Civilinė byla Nr. e3K-3-181-695/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00620-2019-1  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. (A. S.), V. L. ir R. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L., A. S., R. L., B. K., I. K. ieškinį atsakovei G. G. dėl neatlygintinio servituto nustatymo.   

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.119 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovų pasirinktą pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti pagal UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengtą servituto nustatymo schemą M 1:1000 neatlygintinį kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis) ir neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas prižiūrėti bei jomis naudotis: 697 kv. m ploto servitutą per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 495 kv. m ploto servitutą per ieškovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 495 kv. m ploto servitutą per ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 450 kv. m ploto servitutą per ieškovams V. L. bei R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovai nurodė, kad ginčo šalims priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė ieškovui A. S.. Po pertvarkymo suformuotus tris žemės sklypus ieškovas A. S. pardavė bylos šalims, o vieną pasiliko sau. Žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieškovo A. S. užsakymu 2014 metais P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), jie yra pažymėti sprendinių brėžinyje, susisiekimo sistemos schemoje. Tie patys servitutai grafiškai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 13 d. sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengė servituto nustatymo schemą M 1:1000 su koordinatėmis, nurodydama prašomų nustatyti servitutų plotą kiekviename sklype. Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 14 d. įsakymu, šio 2 punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytus naujai projektuojamus žemės servitutus siūloma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis.

4.       Ieškovas A. S. per atstovą 2018 m. lapkričio 30 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių prašydamas paaiškinti, kodėl žemės sklypams nebuvo įregistruoti jam aktualūs servitutai SI, S2, S3, S4, ir gavo atsakymą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės nustatyti kelio servitutų, nurodytų projekte, administraciniu aktu. Tuomet šis ieškovas 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovę G. G. dėl galimybės nustatyti servitutus sutartimi. Iš atsakovės gavo atsakymą, kad galimybė nustatyti kelio servitutą per jai nuosavybės teise priklausantį sklypą nesvarstytina, o laikas, kurį ji galėtų skirti šio klausimo sprendimo paieškoms, būtų ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Dėl to ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.

5.       Atsakovė nurodė, kad neprieštaravo kelio servituto per jos žemės sklypą nustatymui. Atsakovės žemės sklypas yra arčiausiai vietinės reikšmės kelio, nuo kurio suformuota nuovaža, todėl, nustačius kelio servitutą ir prašomą servitutą požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti, joms aptarnauti bei naudotis, atsakovės žemės sklypas patirtų didžiausią suvaržymą, nes per kelio servitutą į ieškovų žemės sklypus patektų ne tik patys ieškovai, bet ir kiti asmenys (svečiai, spec. transportas, spec. tarnybos, paštas ir pan.). Per atsakovės žemės sklypą būtų didžiausias judėjimas ir taip būtų labiausiai pažeidžiamas jos privatumas ir saugumas, todėl prašymas nustatyti neatlygintinį kelio servitutą yra nesąžiningas. Ieškovų prašomo nustatyti 9 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų koridoriaus servitutas yra per didelis. Be to, ieškovai negali reikalauti prieš atsakovės valią nustatyti servitutų jos naudai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų prašomas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutas akivaizdžiai prieštaravo nustatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui. Byloje nebuvo nurodyta objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju būtų reikalingas net 9 metrų pločio kelio servitutas. Teismas, atsižvelgdamas į statybos techninio reglamento bei Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.V-329 patvirtintų Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių nuostatas, nustatė, kad ieškovams visiškai pakako 5,5 metro pločio servitutinio koridoriaus, o inžineriniai tinklai galėtų būti įrengiami po važiuojamąja kelio dalimi, taip nenaudojant daugiau žemės, negu reikia naudotis keliu ir inžineriniams tinklams įrengti.

8.       Nors ieškovai teigė, kad dar 2014 m. rengtame Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekte buvo nustatytas 9 metrų pločio servitutas per visus keturis sklypus, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), todėl vien ta aplinkybė, kad buvo nustatytas 9 metrų pločio servitutas, visiškai nereiškė, jog būtent tokio pločio ir bus kelias. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Projektu buvo siūloma nustatyti 9 metrų pločio kelią, savaime nereiškė, jog toks sprendinys ir turėjo būti įgyvendinamas. Projekto iniciatorius buvo tuometinis žemės sklypų savininkas ieškovas A. S., todėl akivaizdu, kad servituto plotis buvo ne būsimų žemės sklypų savininkų interesų derinimo rezultatas, o tiesiog tuometinio žemės savininko valios rezultatas.

9.       Kadangi kelio servitutui teisės aktai nustato 4–5,5 metro pločio servitutą, o inžineriniams tinklams tiesti įtvirtinama galimybė naudoti tą patį kelio koridorių, tiesiant tinklus po keliu, tai pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir neracionaliais Projekto pasiūlymus dėl 9 metrų pločio kelio servituto. Nustatant ieškovų prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovės žemės sklype, jų plotis turi būti mažinamas iki minimaliai būtino pločio.

10.       Dėl servituto būtinumo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės ir ieškovų žemės sklypuose jau yra įvesti elektros inžineriniai tinklai, dėl jų įrengimo ieškovai A. S., R. L. ir V. L. su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudarė atskiras servituto sutartis 2017 metais, pagal kurias visuose ginčo žemės sklypuose suteikė teisę nekliudomai įrengti nurodytus elektros įrenginius, taip pat prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų elektros įrenginių, esančių žemės sklypo dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų įrengimo, techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo, rekonstravimo, modernizavimo, paleidimo, derinimo, elektros tinklų keitimo iš oro linijų į kabelių linijas darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant šia sutartimi nustatytų apsaugos zonų ir servituto ribų. Iš pirmiau nurodytų servituto sutarčių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo suprojektuoti apie 2 metrų pločio servitutiniai privažiavimai per atsakovės G. G. bei ieškovų I. K., B. K., A. S. žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinęs liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog šiuo metu yra reikalingas servituto nustatymas inžineriniams (centralizuoto vandentiekio bei buitinių nuotekų) tinklams įrengti.

11.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai prašo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus jiems priklausančiuose žemės sklypuose (tarnaujantieji daiktai) atsakovės ir kitiems ieškovų žemės sklypams (viešpataujantieji daiktai) naudoti pagal paskirtį, tačiau ieškovai nepateikė jokių argumentų, kad atsakovė objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu be ieškovų prašomų atsakovės naudai nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų. Priešingai, atsakovė išreiškė poziciją, kad jos žemės sklypas yra šalia pagrindinio kelio, iš kurio įrengta nuovaža patenka į savo žemės sklypą. Tikslo patekti į ieškovų žemės sklypus ji neturi. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. patvirtino, kad atsakovė neturi jokio tikslo važinėti per ieškovų žemės sklypus ar ieškovų žemėje tiesti kokius nors papildomus inžinerinius tinklus. Be to, atsakovė nesuteikė teisės ieškovams jai atstovauti šiame procese ir jos vardu reikšti materialinius ar procesinius reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad jai nereikalingas nė vienas iš ieškinio reikalavimuose nurodomų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, nes ji savo žemės sklypu ir juose ketinamais statyti statiniais puikiai gali ir galės naudotis nesinaudodama jokiomis ieškovų žemės sklypų dalimis nei norėdama patekti į savo žemės sklypą, nei norėdama įsirengti inžinerinius tinklus ar juos prižiūrėti.

12.       Pirmosios instancijos teismas iš UAB ,,Geodonas“ plano bei kitų į bylą pateiktų brėžinių taip pat nustatė, kad atsakovės žemės sklypas yra prie pat vietinės reikšmės kelio ir ji į savo žemės sklypą patenka tiesiogiai nuo šio kelio per nuovažą, jungiančią šį kelią su jos žemės sklypu, todėl kelio servituto per ieškovų žemės sklypus atsakovei nereikia. Ginčo tarp pačių ieškovų dėl kelio ir inžinerinių tinklų servitutų nustatymo vienas kitam byloje taip pat nekilo, todėl ieškinio reikalavimai, kuriais buvo prašoma nustatyti servitutą per ieškovų vienas kito žemės sklypą, buvo atmesti konstatavus, kad nebuvo CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos servituto nustatymo sąlygos.

13.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. L., A. S. ir R. L. apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S. – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovams V. L. ir R. L. – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovams B. K. ir I. K. – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai ir buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą. Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieškovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Visiems padalytiems sklypams buvo nustatyti keliui ir inžineriniams tinklams kloti skirti servitutai. Tie patys servitutai grafiškai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 13 d. sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengė servituto nustatymo schemą M 1:1000 su koordinatėmis, nurodydama prašomų nustatyti servitutų plotą kiekviename sklype. Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 14 d. įsakymu, kurio 2 punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte nurodomus naujai projektuojamus žemės servitutus siūloma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Ieškovai pagal galutinai suformuluotus ieškinio reikalavimus prašė teismo nustatyti keturis neatlygintinius servitutus: tris servitutus vienas kito bei atsakovės žemės sklypams ir tik vieną servitutą atsakovės sklype, t. y. ieškovai pareiškė ieškinį vieni kitiems. Kadangi ginčo dėl jų nurodomų aplinkybių byloje nėra, šalių ginčas kilęs tik iš šalių susitarimų teritorijų planavimo proceso, tai tokie ieškovų pareikšti reikalavimai galėjo būti išspręsti ieškovų sutartimi, o ieškinio reikalavimo atsakovės žemės sklype nustatyti 5,5 metro pločio kelio servitutą ieškovai nebuvo suformulavę. Pažymėtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl 5,5 metro pločio servituto nustatymo, o ieškovai netrukdomai naudojasi keliu, kurio plotis yra 4 metrai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog buvo pagrindas nustatyti jų prašomo dydžio kelio servitutą atsakovės žemės sklype, nes ieškovų ginčas kyla iš šalių susitarimų jų teritorijos planavimo procese.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teigimu, servituto inžineriniams tinklams eksploatuoti poreikis buvo nustatytas žemės sklypų detaliajame plane ir ieškovai, prašydami nustatyti servitutą inžineriniams tinklams įvesti, privalėjo įrodyti, jog jiems trukdoma tai padaryti pagal sklypo detalųjį planą. Byloje nustatyta, kad tik ieškovai R. ir V. L. yra pasistatę namą, todėl kitiems ieškovams trukdymas įrengti konkrečius inžinerinius tinklus šioje byloje liko neįrodytas.

17.       Ieškovai prašė nustatyti 697 kv. m ploto servitutą atsakovės sklype ir savo reikalavimui pagrįsti rėmėsi 2014 m. P. G. IĮ parengtu Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame buvo nustatytas įrengti ieškovų nurodomas 9 metrų pločio kelias. Apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovų reikalavimą vertino kaip prieštaraujantį CK 4.119 straipsniui bei servituto nustatymo pagrindams ir jo turiniui, motyvuodamas, kad iš byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, jog jau yra faktiškai egzistuojantis kelias, o bylos esmė yra ne trukdymas ieškovams šiuo keliu patekti į savo sklypus, tačiau visiškai naujo 9 metrų pločio kelio su nuovaža atsakovės sklype įrengimas neatlygintinai.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai I. K. ir B. K. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu ieškovai A. S., V. L. ir R. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais:

19.1.                      Bylą nagrinėjusiems teismams sprendžiant klausimą, kad, ieškovams pareiškus reikalavimą nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą ir neprašant nustatyti mažesnės apimties servituto, buvo pagrindas ieškinį atmesti, buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos. Byloje nekilo ginčo, kad kelias faktiškai yra atsakovės žemės sklype ir atsakovė sutiko dėl 5,5 metro pločio kelio servituto. Dėl to teismai turėjo taikyti ieškinio reikalavimų dalies pripažinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnis) ir ieškinį tenkinti iš dalies, nustatydami atsakovės žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) 5,5 metro pločio kelio servitutą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo už ieškovus spręsti dėl jų ieškinio esmės, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai turi galimybę susitarimo būdu spręsti kilusį ginčą. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, kad ieškinio reikalavimų dalies tenkinimas nėra bylos nagrinėjimo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018, 36 punktas ).

19.2.                      Bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog buvo pagrindas nustatyti prašomą servitutą atsakovės sklype, nes iškeltas ginčas kilęs iš šalių susitarimų teritorijų planavimo procese. Ieškovai reikalavimą suformulavo remdamiesi 2014 m. P. G. IĮ parengtu Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame nustatytas įrengti 9 metrų pločio kelias ir kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi keliui ir inžineriniams tinklams kloti skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), kurių plotis yra 9 metrai. Ieškovas A. S. dalijo sklypus į keturis atskirus sklypus dar nežinodamas, kas bus jų pirkėjai, su kuriais susitarimai tuo metu apskritai buvo neįmanomi. O susitarimas dėl servituto nustatymo tarp ginčo šalių neįmanomas, todėl ginčas turėjo būti nagrinėjamas teisme. Visiškai atmetus ieškinį, ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais sklypais ir faktiškai esančiu bei žemės sklypų planuose pažymėtu keliu, nes atsakovės sūnus blokuoja pravažiavimo kelią, kviečia policiją ir pradėjo statyti vartus.

19.3.                      Aplinkybė, kad ne visi ieškovai teikia kasacinį skundą, nėra kliūtis peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka. Kiekvienas ieškovas atskirai turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

19.4.                      Pagal teismų praktiką bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį, tai lemia aktyvų teismo vaidmenį renkant ir tiriant įrodymus.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė G. G. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentais:

20.1.                      Šioje byloje kiekvienas ieškovas reiškė reikalavimus nustatyti jo žemės sklypo naudai servitutus per kitiems ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovai B. K. ir I. K. neteikė kasacinio skundo dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl darytina išvada, kad šie ieškovai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Dėl to nėra teisinio pagrindo visą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį peržiūrėti kasacine tvarka.

20.2.                      Kasacinio skundo argumentai dėl teismo aktyvaus vaidmens bylose, susijusiose su viešuoju interesu, yra neišsamūs, o nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai neatitinka šioje byloje nagrinėjamo ginčo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ir šioje byloje nagrinėjamas kelio servituto nustatymo klausimas turi viešojo intereso pobūdį, lemiantį aktyvų teismo vaidmenį.

20.3.                      Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) (toliau – Taisyklės) 4.5, 42 punktuose nurodyta, kad pačiu žemės sklypo ar sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, projekte tik gali būti siūlomi nustatyti arba esami servitutai. Nagrinėjamoje byloje Projektu nebuvo nustatyti kokie nors servitutai ir šio Projekto sprendiniai dėl servitutų savaime neįpareigojo atsakovės leisti nustatyti servitutą.

20.4.                      Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, ir tai daroma pateikiant žemės sklypo planą (schemą), kuris yra būtinoji ieškinio dalis. Nagrinėjamoje byloje teismai negalėjo tenkinti ieškinio iš dalies, nustatydami 5,5 metro pločio servitutus, nes byloje nebuvo jokio tokio pločio servitutą nustatančio plano, kuriuo teismai galėtų remtis ir kurį galėtų įvardyti kaip apibrėžiantį žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių teisių gynimo būdo parinkimo

21.       Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

22.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar bylą nagrinėjusiems teismams, sprendusiems klausimą pagal ieškovų pareikštą reikalavimą nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą ir atsakovei sutikus dėl 5,5 metro pločio kelio servituto, ieškinys turėjo būti tenkintas iš dalies.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

24.       Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).

25.       Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

26.       Pirmiau nutartyje aptartas dispozityvumo principas reiškia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003), tačiau pažymėta, kad teismui atsakovo ieškinio pripažinimas nėra besąlygiškai įpareigojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011).

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai, nurodę ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jų reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) nustatyti servitutą pagal ieškovų pateiktus dokumentus. Ieškovų reikalavimas kildindamas iš to, kad 9 metrų pločio servitutas buvo nustatytas dar 2014 m. P. G. IĮ parengtame Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekte, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai nustatytini visiems keturiems žemės sklypams. Ieškovai taip pat rėmėsi ir UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengta servituto nustatymo schema, kurioje formuojamas 9 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas per atsakovės žemės sklypą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad aplinkybė, jog projektuose nustatytas 9 metrų pločio servitutas, nereiškia, kad būtent tokio pločio ir bus kelias, nes maksimalaus nustatyto pločio gali prireikti požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms įrengti.

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus ieškinio dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, teikdami ieškinį ir nurodydami savo teisių pažeidimą, suformulavo ieškinio reikalavimą dėl 9 metrų pločio servituto per atsakovės nustatymo.

29.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šis teismas nagrinėjo ginčą pagal ieškovų teismui 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą patikslintą ieškinį ir jame nurodytą ieškinio dalyką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovai šioje byloje pateikė pradinį ieškinį, jį tikslino dar keletą kartų ir galutinai suformulavo patikslinto ieškinio reikalavimus, į šiuos atsižvelgdamas apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą apeliaciniame procese, t. y. įvertinęs ieškovų suformuluotus ieškinio reikalavimus dėl 9 metrų pločio kelio servituto nustatymo. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovų nurodytą ieškinio dalyką. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ne ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, o atmetus ieškinį.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti teisiniai pagrindai pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo klausimus, aiškinimo ir taikymo

31.       Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

32.       Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą).

33.       Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį. Kadangi servituto planas yra būtina ieškinio dalis, tai jo nesant byla negali būti nagrinėjama.

34.       Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovai reikalavimą suformulavo remdamiesi 2014 m. P. G. IĮ parengtu Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame nustatytas įrengti ieškovų nurodomas 9 metrų pločio kelias, taip pat rėmėsi UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengta servituto nustatymo schema, kurioje nurodytas suformuoti reikalingas 9 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas per atsakovės žemės sklypą.

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

36.       Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas).

37.       Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

38.       Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

39.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad detaliojo planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles. Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis – šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas į individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupę, bet yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl būtų teisinga teigti, kad detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti, nes jo požymiai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003). Patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią, kitaip tariant, yra privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-54-05). Detalusis planas – individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-128/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016, 34 punktas).

40.       Tačiau pažymėtina, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose. Kitu atveju teismas gali nepatvirtinti siūlyme dėl servituto projektuoto servituto dydžio, jeigu minėtų reikalavimų toks siūlymas neatitiko. Minėta, kad teismas tokių reikalavimų nesprendžia iš dalies, nes sprendimas dėl servituto nustatymo priimamas patvirtinant tikslius tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto apribojimus, kurie prireikus atvaizduojami planuose.  

41.       Nagrinėjamu atveju visi ginčo žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieškovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Servitutą prašoma nustatyti remiantis ieškovų teismui pateikta UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengta servituto nustatymo schema.

42.       Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-250/D1-268 redakcija).

43.       Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

44.       Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai) (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

45.       Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktas).

46.       Nagrinėjamoje byloje pateikta UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengta servituto nustatymo schema pagal nurodytas teisės normas nėra teritorijų planavimo dokumentas ar žemėtvarkos planavimo dokumentas, todėl joje esantys siūlymai dėl servituto nėra privalomi teismui, nagrinėjančiam bylą dėl nustatomo servituto dydžio. Tačiau teismas kartu su kitais bylos įrodymais vertina UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengtoje servituto nustatymo schemoje esančius faktinius duomenis, padėsiančius nustatyti, kokio dydžio servitutas būtinas nustatyti.

47.       Minėta, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Kadangi servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis, minėta, nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį.

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovai servitutą prašė nustatyti pagal UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengtą servituto nustatymo schemą, kurioje apibrėžė 9 metrų pločio servitutą, t. y. tokio dydžio servitutą, kurio teismai pripažino nebuvus pagrindo tvirtinti, nes tokio dydžio servitutas nebuvo įrodytas kaip būtinas.

49.       Byloje esant duomenų, kad šalys teismo proceso metu sprendė klausimą dėl kito dydžio servituto nustatymo, tačiau byloje nebuvo pateiktas kitas konkretus servituto nustatymo planas, darytina išvada, kad, byloje ieškovui neįrodžius reikalavimo nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutą pagal jo teiktą planą, teismams nebuvo teisinio pagrindo nustatyti kitokį servitutą nei apibrėžtas UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengtoje servituto nustatymo schemoje, todėl ieškovų reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pašalinus ieškinio trūkumus ar suderinus kitą servituto nustatymo planą, ieškovams neužkertamas kelias kreiptis į teismą su nauju reikalavimu ir tinkamo dydžio servituto planu.

51.       Kadangi byloje buvo sprendžiama ir dėl servituto būtinumo pripažinimo pagrįstumo, tai teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu.

52.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

53.       Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatą arba kitą nekilnojamąjį daiktą nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą. Servituto būtinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu nepasinaudojant  gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 28 punktas).

54.       Minėta, kad kreipiantis į teismą ieškinyje (pradiniame ar patikslintame) dėl servituto nustatymo turi būti išdėstyti ieškinio dalykas ir pagrindas, nurodyti faktinį ieškinio pagrindą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai), t. y. ieškinyje būtina nurodyti ir pagrįsti, kodėl viešpataujančiajam daiktui tinkamai naudoti būtina nustatyti servitutą tarnaujančiuoju tapsiančiame žemės sklype.

55.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovams ir atsakovei priklausantys ginčo žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, kuris tuo metu priklausė ieškovui A. S.. Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal nurodyto ieškovo užsakymu 2014 m. P. G. IĮ parengtą Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai. Tie patys servitutai grafiškai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 13 d. sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019 m. liepos 2 d. parengė servituto nustatymo schemą M 1:1000 su koordinatėmis, nurodydama prašomų nustatyti servitutų plotą kiekviename sklype. Žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 14 d. įsakymu.

56.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie būtinumą įrengti 9 metrų pločio kelią atsakovės žemės sklype. Teisėjų kolegija pripažįsta tokias teismų išvadas pagrįstomis, padarytas nepažeidus proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo.

57.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovams, reikalaujantiems servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

58.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė servituto nustatymo schemą, kurioje buvo nurodyti šioje byloje prašomi nustatyti servitutai, tačiau patys ieškovai taip pat nurodė, kad jie dar tik ketino spręsti, kurioje tiksliai vietoje ir kokio pločio kelią įrenginės. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nebuvo apsisprendę, kokio tiksliai pločio kelio, kokioje vietoje, kokios konstrukcijos kelio jiems reikės patekti į žemės sklypus.

59.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškinio reikalavimus nustatyti servitutą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie planuojamą konkretaus dydžio žemės sklype kelio tiesimą, todėl liko neaiškus poreikis, kuriuo remiantis grindžiamas tokios didelės apimties servitutas.

60.       Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad 9 metrų pločio servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jų interesų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ieškovai patys pripažino, jog keliui nereikia 9 metrų pločio juostos. Dėl to ieškovai turėjo sukonkretinti savo reikalavimą ir prašyti tik tokio pločio servituto, koks reikalingas keliui įrengti, ir pagrįsti konkretaus dydžio servituto būtinumą. Vien tik žemės sklypo projektavimo dokumentų pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovams 9 metrų pločio kelio servitutas yra objektyviai būtinas ir kad nėra galimybės patenkinti ieškovų poreikių nustatant siauresnio pločio servitutą.

61.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą buvo pareikštas nepateikiant žemės sklypo dalies, kurią pagrįstai būtų prašoma suvaržyti servitutu, plano (schemos), t. y. nenurodant tikslių ieškinio pagrindo duomenų apie servituto dydį, konfigūraciją, dislokaciją. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai, nenustatę aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti 9 metrų pločio servitutą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų teismo sprendimu nustatymą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

62.       Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovų kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

64.       Atsakovė prašo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14, 8.19 punktuose nustatyto dydžio. Šis atsakovės prašymas tenkintinas, jai priteistina visa prašomų atlyginti patirtų išlaidų suma – 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93, 98 straipsniai). Nurodyta suma priteistina atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 166,67 Eur iš kiekvieno.

65.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,06 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei lygiomis dalimis turėtų būti priteistas iš kasacinį skundą padavusių ieškovų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam ieškovui priteistina valstybei 2,02 Eur išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš ieškovų nepriteistinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 166,67 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas