Administracinė byla Nr. A-4385-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – O.-E. V., N. O.) dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nijolės optika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. T1-1876-(1.1)
„Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ veiklos“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjo nuomone, Įsakyme nepagrįstai konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) nuostatų pažeidimas, kai 2015 m. gruodžio 1 d. Bendrovės direktorė N. O. įvertino O. E. V. regėjimą, parinko atitinkamo stiprumo korekcinius lęšius ir juos užsakė, kadangi atsakovas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nepagrįstai laikė, kad buvo suteiktos oftalmologijos (licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), o ne optometrininko paslaugos. Teigė, kad aplinkybė, jog iki šiol teisės aktais nebuvo reglamentuota optometrininko veikla, nereiškia, kad tokia veikla nebuvo galima užsiimti ar kad ši veikla turi būti priskirta prie teikiamų sveikatos paslaugų sąrašo. Bendrovė nevykdė ir nevykdo asmens sveikatos priežiūros ar sveikatinimo veiklos. Bendrovėje teikiamos tik optometrininko paslaugos, bet ne oftalmologo paslaugos, akinių lęšius gamina atestuota įmonė. Bendrovės direktorei N. O. 2012 m. birželio 22 d. išduotas bakalauro diplomas, patvirtinantis, jog ji baigė optometrijos studijų programą ir jai suteiktas fizikos bakalauro laipsnis bei optometrininko kvalifikacija. Priede prie diplomo Nr. 0006621, be kita ko, nurodyta, kad absolventai, baigę optometrijos studijų programą, geba kvalifikuotai dirbti regos sisteminės pirminės priežiūros centruose, optikos salonuose. Teisės aktai nereglamentuoja nei optikos salonų veiklos, nei regos korekcijos nustatymo veiklos, tokia veikla nebuvo priskirta prie sveikatos priežiūros, sveikatinimo veiklos. Anksčiau nebuvo keliamas reikalavimas gauti licenciją optometrininko veiklai vykdyti. Bendrovė tik parenka akinius, atlieka regos korekciją, bet jokių kitų paslaugų, susijusių su regos korekcija, neteikia. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 patvirtino Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašą, kurio 16 punkte nurodyta veiklos rūšis – optometrija, ir ją vykdantys specialistai – optometristai. Šiame įsakyme, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d., pirmą kartą oficialiai pažymėta, jog optometrija nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentavimo sritį (2.3 p.). Pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 48 straipsnyje įtvirtintais principais, iki minėto 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1427 priėmimo jis turėjo teisę ir galėjo teikti optometrijos paslaugas, kurios nebuvo priskirtos prie paslaugų, patenkančių į asmens sveikatos priežiūros, sveikatinimo veiklos sąrašą. Atitinkamai, kadangi atsakovui suteikta kompetencija tikrinti tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, atsakovas, atlikdamas patikrinimą Bendrovėje, kuri neteikia tokių paslaugų, pažeidė savo nuostatų 10.38 ir 10.40 papunkčių reikalavimus.

3.       Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.

4.       Atsakovas tvirtino, jog Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus kontrolės metu surinktus duomenis, pagal galiojančius teisės aktus nustačius pažeidimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Išnagrinėjęs O. E. V. prašymą išspręsti tarp jos ir pareiškėjo kilusį ginčą dėl pinigų grąžinimo už reikalavimų neatitinkančius korekcinius akinius, atsakovas nustatė, jog pagal užsakymą UAB „Beržūna“ pagaminti akiniai atitiko Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio
19 d. įsakymu Nr. V-18, reikalavimus, tačiau korekciniai akiniai buvo pagaminti pagal receptą, išrašytą asmens, kuriam tokia teisė nėra suteikta, todėl buvo atlikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybės kontrolė. Kontrolės metu nustatyta, kad UAB „Nijolės optika“ neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o O. E. V. paslaugas teikusi Bendrovės direktorė, optometrininkė N. O. nėra asmens sveikatos priežiūros specialistė ir neturi licencijos verstis medicinos praktika. Akiniai O. E. V. buvo pagaminti pagal N. O. išduotą receptą. Teisės aktai (Lietuvos medicinos norma MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935; toliau – ir Medicinos norma MN 63:2005) numato, kad atlikti asmens akių patikrinimą bei parinkti atitinkamus korekcinius lęšius gali tik oftalmologo licenciją turintis gydytojas, teikiantis paslaugas asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčioje įstaigoje, todėl atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, jog Bendrovėje teikiamos tik optometrininko, bet ne oftalmologo paslaugos. Optometrininkas, teikdamas paslaugas, negali atlikti to, kas teisės aktais priskiriama išimtinai oftalmologo kompetencijai. Akinių recepto (forma Nr. 147/a) turinys nėra reglamentuotas teisės aktais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. O. išduotame dokumente buvo nurodytos abiejų akių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp akių vyzdžių, t. y. duomenys, kuriuos nustatyti turi teisę tik gydytojas oftalmologas, atsakovo vertinimu, akinių užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01-1 pripažintinas akinių receptu, kaip receptas apibrėžiamas Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (toliau – ir Receptų rašymo taisyklės), 3.9 papunktyje. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1427 2.3 papunkčio nuostatas, kaip patvirtinančias, jog Bendrovės vykdoma veikla, t. y. regos tikrinimas ir korekcija, nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reguliuojamą sritį. Pažymėjo, kad optometristai gali užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, dirbti optikos salonuose neteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų (t. y. netikrinant, nekoreguojant regos), – būtent tokia veikla nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reguliuojamą sritį. Optometristo teikiamos paslaugos, priskirtinos asmens sveikatos priežiūrai, laikomos neteisėtu vertimusi sveikatinimo veikla, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 433 str.), už ką N. O. ir buvo surašytas 2016 m. gruodžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. S28-16-(5.57). Atsakovas pabrėžė, kad Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta garantija pasirinkti darbą bei verslą nėra absoliuti, šiame kontekste ypač atsižvelgiant į tai, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Reikalavimas turėti licenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui neatima teisės į darbą, o tik reikalauja atitinkamų žinių bei kompetencijos įrodymo. Atsakovui taip pat kilo abejonių, ar Įsakymas gali būti administracinės bylos dalyku, kadangi ginčijamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, jame konstatuoti faktai yra be privalomojo pobūdžio patvarkymų.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo O.-E. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       O. E. V. paaiškino, jog ji 2015 m. gruodžio 1 d. pas pareiškėją užsisakė korekcinius akinius, iš anksto sumokėdama 46 Eur, nes jos regėjimas buvo dar labiau susilpnėjęs bei ji norėjo akinių plonesniais lęšiais. Atvykusi į optiką ji neturėjo medicinos įstaigos recepto dėl akinių stiprumo, tačiau N. O. prisistatė kaip gydytoja, galinti nustatyti reikalingą akinių stiprumą, o ir ant optikos sienos buvo iškaba apie teikiamas nuolaidas, kurioje kartu nurodyta: „REGĖJIMO PATIKRINIMAS“. O. E. V., 2015 m. gruodžio 5 d. atvykusi atsiimti pagamintų akinių, iškart buvo nepatenkinta jų kokybe, tačiau akinius paėmė, nes (1) Bendrovės darbuotoja tvirtino, kad akys pripras; (2) užsakymo lape Nr. 15.12-01.01 nurodyta, kad, neatsiėmus korekcinių akinių, pinigai nebus grąžinami; (3) buvo numatytas garantinis laikotarpis pretenzijai pareikšti. O. E. V. tvirtino, kad akinių stiprumas buvo netinkamas, ji su jais blogai matė, taip pat svaigdavo galva, ašarojo akys, todėl akinių neįmanoma naudoti, be to, pagamintų akinių lęšiai buvo storesni nei akinių, kuriuos ji turėjo anksčiau. Kai O. E. V. 2015 m. gruodžio 16 d. atvyko pas pareiškėją su pretenzija, N. O. iš jos rankų paėmė užsakymo lapą ir nusisukusi jame pataisė dešinės akies duomenis, taip pat liepė sumokėti 114 Eur kitiems (tinkamiems) akiniams pagaminti. O. E. V. 2016 m. sausio 26 d. dėl reikalingų akinių stiprumo nustatymo nuvyko į Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų polikliniką, kurioje akių ligų gydytojas jai nurodė, kad dėl kataraktos net su medicinine įranga neįmanoma nustatyti reikalingų akinių stiprumo, pirmiausiai būtina operacija. Prie tokios išvados 2016 m. rugpjūčio 26 d. priėjo ir kitas Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistas. O. E. V. teigė, jog ji prieš užsisakydama akinius informavo Bendrovės darbuotoją apie kataraktą, tačiau N. O. galbūt nežinojo, jog šiuo atveju net su medicinine įranga neįmanoma nustatyti tikslaus akinių stiprumo, o ir akinių stiprumą nustatinėjo be medicininės įrangos, tik duodama skaityti tekstą. N. O. sunkiai sekėsi nustatyti O. E. V. reikalingų akinių stiprumą, galiausiai ji liepė prisikišti tekstą visai arti nosies. O. E. V. pabrėžė, jog 2015 m. gruodžio 1 d. ji ne pati išsirinko akinius, o užsisakė juos pagal N. O. nustatytą reikalingų akinių stiprumą. O. E. V. niekada neteigė, jog pagaminti korekciniai akiniai jai tinka, o tekstas „Surašyta teisingai, matau gerai“ iš anksto buvo atspausdintas užsakymo lape Nr. 15.12–01-01 (pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus), ji buvo įkalbėta pasirašyti šioje blanko formoje ir, kaip minėta anksčiau, turėjo paimti akinius, antraip būtų netekusi galimybės susigrąžinti sumokėtus pinigus. O. E. V. tvirtino ir tai, jog N. O. klaidingai nurodė ginčo aplinkybes, pavyzdžiui, N. O. niekada nesiūlė jai atnešti duomenis iš kito optometrininko ar gydytojo oftalmologo, priešingai, N. O. pyko ir reiškė pretenzijas dėl to, kad O. E. V. lankėsi pas akių ligų gydytojus, reikalavo pasakyti jų pavardes, grasino.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo N. O. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

