Administracinė byla Nr. A-903-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00365-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-903-624/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos advokatūrai ir uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Tikroji turto kaina“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Taryba) 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir nutarimas Nr. 2S-15), išskyrus dalį dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimo nagrinėjimo; 2) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 5 dalis, 35 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniams proporcingumo, teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principams; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (II t., b. l. 1–32) pareiškėjo UAB ,,Tikroji turto kaina“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Tikroji turto kaina“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 36–38) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 48–51) prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliekant nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 53–56) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ išlaidas advokato pagalbai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi (II t., b. l. 74–88) uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeitė: uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą tenkino iš dalies; panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1, 2 ir 4 punktus, kuriais pripažinta uždarąją akcinę bendrovę „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Tikroji turto kaina“ pažeidus Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, už ką joms solidariai skirta 5 000 Lt bauda, jos įpareigotos per 5 darbo dienas nuo nutarimo Nr. 2S-15 rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bei perdavė klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai; kitoje dalyje uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą atmetė. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra 2015 m. birželio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 94–95), kuriuo prašo Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ priteisti 492,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi atmestai UAB „Tikroji turto kaina“ apeliacinio skundo daliai.

Prašyme nurodo, kad Lietuvos advokatūra šioje administracinėje byloje apeliacinėje instancijoje iš viso patyrė 1 700 Lt, kas sudaro 492,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (150 Lt už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą ir 1 550 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šių išlaidų dydį patvirtina pridėti 2014 m. balandžio 4 d. sąskaitos Nr. BV 1-29/14, 2014 m. balandžio 1 d. suteiktų teisinių paslaugų akto Nr. BV 1-29/14, 2014 m. gruodžio 10 d. sąskaitos Nr. BV 1-86/14, 2014 m. gruodžio 10 d. suteiktų teisinių paslaugų akto Nr. BV 1-86/14 nuorašai ir mokėjimo nurodymai. Išlaidos advokato pagalbai nesiekia maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalaus dydžio.

Pareiškėjas UAB „Tikroji turto kaina“ atsiliepimu į prašymą teigia, kad pateiktas prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nurodo, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, tuo parodant, kad ne atsakovas (juo labiau ne trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos advokatūra) buvo teisus kilusiame ginče, o būtent pareiškėjas. Teigia, kad visi Lietuvos advokatūros rašyti dokumentai, kuriais prašoma atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, pasirodė nepagrįsti. Lietuvos advokatūra nenurodė tos bylinėjimosi išlaidų dalies, kurios prašo priteisti būtent apeliacinio skundo dalinio patenkinimo kontekste, nors tą padaryti privalėjo. Lietuvos advokatūros prašymo atmetimui pagrindą duoda ir tai, kad 2015 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1S-67/2015 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iš viso atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, šio atsisakymo faktinis pagrindas buvo tai, kad minėtos įmonės nepadarė jokių Reklamos įstatymo pažeidimų dar tada, kai Lietuvos advokatūra rašė įvairius procesinius dokumentus, dėl kurių ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-903-624/2015 apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375–388). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje sistemiškai vertindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgdamas į protingumo principą, sprendimą, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laiko teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012).

Byloje nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-903-624/2015 (II t., b. l. 74–88) pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeitė: UAB „Tikroji turto kaina“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1, 2 ir 4 punktus, kuriais pripažinta UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ pažeidus Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, už ką joms solidariai skirta 5 000 Lt bauda, jos įpareigotos per 5 darbo dienas nuo nutarimo Nr. 2S-15 rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bei perdavė klausimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai; kitoje dalyje UAB „Tikroji turto kaina“ skundą atmetė. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ skundas buvo atmestas, palikti nepakeistą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo siekė, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 2S-15 būtų paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 2S-15 rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktus (su kuriais nesutiko pareiškėjas) panaikino ir perdavė klausimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, t. y. minėta administracinė procedūra yra nebaigta, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis yra priimta trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūrai naudai.

Kadangi galutinis teismo sprendimas, kuriuo administracinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, nėra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros naudai, darytina išvada, kad ji (Lietuvos advokatūra) neturi teisės į teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.       

?