Civilinė byla Nr. e2S-1567-1012/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05780-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Luvel transportas“ atstovo advokato R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Luvel Transportas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėtinų sumų priteisimo. 

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luvel transportas“ priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. 1 390 Eur dydžio darbo užmokestį bei 8 340 Eur dydžio netesybas už darbdavio (atsakovės) uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju (ieškovu) ne dėl darbuotojo kaltės.

2.       Ieškovas 2022 m. gegužės 2 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 9 730 Eur sumai atsakovės pinigines lėšas (turimas reikalavimo teises į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022), priklausančias atsakovei ir esančias pas UAB „Rensas“ (juridinio asmens kodas 304841217, buveinė Vytenio g. 6-205, Vilnius). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia tuo, jog atsakovė turi 2 793,63 Eur skolą Sodrai, pas atsakovę nėra nei vieno dirbančio darbuotojo, įmonė veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja, vengia atsiskaityti su Sodra, civilinėje byloje siunčiamų procesinių dokumentų nepriima, kas, ieškovo vertinimu, liudija, kad atsakovė net neketina su juo atsiskaityti, todėl galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su 2022 m. gegužės 2 d. ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovei UAB „Luvel transportas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti UAB „Luvel transportas“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias UAB „Luvel transportas“ ir esančias pas UAB „Luvel transportas“ ir trečiuosius asmenis (turimas reikalavimo teises į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 9 730 Eur. Leisti atsakovei UAB „Luvel transportas“ areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei ieškovu A. D., taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetus. Atsakovei priklausantį turtą surasti ir aprašyti pavedama ieškovo pasirinktam antstoliui.

4.       Pirmosios instancijos teismas iš viešų duomenų nustatė, kad įmonė yra įsiskolinusi Sodrai, neturi nei vieno darbuotojo, vadinasi, veiklos nevykdo. Be to, iš valstybės įmonės Registro centro duomenų nustatyta, kad atsakovė balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą teikė paskutinį kartą tik už 2019 m. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022 iš UAB „Rensas“ atsakovei priteista 14 052,17 Eur skola,
94,49 Eur palūkanos, 1 309,87 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsakovei adresuotų procesinių dokumentų atsakovė nepriima. Visos aukščiau įvardintos aplinkybės lemia išvadą, kad byloje yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Teismo vertinimu, 9 730 Eur suma atsakovei, pagal aukščiau aptartas aplinkybes, yra pakankamai didelė, todėl teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantės atstovas atskiruoju skundu prašo įtraukti jį, advokatą R. R. į civilinę bylą Nr. e2-10186-996/2022 trečiuoju asmeniu. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria buvo areštuotos reikalavimo teisės į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      UAB „Luvel transportas“ skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebeturėjo reikalavimo teisės į UAB „Rensas“. Tai yra skundžiamos nutarties objekto pas UAB „Luvel transportas“ nėra, jis teisėtai ir (o kas svarbiausia – esant kitam ir ne mažiau nei 6 metus siekiančio teisinio/skolinio santykio pagrindui) objektyviai jo nebeturi.

5.2.                      Pas suinteresuotą asmenį R. R. teisėtai esanti reikalavimo teisė areštuota būti negali, o pagal 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022 esančios reikalavimo teisės skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo UAB „Luvel transportas“ dispozicijoje.

6.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės nurodoma:

6.1.                      Reikalavimo teisių perleidimas tarp UAB „Luvel transportas“ bei R. R. akivaizdžiai prieštarauja įstatymams bei viešajam interesui, nes tokiu perleidimu UAB ,,Luvel transportas“ sąmoningai vengia atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondu sumokant į jį valstybei priklausančius mokesčius, o taip pat siekia išvengti atsiskaitymu su kitais savo esamais kreditoriais.

6.2.                      UAB „Luvel transportas“ ir R. R. 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu buvo žinomi visi atsakovės kreditoriai. Tad toks atsakovo ir jo atstovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir tuo siekiama suklaidinti teismą.

