Civilinė byla Nr. 2A-1519-115/2012
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00919-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
35.3.6.; 36.1.; 42.4.; 43.2.; 44.2.4.; 45.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei I. P. dėl avanso, be pagrindo įgyto turto/nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. V. prašė priteisti iš atsakovės 12 000 Lt, kurie buvo sumokėti kaip avansas, 16 144 Lt nuostolių atlyginimo, 580,27 Lt palūkanų už naudojimosi avanso pinigais už laikotarpį nuo 2009-05-10 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad 2008 m. gegužės 10 d. ieškovas su atsakove sudaryta preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi susitarė dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančių sodininkų bendrijoje „Vyturys“, skl. Nr. 2, Uosių Sodų g., Vilniuje, pirkimo-pardavimo. Remdamasis preliminariosios sutarties 3.3.1. p. ieškovas atsakovei perdavė 7 000 Lt avansą už perkamą turtą. Be to, prieš pasirašant preliminariąją sutartį, 2008 m. vasario 21 d. ieškovas perdavė atsakovei 1 000 Lt, už kuriuos I. P. įsipareigojo atlikti parduodamo žemės sklypo geodezinius matavimus ir įteisinti sodo pastato priestatą. Taip pat, iki pasirašant preliminariąją sutartį, ieškovas atsakovei 2008 m. kovo 13 d. perdavė 4 000 Lt, už kuriuos I. P. įsipareigojo įteisinti sodo pastatą. Be to, nurodo, jog po preliminariosios sutarties pasirašymo šalys žodžiu susitarė dėl sodo pastato remonto darbų atlikimo; ieškovas, rengdamasis pirkti sodo pastatą, jame atliko remonto darbų už 16 144 Lt. Vis dėlto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių taip ir nebuvo sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovė ieškovui 7 000 Lt sumokėto avanso, 52,50 Lt palūkanų, 16 144 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad ginčo preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data, todėl, vadovaujantis CK 6.165 str. 1 d., laikytina, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Anot teismo, ieškovo atstovas teisingai nurodė, kad atsakovė, sutikdama už savo lėšas iki 2008 m. gegužės 30 d. visiškai įteisinti namo priestatą, atlikti ir pilnai įteisinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti tokį sutartinį įsipareigojimą sutartyje nustatytu terminu; atsižvelgiant į tai, kad dėl namo priestato įteisinimo ir kadastrinių matavimų atlikimo bei įteisinimo su ieškovu buvo tartasi dar surašant 2008 m. vasario 21 d. ir 2008 m. kovo 13 d. susitarimus (pakvitavimus), atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, turėjo realią galimybę įvertinti, ar jai pavyks sutartyje nustatytu terminu sutvarkyti reikalingus dokumentus. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias faktines aplinkybes, lėmusias, jog buvo praleistas ne tik sutarties 12.1. punkte numatytas atsakovės įsipareigojimų ieškovui įvykdymo terminas, bet ir maksimalus įstatyme numatytas vienerių metų preliminarių sutarčių galiojimo ir galutinis pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas (2009 m. gegužės 10 d.). Teismas konstatavo, kad sutarties 7.1 p. nuostatos netraktuotinos kaip leidžiančios atsakovei tvarkyti namo pardavimui būtinus dokumentus neribotą laiko tarpą, netgi viršijantį CK 6.165 str. 1 d. numatytą preliminariosios sutarties galiojimo terminą, kadangi taip traktuojant minėtą sutartinę normą, būtų neproporcingai pažeidžiami ieškovo interesai, tai prieštarautų protingumo principui. Juolab, kad preliminariosios sutarties vykdymas galėjo būti pratęstas tik esant svarbioms objektyvioms aplinkybėms kurių atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė. Remdamasis tuo teismas sprendė, kad galutinis pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas (2009 m. gegužės 10 d.) buvo praleistas, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.
Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog, prieš pasirašant preliminariąją sutartį, atsakovei perdavė 12 000 Lt, o ne 7 000 Lt avansą, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad be 2008 m. vasario 21 d. ir 2008 m. kovo 13 d. pakvitavimuose nurodytų pinigų sumų, ieškovas, pasirašydamas preliminariąją sutartį, atsakovei atskirai sumokėjo 7 000 Lt avansinę įmoką. Kadangi laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties pretenzijos pateikimo (2010 m. vasario 5 d.) iki šiol atsakovė neteisėtai disponuoja minėtomis ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, iš jos ieškovui teismas priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos avansinio mokėjimo sumos (7 000 Lt) nuo pretenzijos pateikimo jai dienos, t. y. nuo 2010 m. vasario 5 d., iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 6.210 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl atsakovės kaltės, pastaroji privalo atlyginti ieškovui jo partirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Teismas, remdamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, šalių bei liudytojų paaiškinimais, sprendė, jog ginčo, kad buvo atlikti darbai atsakovės sodo namelyje ir sklype, tarp šalių nėra. UAB „Ristatyba“ 2008 m. gegužės 16 d. komercinis pasiūlymas dėl sodo pastato remonto teismo buvo įvertintas kaip leidžianti orientuotis, kokia 2008 m. vasarą galėjo būti ieškovo atliktų remonto darbų sąmata, kokios orientacinės vertės darbai buvo atlikti. Teismas konstatavo, jog bylos medžiaga nesudaro svaraus pagrindo abejoti tuo, jog ieškinyje pateiktoje remonto darbų lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti arba kad šioje lentelėje nurodytos medžiagos remontuojant namą nebuvo panaudotos. Ieškinyje remonto darbų lentelėje nurodytos darbų ir medžiagų kainos (vertės), lyginant su 2008 m. gegužės 16 d. komerciniame pasiūlyme nurodytomis iš esmės analogiškų darbų kainomis, atsižvelgiant į 2008 m. vasarą buvusį statybos paslaugų ir medžiagų kainų lygį, nelaikytinos neprotingai, neproporcingai (atliktiems darbams) didelėmis, ženkliai viršijančiomis įprastines tokių darbų ir medžiagų kainas; be to, ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma neviršija tarp šalių sudarytos sutarties 5.2 p. numatytos baudos, atsakovės mokėtinos tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl jos kaltės, dydžio. Teismo vertinimu dalies – 3 720 Lt – ieškovo patirtų išlaidų remontuojant namą dydį patvirtina ir prie ieškinio pridedamas šulinį sklype kasusio, padėjusio jį įrengti asmens išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas.
Nors atsakovė ginčija savo leidimą ieškovui atlikti remonto darbus sodo namelyje ir sklype, tačiau atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, šalių sudarytus susitarimus, tarpusavio bendravimą gan ilgą laiko tarpą nuo pirmųjų susitarimų sudarymo, taip pat į preliminarioje sutartyje nurodytą gan didelę baudą atsakovei tuo atveju, jei ji atsisakytų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, teismas sprendė, kad galima daryti išvadą, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl to, jog ieškovas galės atlikti atsakovės turto pagerinimus. Byloje surinkti netiesioginiai rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai taip pat patvirtina, jog atsakovė, preliminariosios sutarties sudarymo metu perduodama ieškovui namo raktus, leido jam namą remontuoti pagal savo poreikius, jame tvarkytis. kompleksinis ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, liudytojų V. B., J. V., G. V. parodymų įvertinimas, jų duoti paaiškinimai dėl preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių, sutarties 5.1 p. įtvirtinimo aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovo vykdomus namo remonto darbus, ji ne kartą lankėsi žemės sklype ir namo viduje, matė, jog namas yra remontuojamas, tačiau pretenzijų dėl to ieškovui nereiškė.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar dėl ieškovo pradėtų, bet nebaigtų, remonto darbų atsakovės namo vertė padidėjo, ar sumažėjo. Ieškovas, vykdydamas remonto darbus, pirkdamas jiems būtinas statybines medžiagas, patyrė nuostolius, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir ieškovas šiuo metu nebegali naudotis atliktų darbų rezultatais. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir į tai, jog statybos ir remonto darbai buvo atliekami ūkio būdu, nesamdant statybos įmonių, remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 5.1 p., vadovaujantis CK 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.62 str. 3 d., teismas laikė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jo turėtas investicines išlaidas į atsakovės turtą yra pakankamai pagrįstas, kylantis iš pirkėjo teisėtų lūkesčių, sudarius preliminariąją sutartį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktą, kad ieškovas savo iniciatyva nutraukė sutartį 2009 m. lapkričio 3 d., atiduodamas raktus nuo namo atsakovei. Šis faktas įrodo, kad preliminarios sutarties terminas po 2009 m. gegužės 10 d. tapo neapibrėžtu, kadangi ieškovas ir jo šeimos nariai naudojosi turtu, gyveno name. Toks ieškovo elgesys sutarties vykdymo metu negali būti vertinamas kitaip kaip sutarties termino pratęsimas neapibrėžtam laikui. Ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl aiškių asmeninių motyvų – nekilnojamojo turto kainų pasikeitimas. Ieškovas jokios rašytinės pretenzijos dėl sutarties vykdymo nutraukimo termino iki 2009 m. lapkričio mėn. atsakovei nepateikė, todėl darytina išvada, kad jis jos veiksmų iki to laiko nevertino kaip preliminarios sutarties sąlygų pažeidimo.
2. Bylos medžiaga patvirtina, kad bankas nedavė ieškovui garantinio rašto dėl paskolos suteikimo. Taigi realiai ieškovas neįrodė, kad jis vykdė preliminarią sutartį, kadangi jam nesuteiktus paskolos, jis neturėjo finansinių galimybių pirkti namą. Būtent dėl šios aplinkybės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kas reiškia, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo priteisti baudą.
3. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad atsakovė leido ieškovui atlikti statybos darbus, jokio rašytinio sutikimo ieškovui nebuvo duotas ir preliminarioje sutartyje remonto galimybė nebuvo aptarinėjama. V. B. ir G. V. apie galimą remontą davė paviršutiniškus paaiškinimus, kurie dėl savo abstraktaus turinio negali būti pripažinti įrodymais dėl leidimo suteikimo atlikti statybos darbus. Be to, ieškovo išlaidos namo remontui negali būti vertinamos kaip žala. Ieškovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas žalos dydis, yra netinkami, kadangi darbų įvertinimas yra tik komercinis pasiūlymas, nėra būtinų rekvizitų, autoriaus kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite nėra nurodyta suteikiančios paslaugą įmonės pavadinimas, paslaugos gavimo vieta ir paskirtis, be to, ieškovo pateiktuose dokumentuose skiraisi pretenzijų dydis ir skaičiai. Ieškovas nebūdamas teisėtu valdytoju, atlikęs statybos darbus savo iniciatyva be savininko sutikimo, neturi teisinio pagrindo reikalauti ir nuostolių atlyginimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovė) I.P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Tačiau kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas ir atskirai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir avanso priteisimo.
Byloje nustatyta, kad preliminarioji sutartis tarp šalių dėl sodo žemės sklypo ir jame esančio pastato pirkimo-pardavimo yra sudaryta 2008-05-10, nenurodant pagrindinėms sutarties sudarymo termino. Todėl teismas pagrįstai CK 6.165 str. 1 d. pagrindu sprendė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Kadangi atsakovė nors ir gavusi avansą iki 2008-05-30 neįteisino statinio ir žemės sklypo kadastrinių matavimų (Sutarties 12.1p.), o taip pat ir per didesnį nei metai terminą nuo sutarties pasirašymo dienos to nepadarė ir nesiūlė ieškovui sudaryti pagrindinės sutarto turto pirkimo-pardavimo sutarties, tuo ji iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog per įstatymu nustatytą terminą, t.y. iki 2009-05-10, statiniai ir žemė buvo įteisinti ir galėjo būti sudaryta jų pirkimo-pardavimo sutartis, pranešant apie tai pirkėjui (ieškovui). Teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties 7.1 p. nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios atsakovei tvarkyti namo pardavimui būtinus dokumentus neribotą laiką, viršijantį nustatytą CK 6.165 str. 1 d., nes tuo neproporcingai būtų pažeisti ieškovo interesai ir protingumo principas.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nesant tam svarbių priežasčių. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl preliminariosios sutarties pratęsimo neapibrėžtam laikui ar pačio ieškovo sutarties pažeidimo, nutraukus sutartį, grąžinant 2009-11-03 raktus nuo sodo namo, nes nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, jis laukti neapibrėžtą laiką sutarties sudarymo prievolės neturėjo ir jos sąlygų nepažeidė. Nesutvarkius turto pardavimui reikalingų dokumentų ir realiai nepasiūlius pirkėjui sudaryti pagrindinę turto pirkimo sutartį, atmestini atsakovės argumentai, kad sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, negavus paskolos ar nukritus parduodamo turto vertei ir tapus nenaudingą jį pirkti sutarta kaina. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 7000Lt sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas (CK 6.237str.1d., 6.210str.1d.).
Dėl leidimo ieškovui atlikti statybos darbus ir nuostolių atlyginimo.
Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovė leido ieškovui atlikti statybos darbus, nes joks rašytinis sutikimas jiems atlikti nebuvo duotas. Tačiau kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais bei įrodymų vertinimu, kurie leidžia daryti išvadą, jog ieškinyje nurodyti ir atlikti darbai (b.l. 2, 19, 33, 42-50, 55-63), kurių vertė yra 16144Lt ir neviršija preliminariosios sutarties 5.2 numatytos mokėtinos baudos, buvo vykdomi sutinkant apeliantei, kuri turėjo tikslą sodo namą parduoti ieškovui, pasiėmė iš jo savo daiktus, perdavė būsimam pirkėjui raktus ir nereiškė jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų, nors apie juos negalėjo nežinoti.
Be to, nors atsakovė ir teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas žalos dydis, yra netinkami, tačiau kolegija skunde nurodytus argumentus dėl atliktų darbų įrodymų ir padarytos žalos dydžio atmeta kaip nepagrįstus, nes neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovas atliko tam tikrus sodo namelio statybos remonto darbus ir jiems pagrįsti pateikė vartojimo kredito sutarties nuorašą bei kitus įrodymus, o atsakovė neįrodė, kad šių darbų yra atlikta mažiau arba jų vertė yra mažesnė (CPK 178str.).
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.
Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad ieškovas, vykdydamas remonto darbus bei pirkdamas statybines medžiagas, patyrė nuostolius. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl negalint ieškovui naudotis atliktų darbų rezultatais, teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 16144Lt Lt padarytiems nuostoliams atlyginti, nes tam yra nustatytos visos įstatymu numatytos sąlygos (CK 6.245-6.249str., 6.251str.1d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovas apie jas įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 93, 98str.)
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1234-816/2010 palikti nepakeistą.
Teisėjai Algirdas Auruškevičius
Rūta Veniulytė - Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė