Administracinė byla Nr.I-2815-121/2009
Bylos proceso Nr. 3-61-3-01678-2009-6
Procesinio sprendimo
kategorija 35.3,13.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2009 m. sausio 25d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi
administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus 2009-08-18 įsakymą Nr.
30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys
neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ ir 2009-08-28
įsakymą Nr. 30-1451 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2009-08-18 įsakymo
Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys
neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ bei
priteisti atlyginti jam teismo išlaidas.
Skundžiami įsakymai neteisėti dėl šių motyvų:
1. VMSA direktorius, skundžiamais įsakymais sudarydamas pastato (duomenys neskelbtini) avarijos
tyrimo komisiją (toliau- Komisija) ir į jos sudėtį įtraukdamas pareiškėją,
viršijo VMSA teisės aktų nustatytus įgaliojimus bei pažeidė pareiškėjo turtines
ir neturtines teises.
2. Įsakymuose nurodytas sandėlis, kurio avarijos tyrimui buvo sudaryta
Komisija (toliau tekste- ginčo sandėlis), pastaruoju metu buvo nenaudojamas ir
dėl to ginčo nėra. Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 patvirtinto
Statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir
likvidavimas“ (toliau- STR) nuostatos nesuteikia savivaldybių administracijoms
teisės tirti nenaudojamų statinių savaiminių griuvimų, nusikalstamų sugriovimų.
3. VMSA Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus
vedėjas K. K. pareiškėjui teigė, kad 2009-08-12 jis ant
žemės pamatė suskilusios ginčo sandėlio sienos dalį, buvo atvykusi policija. K. K. 2009-08-13 pasirašė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini),
įpareigojantį pareiškėją minėtą statinį dar labiau apgriauti arba visiškai
nugriauti iki 2009-08-17, to laiku neatlikus, Administracinių teisės pažeidimų
kodekso (ATPK) 189(3) straipsnio pagrindu skirs baudas. Vykdant nurodytus
darbus, sunaikinami ir galimi svetimo turto naikinimo nusikaltimo įrodymai.
Sunaikinus įrodymus, VMSA direktorius K. K. teikimu priėmė
skundžiamą įsakymą sudaryti Komisiją dėl neva avarijos priežasčių tyrimo. VMSA
direktoriaus įsakyme tai, kad neva įvyko avarija, yra įvardijama kaip
nustatytas faktas. Siekdama skubiai pašalinti griūties padarinius, VMSA
sutrukdė pareiškėjui iškviesti pareigūnus tęsti jau pradėtus ikiteisminius
tyrimus dėl jo turto sunaikinimo (gaisrų ir griovimų). Pasak mačiusiųjų, atvykę
policijos pareigūnai nevykdė savo pareigos pasidomėti apie anksčiau pradėtus
ikiteisminius tyrimus ir apie savo veiksmus informuoti juos vykdžiusius
kriminalistus arba prokurorus. Taip VMSA prisidėjo prie nusikaltimo pareiškėjo
turtui pėdsakų slėpimo ir naikinimo.
4. Pareiškėjas remiasi STR 1, 14.2 punktais, Statybos įstatymo
(toliau-SĮ) 2 str. 2, 72, 73 dalimis, 25 str. 1 ir 2 dalimis ir nurodo, kad
abejoja, ar STR nuostatos įpareigoja savivaldybių administracijas savo pačių
iniciatyva sudarinėti Komisijas, kai tik savaime nugriūna ar nukrenta SĮ 2 str.
nustatytų nenaudojamų statinių kokios nors konstrukcijų dalys.
5. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau-VSĮ) 6 str. 21 punktą, 16,
17, 21, 29 straipsnius Komisijas sudaro ne savivaldybių administracijų
direktoriai, bet savivaldybių tarybos. Mano, kad, jei Komisijas sudarytų
savivaldybių tarybos, jos veiktų nuolat, būtų nešališkos ir reikiamais atvejais
galėtų skubiai apžiūrėti įvykių vietas, be to, įgytų tyrimų patirties.
Savivaldybių administracijų direktoriai patvirtina iš savo nuožiūra atrinktų valstybės
tarnautojų sudarytos Komisijos sudėtį, kas sudaro sąlygas Komisijos šališkumui.
Skundžiamais įsakymais sudaryta Komisija turi abejotinų tikslų ir yra
abejotinos kompetencijos. Komisijoje yra narių, kurių tarnybinius
piktnaudžiavimus ir klaidas pareiškėjas jau yra įrodęs teismuose.
6. Pagal Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos (toliau-VMST) 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1615 patvirtintą
teritorijos prie sklypo (duomenys
neskelbtini) detalųjį planą, VMST ir pareiškėjas susitarė ir
faktiškai pradėjo vykdyti 19,94 a. sklypo perkėlimo į gretimą teritoriją
veiksmus. Per 19,94 a. sklypą be pareiškėjo valios, vykdant jo turto
sunaikinimo veiksmus, be jokio atlygio ir padėkos, yra nutiesta nauja (duomenys
neskelbtini) gatvė ((duomenys neskelbtini)). VMSA tingi arba nesugeba
įgyvendinti 19,94 a. sklypo perkėlimo veiksmų- vilkina laiką, skleidžia
netiesą, organizuoja persekiojimus. Kiti asmenys organizavo keturis gaisrus,
griovimus, šiukšlinimus. Mano, kad skundžiami įsakymai yra sudėtinė VMSA
tarnautojų plano, kaip jiems nedirbti, dalis. VMSA turi tikslą nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvę,
todėl ji siekia ,,nenustatytų asmenų“ vykdomų pareiškėjo pastatų griovimų, neva
,,savaiminių griuvimų“, kuriuos ji pati skundžiamais įsakymais ėmėsi ištirti.
Gi sandėlio pamatai ir siena nusėdo dėl to, kad VMSA užsakymu 2006 metais buvo
atliekami žemės darbai. Dėl šių pakenkimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o
pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Mano, kad tokiais savo veiksmais VMSA
tarnautojai siekia savo ir jiems veikusių asmenų kaltės perkėlimo pareiškėjui (b.l.4-8).
Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti šiais motyvais:
1. Pareiškėjo argumentas, kad,
priimdamas skundžiamus įsakymus, VMSA direktorius viršijo teisės aktų suteiktus
įgaliojimus yra nepagrįstas. Pagal SĮ 42 straipsnio, STR 14.2 punkto nuostatas
šiuo atveju VMSA, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę sudaryti
Komisiją. Komisiją sudarė ne VMSA direktorius, bet VMSA, o direktorius,
atstovaudamas VMSA, tik pasirašė skundžiamus įsakymus. Be to mano, kad negalima
teigti, kad VSĮ nesuteikia teisės savivaldybės administracijai sudaryti tokio
pobūdžio komisijų. Paaiškina, kad VSĮ 30 str. 2 d. 2 punkte numatyta, kad savivaldybės
administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius
savivaldybės tarybos sprendimų. Šiuo atveju VMSA įgyvendino SĮ 25 str. bei STR
nuostatas, kurios numato pareigą savivaldybės administracijai sudaryti statinių
avarijų tyrimo komisijas. STR 7, 8 punktų nuostatos atitinkamoms
institucijoms ne tik
numato teisę sudaryti avarijų tyrimo komisijas, bet ir pareigą įvykus avarijai
visais atvejais sudaryti komisijas.
2. Nepagrįsti argumentai, kad
VMSA neturėjo pagrindo jo, kaip savininko, įtraukti į Komisijos sudėtį. STR
išskiria du avarijų tipus: 1) kai avarija įvyksta statinį statant,
rekonstruojant, remontuojant ar griaunant 2) kai įvyksta naudojamo statinio
avarija. Šiuo atveju avarija įvyko ne statinio statybos, rekonstrukcijos ar
remonto metu, todėl buvo sudaryta naudojamo statinio avarijos tyrimo komisija,
kurios veiklos ypatumus reglamentuoja STR VII skyrius. STR 30 punkte numatyta,
kad, kai yra sudaryta naudojamo statinio avarijos tyrimo komisija, jos nariu,
be reglamento 16 punkte numatytų narių, yra skiriamas naudojamo statinio
savininkas arba jo įgaliotas naudotojas. Atsižvelgus į tai, į Komisijos sudėtį
buvo įtrauktas pareiškėjas, kaip statinio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), kuriame įvyko avarija,
savininkas.
3. Nepagrįstas argumentas, kad
VMSA direktorius neturi teisės sudaryti nenaudojamų statinių avarijos tyrimo
komisijų. Sudarant
Komisiją, yra visiškai nesvarbi aplinkybė, ar faktiškai savininkas naudojo
statinį. Būtų nelogiška, jeigu faktiškai avarijos metu nenaudojamų statinių
avarijų niekas netirtų. Priešingai, savininkų neprižiūrimi ir avarijos metu
faktiškai nenaudojami statiniai, kelia daug didesnę grėsmę, todėl yra būtina
nustatyti tokių statinių avarijos priežastis ir užkirsti kelią panašių avarijų
pasikartojimui. Pagal SĮ 2 str. 1 d. 72 punktą statinio naudojimo sąvoka nėra
siejama su faktiniu statinio naudojimu. Priešingai, statinio naudojimas yra
siejamas su naudotojo poreikių tenkinimu, t.y. statinio naudotojas turi teisę
spręsti, ar jam faktiškai naudoti statinį pagal paskirtį, ar kažkuriuo metu jo
statinio faktiškai nenaudoti. Tai numato ir Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.37
str. 1 dalis. Todėl negalima teigti, kad jeigu statinys avarijos metu buvo
faktiškai nenaudojamas, kad šis statinys laikomas nenaudojamu SĮ bei STR
prasme.
4. Pareiškėjo argumentas, kad
teisės aktai nenumato savivaldybės administracijoms pareigos visais atvejais
sudaryti avarijų tyrimo komisijų, yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančių
teisės aktų nuostatoms, kadangi STR 8 punkte yra numatyta, kad avarijos tyrimas
privalomas visais statybinių konstrukcijų griūčių atvejais, nepriklausomai nuo
nugriuvusių konstrukcijų kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės
formos, griūties priežasčių bei pasekmių, įskaitant žemės nuošliaužas statinio
pagrindą ribojančiuose šlaituose (b.l.24-26).
Bylos
nagrinėjimas 2009-12-09 dieną, abiem šalims prašant (b.l.39-42), buvo atidėtas
2010-01-18 dienai, t.y. daugiau nei mėnesiui. Šalys prašymą motyvavo būtinybe
pateikti neįvardintus įrodymus, tačiau per minėtą laikotarpį jokių naujų
įrodymų nepateikė. Šalys 2010-01-18 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvavo
analogiškai, jokių kitų atidėjimo būtinumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė,
tad kolegija prašymo netenkino ir bylą nagrinėja nežodinio proceso tvarka.
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad M. J. 2003-12-24
pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius statinius-
administracinį pastatą Nr.(duomenys neskelbtini), bei kitus, inter alia
sandėlį kadastriniu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.29-36).
VMSA direktorius, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu
Nr. 232 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.10.01:2002 ,,Statinio
avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (su vėlesniais pakeitimais), 2009-08-18
priėmė įsakymą Nr. 30-1424, kurio 1-uoju punktu sudarė pastato (duomenys neskelbtini) avarijos
tyrimo komisiją, susidedančią iš: J. U.- VMSA direktoriaus
pavaduotojo (Komisijos pirmininko), K. K.- Miesto ūkio
departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo (Komisijos pirmininko
pavaduotojo), M. G.- Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo Teisės
taikymo skyriaus vedėjo, A. M.- Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio
vyriausiosios valstybinės inspektorės, J. M.- Senamiesčio
seniūnijos vyresniosios specialistės, M. J.- pastato (duomenys
neskelbtini) savininko, D. O.- Miesto ūkio
departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros
poskyrio vyriausiosios specialistės. Minėto įsakymo 2-uoju punktu VMSA
direktorius pavedė Komisijai iki 2009-08-27 ištirti ir pateikti išvadas dėl
pastato (duomenys
neskelbtini) sienos griūties (b.l.27).
VMSA direktorius 2009-08-28 priėmė įsakymą Nr.30-1451 ,,Dėl
administracijos direktoriaus 2009-08-18 įsakymo Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini)
avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė VMSA
direktoriaus 2009-08-18 įsakymo Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) avarijos
tyrimo komisijos sudarymo“ 2 punktą bei šį punktą išdėstė taip: ,,2. p a v e
d u sudarytajai komisijai iki 2009 m. rugsėjo 16 d. ištirti ir pateikti išvadas
dėl pastato (duomenys
neskelbtini) sienos griūties“ (b.l.28).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.
Dėl
VMSA direktoriaus kompetencijos priimti skundžiamą 2009-08-18 įsakymą Nr.
30-1424, kuriuo sudaryta Komisija ir į jos sudėtį įtrauktas pareiškėjas.
2008-09-15
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
X-1722 (toliau-VSĮ) 30 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės
administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius
savivaldybės tarybos sprendimų. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar
klausimas, kurį skundžiamais įsakymais išsprendė atsakovė, reikalauja, kaip
teigia pareiškėjas, savivaldybės tarybos sprendimo.
2001-11-08
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. IX-583 2 str. 76 dalyje (2003-10-16
įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) nustatyta, kad statinio naudojimo
priežiūra yra viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios
tikslas- nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų
įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių
dokumentų reikalavimus. SĮ
42 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių,
nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, statinių naudojimo
priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Pagal SĮ 25 str. 2 dalį (2003-10-16
įstatymo Nr. IX-1780 redakcija), kai avarija įvyksta statinį statant,
rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba
vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio
avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas inter
alia privalo: užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio,
galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis (4p.); pranešti apie avariją
savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai,
viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą;
jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio
statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui (5p., 2006-10-17
įstatymo Nr. X-857 redakcija). SĮ 25 str. 3 dalyje nustatyta, kad avarijos
tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Tokia
institucija yra Aplinkos ministerija, o Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu
Nr. 232 patvirtinto STR 1.10.01:2002 "Statinio avarijos tyrimas ir
likvidavimas" 13 punkte (2004-03-29 įsakymo Nr. D1-143 redakcija)
nustatyta, kad kai įvyksta naudojamo statinio avarija, statinio naudotojas ir
(arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas: (...) 13.5.
pranešti apie avariją (telefonu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis) šioms
institucijoms: 13.5.1. savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam
savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), viešojo administravimo subjektui,
atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; 13.5.2. apskrities viršininko
administracijai (pastaroji apie statinio avariją privalo pranešti Valstybinei
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos); 13.6
skirti vietinę komisiją iš rangovo (kai statyba vykdoma ūkio būdu, – statytojo)
atstovo (komisijos pirmininkas), jo tarnybų, prireikus kitų įmonių (tarnybų)
atstovų. Dalyvauti vietinės komisijos darbe gali būti kviečiamas apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros departamento (skyriaus) atstovas. Vietinė komisija dirba iki
avarijos tyrimo komisijos atvykimo. STR 14 punkte (2004 03 29 įsakymu Nr.
D1-143 ) nustatyta, kad avarijų tyrimo komisijas (toliau – Komisija) ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas skiria: 14.1. apskrities viršininkas, kai avarija įvyko
statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant; 14.2. viešojo
administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, kai avarija
įvyko naudojant statinį. STR 15 punkte (2004-03-29 įsakymo Nr. D1-143
redakcija) nustatyta, kad Komisijos nariais skiriami inter alia šių
institucijų atstovai: 15.1. Komisiją paskyrusios institucijos (komisijos
pirmininkas); 15.2. apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) (kai jis nėra
Komisijos pirmininkas); 15.3. savivaldybės (kai jis nėra Komisijos
pirmininkas). STR 16 punkte nustatyta, kad Komisiją skirianti institucija gali
pakviesti dalyvauti Komisijos darbe mokslo (tyrimo) organizacijos, kitų įmonių
(įstaigų, tarnybų) atstovus, statinio ekspertus.
Iš
tokio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent savivaldybių administracijos
yra statinio naudojimo priežiūrą (t.y. pastatytų statinių kontrolę) atliekanti
institucija, pagal cituotus STR reikalavimus privalanti sudaryti avarijos
tyrimo komisiją, todėl tokios komisijos sudarymas, viena vertus, yra
privalomas, antra vertus, niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Dėl
VMSA direktoriaus 2009-08-18 įsakymu Nr.30-1424 sudarytos Komisijos teisės
tirti nenaudojamų statinių avarijų priežastis.
SĮ 24 str. („Statinio
pripažinimas tinkamu naudoti“) 1 dalis
numato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą
statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių
dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2
dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Tad „naudojamas statinys“
Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų prasme yra toks, kuris nustatyta tvarka
yra pripažintas tinkamu naudoti (iki jo nugriovimo bei išregistravimo iš
registro), o ne toks, kuris laikinai ar nuolat nenaudojamas pagal paskirtį,
todėl ginčo pastatas (sandėlis) laikytinas naudojamu statiniu.
SĮ
25 str. 1 dalyje nustatyta, kad Statinio avarija (toliau – avarija) yra
statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma
griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose,
statybų iškasose ar pylimuose. Iš paties pareiškėjo skundo turinio matyti, jog
jis neneigia pačios avarijos fakto, t.y. to, kad nugriuvo statinio elemento-
sienos dalis.
STR
8 punkte nustatyta, kad avarijos tyrimas privalomas visais statybinių
konstrukcijų griūčių atvejais nepriklausomai nuo nugriuvusių konstrukcijų
kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės formos, griūties priežasčių bei
pasekmių, įskaitant žemės nuošliaužas statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose
(kai atsidengia statinio ar jo dalies pamatai ar jų dalis, atsiranda statinio
ar jo dalies laikančiųjų konstrukcijų įtrūkimai arba keliančios grėsmę statinio
mechaniniam atsparumui ir pastovumui deformacijos), statybų iškasose ar
pylimuose.
STR
22 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą,
ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus bei padariusi išvadas apie
avarijos priežastis ir nustačiusi su jomis susijusius asmenis, surašo avarijos
tyrimo aktą. Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos paskyrimo turi
pateikti aktą tvirtinti ją paskyrusiai institucijai. Šį laiką, esant būtinumui,
gali pratęsti Komisiją paskyrusi institucija. Pareiškėjas šioje byloje tokio
akto (jei jis jau yra priimtas) teisėtumo neginčija.
Kiti
pareiškėjo skundo motyvai tiesioginio priežastinio ryšio su komisijos sudarymo
teisėtumu neturi, todėl plačiau nenagrinėtini. Iš skundo argumentacijos matyti,
kad, anot pareiškėjo, skubotas komisijos sudarymas leido paslėpti avarijos
padarinius ir jos priežastis iki atliekant ikiteisminį tyrimą. Tačiau iš
komisijos sudarymo fakto tokia išvada niekaip neišplaukia. Pats pareiškėjas
skunde nurodo, jog Vilniaus MSA skyriaus vedėjas 2009-09-13 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jį, t.y.
pareiškėją, įpareigojo statinį dar labiau apgriauti ar nugriauti, dėl ko, anot
pareiškėjo, buvo sunaikinti ar galėjo būti sunaikinti nusikaltimo įrodymai,
tačiau šioje byloje šis sprendimas taip pat neginčijamas.
Įvertinus
išdėstytą, laikytina, kad skundžiami įsakymai yra teisėti, priimti laikantis
teisės aktų reikalavimų bei juos vykdant.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas
skunde reiškia reikalavimą priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą (b.l.4-8).
Pagal ABTĮ 44 str. 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai
priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi
pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidas priteisti
atsisakytina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 punktu, 127 str.,
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo atlyginti teismo išlaidas netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti
skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai
apeliacinės instancijos teismui.
Kolegijos teisėjai Violeta
Balčytienė
Arūnas
Kaminskas
Nijolė Šidagienė