7.       2022 m. birželio 16 d. apeliantės atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą. Paaiškinimuose nurodė:

7.1.                      Reikalavimo teisės perleidimas faktiškai įvyko 2022 m. sausio 17 d., t. y. gerokai anksčiau nei ieškovas kreipėsi į teismą su savo reikalavimu. Todėl atmestini ieškovo ir jo atstovo argumentai, kad UAB „Luvel transportas“ žinojo apie pareikštą reikalavimą, nes pirminio reikalavimo perleidimo metu apie jokius ieškovo reikalavimus niekam žinoma nebuvo.

7.2.                      Atsakovės ir jo kreditoriaus (bei atstovo viename asmenyje) teisiniai santykiai neapsiribojo tik 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-39887-868/2017. 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. susitarimais reikalavimo teisė buvo perleista ne tik šalims tarpusavyje įskaitant tarpusavio reikalavimus pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-39887-868/2017 dėl 5 036 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Luvel transportas“, bet taip pat ir įskaitant UAB „Luvel transportas“ naudai 2017 m. balandžio 1 d. – 2022 m. sausio 17 d. laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas 11 272,50 Eur sumai.

8.       2022 m. birželio 29 d. ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Paaiškinimuose iš esmės nurodoma:

8.1.                      2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp atsakovės ir jos atstovo yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurio pagrindu pradėta civilinė byla.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovo prašymą ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Apeliantės atstovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsakovė UAB „Luvel transportas“ perleido R. R. reikalavimo teises į UAB „Rensas“ įsipareigojimą UAB „Luvel transportas“, atsiradusį pagal 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą bei rašytinius paaiškinimus taip pat pateikė dokumentus, kuriais grindžia atsikirtimus į apeliantės atstovo nurodomas aplinkybes.

13.       CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

14.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

15.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas Darbo ginčų komisijos sprendimas jau yra pateiktas civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo priimti perteklinių įrodymų. Tačiau kiti bylos šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą, kadangi būtinybė juos pateikti iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo ir jais šalys remiasi pagrindžiant jų nurodomas aplinkybes.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16.       Be kitų reikalavimų, atsakovės atstovas teikdamas atskirąjį skundą prašo jį įtraukti trečiuoju asmeniu į pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10186-996/2022.

17.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta, kad joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atstovo advokato R. R. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. e2-10186-996/2022 kortelę, taip pat nustatyta, kad nėra duomenų, jog šis klausimas būtų spręstas pirmosios instancijos teismo ir dėl to priimta nutartis.

18.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, t. y. pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriems esant atsakovei UAB „Luvel transportas“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertinimas, atsižvelgiant į apeliantės atstovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą.

19.       Šiuo atveju apeliantės atstovo atskirajame skunde pateiktas reikalavimas dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu į pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą bylą, nėra šios apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo toliau nepasisakys ir jo nevertins.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

20.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo UAB „Luvel transportas“ iš UAB „Rensas“ buvo priteista 14 052,17 Eur skola, 94,49 Eur palūkanos, 1 309,87 Eur delspinigiai bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

20.2.                      2022 m. balandžio 27 d. atsakovė ir jos atstovas R. R. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Luvel transportas“ perleido R. R. reikalavimo teises į anksčiau nurodytą UAB „Rensas“ įsipareigojimą UAB „Luvel transportas“.

20.3.                      Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. 1 390 Eur dydžio darbo užmokestį bei 8 340 Eur dydžio netesybas. 2022 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi 2022 m. gegužės 4 d. tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, buvo areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis (turimas reikalavimo teises į UAB „Rensas“), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 9 730 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

21.       Atskirajame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui, nes skundžiamos nutarties priėmimo dienai, reikalavimo teisės į UAB „Rensas“ jau buvo perleistos atsakovės atstovui advokatui R. R.

