVAT priimta nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) sprendimas, kuriuo UAB „K.“ išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, buvo pažymėta kaip negaliojanti.

3.5.        Pažymi, kad pagrindinis sukčiavimo požymis yra apgaulė, kuri turi būti esminė, tai yra lemti asmens apsisprendimą dėl sutarties sudarymo. Pabrėžia, kad remiantis teismų praktika, suklaidinama turi būti siekiant pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

3.6.        Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad S. A. nuslėpė nuo nuosprendyje nurodytų institucijų 2012 m. kovo 23 d. bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo. Pažymi, kad to objektyviai neįmanoma padaryti, nes šis susitarimas yra įregistruotas viešame registre, todėl yra išviešintas ir visoms institucijoms matomas.

3.7.        Pažymi, jog teismas pažeidė BPK 255-256 straipsnio reikalavimus, nes išėjo už kaltinimo ribų ir nepagrįstai suvaržė nuteistojo teisę į gynybą. Nurodo, kad teismas pagrindė kaltę trimis sutartimis, kurių panaudojimu sukčiaujant S. A. ir UAB „I.“ net nebuvo kaltinami. Taip pat teismas grindė kaltę 2012 m. vasario 22 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. susitarimais tarp statytojų, nors nei šių susitarimų klastojimu, nei jų pateikimu valstybinėms institucijoms S. A. kaltinamas nebuvo.

3.8.        Skunde nurodo, kad nepagrįstas ir teismo teiginys dėl 2012 m. vasario 22 d. susitarimo pateikimo institucijoms, nes statybos leidimas išduotas 2015 m. gruodžio 3 d., o pažyma apie statinio statybą be nukrypimų - 2016 m. gruodžio 29 d., tačiau nuteistasis UAB „I.“ direktoriumi tapo tik 2017 m. sausio 6 d. Be to, pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad nuteistasis pateikė bent vienai institucijai ar kam nors nurodė pateikti 2012 m. vasario 22 d. bendrasavininkų susitarimą. Pabrėžia, kad apskritai nėra duomenų, jog jis iš viso matė ar būtų žinojęs apie šį susitarimą.

3.9.        Apeliantas nurodo, kad Registrų centro baudžiamojoje byloje surinktuose dokumentuose, teiktuose įvairiuose procesuose buvo tvirtinama, kad nuosavybės teisės į kaltinamajame akte nurodytą turtą buvo įregistruotos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tą patvirtina ir institucijų atstovų parodymai. Antai, savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja R. M. nurodė, kad statybos leidimas UAB „I.“ 2015-12-03 išduotas kaip statytojui atitinkančiam visus reikalavimus. To paties departamento dokumentų skyriaus vedėja A. P. paaiškino, kad 2015-12-03 leidimas buvo perregistruotas UAB „I.“ vardu, nes bankrutavus UAB „In.“, šios bendrovės bankroto administratoriumi buvo paskirta kredito unija „M.“, kuri sutiko, kad statytojo teises perimtų UAB „I.“. Tuo tarpu, UAB „K.“ pirko žemės sklypą, neturėdama statytojo teisių, todėl jai statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas.

3.10.       Pabrėžia, kad teismas padarė išvadą, jog 2012 m. vasario 22 d. susitarimą pasirašė ne M. K., tačiau neanalizavo kitų duomenų, pavyzdžiui V. K. parodymų, kuriais jis nurodė, kad jis vienintelis veikė jos vardu, turėdamas net kelis įgaliojimus. Pasak apelianto, tai galėtų reikšti, kad susitarimą galėjo pasirašyti jis, be to, šis asmuo buvo suinteresuotas tai padaryti, nes 2014 m. pradžioje, kai atsirado pirkėjas – UAB „K.“, minėtas susitarimas jam tapo nenaudingas, nes remiantis juo, būtų kompensuota žemės vertė pagal to meto rinkos kainas, o UAB „K.“ sumokėjo gerokai didesnę kainą, nei buvo rinkoje. Nurodo, kad šių aplinkybių teismas nenagrinėjo ir nevertino kartu su kitais įrodymais.

3.11.       Apeliantas pabrėžia, kad UAB „K.“ nuo pat pradžių buvo ne statytojas, o rangovas. Nurodo, kad 2012 m. gegužės 31 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal parengtą projektą. Iš pradžių jis buvo išduotas UAB „E.“ vardu, vėliau remiantis A. D., A. D., M. K. ir UAB „E.“ prašymu ir bendru susitarimu jis buvo perregistruotas UAB „In.“, o vėliau - UAB „I.“ vardu.

3.12.       Pažymi, kad 2013 m. birželio 17 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis pagal kurią UAB „K.“ atliks vandentiekio, vėdinimo, vidaus ir lietaus nuotekų įrengimo darbus name esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013 m. liepos 31 d. buvo sudaryta dar viena sutartis, kuria UAB „K.“ įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodo, kad už abiejuose korpusuose atliktus darbus buvo susitarta atsiskaityti perleidžiant dalį butų.

3.13.       Apelianto teigimu, tai, kad korpuso A statybą UAB „K.“ atliko kaip rangovas, pagrindžia statybos darbų žurnalai, kuriuose pačios UAB „K.“ įrašyta, kad statytojas yra UAB „In.“, o rangovas - UAB „K.“. Kad UAB „K.“ yra rangovas, patvirtina ir patikros gautos iš kredito unijos „M.“. Apeliantas pabrėžia, kad minėtos patikros patvirtina, kad A korpusas pradėtas statyti dar anksčiau, nei UAB „K.“ įsigijo žemės sklypo dalį ir įrodo, kad UAB „K.“ direktorius K. B. davė melagingus parodymus apie A korpuso statybos pradžią.

3.14.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. liepos 10 d. UAB „In.“ buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų, kurioje patvirtinta, kad statytojo UAB „In.“ statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statomas be nukrypimų. Ši pažyma yra galiojanti. Be to, pats UAB „K.“ 2015 m. gruodžio 9 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nuo 2013 m. liepos 31 iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio vykdė statybos darbus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pats UAB „K.“ direktorius K. B. pripažino, kad vykdė statybos darbus kaip rangovas UAB „In.“ užsakymu, net ir po to, kai UAB „K.“ įsigijo žemės sklypo dalį 2014 m. kovo 4 d.

3.15.       Nurodo, kad UAB „K.“ 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą jos vardu, ir nors UAB „In.“ akcininkės sutikimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Inf.“ pažymėtas kaip negaliojantis, nes pasibaigęs terminas, tačiau UAB „K.“ pateikus negaliojantį statybos leidimą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamojo namo A korpusą. Pažymi, kad ši registracija ir nuosavybės teisės buvo panaikinta LVAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad kadastre įregistruotas vienintelis leidimas statyti įmonei UAB „In.“. Pasak apelianto, šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, o tai suponuoja, kad UAB „K.“ negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype.

3.16.       Nurodo, kad 2016 m. balandžio 28 d. UAB „In.“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau dar iki jos iškėlimo 2015-10-26 tarp kredito unijos „M.“ ir UAB „I.“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai veikti, siekiant pabaigti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir priduoti jį valstybinei komisijai, o 2015-10-28 sutartimi kredito unija išnuomavo dalį žemės sklypo UAB „I.“.

3.17.       Taip pat pabrėžia, kad 2015-10-29 dar iki bankroto bylos iškėlimo, sudarytas susitarimas pagal kurį UAB „In.“ visas projekto autorines teises ir patį projektą, kuris priklausė In. nuosavybės teise, maksimalia apimtimi perleido UAB „I.“.

3.18.       Pažymi, kad K. B., 2014 m kovo 4 d. pirkdamas žemės sklypo dalį, puikiai suvokė, kad įsigydamas žemės dalį, jokių statytojo teisių neįgijo, nes tam, remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, būtinas ir statybos leidimas. Nurodo, kad šį teiginį patvirtina ir byloje esantis jo paties S. A. vardu parengtas sutikimo naudotis UAB „In.“ išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) projektas.

3.19.       Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad sudarant 2014 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį joks sąžiningas pirkėjas nenumatys atsiskaitymo už įgyjamą daiktą turtu, kuris jam nepriklauso, tačiau pabrėžia, kad šios sutarties šalių negalima laikyti sąžiningomis. V. K. nurodė, kad buvo perleistas tik sklypas, tačiau kita sandorio šalis K. B. parodė, kad jeigu nebūtų projekto ir statybos leidimo, įmonė nebūtų pirkusi ir mokėjusi tokios kainos, nes projektavimas ir statybos leidimo išdavimas užtrunka ir brangiai kainuoja. Tokiu būdu UAB „K.“ pirko ne tik sklypo dalį, tačiau ir projektą, statybos leidimą, tačiau V. K. teigia jų nepardavęs. Be to, sutarties šalims buvo žinoma, kad egzistuoja statybos projektas ir jis yra vienas dviejų korpusų statybai bei turi bendras inžinerines komunikacijas.

3.20.       Pasak apelianto, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimai, teisinis pagrindimas, o taip pat įsiteisėję ir neskundžiami LVAT procesiniai sprendimai, vienareikšmiškai ir neginčijamai paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, kad UAB „K.“ turėjo statytojo teises statyti gyvenamojo namo A korpusą ir patvirtina, kad ši įmonė neturėjo nuosavybės teisių į butus ir negalėjo į juos įregistruoti nuosavybės teisių.

3.21.       Apeliantas pažymi, kad išdėstytos aplinkybės rodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas ne S. A., o UAB „K.“ ir jo vadovas K. B. klaidino institucijų pareigūnus, teikdamas suklastotus ir negaliojančius dokumentus.

3.22.       Taip pat apelianto teigimu, nuosprendį priėmusios teisėjos I. Štuopienės veiksmai organizuojant teisminį nagrinėjimą ir sprendžiant gynybos teikiamus prašymus kelia abejonių dėl jos nešališkumo. Nurodo, kad teisėja netenkino gynybos prašymų dėl naujų duomenų pateikimo, asmenų apklausos, teisminio nagrinėjimo metu uždavinėjo menamus ir aiškiai tendencingus klausimus liudytojams, kurie davė kaltinimui nepalankius parodymus (apklausos metu liudytojams R. L. ir G. S. teisėja uždavė klausimą „Ar pardavėjai elgėsi sąžiningai nuslėpdami, kad vyksta ginčas dėl butų?“, o liudytojui A. D. iš viso uždraudė dalyvauti teisiamajame posėdyje po jau pasibaigusios apklausos. Nurodo, kad teisėjos tendencingumas ir palankumas kaltinimui bei civiliniam ieškovui pastebimas ir nuosprendyje. Antai, teisėja apskaičiuodama žalos dydį rėmėsi dokumentais, dėl kurių pats civilinis ieškovas tvirtino, kad jais tik siekiama įrodyti, kad statė A korpusą, o ne įrodinėja žalos dydį. Taip pat, apeliantas pažymi, kad teisėja skyrė griežtesnę bausmę, nei prašė valstybinis kaltintojas.

4.       Apeliaciniu skundu UAB „Infostendas“ atstovas advokatas V. Baltrūnas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti UAB „I.“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra motyvuotas, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus ir atmetė kitus įrodymus. Pažymi, kad teismas neargumentavo kodėl tikėjo tik kaltinamąjį kaltinančiais ir visiškai atmetė visus teisinančius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1.        Skunde nurodoma, kad teismo nustatytas S. A. sukčiavimo elementas nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog S. A. piktnaudžiavo ir klaidino valstybės institucijas, nes tiek išduodant pirminį statybos leidimą, tiek vėliau perrašant jį kitų savininkų vardu bei prašant išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų visada buvo teikiamas 2012 m. vasario 22 d. bendrasavininkų susitarimas, tačiau niekada nebuvo teikiamas 2012 m kovo 23 d. susitarimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Pabrėžia, kad S. A. įmonės UAB ,,I.“ direktoriumi tapo žymiai vėliau, nei buvo teikiami prašymai šioms institucijoms. Be to, joks susitarimas tiek savivaldybės administracijai, tiek teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai net nebuvo pateiktas, todėl teismo teiginiai apie bendrasavininkų susitarimo teikimą įvairioms institucijoms, siekiant jas suklaidinti, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

4.2.        Apeliantas nurodo, kad remiantis A. J. parodymais, jo perduotame diskelyje yra įrašyti dokumentai, kuriuos UAB „ I.“ atstovai prašė įkelti į „Inf.“ sistemą, tačiau jis nenurodė, kad šiuos dokumentus jam davė ar prašė įkelti S. A.. Pabrėžia, kad bendrasavininkų susitarimas institucijoms nebuvo teiktas, iki šiol neaišku, nei kaip jis atsidūrė pas A. J., nei kokiems tikslams buvo reikalingas. Apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nesiaiškino, kas ir kokiu tikslu šiam asmeniui davė susitarimą, jeigu jis nebuvo pridėtas nei prie vieno prašymo.

4.3.        Skunde pabrėžiama, kad nėra įrodyta, kad S. A. apskritai būtų žinojęs apie 2012 m. vasario 22 d. susitarimo egzistavimą, todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaltinamojo naudai.

4.4.        Taip pat apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad institucijoms nebuvo teikiamas 2012 m. kovo 23 d. susitarimas dėl naudojimosi tvarkos. Pažymi, kad šis dokumentas yra registruotas VĮ Registrų centras, todėl yra išviešintas ir institucijos turėjo jį matyti ir apie jį žinoti.

4.5.        Apelianto teigimu, tiek savivaldybės tarnautoja A. P., tiek statybų inspekcijos tarnautojas D. Č. apklausų metu parodė, kad statybos leidimas bei pažyma apie statinio statybą be nukrypimų UAB „I.“ buvo išduoti teisėtai ir pagrįstai. Registrų centro atsiųstame atsakyme taip pat pažymima, kad S. A. neapgavo ir nesuklaidino VĮ Registrų centras darbuotojų, kai jie 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą įregistruoti UAB „I.“ nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A korpuse esančius butus. Apeliantas pabrėžia, kad minėti asmenys yra savo sričių specialistai, turintys reikiamas žinias ir patirtį ir jie patvirtino, kad S. A. elgėsi teisėtai ir neklaidino institucijų, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas. Nurodo, kad teisėja nepateikė įrodymų, jog ji turi specifinių žinių išsilavinimą, todėl be jokių įtikinamų argumentų paneigdama specialistų išvadas viršijo savo įgaliojimus ir buvo šališka.

4.6.        Skunde nurodoma, kad S. A. neatliko jokių valinių veiksmų įregistruojant butus. Remiantis A. D. parodymais, A. D., kaip vienintelės akcininkės įgaliotas asmuo, priėmė sprendimą įregistruoti butus. Apelianto nuomone, S. A. būdamas samdomu darbuotoju, negalėjo nevykdyti vienintelės akcininkės sprendimo.

4.7.        Taip pat pažymi, kad S. A. veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – kaltės. Nurodo, kad sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismas nevertino A. D. parodymuose nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, jog būtent jis parengė ir sukomplektavo visus dokumentus VĮ „Registrų centras“ ir bendravo su jo darbuotojais, o S. A. tik pasirašė ant jam pateiktų dokumentų į juos nesigilindamas. Anot apelianto, akivaizdu, kad formalus prašymų pasirašymas, pasitikint vienintelės akcininkės įgalioto asmens parengtų dokumentų teisingumu, nereiškia tyčios suklaidinti VĮ „Registrų centras“ darbuotojus, o jeigu suklaidinimas ir buvo, tai jis nebuvo padarytas tyčia.

4.8.        Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas. Nurodo, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas suklaidinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojus, o buvo kaltinamas tik tuo, jog suklaidino VĮ Registrų centras darbuotojus.

4.9.        Skunde kategoriškai nesutinkama su teisėjos I. Štuopienės atlikta M. K. rašysenos ekspertize. Apelianto teigimu, teisėja pati atlikdama ekspertizę, viršijo savo įgaliojimus. Pabrėžia, kad teismo išvados, jog M. K. negalėjo pasirašyti 2012 m. vasario 22 d. susitarimo, nes šis jai nenaudingas, yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, reikia vertinti susitarimo metu egzistavusias aplinkybes, o tuo metu šis susitarimas buvo labai naudingas ir visiškai atitiko paties V. K. deklaruotą interesą – parduoti sklypą, nes jis nėra statytojas.

4.10.       Nurodo, kad bendrasavininkų susitarimo egzistavimą netiesiogiai įrodo V. K. veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad nuo susitarimo pasirašymo iki 2014 metų pradžios būtų bandoma parduoti M. K. sklypo dalį. Pats V. K. nurodė, kad nusprendė tai padaryti tik tada, kai kita susitarimo šalis A. D. pasiūlė ją parduoti UAB ,,K.“. Anot apelianto, M. K. ir V. K. veiksmai, neieškant pirkėjų, kai jų deklaruojamas tikslas buvo parduoti žemės sklypo dalį, įrodo, kad jie patys laikėsi susitarimo ir tik kitai šaliai pasiūlius parduoti ją kitaip, nei nurodyta susitarime, jie sutiko nesilaikyti šio susitarimo.

4.11.       Apelianto teigimu, teismas nevertino ir netyrė labai tikėtinos aplinkybės, kad 2012 m. vasario 22 d. susitarimą už M. K. pasirašė V. K., nes iš byloje esančių įrodymų visumos, akivaizdu, kad šis asmuo veikė jos vardu. Pažymi, kad tą patvirtina ir keista jo reakcija apklausos metu teisme pamačius šį dokumentą, nes jis paneigė, kad tai M. K. parašas, tačiau pridėjo, kad „a tai kas čia tokio nusikaltimo, aš nesuprantu“. Apeliantas pažymi, kad susitarime esantis M. K. parašas vizualiai labai panašus į V. K. parašą, pasirašytą ant kitų bylos dokumentų, tačiau teisėja nesivargino atlikti šio asmens parašo ekspertizės siekiant nustatyti, ar jis nepasirašė susitarimo. Pabrėžia, kad teisėja neanalizavo kitų byloje esančių dokumentų, kurie pasirašyti M. K., tačiau apelianto nuomone, jie vizualiai identiški susitarime esančiam parašui. Pasak apelianto, tai rodo, kad byla nagrinėta šališkai.

4.12.       Nurodo, kad nors bendrasavininkų susitarimas teismo įvertintas kaip esminis dokumentas, kuriuo buvo suklaidintos 3 institucijos, tačiau teismas nei S. A., nei UAB „I.“ atstovui neuždavė nei vieno klausimo apie jį. Pabrėžia, kad teisėjos elgesys nieko neklausinėti kaltinamųjų apie pagrindinę sukčiavimo nusikaltimo priemonę, yra nesuvokiamas.

4.13.       Apelianto teigimu, nepašalinta ir reikšminga abejonė, kad M. K. kažkas galėjo nuvežti pasirašyti susitarimą, kuri turi būti vertinama nuteistųjų naudai, nes tą nurodė pats V. K..

4.14.       Teismas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl V. K. melavo, kad jis nieko nežinojo apie 2012 m. vasario 22 d. susitarimą. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. jis kaip M. K. atstovas pardavė žemės sklypo dalį A. D., kuris sumokėjo 1000 litų už vieną arą, tuo tarpu 2014 metais, UAB „K.“ sumokėjo M. K. net 15 000 litų už arą. Apelianto teigimu, žemė toje pačioje vietoje negalėjo pabrangti penkiolika kartų. Pažymi, kad atsiradus pirkėjui – UAB „K.“, minėtas susitarimas V. K. tapo nenaudingas, nes pagal jį M. K. būtų kompensuojama žemės vertė pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Nurodo, kad remiantis K. B. parodymais, tokia didelė kaina mokėta, nes pirktas buvo ne tik žemės sklypas, tačiau ir šiam sklypui išduotas leidimas bei namo projektas.

4.15.       Apelianto teigimu, akivaizdu, kad nei V. K., nei UAB ,,K.“ nėra sąžiningos sutarties šalys, nes iš 2014 m. kovo 4 d. sutarties siekė gauti daugiau materialinių vertybių nei joms priklausė. Nurodo, kad UAB „K.“ žinojo, kad sklype įvestos bendros abiem korpusams inžinerinės komunikacijos, kadangi dalį jų ši įmonė pati ir įrengė ir gavo už tai apmokėjimą iš UAB „In.“. Pabrėžia, kad UAB „K.“ kaip profesionalūs statytojai turėjo žinoti, kad vien inžinerinių komunikacijų įrengimo bei iškėlimo kaina gali viršyti jų už sklypą sumokėtą 1200000 litų kainą. Nurodo, kad akivaizdu, kad M. K. atstovaujama V. K. siekė neteisėtai praturtėti UAB „In.“ sąskaita, nes nieko neinvestavo nei į projekto rengimą, statybos leidimo gavimą, nei į inžinerines komunikacijas, tačiau siekė gauti gerokai didesnę sklypo dalies kainą dėl UAB ,,In.“ padarytų investicijų. UAB „K.“ taip pat siekė neteisėtai praturtėti, nes irgi nieko neinvestavo tiek į projekto rengimą, statybos leidimą ar inžinerines komunikacijas, tačiau siekė juos gauti nemokamai.

4.16.       Apeliantas pažymi, kad M. K. nieko nemokėjo už projektą, todėl negalėjo įgyti nuosavybės teisės į jį. Todėl, priešingai teismo teiginiams, jis pažymi, kad M. K. neturėjo nei projekto, nei statybos leidimo, nei statytojo teisių, todėl negalėjo 2014 m. kovo 4 d. sutartimi ar 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimu perleisti jų UAB „K.“. Taigi, UAB „K.“ negalėjo įgyti jokių teisių į statybos rezultatą – pastato A korpusą ir jame esančius butus. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas taikė dvejopus situacijos vertinimo standartus. Vienu atveju pripažino UAB „I.“ kalta vien todėl, kad ji nieko neinvestavo į butų statybas, tačiau įgijo nuosavybės teises į jas, kitu atveju pripažino M. K. ir V. K. veiksmus teisėtais, kai jie perleido UAB „K.“ statybos projektą, statybos leidimą ir statytojo teises nors irgi nieko į juos neinvestavo.

4.17.       Apeliantas pažymi, kad sukčiavimu panaudojant tris sutartis su KU „M.“ nei S. A., nei UAB „I.“ net nebuvo kaltinami, todėl teismas nuteisęs juos pagal naują kaltinimą peržengė kaltinimo ribas.

4.18.       Taip pat pažymi, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad niekas negalėjo vykdyti jokios veiklos toje sklypo dalyje, kuria naudojosi M. K., todėl be jos sutikimo negalėjo vykti jokios statybos. Nurodo, kad statyti pastatą, taip pat ir jos dalyje teisę suteikė statybos leidimas ir jokio atskiro jos sutikimo nei vienas norminis teisės aktas nenumato.

4.19.       Apelianto nuomone, iš teismo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad toje sklypo dalyje, kurią įsigijo UAB „K.“ tik ši įmonė galėjo statyti A korpusą kaip statytojas, tačiau tokias teismo interpretacijas paneigia įrodymų visuma. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma, kurioje nurodytas statytojas – UAB „In.“, Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartis, kuria būtent UAB „In.“ įsipareigojo sumokėti infrastruktūros mokestį, jokie kiti asmenys mokėjimo įsipareigojimų neprisiėmė. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodydavo, kad statytojas yra UAB ,,In.“, o rangovas UAB „K.“. Pažymi, kad teismas iškraipė šiuose raštuose esančią informaciją, konstatavęs, kad įvardijimas rangovu, nereiškia, kad A korpusą UAB „K.“ statė kaip rangovas. Apeliantas nurodo, kad VTPSI 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 1 d. raštuose pateiktas aiškus teisinis pagrindimas, kad UAB „K.“ neturėjo jokių statytojo teisių. Pažymi, kad UAB „K.“ niekada neginčijo fakto, kad jis dokumentuose įrašytas rangovu.

4.20.       Nurodo, kad būtent UAB „K.“, pateikdamas VTPSI pareigūnams negaliojantį statybos leidimą siekė apgauti juos, kad jie įvertintų šią įmonę kaip statytoją, be to, būtent ji pateikė savivaldybės tarnautojams suklastotą J. M. sutikimą, kad jie suklaidinti nepagrįstai išduotų UAB „K.“ statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo UAB ,,K.“ valios nepriklausančių aplinkybių.

4.21.       Pažymi, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis. LVAT pažymėjo, kad svarbiausia yra tai, kad kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas UAB „In.“ statyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Apeliantas pažymi, kad priimant šį sprendimą LVAT buvo žinoma, kad pusė sklypo priklauso UAB „K.“, jog bendraturčiai 2012-03-23 susitarimu nustatė naudojimosi tvarką, kad UAB „K.“ gyvenamąjį namą stato ant sau priklausančios žemės, bei UAB „K.“ argumentai, kad korpusas A yra ne viso statomo namo dalis, bet atskiras daugiabutis namas, tačiau įvertinęs šiuos duomenis LVAT konstatavo, kad UAB „K.“ vis tiek neturi teisės registruoti savo nuosavybės teisių į A korpusą. Kitoje byloje, šis teismas atmetė UAB „K.“ apeliacinį skundą ir paliko galioti VĮ „Registrų centras“ sprendimą, kuriuo atsisakyta registruoti nebaigtą gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir UAB ,,K.“ nuosavybės teisę į jį.

4.22.       Apeliantas pabrėžia, kad teismo nuosprendžio turiniu daroma išvada, kad tik UAB „K.“ turėjo teisę registruoti savo nuosavybės teisę į A korpusą, nes jį pastatė, o niekas kitas tokios teisės neturėjo, ne tik prieštarauja aptartų LVAT sprendimų esmei, tačiau suponuoja teismo nuorodą į šių teismo sprendimų nevykdymą, o tai prasilenkia su teise.

4.23.       Teismas nevertino aplinkybių, kad būtent UAB „K.“ suklastojo 2014-09-15 J. M. sutikimą, kurį, siekdami apgauti ir suklaidinti savivaldybės tarnautojus jie pateikė siekdami gauti statybos leidimą. Teismas nesiaiškino, kodėl UAB „K.“ atsakingi asmenys klastojo sutikimus ir siuntė pasirašymui naujus sutikimus jau po to, kai, pasak K. B., jau nuo 2014-09-02 turėjo M. K. išduotą analogiško turinio sutikimą, kuris UAB „K.“ ir suteikė statytojo teises. Apelianto teigimu, šios aplinkybės neabejotinai reiškia, kad pats UAB „K.“ suprato, kad nei 2014-03-04 pirkimo pardavimo sutartis, nei 2014-09-02 M. K. sutikimas nei atskirai, nei kartu jam jokių statytojo teisių nesuteikia.

4.24.       Apeliantas pažymi, kad nors teismas teisingai konstatavo, kad UAB „In.“ 2015-10-29 susitarimu negalėjo perduoti UAB „I.“ statytojo teisių, tačiau akivaizdžiai neteisingai ir iškraipytai šiuos veiksmus įvertino kaip sukčiavimo elementą. Apeliantas nurodo, kad remiantis Statybos įstatymo 3 straipsniu, privatūs juridiniai asmenys statytojo teisių vienas kitam perduoti negali, nes statytojo teises suteikia įgaliota institucija. Tam, kad jis būtų išduotas asmuo privalo turėti suderintą projektą ir autorines teises į jį. Pabrėžia, kad kadangi UAB „I.“ turėjo abu šiuos dokumentus, savivaldybės administracija teisėtai išdavė šiai įmonei statybas leidžiantį dokumentą, po ko ji tapo viso namo, o ne jo dalies, statytoju. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad nei UAB „In.“, nei M. K. negalėjo perduoti statytojo teisių, nes jos suteikiamos išimtinai administraciniu aktu – sprendimu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

4.25.       Skunde pažymima, jog nuosprendyje minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis apskritai nėra susijęs su šia byla. Pasak apelianto, šis sprendimas įsiteisėjo vėliau, nei nuteistasis pateikė VĮ Registrų centras prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į butus, o neįsiteisėję teismo sprendimai neturi teisinės galios.

4.26.       Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad kredito unija sutartimi išnuomojo UAB „I.“ žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes tai prieštarauja bylos duomenims.

4.27.        Taip pat nurodo, kad teismo teiginys, kad A ir B korpusai yra atskiri statiniai yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad jie stovi ne ant žemės sklypo, o ant bendros požeminės automobilių statymo aikštelės, į kurią galima patekti per vienintelį įvažiavimą iš B korpuso. Jų bendrumą patvirtino ir savivaldybės specialistė A. P., kuri parodė, kad pagal reglamentą pastatas turi būti įvardintas kaip vienas statinys ir visada buvo vienas.

4.28.       Apeliantas nurodo, kad klaidinga ir nuosprendyje padaryta išvada, kad A korpusas buvo statomas UAB „K.“ žemėje. Pažymi, kad adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, viešame registre įregistruotas tik vienas sklypas ir jis nėra padalintas į jokias dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abu korpusai buvo statomi viename sklype, o UAB „K.“ tik vienas iš sklypo bendraturčių.

4.29.       Apelianto teigimu, teismas iškraipytai vertino S. A. VĮ „Registrų centras“ 2017-08-29 pateiktame paaiškinime išdėstytas aplinkybes kaip apgaulės esmingumo patvirtinimą, nes S. A. parašė, kad 2014-08-25 UAB „P.“ parengtoje kadastro byloje nustatant pastato baigtumą ir 2014-03-28 pažymoje apie statinio statybą be esminių nukrypimų galėjo būti neatsižvelgta į tai, jog nėra pastatytas antras gyvenamojo namo korpusas. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad S. A. direktoriumi tapo vėliau ir negalėjo žinoti kas vyko šių dokumentų sudarymo metu, todėl į paaiškinimą įrašė tai, ką jam pasakė įvykiuose dalyvavę asmenys.

4.30.       Teismo teiginys, kad tik UAB „ K.“ investavo į pastato adresu (duomenys neskelbtini) A korpuso statybas yra nepagrįstas. Teismas nevertino A. D. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad tiek jis pats, tiek UAB „In.“, tiek UAB „I.“ investavo lėšas į bendrus abiems korpusams inžinerinius tinklus. Pažymi, kad apie šias investicijas minėjo ir V. K., nurodęs, kad A. D. atvedė šilumos tinklus, galimai iškėlė elektros liniją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tiesiant inžinerinius tinklus, kurių UAB „K.“ nestatė, ši įmonė nedraudė jų sklypo dalyje atlikti inžinierinių darbų, priešingai iš byloje esančio elektroninio laiško informavo, kad žemė šiems darbas jau paruošta.

4.31.       Skunde nurodoma, kad S. A. nuteistas už 1 849 818,58 Eur vertės turto užvaldymą apgaule, tačiau teismui nekilo abejonė, kad taip elgtis jam būtų apskritai nelogiška. Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybės, jog S. A. dar iki baudžiamosios bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) siūlė UAB „K.“ sumokėti 1 849 818,58 Eur (tai yra identišką sumą) už atliktus rangos darbus, jeigu ši įmonė išrašys PVM sąskaitą faktūrą. Pasak apelianto, įvertinus šią aplinkybę, akivaizdu, kad S. A. nebūtų jokios naudos daryti sunkų nusikaltimą.

4.32.       Pažymi, kad teismas pripažinęs, kad S. A. ir UAB “I.“ apgaule užvaldė svetimą turtą, nenagrinėjo tos aplinkybės, kad šios įmonės vardu buvo įregistruoti tik butai, tačiau 1379,12 kvadratinių metrų automobilių statymo aikštelė esanti rūsyje po namu niekada nebuvo registruota šios įmonės vardu. Pasak apelianto, tai reiškia, kad nuteistieji negalėjo užvaldyti 1 849 818,58 Eur vertės turto, kadangi į dalį turto pretenduoja UAB „K.“ ir BUAB „In.“, kuris taip pat reiškia pretenzijas į aikštelę civilinėje byloje.

4.33.       Remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo, kad sprendžiant ar asmens veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnį, svarbu įvertinti ir jo ketinimų turinį bei tyčios susiformavimo momentą. Antai kaltininko ketinimų turinys vertintinas ir tuo aspektu, ar nukentėjusiojo įtraukimas, panaudojant apgaulę, į jam nenaudingą sandorį, dėl kurio jis netenka turto, nebuvo susijęs su kaltininko siekiu realizuoti savo tikrą ar tariamą teisę į šį turtą. Taigi, tokie kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaulę užvaldo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, siekdamas realizuoti tikrą ar tariamą teisę į šį turtą, paprastai negali būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011).

4.34.       Apeliantas nurodo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu. Kaltinamieji visada tvirtino, kad Vilniaus apygardos teisme jau nagrinėjama civilinė byla ir kad ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinėje ir baudžiamojoje byloje vykti negali, todėl baudžiamosios bylos nuosprendis priimtas neteisėtai, ką netiesiogiai patvirtino pats pirmosios instancijos teismas, nes civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, remdamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

5.       Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. A., jo gynėjas advokatas V. Dovidaitis ir UAB „I.“ atstovas advokatas L. Lukošius prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras V. Paulauskas ir civilinio ieškovo UAB „K.“ įgalioti atstovai advokatas R. Volikas, K. B. - apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir UAB „I.“ atstovo advokato V. Baltrūno apeliaciniai skundai tenkintini

6.        Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

7.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, jog S. A. ir UAB ,,I.“ padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

8.       Remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl S. A. ir UAB ,,I.“ kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

9.       Apylinkės teismas ginčijamu nuosprendžiu pripažino, kad apgaulės būdu buvo užvaldyta ir pasisavinta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis – A korpusas, kuri buvo sukurta, pastatyta UAB „K.“, jai 2014-03-04 pirkimo – pardavimo sutartimi iš M. K. įsigijus 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, korpuso A statybos sklypo dalyje, kuria pagal 2012-03-23 Bendraturčių naudojimosi daiktu sutartį Nr. SK-23-18, galėjo naudotis, valdyti ir/ar disponuoti tik UAB „K.“, nes korpusas A buvo statomas tik UAB „K.“ priklausančiame sklype ir tik UAB „K.“ lėšomis.

10.       Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.

11.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas S. A. ir UAB „I.“, ignoravo faktą, kad nuosavybės teisės klausimas dėl nuosprendyje minimo turto šiuo metu sprendžiamas civiline tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos numeris (duomenys neskelbtini)).

12.       Iš tiesų Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo BUAB „In.“ ieškinį atsakovams UAB „K.“, UAB „I.“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys V. K., B. R., bei pagal ieškovo UAB „K.“ priešieškinį atsakovams UAB „I.“, BUAB „In.“, VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, prie Aplinkos ministerijos, J. B., D. B., G. S., E. S., S. S., UAB „L.“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Kredito unija „M.“, notaras R. T., notarė R. D., notarė J. R., iš kurios matyti, jog: 1. ieškovė BUAB „In.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: 1.1 pripažinti BUAB „In.“ nuosavybės teises į dalį rūsio patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 1.2 pripažinti M. K. 2014 m. rugsėjo 02 d. Sutikimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio vienašaliu sandoriu; 1.3 panaikinti UAB „I.“ nuosavybės teises į patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name nuo 49 iki 108 buto: 1.4 pripažinti BUAB „In.“ nuosavybės teises į patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name nuo 49 iki 108 buto. 2. Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) UAB „K.“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo 2.1 panaikinti UAB UAB „I.“ nuosavybės teises į butus ab initio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name nuo 49 iki 108 buto; 2.2 pripažinti ieškovo pagal priešieškinį UAB „K.“ nuosavybes teises į ginčo butus; 2.3 pripažinti ieškovo pagal priešieškinį UAB „K.“ nuosavybes teises į visą (duomenys neskelbtini) A korpusą (kitas A korpuso patalpas, įskaitant rūsio patalpas); 2.4 pripažinti negaliojančiomis ab initio: pirkimo – pardavimo sutartis dėl butų Nr. 51, 55, 57, 60, 62, 66, 65, 67, 71, 72, 75, 76, 77, 80, 81, 82, 85, 90, 91, 95, 96, 98, 100, 105, 107, atitinkamai S. S., G. S., J. B., UAB „L.“, Ž. G., J. M., A. L., R. L., R. M. ir turtą grąžinti ieškovui pagal priešieškinį UAB „K.“. 2.5 panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2017-09-11 sprendimus, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti duomenys bei Ginčo butų nuosavybės teisės; 2.6 panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą 2016-12-29 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 2-159, t. 11, b. l. 1-169 ). Ši byla yra Vilniaus apygardos teismo 2019-12-21 sustabdyta iki kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla (LITEKO duomenys).

13.       Taigi, kaip matyti, dėl to, kam nuosavybės teise priklauso nuosprendyje nurodytas pastatas su minėtais butais, vyksta civilinis ginčas - šioje civilinėje byloje tiek ieškovas BUAB „In.“, tiek ieškovas pagal priešieškinį UAB „K.“ prašo teismo būtent jiems pripažinti nuosavybės teises į butus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name, nuo 49 iki 108 buto, dėl kurių įsigijimo apgaule yra kaltinamas atsakovas šioje civilinėje byloje UAB „I.“ ir jo vadovas S. A., t. y. tiek civilinėje byloje, tiek šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamos tapačios aplinkybės, jose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, į ginčijamo turto nuosavybę savo pretenzijas reiškia ne tik UAB „K.“ ir UAB „I.“, bet ir BUAB „In.“. Todėl sutiktina su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatydamas, kad kaltinime nurodytu korpusu A, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galėjo naudotis, valdyti ir/ar disponuoti tik UAB „K.“, t. y. kaltinime nurodytas pastatas yra UAB „K.“ nuosavybė, iš esmės išsprendė nagrinėjamą civilinę bylą. Nors kaltinime nurodyta, kad S. A. ir UAB „I.“ nebuvo investavę į korpuso A statybą, byloje yra duomenų, jog prie šio pastato statybų investavimo buvo prisidėjęs dar ir A. D., savo lėšomis nutiesęs dalį tiek B, tiek A korpusams bendrų inžinerinių komunikacijų (kaltinamojo S. A., liudytojo A. D. parodymai, UAB „I.“ įgalioto atstovo Č. B. paaiškinimas). Ši aplinkybė apylinkės teismo nebuvo aptarta ir įvertinta, todėl, teisėjų kolegijos manymu, tokiu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė ir šio asmens turtinius interesus ir teises.

14.       S. A. kaltinamas UAB „I.“ naudai pasisavinęs svetimą turtą – į UAB „K.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 4500/9000 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0.900 ha (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statomą pastatą (korpusas A). Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinių duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išrašas), duomenis, UAB „K.“ valdo 4500/9000 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,900 ha (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį 2014-03-04 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įrašas NTR galioja nuo 2014-03-14) (t. 1, b. l. 44-46). Pagal išrašo duomenis, nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane žymimas 2A4/b, baigtumo procentas – 21 proc., (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir pastatas), esantis Žemės sklype, ir UAB „K.“ nuosavybės teisės į jį išregistruoti iš NTR, išregistravimo pagrindas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu teismo sprendimu buvo panaikintas VĮ registro centro Vilniaus filialo 2014-09-29 sprendimas, kuriuo NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas pastatas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas – 2014-09-26 pažyma). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo 2A4/b nuosavybės įregistravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamus daiktus ir įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, akivaizdu, jog minėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto yra tas pagrindinis dokumentas, įrodantis UAB „K.“ nuosavybę į minėtą, kaltinime nurodytą turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018-05-03 sprendimu, kuris buvo paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) sprendimas, kuriuo UAB „K.“ išduota 2014-09-26 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, buvo pripažinta kaip negaliojanti. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į kaltinime nurodytą turtą, tačiau apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ignoravo šias teisingai bylai išspręsti reikšmingus faktus.

16.       Šiose administracinėse bylose be kita ko buvo konstatuoti faktai, dėl kurių sprendė ir apylinkės teismas ginčijamame nuosprendyje, o būtent, kad „Svarbiausia yra tai, kad kadastre yra registruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyti BUAB „In.“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 22). Apie šiuos išduotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas (UAB „K.“ - teismo pastaba) buvo žinoma, nes jie buvo nurodyti Inspekcijos pažymose registruojant statinį A 14/b (II t., b. l. 169 – 172). Pažymoje nurodytame Statybos leidime rašoma apie leidimą UAB „K.“ statyti statinį (-ius) žemės sklype, esančiame, Vilniuje, (II t., b. l. 55). Atsakovas (UAB „K.“ - teismo pastaba) 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinęs, kad nekilnojamojo turto registravimo įstaiga duomenų apie nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos leidimą neturi (I t., b. l. 25)“ (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Regionų apygardos administracinio teismo 2018-05-03 sprendime (kurį paliko galioti Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2020-04-01 nutartimi) pažymėta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį ir skundė UAB „K.“ šiam teismui ir, kuris buvo paliktas galioti– teismo pastaba) nurodyta, kad UAB „K.“ neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012-02-22 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių (M. K., UAB „E.“, A. D. ir A. D.) pasirašyto Susitarimo sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo. Taip pat šis teismas pažymėjo, jog pagal minėtą 2012-02-22 Susitarimą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai – bendraturčiai turi teisę vykdyti daugiabučių pastatų statybą ir su ja susijusią veiklą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau 2012-03-23 Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi sutarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu, t. y. M. K. atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir/ar disponuos žemės sklypo dalimi, kurioje numatyta statyti A. korpusą (plane pažymėti indeksai A, B, C, D). Šioje naudojimosi sutartyje išskirta teisė savo žemės sklypo dalyje savarankiškai statyti ir/ ar rekonstruoti pastatus. Tačiau šis teismas, priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje, akcentavo, jog bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka, ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudotis, turi teisę naudoti savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų. Vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti izoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes. Dėl to, nors bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, jos kartu bendradarbiaujant. Taigi teismas sprendė, kad ginčo atveju reikia įvertinti sudarytų susitarimų įtaką statybai. Teismas, įvertinęs tai, kad kito susitarimo, kuriu UAB „K.“ gauna bendraturčių sutikimus statyti žemės sklype nėra, padarė išvadą, kad UAB „K.“, įsigydamas iš M. K. 4500/9000 dalis, įgijo į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo M. K., pasirašiusi susitarimą, kuriuos susitarė, kad statybos leidimas statyti pastatą žemės sklype būtų išduotas vieno bendraturčio – UAB ,,E.“ vardu: pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jos patalpos būtų registruoti UAB „E.“ vardu; po pastato registracijos UAB „E.“ kompensuos kitiems bendraturčiams jų žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą žemės sklypo plotą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas.

17.       Atkreiptinas dėmesys dar į vieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą 2019-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas atmetė UAB „K.“ apeliacinį skundą ir paliko galioti VĮ registrų centras Vilniaus filialo 2017-05-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo VĮ registrų centras atsisakė registruoti nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir UAB „K.“ nuosavybės teises į jį.

18.       Visa tai rodo, kad pirmos instancijos teismas, neatsižvelgdamas į nurodytus apeliantų skunduose sprendimus administracinėse bylose, nagrinėjamojoje byloje, išsprendė išimtinai civilinį ginčą pritaikydamas baudžiamosios teisės normas ir padarydamas prieštaraujančias išvadas nei minėtose administracinėse bylose dėl leidimų statybai perleidimo, UAB „K.“ nuosavybės teisės į kaltinime nurodytą turtą ir kt.

19.       Tuo pačiu visi šie aukščiau paminėti duomenys rodo, kad kai S. A. 2017-08-30 VĮ registrų centrui pateikė prašymą su priedais įregistruoti nuosavybės teisę į kaltinime nurodytus butus, šis turtas nebuvo registruotas UAB „K.“ vardu ir jai nepriklausė, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 sprendimu buvo panaikintas VĮ registro centro Vilniaus filialo 2014-09-29 sprendimas, kuriuo NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas pastatas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo metu jis UAB „I.“ naudai užgrobė svetimą turtą.

20.       Minėta, kad dėl kaltinime nurodyto turto nuosavybės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.).

21.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant klausimą, ar buvo įvykdytas sukčiavimas, ar civilinės teisės pažeidimas, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 182 straipsnį sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ar turtinė prievolė, t. y. tai, kas paprastai įgyjama civilinių sutarčių pagrindu, todėl ši nusikalstama veika labai priartėja prie sutartinių civilinių teisinių santykių. Šio nusikaltimo padarymo būdas – apgaulė ir šis kriterijus yra svarbiausias, atribojant sukčiavimą ir civilinės teisės pažeidimą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Ji turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kita, asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011). Remiantis teismų praktika, suklaidinama turi būti siekiant pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą.

22.       Todėl apygardos teismas analizavo ir sprendė tik tai, ar nagrinėjamu atveju egzistavo apgaulės požymis, t. y., ar S. A. ir UAB „I.“ veiksmuose buvo sukčiavimo požymių.

23.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad S. A. ir UAB „I.“ šį turtą įsigijo sukčiavimo būdu, t. y. konstatavo, kad S. A., veikdamas UAB „I.“ naudai ir interesais, dėl susidariusios sudėtingos ir painios faktinės teisinės situacijos, piktnaudžiavęs ir sąmoningai suklaidinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir VĮ „Registro centro“ tarnautojus, klaidingai nurodydamas, kad UAB „In.“ perdavė UAB „I.“ statytojo teises, kai, apylinkės teismo manymu, tokios teisės neturėjo, dėl ko minėtų institucijų tarnautojai suklydimo įtakoje manydami, kad UAB „I.“ turi statytojo teises, yra formuojamų statinių savininkas ir atitinka kitas teisines sąlygas 2015-12-03 išdavė UAB „I.“ vardu statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau 2016-12-29 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu S. A. 2017-08-30 pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus kaltinime išvardintus butus, jame nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad UAB „I.“ yra naujų, formuojamų nekilnojamųjų daiktų - namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, korpuso A ir jame esančių butų savininkas. Kaip matyti, šią aplinkybę pirmos instancijos teismas pripažino esmine apgaulės aplinkybe.

24.       Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. A., nuslėpdamas 2012-03-23 žemės sklypo bendrasavininkių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir VĮ registrų centrui tris sutartis: 1. 2015-10-26 Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,I.“ ir KU „M.“ dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. kv.) pabaigimo ir pridavimo jo valstybinei komisijai; 2. 2015-10-28 nuomos sutartį, kuria KU „M.“ išnuomojo UAB „I.“ rytinėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusėje esančią sklypo dalį; bei 3. 2015-10-29 UAB „In.“ ir UAB „I.“ susitarimą, kuriuo UAB „In.“ perleidžia UAB „I.“ visas teises, susijusias UAB „A.“ projektu „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektas Nr. 2012“ (t. 7, b. l. 11, 17, 27, 44 - 123). Anot apylinkės teismo, šios trys sutartys tapo pagrindu UAB „I.“ veikti toliau, siekiant užvaldyti UAB „K.“ pastatytą pastato dalį korpusą A.

25.       Visų

26.       Toliau analizuojant S. A. ir UAB „I.“ inkriminuojamą sukčiavimo būdą – tai, kad S. A. nuslėpė nuo nuosprendyje nurodytų institucijų 2012-03-23 bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teismas atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis toks susitarimas buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, registruojant 2014-03-04 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė savo dalį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAN „K.“ (t. 7, b. l. 134 – 154), ir yra išviešintas viešame registre, todėl visos nuosprendyje nurodytos institucijos galėjo jį matyti, juolab VĮ Registrų centras yra viešo registro tvarkytojas, todėl jo net nereikėjo joms atskirai teikti. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks kaltinimas yra nepagrįstas. Apeliantai yra teisūs, teigdami, kad pirmos instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo ar teisės normos, kurie įpareigotų teikti valstybinėms institucijoms viešame registre įregistruotus ir išviešintus dokumentus, todėl tokia apylinkės teismo išvada yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiomis teisės normomis.

27.       Taip pat pažymėtina, kad S. A. buvo kaltinamas UAB „I.“ naudai suklaidinęs tik VĮ Registro centro darbuotojus, kai tuo tarpu pirmos instancijos teismas konstatavo, kad S. A. sąmoningai suklaidino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir VĮ Registro centro tarnautojus, t. .y. teismas vėlgi, pažeisdamas BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, išėjo iš kaltinimo ribų ir tuo pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo yra kaltinami.

28.       Sutiktina su apeliantų argumentais, jog apylinkės teismo išvados dėl S. A. neva tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir VĮ Registro centro tarnautojų suklaidinimo, kurie suklaidinimo įtakoje atliko teisiškai reikšmingus veiksmus, o VĮ Registrų centras apgaulės įtakoje 2017-09-07 priėmė sprendimą, įregistruoti UAB „I.“ nuosavybės teises į butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Analizuojant kaltinimą dėl sąmoningo VĮ Registro centro darbuotojų suklaidinimo, apygardos teismas įvertina tai, kad baudžiamojoje byloje surinktuose VĮ registrų centro procesiniuose dokumentuose, teiktuose įvairiuose procesuose, tvirtinama, kad nuosavybės teisės į kaltinamajame akte nurodytą turtą buvo įregistruotos nepažeidžiant įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų, esant teisėtam pagrindui, kad nei vienas šios įmonės darbuotojų nebuvo suklaidintas sprendžiant 2017-08-30 UAB „I.“ prašymą įregistruoti nuosavybės teises į butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A korpuse. Tai patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai. Antai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautoja A. P. apklausos teisme metu parodė, kad statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, o UAB „K.“ statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes jis neturėjo statytojo teisių. Taip pat ši liudytoja parodė, kad UAB „I.“ prašymas dėl statybos leidimo buvo pateiktas per informacinę sistemą „I.“, prieš tai 2013-02-19 minėtas leidimas statybai buvo perrašytas UAB „In.“ vardu, 2015-12-03 minėtas statybos leidimas buvo perregistruotas UAB „I.“ vardu, nes bankrutavus UAB „in.“, šios bendrovės administratoriumi buvo paskirta kredito unija „M.“, kuri sutiko , kad statytojo teisės pereitų UAB „I.“ (t. 19, b. l. 156 – 162), liudytoja R. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, teisme patvirtino, jog statybos leidimas UAB „I.“ buvo išduotas kaip statytojui 2015-12-03, nes atitiko visus keliamus reikalavimus ir teisės aktus taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojas D. Č., apklausos teisme metu parodė, kad pažyma apie statinio, statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ buvo išduota teisėtai ir pagrįstai (t. 19, b. l. 135 – 137). Tai patvirtina ir į bylą gynybos pateiktas VĮ Registrų centro atsakymas, iš kurio matyti, kad S. A. neapgavo ir nesuklaidino VĮ Registrų centro darbuotojų, kai 2017-09-07 buvo priimtas sprendimas įregistruoti UAB „I.“ nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), Vilniuje A korpuse esančius butus.

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (2010-04-27 kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015). Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

30.       Iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų, kuriais apygardos teismas tiki ir neturi pagrindo abejoti jų teisingumu, matyti, kad nuosprendyje nurodyti valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojai, turintys tam reikiamas žinias ir patirtį, patvirtino, kad UAB „I.“ vardu teikiami dokumentai ir prašymai atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus buvo surinkti ne formaliai, o buvo įstatymų nustatyta tvarka patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindai ir kad jiems nekilo abejonių dėl tokio registravimo atlikimo bei kad tokius dokumentus ir prašymus teikiantys asmenys elgėsi teisėtai, laikydamiesi įstatymų reikalavimų, kas reiškia, kad nei S. A., nei kiti asmenys, veikiantys UAB „I.“ vardu, nesuklaidino ir neapgavo jokių valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų.

31.       Dar daugiau, bylos duomenimis S. A. nuo 2017-01-06 yra UAB ,,I.“ direktorius, todėl 2015-12-03, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir 2016-09-26, kai buvo išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projektinių sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), jis negalėjo veikti UAB ,,I.“ vardu, atitinkamai negalėjo nei teikti jokių dokumentų valstybės ir savivaldybės institucijoms, todėl ir negalėjo nei apgauti, nei suklaidinti atitinkamai šių institucijų darbuotojų. Todėl pirmos instancijos teismo išvada – kad dėl susidariusios sudėtingos ir painios faktinės teisinės situacijos S. A. piktnaudžiavo ir sąmoningai suklaidino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir VĮ „Registro centro“ tarnautojus, klaidingai nurodydamas, kad UAB „In.“ perdavė UAB „I.“ statytojo teises, kai tokios teisės neturėjo, dėl ko minėtų institucijų tarnautojai suklydimo įtakoje manydami, kad UAB „I.“ turi statytojo teises, yra formuojamų statinių savininkas ir atitinka kitas teisines sąlygas minėtus 2015-12-03 statybos leidimą ir 2016-12-29 pažymą, yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai.

32.       Pirmos instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje daug dėmesio skyrė 2012-02-22 bendrasavininkių A. D., A. D., M. K. ir UAB „E.“ susitarimui dėl statybos leidimo išdavimo, žemės sklype pastatyto pastato ir atskirų patalpų registravimo vieno bendrasavininkio UAB „E.“ vardu, dėl UAB „E.“ kompensacijos kitiems bendrasavininkiams jų žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą sklypo plotą pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas, ir padarė išvadą, kad tiek išduodant pirminį statybos leidimą, tiek vėliau perrašant statybos leidimą kitų savininkų vardu, prašant išduoti pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) visada buvo teikiamas šis 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimas, tačiau institucijoms niekada nebuvo teikiama 2012-03-23 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, nors jau 2012-04-30 kreipiantis dėl pirminio statybos leidimo išdavimo šis naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimas buvo pasirašytas.

33.       Iš liudytojo A. J. savanoriškai pateikto kompaktinio disko su dokumentais (t. 13, b. l. 150 175), kurį, pasak jį, jis gavo iš UAB „I.“ atstovo, kurio prašymu įkėlė šioje laikmenoje esančius dokumentus į informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Inf.“ 2015 m. rudenį, matyti, kad tarp jų yra 2015-10-30 įgaliojimas A. J., pasirašytas UAB „I.“ atstovo A. S., 2013-02-19 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-28 nuomos sutartis tarp KU M. ir UAB „I.“, prašymas registruoti statybą leidžiantį dokumentą, pasirašytas direktoriaus A. S., 2015-10-29 NTR išrašas pastato energetinio naudingumo sertifikatas, 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimas, 2015-10-29 UAB „In.“ ir UAB „I.“ susitarimas, ir dar vienas 2012-02-22 tų pačių bendrasavininkų susitarimas. Pirmajame M. K., A. D., A. D. ir UAB „E.“ 2012-02-22 susitarime susitarta, kad statybos leidimas žemės sklypui būtų išduotas vieno bendrasavininkio – UAB „E.“ vardu, kad žemės sklype pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jo patalpos būtų registruotos UAB „E.“ vardu, kad po pastato registracijos UAB „E.“ vardu šis bendrasavininkis kompensuos kitiems bendrasavininkiams jų žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą sklypo plotą pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Tuo tarpu antruoju tų pačių savininkų 2012-02-22 susitarimu yra susitarta, kad statybos leidimas nurodytam sklypui būtų išduotas vieno bendrasavininkio – UAB „E.“ (parašyta su klaida „E.“) vardu (t. 13, b. l. 172). Bylos duomenimis 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimas, kuris 2015 m. per IS „Inf.“ buvo teikiamas statybos inspekcijai, yra skirtingas nuo pirminio 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimo, kuris pirmą kartą buvo pateiktas 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2012-04-30 prašant išduoti statybos leidimą (t. 7, b. l. 8 - 10).

34.       Nepaisant to, kad yra tam tikrų apylinkės teismo nurodytų skirtumų šiuose 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimuose: 2012 m. pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir 2015 m. pateiktame per IS „Inf.“ statybos inspekcijai, kaip ir ankstesniu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. A., būdamas nuo 2017-01-06 UAB ,,I.“ direktoriumi, negalėjo disponuoti nei vienu, nei kitu 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimu. Todėl iki to laikotarpio, kai tapo UAB „I.“ direktoriumi, negalėjo veikti UAB I.“ vardu, atitinkamai negalėjo teikti tokio dokumento valstybės ir savivaldybės institucijoms. Taip pat byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad būtent S. A. šį dokumentą pateikė valstybės ir savivaldybės institucijoms ar jį įkėlė į IS „Inf.“, arba tai padarė jo nurodymu ar prašymu kiti asmenys. Teisme apklaustas liudytojas A. J., patvirtinęs, kad tai jis kažkurio tai UAB „I.“ atstovo prašymu, buvo įkėlęs iš jam perduotos laikmenos duomenis į IS „Inf.“, negalėjo tiksliai nurodyti, kad to jo prašė būtent S. A.. Kaip buvo paminėta pirmiau, S. A. ir negalėjo duoti tokią laikmeną su joje įrašytais dokumentais A. J., kadangi tuo metu nebuvo UAB „I.“ vadovu ir neatstovavo UAB „I.“ interesus. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas ginčijamame nuosprendyje, kad 2012-02-22 susitarimo dėl to, kad statybos leidimas būtų išduotas UAB „E.“ vardu, visiškai nebuvo jokio poreikio kurti, kadangi 2012-04-30 bendrasavininkų susitarimas yra visiškai analogiškas, tą pačią aplinkybę patvirtinantis dokumentas ir jis visada buvo naudojamas tiek išduodant statybos leidimą UAB „E.“ vardu, tiek perrašant statybos leidimą UAB „In.“ vardu.

35.       Kaip matyti iš apylinkės teismo padarytų išvadų, susijusių su 2012-02-22 bendrasavininkių susitarimu, teismas nenagrinėjo ir nevertino kitų byloje esančių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis 2017-08-30 buvo teikiamas prašymas registruoti UAB „I.“ vardu nuosavybės teisę į kaltinime nurodytą turtą. Tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad būtent jis, kaip UAB „I.“ vienintelės akcininkės J. M. atstovas, priėmė sprendimą įregistruoti UAB „I.“ vardu butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A korpuse, ir tam parengė ir sukomplektavo visus reikiamus dokumentus, o S. A. tik pasirašė šiuos dokumentus (t. 19, b. l. 120 – 130), kurie 2017-08-30 buvo pateikti VĮ registro centrui. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad būtent S. A. įrašė duomenis (nei teisingus, nei neteisingus) į 2017-08-30 prašymą. Apygardos teismo nuomone, S. A., būdamas tik samdomu UAB „I.“ darbuotoju (direktoriumi) ir žinodamas, kad A. D. atstovauja vienintelę bendrovės akcininkę, negalėjo nevykdyti tokio sprendimo.

36.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog minėti visi 2012-02-22 susitarimai buvo sukurti to paties ar tų pačių asmenų, ir nei vieno iš šių dokumentų nepasirašė sklypo savininkė M. K.. Kaip matyti, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja tai nustatė vizualiniu būdu, lygindama tarpusavyje M. K. parašus, esančius ant dviejų 2012-02-22 susitarimų bei su kitais, byloje esančiais dokumentais su M. K. parašais. Pažymėtina, kad byloje yra tik šių susitarimų kopijos, originalo nėra ir tokio gauti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nepavyko, o rašysenos ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tiriamųjų rankraštinių įrašų ir parašų originalai (ne kopijos), o tam, kad atlikti tokį tyrimą, reikia paimti ir tiriamojo asmens lyginamuosius parašus, t. y. yra numatyta speciali tam metodika. Be to, bylos duomenimis dėl galimo tokio 2012-02-22 susitarimo suklastojimo vyksta atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sustabdytas, ir jį atliekant nebuvo atliktas specialisto rašysenos tyrimas ar teismo rašysenos ekspertizė, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra dokumento originalo. Šiame ikiteisminiame tyrime įtariamų asmenų, galimai suklastoję šį dokumentą, nenustatyta. Nepaisant šios aplinkybės, teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad šis dokumentas yra suklastotas, nes jame pasirašė ne M. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad tokiu sprendimu teisėja viršijo savo kompetencijos ribas, nes tokio pobūdžio tyrimus gali atlikti tik asmenys, turintys specialių žinių rašysenos srityje (BPK 205, 208 straipsniai).

37.       Kita vertus, visiškai neaišku, kokią įrodomąją reikšmę turi nuteistųjų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tokia apylinkės teismo išvada dėl M. K. parašų 2012-02-22 susitarimuose tikrumo/netikrumo, kai nei S. A., nei UAB „I.“ nėra kaltinami šio dokumento suklastojimu ar tokio suklastoto dokumento disponavimu.

38.       LAT laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.). Kaip jau buvo pasisakyta pirmiau, esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

39.       Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdamas į baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jokie S. A. veiksmai, veikiant jam UAB ,,I.“ vardu, neužkirto kelio UAB ,,K.“ galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Tai patvirtina pirmiau paminėti duomenys apie ne pirmus metus vykstančius teisminius procesus (ginčus), susijusius su kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto (butų) priklausomybės klausimais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal UAB ,,K.“ ieškinį ir vienas iš reikalavimų yra pripažinti nuosavybės teises į šioje byloje aktualų nekilnojamąjį turtą). Taigi vertintina, kad S. A., kaip UAB ,,I.“ direktorius, jokiais savo sąmoningais veiksmais niekaip nesumenkino civilinio ieškovo UAB ,,K.“ galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis.

40.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuojama tai, jog kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir in dubio pro reo principu, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-228/2014 ir kt.). Įvertinus tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog S. A., būdamas UAB ,,I.“ vadovu ir veikdamas šios įmonės vardu, panaudojo apgaulę ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus UAB ,,K.“ atžvilgiu, siekdamas neteisėtai UAB ,,I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra, kad buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, S. A. ir UAB ,,I.“ išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

41.       Apygardos teismui išsprendus esminį klausimą dėl apgaulės buvimo (nebuvimo) S. A. ir UAB „I.“ veiksmuose, teismas dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, nes jie yra susiję su aukščiau paminėtos civilinės bylos nagrinėjamu dalyku.

42.       Skundžiamu nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui UAB ,,K.“ buvo priteistos 6400 Eur dydžio proceso išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. A. ir UAB ,,I.“ yra išteisinami, UAB ,,K.“ prašymas priteisti civilinio ieškovo turėtas proceso išlaidas negali būti tenkinamas.

43.       Kadangi byloje yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, civilinio ieškovo UAB ,,K.“ baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir UAB „I.“ atstovo advokato Valentino Baltrūno apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, o UAB ,,I.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtas juridinio asmens UAB „I.“ likvidavimas bei juridinis asmuo įpareigotas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus UAB „I.“ padalinius, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

S. A. ir juridinį asmenį UAB ,,I.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių .

S. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiojo UAB ,,K.“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

UAB ,,K.“ prašymą priteisti civilinio ieškovo turėtas 6400 Eur dydžio proceso išlaidas atmesti.

Kompaktinį diską su įrašytais dokumentais palikti saugoti byloje.

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą:

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius(duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini);

-Butą/Patalpą - Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                        Jurgita Mačionytė

         Vitalija Norkūnaitė

          Nida Vigelienė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                                                                                         Vitalija Norkūnaitė