Civilinė byla Nr. e2-248-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01001-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria priimtas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinio atsisakymas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Deiga“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2020 m. balandžio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp ieškovės BUAB „Deiga“ bei atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bordus“ ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti negaliojančia 2020 m. balandžio 1 d. tarpusavio skolų užskaitos aktą tarp ieškovo BUAB „Deiga“ bei atsakovo MB „Bordus“ ab initio; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę MB „Bordus“ grąžinti ieškovei BUAB „Deiga“ 238 792,01 Eur sumą, gautą kaip skolos įskaitymą pagal 2020 m. balandžio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi neegzistuoja actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygos. Civilinėje byloje ieškovė pateikė dubliką, o atsakovė – tripliką. Civilinė byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau šalių prašymu teismo posėdis atidėtas 2022 m. sausio 25 d.

3.       Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė BUAB „Deiga“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad duomenų, jog ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, pažeistų kitų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       BUAB „Deiga“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti 2022 m. sausio 12 d. pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

5.1.                      Ieškovės atstovas advokatas Juozas Viščinis pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė vienašališkai, nepasitaręs su nemokumo administratore ir be jos sutikimo. Apie tai, kad teismas priėmė nutartį nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, nemokumo administratorei tapo žinoma tik 2022 m. sausio 13 d., prisijungus prie elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemos.

5.2.                      Tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės atstovas pateikdamas atsisakymą nuo ieškinio nepateikė jokių duomenų apie tai, jog sprendimas nuo ieškinio atsisakymo buvo pateiktas bankrutuojančios įmonės kreditorių svarstymui, ar jiems yra žinoma apie tokio sprendimo egzistavimą, ar pritarta tokiam atsisakymui nuo ieškinio ir panašiai. Priešingai, toks pritarimas gautas nebuvo.

5.3.                      Teismas tinkamai neįsigilino į atsisakymo nuo ieškinio aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsisakoma pareikšto ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau šioje byloje ginčijami ne turto pardavimo iš varžytynių aktai, tačiau reikalavimo perleidimo sutartis ir užskaitymo aktas. Ieškovės atstovui atsisakius nuo ieškinio ieškovės kreditoriai jokios naudos negavo, priešingai, patyrė tik išlaidas už advokato teiktas teisines paslaugas.

5.4.                      Ieškovės atstovui pateikus ir teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio yra pažeidžiama nemokumo administratoriaus pareiga veikti išimtinai bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, elgiamasi priešingai atstovaujamos įmonės interesams. Atsisakant nuo ieškinio buvo pažeista nemokumo administratoriaus pareiga ginti bankrutuojančios įmonės interesus, tinkamai atstovauti įmonę teisme, apsaugoti įmonės turtą. Bendra teismo 2021 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 2 042 641,72 Eur. Atsakovei nėra iškelta bankroto byla ir atsakovės finansinė (turtinė) padėtis nuo ieškinio pareiškimo nepasikeitė, todėl jokiu būdu negalima daryti išvados, kad šiuo atveju byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo neteko prasmės ir civilinės bylos procesas tapo netikslingu.

6.       Atsakovė MB „Bordus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

6.1.                      Jeigu teismo priimtame procesiniame sprendime yra likusių techninių ar gramatinių klaidų, kurios nekeičia priimto teismo procesinio sprendimo turinio ir esmės, vien dėl to naikinti priimto sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl ir šiuo atveju esant paliktai šiai techninei ar gramatinei klaidai, ši klaida nedaro jokios esmės dėl paliktų frazių ir nekeičia priimto teismo procesinio sprendimo turinio. Be to, ir atskirajame skunde yra techninių klaidų: nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad apie priimtą nutartį jai tapo žinoma 2022 m. sausio 13 d., tačiau pati skundžiama nutartis buvo priimta tik 2022 m. sausio 17 d.

6.2.                      Atsakovė negali sutikti su ieškovės nurodomu argumentu, kad ieškovę atstovaujantis advokatas veikė savavališkai, jokių veiksmų nederino ir vienasmeniškai buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo logiškas kelis mėnesius (nuo 2021 m. lapkričio mėnesio) vestų derybų rezultatas, kur būtent ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės ir jos advokato, nusprendė pasirinkti tokį veikimo būdą. Toks ieškovės veiksmas yra visiškai teisėtas bei nepažeidžiantis jokių imperatyvių teisės normų bei kieno nors interesų.

