Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-146-1105-10].doc
Bylos nr.: A-146-1105-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1105/2010

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui  V. G.,

atsakovo atstovei Gražinai  Jackūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrius).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu  (b. l. 2-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, atsakovas) 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-136, kuriuo nuspręsta  neįskaityti į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpio nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d.,  ir įpareigoti VSDF valdybą įskaityti šį laikotarpį į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VSDF valdybos  Rokiškio skyriaus 2006 m.  sausio 9 d.  sprendimu Nr. 49  jam buvo paskirta senatvės pensija. 2008 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į VSDF valdybą, prašydamas į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. rugpjūčio 30 d., kuriuo jis mokėsi Ukrainos TSR Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos Lvovo ugniagesių technikos mokykloje ir tuo pačiu metu ten pat atliko laikiną karinę tarnybą. Atsakovui pateikė šios tarnybos faktą patvirtinantį dokumentą -  karinės tarnybos knygelę, išduotą 1960 m. gruodžio 5 d., tačiau VSDF valdyba  priėmė jam nepalankų sprendimą.

Pareiškėjas teigė negalintis pateikti atsakovo 2009 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (6.5)I-136  nurodytų dokumentų (karinio liudijimo arba Krašto apsaugos ministerijos išduoto karinės tarnybos trukmės pažymėjimo) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų sąlygų taikymui  pagrįsti, tačiau mano, kad jo laikinos karinės tarnybos faktą įrodo jo pateiktas dokumentas - karinės tarnybos knygelė. Pažymėjo, kad jo laikinos karinės tarnybos atvejis yra specifinis ir 1994 metų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme neaptartas. Tuometinėje VRM sistemoje (TSRS) buvo keturios ugniagesių technikos mokyklos. Jaunuoliai iš Lietuvos ugniagesio specialybę įgydavo minėtose mokyklose (viena iš jų – Lvovo ugniagesių technikos mokykla). Šios mokyklos kursantai visą mokymosi laiką buvo laikinos karo tarnybos kariai. Taigi mokymosi šioje mokykloje laikotarpis tuo pačiu metu yra ir laikinos karinės tarnybos laikotarpis. Duomenys apie jaunuolius, atlikusius laikiną karinę tarnybą minėtose mokyklose, nepatekdavo į TSRS Gynybos ministerijos duomenų bazę. Todėl ieškoti kokių nors jo laikinos karo tarnybos dokumentų archyvuose, kuriuos perėmė Krašto apsaugos ministerija iš sovietinių karinių komisariatų, yra beprasmiška. Pareiškėjo teigimu, VSDF valdyba, įvertinusi jo pateiktus dokumentus, pasielgė neteisingai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 63-65) paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo  nuostatai). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai pagal asmens nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija) 2006 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 49 paskyrė VSDF valdybos Rokiškio skyrius nuo 2005 m. gruodžio 8 d.(senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Pareiškėjui pakeitus gyvenamąją vietą, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. jam senatvės pensiją moka VSDF valdybos Jonavos skyrius. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia VSDF valdybos Rokiškio skyriaus 2006 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 49, tačiau pareiškėjas prašo panaikinti tik VSDF valdybos – ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-136. Pensijų skyrimas ir mokėjimas VSDF valdybos kompetencijai nepriskirtas (tai VSDF valdybos teritorinių skyrių kompetencija).

Pažymėjo, kad VSDF valdybos 2009 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (6.5)1-136 priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo  nuostatomis, t. y. jame nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis nuspręsta, kad senatvės pensija apskaičiuota teisingai, paaiškinta, kokiais teisės aktais ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis nėra pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, taip pat  nurodyta šio sprendimo apskundimo teismui tvarka.

Teigė, kad iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nurodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, kuris įrodomas Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punkte įvardytais dokumentais, t. y. kariniais liudijimais (bilietais) arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais. Pareiškėjas šių dokumentų nepateikė nei VSDF valdybos Rokiškio skyriui, paskyrusiam pensiją, nei VSDF valdybos  Jonavos skyriui, mokančiam pensiją, nei VSDF valdybai, todėl nėra pagrindo pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1960 m. spalio 1 d. - 1963 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpį. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateikta tarnybos knygelė HO Nr. 54102, taip pat iš Lietuvos ypatingojo archyvo gauta tarnybos lapo kopija įrodo, jog pareiškėjas neatliko būtinosios karinės tarnybos, todėl nėra pagrindo minėtą laikotarpį įskaityti į pareiškėjo stažą pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Atkreipė dėmesį, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Kitokie mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme nenurodyti, todėl VSDF valdybos Rokiškio skyrius į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą negalėjo įskaityti ir pagrįstai neįskaitė jo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpio nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d.(Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 4 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21-22) paaiškino, kad VSDF valdybos Jonavos skyrius senatvės pensijos skyrimo ir stažo senatvės pensijai gauti skaičiavimo procedūrose nedalyvavo, nes  pareiškėjas persikėlė gyventi į Jonavą 2008 metais, t.y. po tai, kai VSDF valdybos  Rokiškio skyriaus 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu jam buvo paskirta senatvės pensija. Pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas būtų perskaičiuotas ir  senatvės pensija atitinkamai padidėtų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius atsiliepime (b. l. 75)  teigė, kad vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis pagrįstai į V. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė jo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpio.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpis turėtų būti įskaitytas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti. Nustatė, kad V. G., nesutikdamas su VSDF valdybos  teritorinio skyriaus sprendimu, kuriuo į jo pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpis nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. rugpjūčio 30 d., kreipėsi į VSDF valdybą (b. l. 66).  Ši, išnagrinėjusi V. G. pensijos bylos dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (6.5)1-136 nusprendė, jog įskaityti šį laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti nėra teisinio pagrindo (b. l. 67).

Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas kategoriškai atsisakė tikslinti skundo reikalavimus, todėl nurodė, kad administracinė byla išnagrinėta pagal jo skunde iškeltus reikalavimus.         

Teismas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra išvardytas baigtinis sąrašas atvejų, kada mokymosi laikas prilyginamas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Minėtoje įstatymo normoje nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) (4 p.); faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas (5 p.). Teismas nustatė, kad pareiškėjo mokymosi laikas jo nurodytoje mokymosi įstaigoje – Lvovo ugniagesių technikos mokykloje, nepriklausomai nuo pareiškėjo nurodytų mokymosi ypatumų, neatitinka Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytų sąlygų.

Teismas taip pat rėmėsi Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punktu, kuris numato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi specialiais dokumentais - kariniais liudijimais arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nei VSDF valdybai, nei teismui nepateikė Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punkte išvardytų dokumentų, kuriais įrodomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, todėl vertino, kad  pareiškėjas teismui pateikto skundo pagrįstumo neįrodė. Liudytojo L.Danio parodymus teismas vertino kritiškai, pažymėdamas, kad pareiškėjas nepateikė  Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose numatytų dokumentų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui pagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, jog Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nenumato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje  išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai vietoje Pensijų skyrimo ir mokėjimo  nuostatų 23.5 punkte išvardytų dokumentų galėtų būti įrodinėjami kitokio pobūdžio dokumentais (pvz., tarnybos lapais ar kt.), todėl sprendė, kad VSDF valdyba, vertindama jai pateiktus dokumentus, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Teismas, be kita ko pažymėjo, jog Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas VSDF valdyba  nėra tas subjektas, kuris įskaito tam tikrus laikotarpius į stažą senatvės pensijai gauti ir moka pareiškėjui senatvės pensiją (pareiškėjui senatvės pensiją moka pagal jo gyvenamąją vietą VSDF valdybos Jonavos skyrius), todėl V. G. skunde iškeltas reikalavimas įpareigoti VSDF valdybą įskaityti jo laikinosios karo tarnybos metus į darbo stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti nepagrįstas tiek dėl šios priežasties, tiek dėl pirmiau nurodytų argumentų.

 

III.

 

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-104), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į proceso metu jo pateiktus paaiškinimus, liudytojo L. Dainio parodymus. Pabrėžia, kad nagrinėjamas atvejis yra išskirtinis, jis nėra numatytas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, o dėl įstatymo spragos jis  neturėtų nukentėti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į  apeliacinį skundą pakartojo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo poziciją atsiliepime pirmosios instancijos teismui  į pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo pateiktų reikalavimų ribose teisingai pritaikius ir išaiškinus materialines ir procesines teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime  pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato pagrindo įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pensijų įstatymo 54 straipsnis  nustato kokie laikotarpiai, buvę iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Nagrinėjamam ginčui aktualus Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad remiantis šia Pensijų įstatymo norma, kuri galiojo tiek paskiriant pareiškėjui  senatvės pensiją  (VSDF valdybos Rokiškio skyriaus 2006 m. sausio 9 d. sprendimas Nr.49), tiek ir atsakovui priimant sprendimą pagal pareiškėjo skundą dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo (2009 m. sausio 12 d. sprendimas Nr.(6.5) I-136), valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui būtų prilygintas (į jį įskaitytas) laikotarpis  nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d.

Iš byloje esančių dokumentų  matyti, kad pareiškėjas nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d. mokėsi tuometinės Ukrainos TSR VRM Lvovo ugniagesių technikos mokykloje. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d.  sprendime  teisingai nustatė, kad pareiškėjo mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpis negali būti prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Minėta įstatymo norma  nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas  iki 1995 m. sausio 1 d.  mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo mokymasis  Lvovo ugniagesių technikos mokykloje nepatenka į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktu apibrėžtas mokymosi laikotarpių prilyginimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui sąlygas.

Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo 2008 m. gruodžio 15 d. skundo VSDF valdybai, taip pat iš skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas prašo įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d. ne  kaip mokymosi Lvovo ugniagesių technikos mokykloje laikotarpį, o  kaip faktinės  karinės  tarnybos laiką (pareiškėjas ją vadina laikinąja karine tarnyba). Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad šiuo laikotarpiu jis atliko karinę tarnybą. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr.(6.5) I-136 pagrįstai nustatė, kad skaičiuojant pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dėl laikotarpio nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d. nėra pagrindo taikyti  Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, baigęs Lvovo ugniagesių technikos mokyklą grįžo į Lietuvą ir nuo 1963 m. spalio 3 d. iki 1991 m. rugsėjo 1 d. nepertraukiamai tarnavo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų sistemoje ir kitos valstybės pensijos negauna. Taigi nagrinėjamu atveju nėra Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, kurią nustačius 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d. laikotarpio įskaitymas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą  nebūtų galimas.

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte, nurodyta kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nuomone,  tam, kad galėtų būti taikomas Pensijų įstatymo  54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pareiškėjas turėjo pateikti būtent Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punkte nurodytus dokumentus - karinį liudijimą arba Krašto apsaugos ministerijos išduotą karinės tarnybos trukmės pažymėjimą.  Teisėjų kolegija tokį Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkto aiškinimą vertina kaip pernelyg formalų ir su juo nesutinka. Aukštesnės galios teisės aktu (Pensijų įstatymu) nenustatyta, kad šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti  valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai gali būti įrodyti tik konkrečiai  apibrėžtomis dokumentų  rūšimis. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punktas, be kita ko, nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi:  sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų <...> pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3 p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4 p.). Taigi  Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodomi Pensijų įstatyme numatyti  valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų ir laikotarpiai, numatyti  Pensijų įstatymo  54 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Kilus administraciniam ginčui įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios aplinkybės nustatomos teismui tiriant ir vertinant įrodymus pagal  Administracinių bylų teisenos įstatymo  nustatyta tvarka. Pagal šį įstatymą  įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str.1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str.2 d.).  Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi bylą nagrinėjantis  teismas nėra saistomas bylos šalių pozicijos dėl atitinkamų įrodymų byloje įrodomosios vertės, sąsajumo, leistinumo, pakankamumo. Įrodymus teismas vertina pagal pirmiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu bylą nagrinėjantis teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs ištirtų įrodymų visumą bylos baigiamajame procesiniame akte turi pateikti savo motyvuotas  išvadas, ar atitinkamais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ar nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, išvardytų Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punkte - karinio liudijimo arba Krašto apsaugos ministerijos išduoto karinės tarnybos trukmės pažymėjimo. Taip pavadintų dokumentų pareiškėjas iš tiesų nepateikė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti  valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintini laikotarpiai gali būti įrodomi tik Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.5 punkte nurodytais dokumentais.  Pažymėtina ir tai, kad pagal turinio viršenybės prieš formą principą dokumento įrodomąją reikšmę lemia ne jo pavadinimas, o jo  turinys.

Kaip matyti iš pareiškėjo pensijos bylos, pareiškėjas VSDF valdybos Rokiškio skyriui buvo pateikęs TSRS vidaus reikalų ministerijos terminuotos karinės tarnybos kario tarnybos knygelę HO Nr.54102, išduotą 1960 m. gruodžio 5 d., kurioje yra  įrašai, patvirtinti herbiniais antspaudais,  apie tai, kad V. G., gimęs 1943 m. birželio 8 d., atlieka terminuotą karinę tarnybą Ukrainos TSR VRM Lvovo ugniagesių technikos mokykloje (1960 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr.155), 1960 m. gruodžio 5 d. priėmė karinę priesaiką. Kario tarnybos knygelėje HO Nr.54102, priešingai nė nurodyta  atsakovo 2009 m. sausio 12 d. sprendime Nr.(6.5) I-136, Ukrainos TSR VRM Lvovo ugniagesių technikos mokykla nurodyta ne kaip V. G. mokymosi  vieta, o kaip jo karinės tarnybos vieta. Terminuotos karinės tarnybos kario tarnybos knygelė patvirtina šios knygelės turėtojo (terminuotos karinės tarnybos kario) statusą ir yra skirta įrašyti duomenis apie karį ir jo karinės tarnybos eigą. Taigi pareiškėjo karinė tarnyba yra specifinė ta prasme, kad pareiškėjas ją atliko įstaigoje, kuri karinės tarnybos eigoje suteikė ir profesinį ugniagesio pasirengimą ir atitinkamą karinį (vidaus tarnybos) laipsnį.

Nors terminuotos karinės tarnybos kario tarnybos knygelėje HO Nr.54102 nėra įrašo apie karinės tarnybos pabaigą, tačiau pareiškėjo faktinės karinės tarnybos laiką patvirtina kiti  byloje esantys dokumentai, t.y. pareiškėjo pensijos byloje esantis Lietuvos ypatingojo archyvo spaudu patvirtintas dokumentas „Tarnyba Tarybinėje armijoje, VSK-VTAM kariniuose daliniuose ir įstaigose“, taip pat sistemos, kurioje pareiškėjas dirbo (LR VRM) tarnybos lapas Nr.E-820060, kurį pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui. Į tarnybos lapą, be pirmiau minėto karinės tarnybos laikotarpio, įrašyti duomenys apie tai, kad 1963 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.227, t.y. baigus Lvovo ugniagesių technikos mokyklą, V. G. buvo suteiktas vidaus tarnybos leitenanto laipsnis ir jis komandiruotas tarnybai  Lietuvos TSR Viešosios apsaugos ministerijos  (dabar – LR VRM) žinion (1963 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr.176). Taigi pareiškėjo argumentai,  kad    Lvovo  ugniagesių  technikos mokykla  buvo  ir  jo  karinės  tarnybos  atlikimo vieta yra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais dokumentais: terminuotos karinės tarnybos kario tarnybos knygele HO Nr.54102, taip pat Lietuvos ypatingojo archyvo patvirtintu tarnybos lapu ir LR VRM tarnybos lapu Nr.E-820060. Įstatymų leidėjas  Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartoja faktinio karinės tarnybos laiko sąvoką, t. y. nuo kada iki kada buvo atliekama faktinė karinė tarnyba. Pagal kario tarnybos knygelę HO Nr.54102 pareiškėjo karinė  tarnyba prasidėjo pagal 1960 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr.155, pagal įrašus tarnybos lapuose  baigėsi 1963 m. rugpjūčio 30 d. (1963 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr.227).Taigi pagal minėtus dokumentus  pareiškėjo faktinės karinės tarnybos laikas apima laikotarpį nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. rugpjūčio 30 d.  ir pagal Pensijų įstatymo  54 straipsnio 2 dalies 5 punktą yra pagrindas šį laikotarpį prilyginti pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui.  

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl VSDF valdybos 2009 m. sausio 12 d. sprendimo Nr.(6.5)I-136 panaikinimo, yra nepagrįsta. Todėl  teismo sprendimas turi būti pakeistas panaikinant šią Vilniaus apygardos administracinio teismo dalį ir VSDF valdybos 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr.(6.5)I-136.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad senatvės pensijų skyrimas ir mokėjimas yra priskirtas VSDF teritorinių skyrių kompetencijai (Pensijų įstatymo 40 str.). Bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti viešojo administravimo subjektą (šiuo atveju – VSDF valdybą) atlikti tokius veiksmus kurie įstatymais nepriskirti jo kompetencijai (šiuo atveju – įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą faktinį karinės tarnybos laikotarpį). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismas išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimą dėl senatvės pensijos paskyrimo, kadangi VSDF valdybai išnagrinėjus skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 25 str.1 d.) ir palikus teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą, tiesiogines pasekmes pareiškėjui  sukelia VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl senatvės pensijos paskyrimo. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad įpareigojimą įskaityti į jo  valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą faktinį karinės tarnybos laikotarpį teismas turėtų nustatyti VSDF valdybai, reikalavimo dėl VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo nereiškė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis nustato, kad  teismas gali keisti byloje atsakovą tik pareiškėjo sutikimu. Pareiškėjui nesutikus keisti atsakovą ir nepareiškus reikalavimų VSDF valdybos teritoriniams skyriui, byla buvo išnagrinėta pagal pareiškėjo pasirinktą atsakovą. Tai atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

 Pirmiau minėta, senatvės pensijų skyrimas ir mokėjimas yra priskirtas VSDF teritorinių skyrių pagal  asmens nuolatinę ar faktinę gyvenamąją vietą kompetencijai. Todėl net ir nustatęs, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjui  Pensijų įstatymo  54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl jo pasirinkto atsakovo (VSDF valdybos) įpareigojimo prilyginti  pareiškėjo faktinės karinės tarnybos laiką valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui, nes tokių sprendimų priėmimas yra priskirtas VSDF valdybos teritorinio skyriaus kompetencijai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir panaikinus VSDF valdybos 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr.(6.5)I-136, pareiškėjui atsiranda pagrindas remiantis  šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kreiptis į VSDF valdybos teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą su prašymu įskaityti į valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą faktinės karinės tarnybos laiką. VSDF valdybos Jonavos skyrius atsiliepime pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažo skaičiavimo, būtų pagrindas perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. G. reikalavimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (6.5)I-136 panaikinimo. Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-136.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                    Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                Arūnas Drigotas

                                                                               

    Romanas Klišauskas