22.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (liet. – ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovas pasirinko galimą jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti patikslinto ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), yra nustatyta. Tai konstatavus, spręstina, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-553/2021).

27.       Pirmosios instancijos teismas iš viešų duomenų nustatė, kad atsakovė yra įsiskolinusi Sodrai, neturi nei vieno darbuotojo, vadinasi, veiklos nevykdo. Be to, iš valstybės įmonės Registro centro duomenų nustatė, kad atsakovė balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą teikė paskutinį kartą tik už 2019 m. Taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022 iš UAB „Rensas“ atsakovei priteista 14 052,17 Eur skola, 94,49 Eur palūkanos, 1 309,87 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, 9 730 Eur suma atsakovei, pagal anksčiau aptartas aplinkybes, yra pakankamai didelė. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirmiau paminėti duomenys sudaro pagrindą spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą bei konstatuoti, jog apeliantė galėtų siekti apsunkinti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Tokiu atveju skundžiamos nutarties išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės pasitvirtino.

29.       Kaip minėta anksčiau, šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, teismas nepasisako dėl ginčo esmės. 2022 m. birželio 29 d. ieškovas kartu su rašytiniais paaiškinimais nurodė ir tai, kad dėl šių reikalavimo perleidimo sandorių panaikinimo 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą ieškiniu ir pradėta civilinė byla Nr. e2-18596-433/2022. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nevertina ir atskirai neanalizuoja tarp atsakovės ir jos atstovo sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių (ne)teisėtumo ir to pasekmių. Dėl šių teisinių aspektų bus pasisakyta bylos nagrinėjime iš esmės stadijoje, o šiuo metu tokie argumentai neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinimui.

30.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodoma, jog tam tikras turtas skundžiamos nutarties priėmimo dienai nepriklausė atsakovei. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad minėta nutartimi kiek ir kokio turto turi ieškovas buvo pavesta surasti ir aprašyti antstoliui. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo nutartį ir sudarydamas areštuojamojo turto apyrašą, nustatys areštuojamojo turto buvimo vietą, kam turtas priklauso, turto vertę. Areštuoto turto duomenys gali būti keičiami ir pildomi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu priimtą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą tvarką. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartimi areštuotas atsakovei nepriklausantis turtas – reikalavimo teisės į UAB „Rensas“. Tikslius duomenis apie surastą ir areštuotą turtą teismui turi pateikti antstolis.

31.       Šiame kontekste pažymėtina, kad areštavus ir aprašius skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą, nustačius jo vertę, bus galimybė nustatyti kokia yra tikroji atsakovės turto masė ir bylą nagrinėti taps paprasčiau, taip užtikrinant atitinkamus ieškinio reikalavimus. Vis dėlto pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje yra detalizuotos atsakovės reikalavimo teisės vien į UAB „Rensas“. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kol nėra pateikti duomenys apie antstolio surastą ir areštuotą atsakovės turtą, tikslinga taikyti areštą visoms atsakovės turimoms ir pas trečiuosius asmenis esančioms atsakovės reikalavimo teisėms. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog yra duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir teismo sprendimą galinčius apsunkinti veiksmus, sprendžia, jog yra pagrindas tikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties tikslintina, nurodant, kad atsakovės turto areštas taikomas jai priklausančioms reikalavimo teisėms visa apimtimi, neišskiriant reikalavimo teisių į UAB „Rensas“, tačiau neviršijant reikalavimo sumos – 9 730 Eur.

33.       Taip pat ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Pažymėtina, kad šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties ir išdėstant ją taip:

„Ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“, juridinio asmens kodas 226209920, buveinės adresas Laisvės pr. 111-52, Vilnius, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ ir esančias pas uždarąją akcinę bendrovę „Luvel transportas“ ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 9 730 Eur. Leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei ieškovu A. D., taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetus“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                   Asta Jakutytė-Sungailienė