Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-322-567-2010].doc
Bylos nr.: 2A-322-567/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja N

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gyčiui Šarkai,

atsakovo atstovui advokatui Eugenijui Karaliūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Giedra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4536-653/2009 pagal ieškovo UAB „Finreda“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

  Ieškovas UAB „Finreda“ 2009-03-20 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 885 Lt skolą, 16,28 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovas pagal atsakovo pageidavimą konsultavo jį teisiniais bendrovės veiklos valdymo ir su tuo susijusiais klausimais. Atsakovui 2008-02-12 el. paštu atsisakius ieškovo tolesnių paslaugų, šalys toliau susirašinėjo dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo. Ieškovas 2008-11-18 el. laišku atsakovui išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą AA 0743. Atsakovui neapmokėjus sąskaitos per joje nurodytą terminą, ieškovas 2009-03-06 išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kurį atsakovas gavo 2009-03-09, tačiau į jį atsakovas nereagavo. Pagal minėtą PVM sąskaitą prievolės mokėjimo terminas atsakovui suėjo 2008-11-25. Mokėtinos palūkanos iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 16,28 Lt (0,016 proc./100 x 115 dienų = 16,28 Lt) palūkanų. Atsakovas už iki šiol nesumokėtus 885 Lt nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo privalo mokėti 6 procentus metinių palūkanų ieškovo naudai (LR CK 6.2 str., 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.53 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

  Atsakovas UAB „Giedra“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Atsakovui buvo suteikta ne daugiau kaip 1 val. konsultacija, jos metu konsultacijos kaina nebuvo aptarta. Suteikęs konsultaciją, ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodė, jog konsultacija truko 1,5 val., konsultacijos įkainis 500 Lt už 1 val. Tik suteikęs konsultaciją, ieškovas el. paštu nurodė savo įkainius. Atsakovui siūlomas įkainis buvo per didelis, todėl jis siūlė mažesnį įkainį, su kuriuo ieškovas nesutiko. Ieškovo vienašališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina šalių sutartinių santykių ir neįpareigoja kitos šalies (CK 1.5 str.).

  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“: ieškovo UAB „Finreda“ naudai - 885 Lt skolos, 16,28 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 885 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 464 Lt bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai - 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo, jog 2008 m. ieškovas suteikė atsakovui konsultavimo paslaugas. Teismas pažymėjo, jog elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtino, kad tarp šalių vyko derybos dėl paslaugų kainos, kurios metu šalys susitarė dėl 750 Lt sumos be PVM. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo 2008 m. gruodžio mėn. raštas, kuriuo atsakovas pažadėjo ieškovo pateiktą sąskaitą 885 Lt sumai artimiausiu metu apmokėti. Teismas nustatė, kad 2009-02-05 atsakovas pakartotinai patvirtino sąskaitos gavimą ir įsipareigojo ją apmokėti. Teismas konstatavo, jog ieškovas 2009-03-06 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo per nustatytą terminą, kurioje ieškovas nurodė tą pačią skolos sumą (750 Lt +PVM), tačiau atsakovas į šią pretenziją nereagavo. Teismas pabrėžė, jog tokie atsakovo veiksmai įrodė, kad jis akceptavo ieškovo pasiūlymą dėl paslaugos kainos, nes nei konsultacijos suteikimo fakto, nei jos trukmės, nei paslaugų kainos neginčijo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija šioje byloje nenuosekli: procesiniuose dokumentuose jis pripažino skirtingo dydžio sumas, nurodė skirtingas paslaugų suteikimo datas. Tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai ir neįrodo, jog buvo susitarta dėl mažesnės kainos. Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė sutartinės atlygintinų paslaugų tiekimo paslaugos, už kurias atsakovas įsipareigojo apmokėti 885 Lt. Kadangi paslaugos buvo suteiktos, atsakovui atsirado prievolė už jas apmokėti. Teismas konstatavo, jog, atsakovui neįvykdžius šios prievolės, iš jo ieškovo naudai priteistina 885 Lt skolos suma. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 16,28 Lt palūkanos, paskaičiuotos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2008-11-25 bei 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą 885 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, atsižvelgęs į ieškinio sumą, 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius bei vadovaudamasis CK įtvirtintais civilinės teisės principais, padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 400 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 64 Lt žyminio mokesčio, atmetant kitoje dalyje prašymą (CK 1.5 str., 6.2 str., 6.37 str. 2 d., 6.53 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.716 str., 6.720 str., CPK 93 str.).

  Atsakovas UAB „Giedra“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 400 Lt pagrindinės skolos, atitinkamai mažinant teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė neteisingas išvadas, neteisingai aiškino taikomą teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinio skundo argumentai:

            1) Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 yra konstatavęs, jog vienos sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaitos faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, todėl negalima teigti, kad kita šalis turi prievolę atsiskaityti už paslaugas taip, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Toks šio dokumento aiškinimas atitinka CK 6.154 str. 1 d. ir 6.159 str. nuostatas. Šiuo atveju svarbiausia šalių valios sutaptis. Ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra AA 0743 negali atstoti rašytinės paslaugų teikimo sutarties ir tokia sąskaita – faktūra negalima įforminti paslaugų suteikimo ar pirkimo – pardavimo, arba su paslaugų suteikimu susijusių šalių sutartinių santykių.

            2) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė dėl 750 Lt sumos plius PVM už suteiktą konsultaciją. Iš elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2008-11-14 ieškovas, jau suteikęs konsultaciją, pirmąkart pasiūlė atsakovui už suteiktas paslaugas sumokėti (1.5 val. x 500 Lt be PVM) – 750 Lt be PVM. Atsakovas į tai atsakė, kad norėtų pasiderėti dėl mažesnės sumos. Toliau ieškovas pareiškė, kad norėtų gauti jau už 2 val. 1000 Lt be PVM. Faktiškai šalys taip ir nesutarė dėl konkretaus įkainio ir valandinio tarifo, o ieškovas nesutiko dėl atsakovo siūlomo 400 Lt apmokėjimo už suteiktą konsultaciją.

            3) Teismo išvada, jog atsakovas 2008 m. gruodžio mėn. atsakymu pažadėjo ieškovo pateiktą sąskaitą apmokėti ir būtent 885 Lt sumai yra klaidinga, kadangi pats atsakovo pasakymas, kad sąskaita bus apmokėta (nenurodant kokią sumą) dar nereiškė, jog bus mokama konkrečiai 885 Lt suma, kadangi atsakovas siūlė mokėti mažesnę sumą ir šalys nesutarė dėl mokėjimo sumos. Bylos medžiaga patvirtina, jog šalys taip ir nesusitarė dėl konkrečios sumos už suteiktą paslaugą. Vėliau ieškovas siūlė susimokėti už konsultaciją jau 750 Lt plius PVM. Atsakovas, nereaguodamas į pretenziją, tik dar kartą patvirtino, jog siūloma ieškovo kaina jo netenkina. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli, kadangi jis keitė ir siūlė skirtingo dydžio sumas. Atsakovo nuomone, tai natūralus ir logiškas atsakovo elgesys, kadangi tarp šalių vyko derybos. Atsakovas iš pat pradžių išreiškė poziciją, kad ieškovo siūloma susimokėti suma už konsultaciją yra aiškiai per didelė. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas buvo nenuoseklus, nes iš pradžių reikalavo sumokėti už 1,5 val. trukmės konsultaciją, o vėliau jau už 2 val., tuo pačiu keisdamas galutines sumas už paslaugas.

Ieškovas UAB „Finreda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nutraukti arba atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi apeliantas nesirūpino procesu, neatvyko į bylos nagrinėjimą ir nedalyvavo skelbiant sprendimą bei praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl aplinkybių, priklausančių nuo jo paties, t.y. ne dėl svarbių priežasčių. Teismo nutartyje minimos aplinkybės, jog terminas praleistas nežymiai ir dėl to apeliantui neturi būti užkertamos galimybės pasinaudoti teise į teisinę gynybą, nepagrįstos ir neatitinka teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų 2002-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002. Apeliacinis skundas buvo priimtas nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 5 d. pagrindais. Atsakovas neginčijo konsultacijos suteikimo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo faktų.

            Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

            Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad 2008-11-18 PVM sąskaita-faktūra AA 0743 (b.l. 5) ir šalių susirašinėjimas (b.l. 6-8) yra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovo prievolę visiškai atsikaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas UAB „Giedra“ turi sumokėti ieškovo UAB „Finreda“ naudai 885 Lt skolos, 16,28 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 885 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 464 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris sukūrė teisines pasekmes, priimdamas suteiktas konsultacijas ir ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą, ir turi tinkamai vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas akceptavo minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovo nurodytą sumą ir apmokėjimo terminus (CK 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., CPK 177 str., 185 str.), nes neginčijo PVM sąskaitos-faktūros gavimo fakto ir 2008-12-18 susirašinėjime (b.l. 7) ieškovui patvirtino, kad sąskaitą apmokės.

            Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl CK normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose.

            Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.4 str.; LR CPK 7 str.,  8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

            Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, siekdamas neriboti šalies teisių į apeliaciją ir tuo užtikrindamas kooperavimosi principą procese. Tai, kad buvo atnaujintas minėtas terminas, nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų (CPK 3 str. 1 d., 8 str., 78 str.).

            Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 68) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Atsakovas turi atlyginti ieškovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 69, 70) apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Šių išlaidų dydį teisėjų kolegija mažina iki 400 Lt dydžio, nes apeliacinėje instancijoje ieškovą atstovavo tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ir byla nėra didelės apimties, nereikalaujanti papildomų advokato darbo sąnaudų (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).  

 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą nepakeistą.  

   Priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ ieškovo UAB „Finreda“ naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.  

   Priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ valstybės naudai 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Neringa Švedienė

 

 

Teisėjai                                                                                                                           Dalia Višinskienė

 

 

                                                                                                                                   Andžej Maciejevski