Civilinė byla Nr. 2-665-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.1.7.1.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pareiškėjui J. J. nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei J. įmonei „Jonas“,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas J. įmonės „Jonas“  kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimis.

3.       Pareiškėjas (kreditorius) J. J. 2024 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą, pavadintą netiesioginiu ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ nemokumo administratorę UAB „Top consult“ anuliuoti pateiktus kreditorių finansinių reikalavimų dokumentus: UAB „Peri“ finansinį reikalavimą (44 486,21 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Rasmitas“ finansinį reikalavimą (709 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Plati sfera“ finansinį reikalavimą (60 454,65 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Bikuvos prekyba“ finansinį reikalavimą (71 551,14 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Gelsauga“ finansinį reikalavimą (10 405,73 Eur) patvirtinančius įrodymus; akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ finansinį reikalavimą (75 429,60 Eur) patvirtinančius įrodymus; viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ kreditorinį reikalavimą įrodančius dokumentus.

4.       Prašyme nurodė, kad nemokumo administratorė UAB „ Top consult“ 2024 m. vasario 13 d. pateikė teismui prašymą, tačiau kartu su juo nepateikė kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą įrodančių dokumentų. Kadangi nemokumo administratorės teismui pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti, jie yra negaliojantys.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. 2024 m. liepos 11 d. prašymą.

6.       2024 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teisme gautas J. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuriuo prašoma Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. J. terminą iki 2024 m. liepos 31 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti –už paduodamą atskirąjį skundą sumokėti 55 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

8.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1–2 dalimis, teikdamas teismui atskirąjį skundą bankroto byloje, pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs 55 Eur ((50,00 Eur x 146,1 / 100) x 75 proc. / 100) dydžio žyminį mokestį.

9.       Nustatęs, kad pareiškėjas J. J. kartu su atskiruoju skundu, pateiktu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo ir įrodymų išreikalavimo bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje, nėra pateikęs duomenų apie tai, kad už teikiamą atskirąjį skundą yra sumokėtas nurodyto dydžio žyminis mokestis, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumas pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Pareiškėjas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Todėl pareiškėjas, pareiškęs netiesioginį ieškinį, negali būti įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už tokio pobūdžio ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12.       Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) skundžia pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto 2024 m. liepos 11 d. prašymo pobūdį ir dėl to nepagrįstai įvertino, kad apeliantas už prašymą, įvardytą netiesioginiu ieškiniu, turi sumokėti žyminį mokestį.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama 2024 m. liepos 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nesprendė apelianto 2024 m. liepos 11 d. prašymo priėmimo klausimo (prašymo priėmimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi), tačiau sprendė tai, ar teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, apeliantas laikėsi tokio pobūdžio nutarties apskundimo tvarkos.

14.       Kadangi šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis, tačiau ne 2024 m. liepos 15 d. nutartis, kuria, be kita ko, buvo įvertintas apelianto 2024 m. liepos 11 d. prašymo pobūdis, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, susijusių su tuo, koks yra apelianto 2024 m. liepos 11 d. prašymo pobūdis ir kokie reikalavimai taikomi jam pateikti. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2024 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą apelianto atskirojo skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

15.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

16.       Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 punktas).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

18.       CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, asmenys, pateikdami atskiruosius skundus bankroto bylose, turi pareigą sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

19.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024 15 punktas).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (apeliantui, kuris nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams, skundžiant nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), šis procesinio pobūdžio klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nemokumo procesus ilginančius nepagrįstus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas už pirmosios instancijos teismo išspręstus atskirus procesinio pobūdžio klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (procesiniai sprendimai) patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes tai sudedamoji nemokumo proceso dalis, kuri, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinta CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 19–20 punktai).

22.       Byloje nėra ginčo ir bylos medžiaga patvirtina, kad ši byla, kurioje apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, yra pradėta pagal E. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei J. įmonei „Jonas“, taigi tai yra bankroto byla. Apeliantas tiek 2024 m. liepos 11 d. prašymą, tiek ir 2024 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties pateikė toje pačioje, t. y. bankroto byloje. Kadangi atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties apeliantas pateikė bankroto byloje ir už tokio pobūdžio atskirąjį skundą, apeliantas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam kilo pareiga už atskirąjį skundą sumokėti 55 Eur ((50 x 146,10)/100) x 75 proc.)) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys, 82 straipsnio 1 dalis).

23.       Apeliantas neginčija ir bylos medžiaga patvirtina tai, kad teikdamas 2024 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, jis nesumokėjo žyminio mokesčio.

24.       Nustatęs, kad apeliantas turėjo pareigą už 2024 m. liepos 22 d. atskirąjį skundą, pateiktą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, sumokėti 55 Eur žyminį mokestį, tačiau šios pareigos neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 306 straipsnio 4 dalimi, nustatė apeliantui terminą aptartiems atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, trūkumams pašalinti. 

25.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė atskirojo skundo trukumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką bei pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti 2024 m. liepos 22 d. atskirojo skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, trūkumus – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.

26.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad šios nutarties priėmimo metu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2024 m. liepos 15 d. nutarties, trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui J. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, trūkumams pašalinti –  sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė