Civilinė byla Nr. 3K–3–378/2006
Procesinio sprendimo kategorija 28.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m.
birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio
Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
A. B. įmonės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. įmonės
ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cirkonas“ dėl skolos
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 615,01 Lt.
Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1995 m. iki 2000 m.
sausio 17 d. dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoju. Nutraukus darbo
santykius, ieškovas įkūrė savo įmonę ir vykdė tuos pačius darbus, t. y.
tarpininkavo tarp UAB ,,Cirkono“ ir A. J. įmonės
eksportuojant medieną. Ieškovas teigė, kad atsakovas liko jam neatsiskaitęs už
suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Šią skolą, ieškovo teigimu, pripažino
atsakovo atstovas G. A. .
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės
teismas 2005 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas ieškinį atmetė
kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Teismas nurodė, kad ginčą
sprendė remdamasis dviem prejudiciniais faktais. Teismas teigė, kad sutartinių
santykių dėl darbų atlikimo faktas yra įrodytas Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartimi
civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003. Šia nutartimi yra nustatyta ir tų darbų
kaina – 10-13 procentų nuo A. J. įmonės atsakovui
pervestos sumos – ir priteista ieškovui už šiuos darbus 1300,18 Lt už
laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 8 d. iki 2000 m. liepos 28 d. Teismo teigimu,
ieškovas, reikšdamas ieškinį, teismui privalėjo pagrįsti, kad nuo 2000 m.
liepos 28 d. iki visiško verslo santykių nutrūkimo su atsakovu jis atliko
darbų, už kuriuos atsakovas privalo jam sumokėti 25 615,01 Lt, tai būtų 10-13
procentų nuo A. J. įmonės atsakovui pervestos sumos. Už
tarpininkavimo paslaugas nuo 2000 m. liepos 28 d. buvo tik vienas pinigų
pervedimas – A. J. įmonė pagal 2000 m. rugpjūčio 8 d.
sąskaitą-faktūrą pervedė bendrovei ,,Cirkonas“ 14 755 Lt. Baudžiamojoje byloje
Nr. 20-1-924-01 ieškovas patvirtino, ir tai buvo konstatuota Kauno apygardos
teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartyje, kad ieškovas sąskaitą už šiuos darbus
pateikė ne atsakovui, o tiesiogiai A. J. įmonei, ir kad ši
pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą sumokėjo ieškovui 1870,26 Lt, t. y. 12,67
procento nuo atsakovui pervestos 14 755 Lt sumos. Šie skaičiavimai leidžia
daryti išvadą, kad, ieškovui gavus iš A. J. įmonės 1870,26
Lt, jokios skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas neliko.
Teismas ieškovo nurodytus
įrodymus – UAB ,,Cirkonas“ direktoriaus G. A. ir buhalterės
V. S. parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-924-01 –
vertino kaip prieštaringus ir nepakankamus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Be
to, V. S. nėra dalyvaujantis asmuo šioje civilinėje byloje,
dėl to teismas jos paaiškinimų negalėjo išklausyti ir įvertinti. Teismas taip
pat nurodė, kad PVM sąskaitos-faktūros, kurią nurodė ieškovas, išrašymas negali
būti pagrindas prievolei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
formuodamas vienodą teisių praktiką, yra konstatavęs, kad vien PVM
sąskaitos-faktūros išrašymas neįpareigoja sumokėti nurodytą sumą, nes tokiai
prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties
vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 26 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė
įrodinėjimo procesą nustatančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje
surinktų įrodymų visumą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat to, kad teismo padarytos
išvados yra teisėtos ir pagrįstos.
III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti
bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas,
kad baudžiamosios bylos Nr. 20-1-924-01 ikiteisminio tyrimo metu G.
A. duoti paaiškinimai, kuriais jis pripažino faktą dėl ieškovo jam
atžvilgiu suteiktų paslaugų už 25 615,01 Lt, nėra laikytinas prejudiciniu faktu
šioje civilinėje byloje dėl to, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
normos neįpareigoja įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti tik teisingus
parodymus (BPK 21 straipsnis), be to, atsakovas UAB ,,Cirkonas“ jokioje ginčo
sprendimo stadijoje nepripažino ieškinio dėl ieškovo nurodytos sumos, pažeidė
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio, 182 straipsnio 1
dalies 5 punkto, 187 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5
straipsnio, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių normas.
G. A. parodymai baudžiamojoje
byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant šių parodymų gavimo ir jų įforminimo
tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl to apeliacinės
instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad G. A. pripažintas faktas yra neteisingas.
Pripažinti ar nepripažinti tam tikrus faktus ar
aplinkybes yra asmens teisė, bet ne pareiga. Atsakovas, pripažinęs faktą
baudžiamojoje byloje, o šioje civilinėje byloje neigdamas tapatų faktą, buvo
nesąžiningas ir akivaizdžiai piktnaudžiavo šia teise.
2. Teismas, nurodydamas, kad UAB ,,Cirkonas“
buhalterės V. S. paaiškinimai, duoti bylos ikiteisminio
tyrimo metu, nelaikytini prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje, nes šie
paaiškinimai neatitinka CPK 192 straipsnyje nustatytos liudytojų parodymų
gavimo tvarkos, pažeidė CPK 178 straipsnio 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto,
187 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatas, galima teigti, kad
apeliacinės instancijos teismas neteisėtai atsisakė pripažinti prejudiciniu
faktu šioje civilinėje byloje V. S. paaiškinimus, duotus
ikiteisminio tyrimo metu. V. S. parodymai baudžiamojoje
byloje Nr. 20-1-924-01 atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 182 straipsnio 1
dalies 5 punkto reikalavimus.
3. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad
atsakovo atstovas G. A. atsiliepime į pareiškimą ir
prašyme civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003 25 615,01 Lt skolą ieškovui pripažino
ir nurodė, kad ši suma yra apmokėta kasos pajamų orderio SAC Nr. 21306702
pagrindu. Į šį dokumentą bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo atsižvelgta.
Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kokiu
pagrindu ieškovas 2005 m. spalio 25 d. išrašė sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 1602127,
o atsakovo atstovas direktorius G. A. pasirašė.
4. Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr.
2-7715/2003 nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių, nutartį grindė A. B. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje. Šie parodymai
buvo įvertinti A. B. nenaudai. Taigi skirtingose civilinėse
bylose tas pats teismas dėl įrodymų vertinimo pasisakė tik ieškovo nenaudai ir
visiškai priešingai.
IV. Atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė
palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti
šie argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m.
gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 6.2 punkte yra nurodyta, kad faktai, nustatyti
administracinių instancijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais
sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi
ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Nutarimo 6.5 punkte yra nurodyta, kad
faktus, šalies pripažintus ne civilinio proceso metu, reikia įrodinėti pagal
bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
2. Ieškovas neprašė teismo apklausti kaip
liudytoją V. S. .
Teismai nepažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtinto
kooperavimosi principo.
Kasatorius nenurodė nė vienos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutarties ar kito dokumento, kuris įrodytų, kad teismai
netinkamai vadovavosi CPK 179 ir 8 straipsniais ir dėl to nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
3. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė kelias
aplinkybes, kurios, jo manymu, yra svarbios ir kurių teismas netyrė, tačiau
skunde nenurodė, kodėl laiko jas svarbiomis, kokią įrodomąją reikšmę jos turi,
kokioms teismo nustatytoms aplinkybėms prieštarauja, kaip nepakankamai jos ištirtos.
4. Civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003 teismas A. B. parodymų nepripažino turinčiais prejudicinę galią, dėl
to teismų sprendimai šiuo įrodymų vertinimo aspektu neprieštarauja vienas
kitam.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
CPK 353
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų
kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne
faktų nustatymu ar vertinimu.
1. Pagal CK 2.4 straipsnį verslininkai – tai fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Taigi pagal šią įstatymo normą verslininkui savo veikloje keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad vykdydamos nepasirašytą sutartį ir prašydamos nustatyti iš jos kylančias pasekmes abi ginčo šalys yra verslininkai.
2. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia prasme turi reikšmės Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d sprendimas, nes juo konstatuoti prejudiciniai faktai, turintys reikšmės šiai bylai. Sprendime konstatuota, kad šalys faktiškai vykdė tai, kas buvo sutarta nepasirašytoje sutartyje. Sprendime taip pat konstatuota, kad pagal susitarimą ieškovas turėjo gauti 10-13 procentų nuo UAB „Cirkonas“ gautų iš A. J. įmonės sumų. Sprendime taip pat konstatuota, kad už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 8 d. iki tų pačių metų liepos 28 d. UAB „Cirkonas“ gavo iš A. J. įmonės 13 000 Lt. Nuo šio sumos minėtu teismo sprendimu ieškovui priteista, 1300 Lt, t. y. 10 procentų. Taigi pagal šio teismo konstatuotas aplinkybes už minėtą laikotarpį ieškovui priteista ir naujo reikalavimo jis negali reikšti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Gali būti sprendžiama tik dėl atlyginimo už laikotarpį, už kurį ieškovui jis nesumokėtas.
Pagal kasatorių, reikia vadovautis G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotas paaiškinimais, kuriuose jis pripažino faktą dėl ieškovo jam suteiktų paslaugų už 25 615,01 Lt, nes toks pripažintas faktas laikytinas prejudiciniu faktu šioje civilinėje. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė pagrįstai. CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Aiškinant šias normas sistemiškai, šalies pripažinti faktai turi teisinės reikšmės ir jo nebereikia įrodinėti po to, kai buvo pareikštas reikalavimas ar atsikirtimas. Reikalavimą galima pripažinti tik po to, kai jis yra pareikštas civilinio proceso tvarka, t. y. pateikus ieškinį teismui (CPK 137 straipsnis). G. A. paaiškinimai duoti nepareiškus reikalavimo ir ne civilinėje byloje, todėl teismai pagrįstai jo paaiškinimų nelaikė fakto pripažinimu, kurio pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktą nereikia įrodinėti. Taigi G. A. paaiškinimuose esantis pripažinimas yra įrodomasis faktas, kurį reikia įrodyti. Teismai G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus vertino kartu su kitais duomenimis. Minėta, kad kasacinis teismas faktų netiria ir nevertina, todėl dėl šių aplinkybių nepasisako.
3. Teismai pasisakė, kad V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nedaro jų priimtinų. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos faktiniai duomenys gali būti nustatomi liudytojų parodymais. Liudytojai apklausiami teismo posėdyje (CPK 192 straipsnis) ar vykdant pavedimą (CPK 195 straipsnis). Šios normos reiškia, kad asmens neapklausto CPK nustatyta tvarka paaiškinimai nelaikomi leistinais įrodymais. Prašyti apklausti kaip liudytoją asmenį turi byloje dalyvaujantis asmuo. (CPK 190 straipsnis). Ieškovas V. S. apklausti kaip liudytojos neprašė. Tuo tarpu teismas rinkti įrodymus savo iniciatyva (ex officio) pagal įstatymą privalo šeimos, darbo, ypatingosios, bankroto, restruktūrizavimo bylose. Ieškovo reikalavimas pareikštas ne iš šių santykių, todėl jo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad nebuvo apklausta V. S. , negali būti laikomi teisiškai pagrįstais.
4. Minėta, kad šalys yra verslininkai. Taigi ieškovas, būdamas verslininkas, veikdamas savo rizika, turėjo rūpestingai sutvarkyti tarpininko ūkinę veiklą fiksuojančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip asmuo, buvęs atsakovo įmonėje direktoriaus pavaduotoju, baigęs vidurinį mokslą, turintis savo individualią įmonę, nuolat dalyvaujantis medienos versle, gerai orientuojasi verslo reikaluose ir teisės klausimuose, aktyviai gina savo teises. Pažymėtina, kad teismams jis negalėjo pateikti duomenų apie konkrečiai atliktus tarpininko darbus. Toks jo elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nepakankamai sąžiningas.
5. Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimai atmesti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Egidijus
Laužikas
Algis
Norkūnas