8.       N. O. pažymėjo, jog ji 2012 metais Šiaulių universitete įgijo optometrininko išsilavinimą, kvalifikaciją kėlė įvairiuose kursuose, seminaruose, optikos srityje dirba jau 25 metus. Optometrijos bakalauro studijų programos aprašas patvirtina, kad asmenys, išklausę šią programą, geba ne tik parinkti akinius, bet ir atlikti regos matavimus, patarti pirminės apžiūros metu. Kita vertus, dirbti optikose pardavėjais ar konsultantais galima be jokio išsilavinimo, optometrininkų veikla iki šiol nėra licencijuojama ir priskiriama prie sveikatos priežiūros, kaip ir daugelio kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų, pavyzdžiui, kineziterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų, paramedikų. N. O. nuo pat Bendrovės įsteigimo 2003 m. spalio 1 d. (ankstesnis pavadinimas – „Optikos vizija“) vykdė ne tik direktorės, bet ir optometrininkės pareigas. Optometrininko pareiginiai nuostatais buvo patvirtinti 2016 m. birželio 22 d., tą pačią dieną ji paskirta eiti šias pareigas. N. O. pabrėžė, kad ginčo įvykio dieną ji veikė ne kaip gydytoja oftalmologė, o E. O. V. į optiką atvyko ne gydyti ar nustatyti akių ligas. Klientė prašė optometrininkės parinkti akinius artumui, nes pas oftalmologus ilgos eilės. Klientei buvo kelis kartus lėtai paaiškinta, kad N. O. nėra gydytoja oftalmologė ir kad akiniai ne gydo, o tik gerina matymą. E. O. V. neužsiminė apie jai nustatytą senatvinę kataraktą. Nors ši aplinkybė neturi įtakos akinių parinkimui (artumui galima parinkti tinkamus akinius), tačiau matymas, ypač vyresniame amžiuje, gali keistis ir kas dvi savaites. Nėra jokių duomenų (pvz., ekspertų išvadų), patvirtinančių, kad 2015 m. gruodžio 1 d. parinkti akiniai buvo netinkami arba buvo neįmanoma parinkti akinius artumui. N. O. atkreipė dėmesį į tai, kad pagamintais korekciniais akiniais prekiaujama daugybėje vietų (parduotuvėse, turguose, pašte, kt.), jose pirkėjai patys nusistato reikalingų akinių stiprumą. E. O. V. atveju, siekiant, kad jai nereikėtų užsidėti daugybės pagamintų korekcinių akinių, jai užsidėjus bandomąjį akinių rėmelį bandomieji akinių lęšiai buvo keičiami tol, kol ji išsirinko geriausią, būtent pagal tai buvo užsakyti ir pagaminti akiniai. E. O. V., 2015 m. gruodžio 5 d. užsidėjusi pagamintus korekcinius akinius, matė gerai, tai patvirtino žodžiu ir dviem parašais užsakymo lape Nr. 15-12-01-01. N. O. įsitikinimu, bandomieji akinių rėmeliai ir bandomieji akinių lęšiai nelaikytini medicinos prietaisais (jiems nereikalinga periodinė techninė patikra, neišrašomas medicinos prietaiso pasas, juos įsigyti ir turėti gali bet kas), su tuo sutiko ir E. O. V., atsiliepime į skundą teigdama, kad akinių stiprumas jai buvo nustatytas be medicininės įrangos. N. O. taip pat tvirtino, jog E. O. V. pati išsirinko storesnius (1,5 storio (indekso)) akinių lęšius, nes jie buvo pigesni. Akinių lęšių storis neturi įtakos matymui. Tik aptarus su kliente visas užsakomų akinių savybes buvo surašytas užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01, kuris laikytinas sutartimi ir negali būti prilyginamas akinių receptui (forma Nr. 147/a). Klientei nebuvo suteiktos oftalmologo paslaugos (nebuvo nustatinėjamas regėjimo aštrumas, akių ligos, atlikti gydomieji veiksmai ir tyrimai ar kt.), nes Bendrovė tokių paslaugų neteikia ir negali teikti (neturi reikiamos įrangos). N. O. teigimu, E. O. V., būdama nepatenkinta pagamintų akinių lęšių storiu ir sužinojusi, kad kokybiškos optikos prekės nekeičiamos ir negrąžinamos, 2015 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje ėmė tvirtinti, jog su pagamintais akiniais blogai mato. Klientei pasiūlyta akinių lęšius pakeisti į paplonintus (1,67 indekso), tačiau ji nesutiko, nes būtų tekę sumokėti 70 Eur kainų skirtumą. N. O. pažymėjo, jog sprendžiant kilusį ginčą svarbu atsižvelgti į tai, kad Bendrovė nėra akinių gamintoja, o tarpininkas, priimantis užsakymus akinių lęšių gamybai ir parduodantis (perduodantis atestuotam akinių gamintojui) akinių rėmelius. N. O. atkreipė dėmesį į byloje esančius dokumentus apie E. O. V. sveikatą, kurie, jos vertinimu, yra neišsamūs, prieštaringi ir paneigia E. O. V. nurodytas aplinkybes, pavyzdžiui, ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra oftalmologo įrašo apie jos minimus paskirtus vaistus akims, ne visi dokumentai tinkamai užpildyti (trūksta parašų, spaudų, nenurodytos diagnozės), nėra duomenų apie apsilankymus dėl akinių artumui parinkimo (buvo kreiptasi konsultacijos dėl akinių tolumui), o galiausiai konstatuota, kad optinė korekcija reikšmingo matymo pagerėjimo neduos. E. O. V. korekciniais akiniais nebuvo padaryta jokia žala. Operacijos E. O. V. buvo atliktos praėjus atitinkamai 14 ir 24 mėnesiams nuo ginčo akinių parinkimo, akiniai jai buvo reikalingi ir po operacijos (operacija dešinei akiai buvo atlikta 2017 m. sausio mėn., tačiau ji 2017 m. kovo mėn. kreipėsi į kitos optikos optometrininkę dėl dešinės akies akinių lęšio parinkimo).

9.       N. O. pabrėžė, jog optometrininkų veiklos teisinis reguliavimas turi daug spragų, pirmą kartą dėl optometrininkų veiklos pasisakyta sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio
9 d. įsakyme Nr. V-1427. Sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į Bendrovės kreipimąsi,
2017 m. sausio 5 d. rašte nurodė, kad optometrininko veikla nėra priskiriama asmens sveikatos priežiūros veiklai, todėl tokiai veiklai vykdyti nereikia licencijos. Tai, kad optometrininko profesinė kvalifikacija šiuo metu Lietuvoje nėra detaliai reglamentuota, patvirtino ir Šiaulių universitetas 2016 m. birželio 7 d. pateiktame atsakyme, pažymėdamas, jog bakalauro studijų programos Optometrija (valstybinis kodas – 612F36001) aprašas neprieštarauja Optometrijos specialisto aprašui Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (2012 m., pogrupio kodas – 2267). N. O. pastebėjo, kad optikos salonų, parduotuvių veikla niekada nepateko į Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sritį, o pagal Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektą, atitinkamos praktikos specialistai (tarp jų – optometrininkai) bus pradėti licencijuoti tik nuo 2022 m. sausio 1 d. ir privalės įgyti licencijas iki 2023 m. sausio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo“ 2.2 papunktyje numatytas reikalavimas Bendrovei įgyti licenciją buvo įvykdytas 2019 m. kovo 13 d., Bendrovė licenciją Nr. 4026 gavo pateikusi minėtą N. O. 2012 m. birželio 22 d. įgytą diplomą. Iš sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-813 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 166:2018 „Optometrininkas“ nuostatų matyti, jog optometrininkai galėjo teikti paslaugas, tik turėjo įgyti darbo patirtį ir darbo stažą iki 2018 m. lapkričio 1 d.; šia medicinos norma išplėstos optometrininkų kompetencijos, kurių dauguma sutampa su gydytojo oftalmologo. Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1257, kuriuo pakeista minėta medicinos norma, numatyta dar labiau išplėsti optometrininko kompetencijas, išduoti licencijas ir spaudą. N. O. nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad iki 2018 m. liepos 17 d. optometrininko veiklos ribos nebuvo imperatyviai nustatytos teisės aktais ir nebuvo aiškaus teisinio reglamentavo, kuriuo remdamasis atsakovas galėtų objektyviai įvertinti, kad optometrininko veikla 2015 m. gruodžio 1 d. buvo priskirta prie sveikatos priežiūros paslaugų.

10.       N. O. nesutiko su E. O. V. pateiktu ginčo aplinkybių apibūdinimu ir tvirtino, jog Bendrovės valdomoje optikoje niekada nebuvo ir negalėjo būti iškabos su užrašu „REGĖJIMO PATIKRINIMAS“ (tokia iškaba nebuvo suderinta teisės aktų nustatyta tvarka). E. O. V. kreipusis su pretenzija, jai buvo siūloma ne sumokėti 114 Eur už naujus akinius, o 70 Eur skirtumą dėl akinių su kito ploninimo (indekso) lęšiais gamybos, paliekant jos 2015 m. gruodžio 1 d. pasirinktas dioptrijas. 2016 m. sausio 26 d. medicininiame išraše nėra nurodyta, kad E. O. V. būtina kataraktos operacija arba kad negalima parinkti akinių artumui. E. O. V. apsilankymo metu nebuvo užsiminusi N. O. apie nustatytą kataraktą. Kita vertus, pastaroji aplinkybė neturi reikšmės, kadangi pats pirkėjas sprendžia, ar su akiniais mato geriau ir nori juos užsisakyti. Tai, kad pagaminti akiniai tinka ir ji mato gerai, E. O. V. patvirtino užsakymo–sutarties lape Nr. 15-12-05-01-01 dviem parašais. Klientė į Bendrovę 2015 m. gruodžio 16 d. ir 18 d. kreipėsi ne todėl, kad blogai mato su pagamintais akiniais, bet dėl lęšių storio. Senesni E. O. V. akiniai buvo silpnesni, todėl naujieji negalėjo būti tokio pat storio, o pliusinių akinių lęšių konstrukcija klientei parodyta ir aptarta prieš atliekant užsakymą.

11.       N. O. įsitikinimu, Įsakymas priimtas netinkamai įvertinus kontrolės metu surinkus duomenis, ji nesutiko su Įsakyme vartojamomis sąvokomis (Bendrovė nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl optikoje lankosi ne pacientai, o klientai). Teigė, kad atsakovas praleido terminą tyrimui atlikti. Atsakovas pripažino, jog jis praleido 3 mėn. ir 5 mėn. terminus, bet jo argumentas, kad buvo vykdomas tyrimas dėl pacientei padarytos žalos, kuris gali trukti metus, prieštarauja institucijos veiklos pobūdžiui (nagrinėti skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu) ir teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.). Be to, N. O. atkreipė dėmesį į optometrininko profesijos reglamentavimą pasaulyje, taip pat į sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašte pateiktą poziciją, kad optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiūros specialistams.

 

II.

 

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Nijolės optika“ skundą.

13.       Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 4-1186 kreipėsi į Tarnybą, informuodama apie pradėtą nagrinėti ginčą tarp vartotojos O.-E. V. ir pareiškėjo, bei prašydama pagal kompetenciją pateikti išvadas, ar pareiškėjas teisingai ir teisėtai atliko O. E. V. regėjimo patikrą, ar pagaminti korekciniai akiniai atitinka užsakyme nurodytus duomenis, taip pat ar pareiškėjas nepažeidė kitų Tarnybos ribose taikomų teisės aktų reikalavimų.

14.       Tarnyba 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. D2-2609-(5.71) kreipėsi į pareiškėją, prašydama atsakyti į su jo vykdoma veikla susijusius klausimus. Pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. raštu atsakė į Tarnybos užduotus klausimus.

15.       Tarnyba VVTAT raštą laikė pagrįstu, nes korekciniai akiniai buvo pagaminti pagal receptą, kurį išrašė pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neturintis teisės asmuo, o apie atlikto asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybės vertinimo išvadas nurodė informuosianti atskiru raštu. Tarnyba atliko pareiškėjo galbūt suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės neplaninę kontrolę, kurios rezultatus įformino 2016 m. lapkričio 14 d. kontrolės akte Nr. J16-60.

16.       Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. rašte Tarnybai tvirtino, kad Bendrovė nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir neteikia jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pacientų neturi, jokių gydomųjų veiksmų neatlieka, todėl pacientams užpildytų užsakymų lapų neturi, taip pat negamina korekcinių lęšių. Tarnyba 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. D2-10074-(1.20) prašė pareiškėjo atsiųsti pacientų, kuriems per 2016 m. rugpjūčio mėn. tikrino regėjimo aštrumą ir parinko korekcinius lęšius, duomenis. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. rašte Tarnybai teigė, kad jis neteikia jokių sveikatinimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jokių gydomųjų veiksmų neatliko ir neatlieka, todėl pacientams nurodytu laikotarpiu regėjimo aštrumo netikrino ir korekcinių lęšių neparinko.

17.       Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2016 m. lapkričio
16 d. kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaitoje Nr. D17-249-(1.27) (toliau – ir Kontrolės ataskaita) konstatavo, jog 2015 m. gruodžio 1 d. Bendrovės direktorė, optometrininkė N. O., neturėdama licencijos verstis medicinos praktika, teikė O. E. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas (matavo regėjimo aštrumą ir nustatė korekcinių lęšių dioptrijas regėjimo korekcijai), teisės aktų nuostatų priskirtas gydytojo oftalmologo profesinei kompetencijai, ir taip pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Be to, Bendrovė, neturėdama įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, įvertino O. E. V. regėjimo aštrumą, t. y. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir taip pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

18.       Kontrolės ataskaitos pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. T1-1876-(1.1), kuriame nustatyta, kad Bendrovė neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinčias licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (oftalmologo) požymių, šias paslaugas Bendrovėje teikė ne asmens sveikatos priežiūros specialistai, tuo pažeidė SSĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalies bei SPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19.       Byloje ginčo nėra, jog N. O. vykdo optometrininko veiklą. Tai patvirtina Šiaulių universiteto bakalauro diplomas, kuriame pažymėta, jog ji 2012 metais baigė optometrijos studijų programą ir jai suteiktas fizikos bakalauro laipsnis ir optometrininko kvalifikacija, bei Bendrovės vienintelės akcininkės sprendimas, kuriuo nuspręsta nuo 2012 m. birželio 22 d. skirti N. O. pagal poreikį atlikti optometrininkės pareigas.

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Įsakymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino 2017 m. liepos 20 d. teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad N. O. turėjo dalyvauti bylos procese, nes Įsakyme bei Kontrolės ataskaitoje akivaizdžiai nuspręsta ir dėl jos teisių bei pareigų apimties. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė N. O..

21.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-986 (toliau – ir Aprašas), nuostatas), nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad regos korekcijos nustatymo veikla nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sritį. Vadovaujantis Lietuvos medicinos normoje MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ apibrėžta gydytojo oftalmologo kompetencija, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog regėjimo aštrumo įvertinimas ir korekcinių lęšių parinkimas yra priskirti sveikatos priežiūros paslaugai, kurią teikia gydytojas-oftalmologas. Teismas, išanalizavęs SSĮ 2 straipsnio 6 punkte ir Civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąvokas, padarė išvadą, kad sveikatos priežiūros paslauga yra pakankamai plati ir savo turiniu gali būti skirtinga veikla, nebūtinai susijusi su asmens tiesioginiu gydymu, t. y. gali būti ir tokia veikla, kuria siekiama tik įvertinti asmens sveikatos būklę. Taigi nustatant asmens regėjimą, atliekant regėjimo korekciją, parenkant reikiamus akinius ar kontaktinius lęšius, teikiama asmens sveikatos priežiūros paslauga.

22.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. O., neturėdama licencijos verstis medicinos praktika, teikė O. E. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priskirtinas gydytojo oftalmologo profesinei kompetencijai, t. y. išmatavo regėjimo aštrumą ir nustatė korekcinių lęšių dioptrijas regėjimo korekcijai. Nors, Bendrovės atstovės N. O. teigimu, ji nepaskyrė O. E. V. jokio gydymo, neišrašė medikamentų, jai, kaip optometrininkei, nereikia gauti licencijos, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad N. O. teikė oftalmologo paslaugas, nes vertino O. E. V. regėjimo aštrumą, parinko korekcinius lęšius, o šios paslaugos priskiriamos sveikatos priežiūros paslaugoms. Tokiam vertinimui neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad ji neišrašė recepto, kurio forma a/147. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo užpildytas akinių užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01-1 laikytinas akių receptu, išrašytu O. E. V., nes jame nurodoma abiejų akių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp akių vyzdžių, t. y. duomenys, kuriuos pagal teisės aktus turi teisę nustatyti tik gydytojas oftalmologas.

23.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovės direktorė N. O. yra įgijusi optometrininko kvalifikaciją, bet ji nėra gydytoja oftalmologė. N. O., neturėdama oftalmologo profesinės kvalifikacijos ir jos pagrindu išduodamos licencijos, neturėjo teisės teikti oftalmologo paslaugų. Iš byloje pateiktos užsakymo lapo Nr. 15-12-01-01 kopijos matyti, jog pareiškėjas nustatė akių dioptrijas ir atstumą tarp vyzdžių bei parinko korekcinius lęšius. N. O. paaiškinimuose pati nurodė, jog: „parinkau +5,75 ir +6,0 akinių lęšius, o paaiškinimuose Tarnybai teigė, jog: „pacientė sutiko, kad gamintume korekcinius akinius pagal parinktas optometrininkės dioptrijas“. Teismas pritarė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytiems argumentams, kuriuos patvirtina Medicinos normos MN 63:2005 14 punkte išdėstytas oftalmologo gebėjimų sąrašas, kad N. O. atliko minėtus oftalmologo gebėjimams priskirtus veiksmus (įvertinti regėjimo aštrumą ir parinkti korekcinius lęšius). Oftalmologo ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos neapima optometrijos specialisto teikiamų paslaugų, nes optometrija nėra nei sudėtinė oftalmologijos dalis, nei išskirta kaip atskira licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinius santykius, optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiūros specialistams, todėl, nebūdamas asmens sveikatos priežiūros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiūros (be kita ko, oftalmologijos) paslaugų. Konstatuota, Bendrovės direktorė N. O. neturi licencijos teikti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau, nepaisant to, ji teikė oftalmologo paslaugas. Teismas papildomai akcentavo, jog N. O. nurodytas po Įsakymo priėmimo įsigaliojęs teisinis reguliavimas netaikytinas sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Padaryta išvada, jog Įsakymo dalis, kuria konstatuotas SSĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimas, yra teisėta ir pagrįsta.

24.       Teismas, apžvelgęs SSĮ, SPĮĮ ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir MPĮ) nuostatas, pabrėžė, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, de jure laikytina, kad tokia įstaiga atitinka šios srities imperatyviųjų teisės aktų reikalavimus, kurių taikymas suponuoja tinkamos kokybės paslaugų teikimą, kaip tai apibrėžta teisiniame reguliavime. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę įstaigai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įrodymai patvirtina, kad Bendrovės direktorė N. O., pati nustačiusi regėjimo aštrumą ir parinkusi korekcinius lęšius O. E. V., iš tikrųjų teikė ne optometrininko, o oftalmologo paslaugas, nors ji neturi licencijos verstis medicinos praktika. N. O. optometrininkės kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai nekeičia jos kvalifikacijos ir nepaneigia teismo padarytų išvadų.

25.       Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, kad atsakovas neturėjo kompetencijos jį tikrinti, nes pareiškėjas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vadovaujantis SSĮ 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 6 punktu, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 10.38 papunkčiu, Tarnyba turėjo teisinį pagrindą pradėti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, 2016 m. kovo 10 d. gavusi VVTAT raštą, kuriame paaiškinta, kad Bendrovės direktorė N. O. teikė oftalmologo paslaugas, t. y. surašė užsakymą, jame įrašydama pačios nustatytas dioptrijas ir atstumą tarp vyzdžių, būdama optometrininke, bet neturėdama oftalmologo veiklai privalomos licencijos. Teismas laikė nepagrįstais ir N. O. teiginius, jog akinius išsirinko pati O. E. V., patvirtindama regėjimo kokybę, kadangi byloje nustatyta, jog N. O. klientei nustatė regėjimo aštrumą ir parinko korekcinius lęšius.

26.       Teismo vertinimu, N. O. pateikti Šiaulių universiteto optometrijos bakalauro studijų programos aprašas bei argumentai dėl optometrininko veiklos sąvokos aiškinimo pasaulyje nekeičia byloje padarytų išvadų, pagrįstų teisės aktais, jog optometrininkas neturi teisės teikti asmens sveikatos priežiūros (be kita ko, oftalmologijos) paslaugas, nes asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika, diagnozavimas ir ligonių gydymas yra medicinos praktika, o ja verstis turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas taip pat nurodė nepasisakysiantis dėl atsiliepimo į skundą teiginių, kad O. E. V. nebuvo padaryta jokia žala sveikatai dėl akinių parinkimo, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žalos pacientui padarymo klausimas.

27.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atstovės argumentų, susijusių su praleistais terminais, pagrįstumo, išanalizavo Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas) nuostatas. Teismas pritarė pareiškėjo nuomonei, jog neplaninio patikrinimo pagrindas yra VVTAT 2016 m. kovo 7 d. raštas Nr. 4-1186, kurį Tarnyba gavo 2016 m. kovo 10 d. (tai pažymėta ir Tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. rašte Nr. D2-3247-(5.71.). Ginčijamas Įsakymas priimtas praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybės vertinimą. Kita vertus, Skundų nagrinėjimo tvarkos apraše įtvirtinto 3 mėnesių termino sprendimui priimti (su galimybe pratęsti neplaninio patikrinimo terminą 5 mėnesiams) pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą. Teismo vertinimu, atliekant pareiškėjo galbūt suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės neplaninę kontrolę buvo pažeista formali taisyklė dėl sprendimo priėmimo, tačiau nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginti savo teises.

28.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, atliko išsamią ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, teismas netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

29.       Pareiškėjas UAB „Nijolės optika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

30.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo įvykio metu O. E. V. buvo nustatinėjamas regėjimo aštrumas. Teismas neatsižvelgė į dokumentus (medicininius išrašus), patvirtinančius, kad regėjimo aštrumas jai jau buvo nustatytas. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, taip pat nesidomėjo O. E. V. sveikatos būkle, be kita ko, jog jai jau buvo nustatyta diagnozė, ji naudojo akinius, pagamintus prieš 25 metus. N. O. klientei neatliko oftalmologui priskiriamų funkcijų (nediagnozavo akių ligos). Senatvinė katarakta O. E. V. buvo diagnozuota 2015 metais, jokių specialių akinių parinkimo taisyklių kataraktos atveju nėra. Respublikinės Panevėžio ligoninės pateikti duomenys patvirtina, jog į Bendrovę O. E. V. kreipėsi tik dėl akinių gamybos, nes su nešiojamais akiniais matė neryškiai. Klientė pati pasirinko jai tinkamiausius akinius, jai nebuvo išrašytas receptas, nebuvo diagnozuota liga ar nustatytas gydymas pagal diagnozę. N. O. atlikti veiksmai (priimtas užsakymas akiniams, kuriuos pagamino UAB „Beržūna“) neatitinka SSĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens sveikatos priežiūros apibrėžimo. Pareiškėjas pastebi, kad patikrinimo metu atsakovas nesikreipė ir į UAB „Beržūna“, siekdamas išsiaiškinti, kokią veiklą vykdo įmonė, kokių dokumentų pagrindu gamina akinius ir kt. Ginčo atveju akiniai O. E. V. buvo pagaminti pagal užsakymo lapą, kuris nelaikytinas receptu, kaip jis apibrėžiamas Receptų rašymo taisyklėse, recepto forma yra griežtai reglamentuota. Pareiškėjas pažymi, kad Apraše lęšių parinkimas nėra priskiriamas oftalmologo teikiamoms paslaugoms, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad N. O. teikė oftalmologo paslaugas.

31.       Pareiškėjas nepritaria teismo vertinimui, kad konstatuotas 8 mėnesių termino (įskaitant
5 mėnesių pratęsimo terminą) praleidimas tėra formalus pažeidimas. Atsakovas praleido terminą sprendimui priimti, nepriėmė sprendimo šį terminą pratęsti ir apie termino pratęsimą neinformavo pareiškėjo, todėl pažeidė, be kita ko, gero administravimo principą, kuris Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje siejamas su institucijos pareiga reikalus tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką (41 str. 1 d.), taip pat lygiateisiškumo ir sąžiningumo principus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas, prieš priimdamas Įsakymą, atliko papildomus veiksmus, taigi nėra pagrindo ir atnaujinti šį praleistą terminą. Pareiškėjo nuomone, priimdamas Įsakymą atsakovas padarė ne vieną procedūrinį pažeidimą, t. y. praleido terminą sprendimui priimti, bei nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovės veikla atitinka sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąvoką. Teismas neatsižvelgė nei į šiuos pažeidimus, nei į optometrininkų veiklos reglamentavimą. Įsakyme nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis nuspręsta, kad pareiškėjas teikė sveikatos priežiūros (konkrečiai – oftalmologo) paslaugas.

32.       Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33.       Atsakovas pažymi, kad, siekiant įvertinti Įsakymo teisėtumą, būtina vadovautis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija dėl optometrininkų veiklos išdėstyta 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. (10.1.1.1.-221)-10-6728, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nebūdamas asmens sveikatos priežiūros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovo surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad
O. E. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kontrolės metu nustatyta, kad pareiškėjas neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, o O. E. V. paslaugas suteikusi pareiškėjo darbuotoja (direktorė, optometrininkė) N. O. nėra asmens sveikatos priežiūros specialistė ir neturi licencijos verstis medicinos praktika. Ginčo įvykio metu O. E. V. akys patikrintos naudojant bandomųjų lęšių rinkinį ir bandomuosius rėmelius. Ginčas byloje kilo tik dėl to, ar paslaugų teikimo O. E. V. metu pareiškėjo suteiktos paslaugos (akinių parinkimas pagal asmens refrakcijos ydą) galėjo būti priskiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir teikiamos tik įstaigoje, turinčioje atitinkamą licenciją. Pareiškėjas neginčijo atsakovo nustatytų aplinkybių, tik nesutiko su jų vertinimu, todėl atsakovas turėjo pakankamai duomenų konstatuoti Įsakyme nurodytus pažeidimus.

34.       Atsakovas akcentuoja, jog, pagal Medicinos normos MN 63:2005 nuostatas, gydytojo oftalmologo kompetencijai priskirtas gebėjimas nustatyti refrakcijos ydas ir parinkti optinę korekciją (14.2 p.), o gydytojo oftalmologo praktika galima verstis tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti oftalmologijos paslaugas (7 p.). Refrakcijos yda – tai būklė, kai akies optinę sistemą perėję spinduliai nesusikerta tinklainėje, todėl matomas neryškus vaizdas. Refrakcijos ydos koreguojamos parenkant korekcinius lęšius, kontaktinius lęšius arba chirurginiu būdu. Pareiškėjo minimas „akinių lęšių parinkimas“ yra refrakcijos ydų taisymas ir optinės korekcijos parinkimas,
t. y. asmens sveikatos priežiūros veikla, priskirta išimtinai gydytojo oftalmologo kompetencijai.
Be to, Apraše išvardytos medicinos priemonės (prietaisai), kuriais galima atlikti akių diagnostiką, tarp jų – bandomųjų lęšių rinkinys ir bandomieji rėmeliai (10.2 p.). Atsakovas taip pat pakartoja, kad akinių recepto (forma Nr. 147/a) turinys nėra reglamentuotas teisės aktais, tačiau, jei dokumente nurodytos abiejų akių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp vyzdžių bei, jei reikia, cilindrų dydžiai, t. y. duomenys, kuriuos nustatyti turi teisę tik gydytojas oftalmologas, toks dokumentas laikytinas receptu, todėl užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01-1 laikytinas akinių receptu.

35.       Atsakovo įsitikinimu, Įsakymas buvo priimtas tinkamai išnagrinėjus bylos aplinkybes, todėl vien faktas, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant Tarnybos vidaus tvarką, bet nepažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų terminų, nėra pakankamas pagrindas Įsakymą pripažinti negaliojančiu. Vadovaujantis teismų praktika, sprendimo priėmimo termino praleidimas galėtų būti reikšminga aplinkybe tik nustačius, kad Įsakymas buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų byloje reikšmingų aplinkybių ir / arba netinkamai taikant teisės aktus. Šiuo atveju teismas palaikė atsakovo sprendimą konstatuoti teisės aktų pažeidimus. Be to, neišnagrinėjus O. E. V. skundo, bet dar nesuėjus trejų metų terminui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d.), būtų pažeistos pacientės teisės.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo O.-E. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37.       O. E. V. pakartoja, jog ginčo įvykio metu ji neturėjo medicinos įstaigos recepto dėl reikalingų akinių stiprumo, bet N. O. jai prisistatė kaip gydytoja, galinti nustatyti akinių stiprumą. 2016 m. sausio 26 d. ir rugpjūčio 25 d. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje O. E. V. buvo informuota, kad dėl kataraktos korekcinių akinių stiprumas nebuvo nustatytas. 2015 m. gruodžio 1 d. renkantis akinius, akinių lęšių stiprumą nustatinėjo N. O., duodama skaityti tekstą. O. E. V. teigia, kad ji nuo pat pradžių buvo nepatenkinta pagamintais akiniais, nes jų lęšiai buvo per stori, o užsidėjus akinius svaigo galva, ji niekada nepatvirtino, jog su akiniais mato gerai, o akinius atsiėmė tik todėl, kad kitaip negalėjo. Namie skaitant su pagamintais akiniais ji prastai matė, jai svaigo galva, ašarojo akys, todėl toliau naudodavo senuosius akinius. O. E. V. pabrėžia, jog renkantis akinių lęšius ji buvo informavusi N. O. apie diagnozuotą kataraktą. Akių operacijai O. E. V. užsirašė tik po oftalmologų paaiškinimo, pagal galimybes. Po kiekvienos iš operacijų O. E. V. gaminosi naujus akinius. Neoperuotos akies stiprumą optikos „Fielman“ specialistai nustatė 3,75 dioptrijos, o ne 6 dioptrijos, kaip buvo nustačiusi N. O.. O. E. V. pakartoja ir tai, kad jos rega nebuvo patikrinta jokia medicinine įranga, N. O. sunkiai sekėsi nustatyti reikalingų akinių stiprumą, galiausiai ji liepė tekstą prisikišti prie pat nosies. O. E. V. akinius užsisakė pasitikėdama pareiškėjo darbuotojos, prisistačiusios gydytoja, nuomone, nežinodama, kad N. O. turi tik optometrininkės kvalifikaciją.

38.       Pareiškėjas 2020 m. liepos 14 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame iš esmės pakartojami anksčiau jo ir trečiojo suinteresuoto asmens N. O. išsakyti argumentai, be kita ko, kad N. O. 2015 m. gruodžio 1 d. neišrašė akinių recepto (forma 147a), O. E. V. rega nebuvo tikrinama naudojant medicinos įrangą. Teigia, kad O. E. V. pagamintais akiniais (pagal jos pačios pasirinktą akinių lęšių stiprumą) nebuvo koreguojama jokia refrakcijos yda, nes katarakta nėra refrakcijos yda. 2016 m. sausio 26 d. medicininiame išraše nėra įrašo apie tai, kad O. E. V. negalima parinkti akinių, taip pat nėra gydytojo-oftalmologo spaudo ir parašo, uždengta diagnozė. 2015 m. gruodžio 1 d. N. O. O. E. V. prisistatė ne kaip gydytoja, o kaip optometrininkė, nenustatinėjo jos regėjimo aštrumo. O. E. V., atsiimdama pagamintus akinius, patvirtino, jog su jais mato gerai. Aplinkybė, kad 2018 metais optikoje „Fielmann“ buvo nustatytas kitoks O. E. V. reikalingų akinių stiprumas, nepaneigia, kad 2015 m. gruodžio mėn. pagaminti akiniai buvo jai tinkami, nes akies stiprumas keičiasi. Be to, optikoje „Fielmann“ akies stiprumą O. E. V. taip pat nustatė optometrininkai, o savo Facebook paskyroje „Fielmann“ yra nurodžiusi, kad, priešingai nei teigia O. E. V., nepavyko parinkti akinių lęšio stiprumo neoperuotai akiai. Pareiškėjas paaiškina, kad akiniai artumui parenkami skaitomą tekstą laikant 40 cm atstumu, tokiu būdu akinius rinkosi ir O. E. V.. O. E. V. į pareiškėją kreipėsi su pretenzija ne dėl to, kad su pagamintais akiniais prastai mato, o dėl per storų akinių lęšių, nors pati tokius užsisakė dėl jų kainos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

39.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. T1-1876-(1.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ veiklos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Atsakovas ginčijamo įsakymo 1 punktu konstatavo, kad UAB „Nijolės optika“ neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinčias licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (oftalmologijos) požymių, šias paslaugas Bendrovėje teikė ne asmens sveikatos priežiūros specialistai, tuo pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (I t., b. l. 7).

41.       Apeliantas teigia, kad jis klientei O. E. V. neatliko oftalmologui priskiriamų funkcijų, klientei nebuvo išrašytas ir receptas. Ginčo atveju akiniai buvo pagaminti pagal užsakymo lapą, kuris nelaikytinas receptu, kaip jis apibrėžiamas Receptų rašymo taisyklėse, recepto forma yra griežtai reglamentuota. Bendrovės veikla atitinka sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąvoką. Teismas neatsižvelgė nei į šiuos pažeidimus, nei į optometrininkų veiklos reglamentavimą. Įsakyme nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis nuspręsta, kad pareiškėjas teikė sveikatos priežiūros (konkrečiai – oftalmologo) paslaugas.

42.       Taigi ginčas iš esmės yra dėl to, ar UAB „Nijolės optika“ teikė paslaugas, kurioms būtina licencija.

43.       Atsakovas ginčijamame Įsakyme nurodė, kad buvo pažeisti SSĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalis bei SPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

44.       SPĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Sveikatinimo veikla reglamentuota SSĮ 16 straipsnyje (Teisė verstis sveikatinimo veikla) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 28 d., ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, nuo 2015 m. gruodžio 22 d., pakeitus įstatymą, tapo 7 dalimi), kuriame nustatyta, kad teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą. Teisė verstis tam tikros rūšies farmacijos praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka gavusiems vaistininko praktikos licenciją ar įrašytiems į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą (1 d.). Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas (2 d.). Teisė verstis kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ja besiverčiantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, pripažįstama tik toms įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgiję teisę tokiai veiklai. Fiziniai asmenys, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis sveikatinimo veikla (6 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 28 d., ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, o nuo 2015 m. gruodžio
22 d., pakeitus įstatymą, tapo 7 dalimi). 

45.       Iš anksčiau pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi nustatyti tvarką pagal kurią įmonės ir įstaigos gauna licenciją, kai jos siekia verstis sveikatos priežiūros veikla, o fiziniams asmenims teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika taip pat pripažįstama tuomet, kai jie įstatymo nustatyta tvarka gauna licenciją ir sertifikatą. Akcentuotina, kad SSĮ 16 straipsnyje (Teisė verstis sveikatinimo veikla) numatytos trijų rūšių sveikatinimo veikla: sveikatos priežiūros veikla, farmacinė veikla ir kita sveikatinimo veikla. Nagrinėjamu atveju bylai aktuali sveikatos priežiūros veikla ir kita sveikatinimo veikla.

46.       Sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija (SPĮĮ 10 str. 6 p.). Sveikatos apsaugos ministras 1999 m. vasario 5 d. patvirtino įsakymą Nr. 61 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo“. Šiame sąraše optometrijos veikla nenumatyta. Šį įsakymą išdėstant nauja redakcija sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1142 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 61 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo“ pakeitimo“ (Įsakymas įsigaliojo 2017 m. spalio 3 d., o teisinis reguliavimas, susijęs su optometrininko praktika, t. y. Sąrašo 18 punktas – 2018 m. lapkričio 1 d.), optometrininko praktika buvo įtraukta į šį sąrašą 18-uoju eilės numeriu. Šio įsakymo 2.2. papunktyje buvo nustatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo 18 punkte nurodyti specialistai spaudo numerius privalo įgyti iki 2019 m. lapkričio 1 d. Sąrašo 18 eilutėje nurodyta, kad optometrininko praktiką vykdantys specialistai yra optometrininkai, o skiltyje „Būtinas asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančio specialisto praktikos sąlyga“ – spaudo numeris, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – optometrininko praktikos licencija. Minėtą Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašą dar kartą pakeitus sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1518, vykdantiems optometrininko praktiką minėtoje skiltyje „Būtinas asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančio specialisto praktikos sąlyga“ nebeliko reikalavimo turėti licenciją. Kitaip tariant, ankstesniame ministro įsakyme nurodytas reikalavimas vykdantiems optometrininko veiklą nuo 2020 m. sausio 1 d. įgyti licenciją buvo panaikintas dar nesuėjus terminui jį įvykdyti. Taigi, kai įsigaliojo aptartas sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymas, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. optometrininko praktika yra viena iš sveikatos priežiūros veiklų, optometrininkai iki 2019 m. lapkričio 1 d. privalėjo įsigyti spaudo numerius, nereikėjo gauti optometrininko praktikos licencijos. 

47.       Minėta, kad SSĮ 16 straipsnyje (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojo įstatymo
16 straipsnio 6 dalis, o 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitus įstatymą, ji tapo 7 dalimi.) numatyta ne tik sveikatos priežiūros veikla, bet ir kita sveikatinimo veikla. Sveikatos apsaugos ministras 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašą. Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. gegužės 1 d. Šiuo įsakymu patvirtintame Sąraše 16 numeriu „Veiklos rūšis“ buvo įrašyta optometrija, o skiltyje veiklą vykdantys specialistai – optometristai. Pažymėtina, kad Įsakymo 2.2 papunkčiu nustatyta, jog Sąrašo 14–18 punktuose nurodytos veiklos laikomos kita sveikatinimo veikla tik tuo atveju, jei jos specialistų vykdomos kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais ir tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose; o 2.3 papunkčiu nustatyta, kad Sąrašo 14–18 punktuose nurodytos specialistų veiklos, vykdomos ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nelaikomos Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirtinomis veiklomis. Be to, Įsakymo 3 punktu nurodyta: „Rekomenduoju Sąrašo 14–18 punktuose nurodytas veiklas savarankiškai vykdančių asmenų darbdaviams vadovautis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais atitinkamą sveikatinimo veiklą reglamentuojančiais reikalavimais.“ Šis sąrašas buvo keičiamas ne kartą, tačiau aptariamu aspektu išliko nepakitęs, išskyrus tai, kad vietoj sąvokos „Optometristai“ įrašyta sąvoka „Optometrininkai“.

48.       Apibendrinant teisinį reguliavimą, aptartą 47 punkte, pažymėtina, kad jis nenumatė, jog optometrininko veikla turi būti licencijuojama, taip pat nenustatė kitų privalomų reikalavimų, o tik rekomendavo optometrininko veiklą savarankiškai vykdančių asmenų darbdaviams vadovautis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais atitinkamą sveikatinimo veiklą reglamentuojančiais reikalavimais. Pabrėžtina, kad sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu
Nr. V-1143 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėsčius minėtą įsakymą ir kartu Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašą nauja redakcija, optometrininko veiklos sąraše neliko. Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. spalio 3 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad optometrija kaip veiklos rūšis, kuri sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo priskirta prie kitos sveikatinimo veiklos, apėmė tik trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 3 d. Minėta, kad nuo 2017 m. spalio 3 d. optometrininko praktika yra viena iš sveikatos priežiūros veiklų, optometrininkai iki 2019 m. lapkričio 1 d. privalėjo įsigyti spaudo numerius, optometrininko praktikos licencija nenumatyta. Taigi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija buvo nenuosekli sprendžiant, ar optometrininko veikla yra sveikatos priežiūros veikla, ar kita sveikatinimo veikla, ar veikla, kurią vykdant tik rekomenduojama vadovautis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais atitinkamą sveikatinimo veiklą reglamentuojančiais reikalavimais. Aptartuose teisės aktuose nebuvo apibrėžtas optometrininko vykdomos veiklos turinys (veiksmai). Pastebėtina, kad optometrininko veikla buvo pradėta reglamentuoti tik sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427, o vėliau nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo aiškus. Šie santykiai aiškiai sureglamentuoti tik Seimui 2020 m. birželio 30 d. priėmus Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstatymą, kuris įsigalios 2021 m. gegužės 1 d. (14 str. 1 d.) ir pakeis šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą. Asmens sveikatos priežiūros įstatymo
14 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, turintys šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą profesinę kvalifikaciją, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali teikti šias paslaugas neturėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos galiojančios asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. To paties įstatymo
3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad optometrininko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos optometrijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbuotoja N. O., suteikusi O. E. V. ginčo paslaugas, yra įgijusi Šiaulių universiteto bakalauro diplomą, kuriame pažymėta, jog ji
2012 metais baigė optometrijos studijų programą ir jai suteiktas fizikos bakalauro laipsnis ir optometrininko kvalifikacija.

49.       Kartu akcentuotina, kad pagal SPĮĮ 2 straipsnio 7 dalį, licencijavimas – tai nustatymas, kad įstaigos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įstaigos teisės teikti paslaugas pripažinimas ir licencijos išdavimas. Sveikatos apsaugos ministras 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156
„Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtino Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisykles (galiojo bylai aktualiu metu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d.). Taisyklių 8.3 papunktyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos licencijoje nurodomos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus, o sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų“ patvirtinimo (redakcija galiojusi ginčo metu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d.) patvirtintuose sąrašuose nėra nurodytos įmonės, įstaigos, teikiančios optometrininko paslaugas. Taigi asmenys ir iš šio teisinio reguliavimo negalėjo žinoti, ar optometrininko veiklai būtina licencija, iki kol 2020 m. birželio 30 d. buvo priimtas minėtas įstatymas.

50.       Pabrėžtina, kad licencijavimas reglamentuojamas ne tik viešosios teisės aktais, bet ir privatinės teisės aktais. Civilinio kodekso 2.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o Licencijavimo taisyklėse turi būti, be kita ko, nurodoma :licencijuojama veikla; licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad licencija yra tam tikra apimtimi ribojamos asmens nuosavybės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje. Paslaugų teikimas kyla ir iš Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė. Todėl, ribojant paslaugų teikimą licencijavimu, svarbu paisyti pareigos nustatyti tokį reguliavimą, kuris būtų aiškus, tikslus, tiksliai įstatymu įvardijant kuri konkrečiai veikla licencijuojama, teisės aktuose apibrėžiant administracines licencijų išdavimo procedūras, inter alia ir kokius reikalavimus asmuo (fizinis ar juridinis) turi atitikti norėdamas įgyti licenciją.

51.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo įvykio metu (2015 m. gruodžio 1 d.) nei įstatymuose, nei Licencijavimo taisyklėse, nei kituose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta, jog optometrininko veikla yra licencijuojama. Nei ginčijamame Įsakyme, nei Ataskaitoje taip pat nėra nurodyta, jog teisės aktai numatė, kad pareiškėjo vykdoma optometrininko veikla yra licencijuojama ir kad pareiškėjas nesilaikė Licencijavimo taisyklėse numatyto reikalavimo gauti licenciją. 

52.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia tik tai, kad buvo suteikta dalis sveikatos priežiūros (oftalmologo) paslaugų. Tačiau ginčijamame Įsakyme nėra nurodyta, kodėl nagrinėjamu atveju teiktos paslaugos laikomos turinčiomis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (oftalmologo) požymių. Tarnyba Įsakyme nurodė, kad jis priimtas atsižvelgus į 2016 m. lapkričio
16 d. Kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaitą Nr. D17-249-(1.27). Šioje Ataskaitoje (I t., b. l. 8–11) yra du argumentai. Pirma, gydytojo oftalmologo praktika galima verstis tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti oftalmologijos paslaugas; šias paslaugas gydytojas teikia kartu su bendrosios praktikos slaugytoju. Antra, atsižvelgiant į tai, kad N. O. išduotame dokumente buvo nurodytos abiejų akių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp akių vyzdžių,
t. y. duomenys, kuriuos nustatyti turi teisę tik gydytojas oftalmologas, atsakovo vertinimu, akinių užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01-1 pripažintinas akinių receptu.

53.       Vertinant pirmąjį argumentą, kad gydytojo oftalmologo praktika galima verstis tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti oftalmologijos paslaugas; šias paslaugas gydytojas teikia kartu su bendrosios praktikos slaugytoju, pažymėtina, jog nėra abejonės, kad gydytojas oftalmologas teikia gydytojo oftalmologo paslaugas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 patvirtintoje medicinos normoje MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ jam nustatyta kompetenciją. Tačiau nagrinėjamoje byloje paslaugos suteikė ne gydytojas, todėl šis įsakymas netaikytinas.

54.       Pasisakant dėl antrojo Ataskaitos argumento, kad, nors akinių recepto turinys nėra reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, tačiau N. O. išduotame dokumente buvo nurodytos abiejų akių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp akių vyzdžių, t. y. duomenys, kuriuos nustatyti turi teisę tik gydytojas oftalmologas, todėl akinių užsakymo lapas
Nr. 15-12-01-01-1 pripažintinas akinių receptu, būtina įvertinti teisinį recepto apibrėžimą. Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas (sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ redakcija, galiojusi akinių užsakymo lapo išrašymo metu, nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 18 d.). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad akiniai yra medicinos priemonė. Pažymėtina, kad minėtas akinių užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01-1 išrašytas ne sveikatos priežiūros profesijos specialisto ir jis nelaikytinas receptu. Tokią išvadą patvirtina ir vėliau priimta Lietuvos medicinos norma
MN 166:2018 „Optometrininkas“ (sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 17 d. įsakymas 
Nr. V-813), kurios 1 priede pateiktas ne receptas, o akinių skyrimo kortelė.

55.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nebuvo pagrindo atsakovui, priimant ginčijamą Įsakymą, remtis aptartais argumentais (Sprendimo 53–54 p.), neva pagrindžiančiais būtinumą pareiškėjui UAB „Nijolės optika“ ir specialistui, suteikusiam optometrijos paslaugą ir išrašiusiam užsakymo lapą Nr. 15-12-01-01-1, turėti licenciją. Jeigu asmeniui, kuriam suteiktos tokios paslaugos, buvo padaryta žala, jis gali kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka.

56.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. T1-1876-(1.1)
„Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ veiklos“.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Virginija Volskienė