6.3.                      Neturi jokios reikšmės, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė savo vardu advokatas, kadangi civilinėje byloje ieškovė savo teises ir pareigas įgyvendina per atstovus, taigi atitinkamą veiksmą gali atlikti pats nemokumo administratorius ir (arba) advokatas. Aplinkybę, kad ieškovę atstovaujančiam advokatui nebuvo suteikta teisė pasirašyti ir pateikti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, tenka pareiga įrodyti ieškovei. Ieškovei atskirajame skunde nepateikus jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, laikytina, kad tai yra tik deklaratyvūs teiginiai.

6.4.                      Ieškovė nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris imperatyviai įpareigotų ieškovę atstovaujantį advokatą atlikti paruošiamuosius bei parengiamuosius darbus iki tokio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo (gauti kreditorių pritarimą). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 57 straipsnio 3 dalis numato, kad advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tarp ieškovės ir jos advokato sudaryta teisinių paslaugų sutartis advokatui suteikia itin plačius įgaliojimus, todėl abejotina ieškovės nurodomais argumentais, kad advokatas negalėjo savarankiškai pateikti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo.

6.5.                      Bankrutuojančią įmonę atstovauja nemokumo administratorius, o ne kreditorių susirinkimas ar komitetas. Todėl pats nemokumo administratorius sprendžia, ar jam pateikti ieškinį teismui ir kaip toliau vesti bylą teisme. Jeigu tam tikrais atvejais nemokumo administratoriaus ir kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams ar ieškinius nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

Dėl ginčo esmės

8.       Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima (CPK 293 straipsnio 4 dalis). CPK 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės, taigi įstatymas neįpareigoja pateikti tokio atsisakymo motyvų. Tačiau teismas privalo įsitikinti, ar toks procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

9.       Priimant sprendimą dėl ieškinio atsisakymo yra realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad viena iš ginčo šalių yra juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo ir teismo procesinio sprendimo jį priimti, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąjį, bet ir specialųjį teisinį reglamentavimą, t. y. į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normas.

10.       Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad ieškovė nenurodo ir nėra jokio teisinio pagrindo, kuris imperatyviai įpareigotų ieškovę ir (ar) ją atstovaujantį advokatą atlikti paruošiamuosius bei parengiamuosius darbus iki tokio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo (gauti kreditorių pritarimą). Priešingai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). JANĮ 66 straipsnyje, reglamentuojančiame nemokumo administratoriaus funkcijas, numatyta, kad nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to darytina išvada, kad nemokumo administratorius, o ne ieškovės kreditoriai atstovauja bankrutuojančią įmonę bylose su visomis šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio. Tam, kad nemokumo administratorius galėtų atsisakyti byloje reiškiamų (palaikomų) reikalavimų ar jų dalies nėra reikalingas atskiras įmonės kreditorių, kreditorių komiteto sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-302/2021 50 punktą). O tai, kad atsisakius nuo ieškinio ieškovės kreditoriai jokios naudos negavo, teismų praktikoje nelaikoma prieštaravimu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-302/2021 51 punktą). Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tikrinti ar įpareigoti pateikti papildomus dokumentus, kurie įrodytų kreditorių (ne)pritarimą teikiamam prašymui.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-478-370/2018 ir kt.).

12.       Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės nemokumo administratorė, kuri įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, civilinę bylą pavedė vesti advokatui Juozui Viščiniui (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas), į bylą pateikta atstovavimo sutartis (CPK 57 straipsnio 1, 3 dalys). Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (CPK 59 straipsnis). Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatui be kita ko pavedama atstovauti teisminiuose ginčuose Lietuvos Respublikos teismuose, jokie teisių apribojimai nebuvo nustatyti. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad aplinkybę, jog ieškovę atstovaujančiam advokatui nebuvo suteikta teisė pasirašyti ir pateikti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, tenka pareiga įrodyti ieškovei, tačiau šių savo argumentų ieškovė nepagrindė ir neįrodė. Taigi laikytina, kad ieškovės atstovas turėjo teisę pateikti ieškinio atsisakymą, o teismas pagrįstai tokį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

Dėl procesinės bylos baigties

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis