
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant
Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gyčiui Šarkai,
atsakovo
atstovui advokatui Eugenijui Karaliūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Giedra“ apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto
civilinėje byloje Nr. 2-4536-653/2009 pagal ieškovo UAB „Finreda“ ieškinį
atsakovui UAB „Giedra“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas
UAB „Finreda“ 2009-03-20 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 885 Lt skolą,
16,28 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovas pagal atsakovo pageidavimą
konsultavo jį teisiniais bendrovės veiklos valdymo ir su tuo susijusiais
klausimais. Atsakovui 2008-02-12 el. paštu atsisakius ieškovo tolesnių
paslaugų, šalys toliau susirašinėjo dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo. Ieškovas
2008-11-18 el. laišku atsakovui išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą AA 0743.
Atsakovui neapmokėjus sąskaitos per joje nurodytą terminą, ieškovas 2009-03-06
išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kurį atsakovas gavo 2009-03-09,
tačiau į jį atsakovas nereagavo. Pagal minėtą PVM sąskaitą prievolės mokėjimo
terminas atsakovui suėjo 2008-11-25. Mokėtinos palūkanos iki ieškinio pateikimo
dienos sudaro 16,28 Lt (0,016 proc./100 x 115 dienų = 16,28 Lt) palūkanų. Atsakovas už iki šiol
nesumokėtus 885 Lt nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo
įvykdymo privalo mokėti 6 procentus metinių palūkanų ieškovo naudai (LR CK 6.2
str., 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.53 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Atsakovas
UAB „Giedra“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovas elgėsi
nesąžiningai. Atsakovui buvo suteikta ne daugiau kaip 1 val. konsultacija, jos
metu konsultacijos kaina nebuvo aptarta. Suteikęs konsultaciją, ieškovas išrašė
PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodė, jog konsultacija truko 1,5 val.,
konsultacijos įkainis 500 Lt už 1 val. Tik suteikęs konsultaciją, ieškovas el.
paštu nurodė savo įkainius. Atsakovui siūlomas įkainis buvo per didelis, todėl
jis siūlė mažesnį įkainį, su kuriuo ieškovas nesutiko. Ieškovo vienašališkai
išrašyta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina šalių sutartinių santykių ir neįpareigoja
kitos šalies (CK 1.5 str.).
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė
priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“: ieškovo UAB „Finreda“ naudai - 885 Lt
skolos, 16,28 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 885 Lt sumą
nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo bei 464 Lt bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai - 13 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog tarp šalių
nėra ginčo, jog 2008 m. ieškovas suteikė atsakovui konsultavimo paslaugas.
Teismas pažymėjo, jog elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtino, kad tarp
šalių vyko derybos dėl paslaugų kainos, kurios metu šalys susitarė dėl 750 Lt
sumos be PVM. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo 2008 m. gruodžio mėn. raštas,
kuriuo atsakovas pažadėjo ieškovo pateiktą sąskaitą 885 Lt sumai artimiausiu
metu apmokėti. Teismas nustatė, kad 2009-02-05 atsakovas pakartotinai
patvirtino sąskaitos gavimą ir įsipareigojo ją apmokėti. Teismas konstatavo,
jog ieškovas 2009-03-06 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl įsiskolinimo
apmokėjimo per nustatytą terminą, kurioje ieškovas nurodė tą pačią skolos sumą
(750 Lt +PVM), tačiau atsakovas į šią pretenziją nereagavo. Teismas pabrėžė,
jog tokie atsakovo veiksmai įrodė, kad jis akceptavo ieškovo pasiūlymą dėl
paslaugos kainos, nes nei konsultacijos suteikimo fakto, nei jos trukmės, nei
paslaugų kainos neginčijo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija šioje byloje
nenuosekli: procesiniuose dokumentuose jis pripažino skirtingo dydžio sumas,
nurodė skirtingas paslaugų suteikimo datas. Tokie atsakovo argumentai
vertintini kritiškai ir neįrodo, jog buvo susitarta dėl mažesnės kainos.
Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė sutartinės atlygintinų
paslaugų tiekimo paslaugos, už kurias atsakovas įsipareigojo apmokėti 885 Lt.
Kadangi paslaugos buvo suteiktos, atsakovui atsirado prievolė už jas apmokėti.
Teismas konstatavo, jog, atsakovui neįvykdžius šios prievolės, iš jo ieškovo
naudai priteistina 885 Lt skolos suma. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo
ieškovo naudai priteistinos 16,28 Lt palūkanos, paskaičiuotos už uždelstą
atsiskaityti laikotarpį nuo 2008-11-25 bei 6 proc. dydžio palūkanos už
priteistą 885 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė išlaidas advokato
pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės
apimties, atsižvelgęs į ieškinio sumą, 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už
teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius bei vadovaudamasis CK
įtvirtintais civilinės teisės principais, padarė išvadą, kad yra pagrindas
priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 400 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 64 Lt
žyminio mokesčio, atmetant kitoje dalyje prašymą (CK 1.5 str., 6.2 str., 6.37
str. 2 d., 6.53 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.716 str., 6.720 str., CPK 93
str.).
Atsakovas
UAB „Giedra“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant
iš atsakovo 400 Lt pagrindinės skolos, atitinkamai mažinant teismo sprendimu
priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė neteisingas išvadas,
neteisingai aiškino taikomą teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinio skundo argumentai:
1)
Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 yra
konstatavęs, jog vienos sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime
nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis
dokumentas. PVM sąskaitos faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais
dokumentais, todėl negalima teigti, kad kita šalis turi prievolę atsiskaityti
už paslaugas taip, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Toks šio dokumento
aiškinimas atitinka CK 6.154 str. 1 d. ir 6.159 str. nuostatas. Šiuo atveju
svarbiausia šalių valios sutaptis. Ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra AA
0743 negali atstoti rašytinės paslaugų teikimo sutarties ir tokia sąskaita –
faktūra negalima įforminti paslaugų suteikimo ar pirkimo – pardavimo, arba su
paslaugų suteikimu susijusių šalių sutartinių santykių.
2)
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė dėl 750 Lt sumos plius PVM
už suteiktą konsultaciją. Iš elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad
2008-11-14 ieškovas, jau suteikęs konsultaciją, pirmąkart pasiūlė atsakovui už
suteiktas paslaugas sumokėti (1.5 val. x 500 Lt be PVM) – 750 Lt be PVM.
Atsakovas į tai atsakė, kad norėtų pasiderėti dėl mažesnės sumos. Toliau ieškovas
pareiškė, kad norėtų gauti jau už 2 val. 1000 Lt be PVM. Faktiškai šalys taip
ir nesutarė dėl konkretaus įkainio ir valandinio tarifo, o ieškovas nesutiko
dėl atsakovo siūlomo 400 Lt apmokėjimo už suteiktą konsultaciją.
3)
Teismo išvada, jog atsakovas 2008 m. gruodžio mėn. atsakymu pažadėjo ieškovo
pateiktą sąskaitą apmokėti ir būtent 885 Lt sumai yra klaidinga, kadangi pats
atsakovo pasakymas, kad sąskaita bus apmokėta (nenurodant kokią sumą) dar
nereiškė, jog bus mokama konkrečiai 885 Lt suma, kadangi atsakovas siūlė mokėti
mažesnę sumą ir šalys nesutarė dėl mokėjimo sumos. Bylos medžiaga patvirtina,
jog šalys taip ir nesusitarė dėl konkrečios sumos už suteiktą paslaugą. Vėliau
ieškovas siūlė susimokėti už konsultaciją jau 750 Lt plius PVM. Atsakovas,
nereaguodamas į pretenziją, tik dar kartą patvirtino, jog siūloma ieškovo kaina
jo netenkina. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli,
kadangi jis keitė ir siūlė skirtingo dydžio sumas. Atsakovo nuomone, tai
natūralus ir logiškas atsakovo elgesys, kadangi tarp šalių vyko derybos.
Atsakovas iš pat pradžių išreiškė poziciją, kad ieškovo siūloma susimokėti suma
už konsultaciją yra aiškiai per didelė. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas buvo
nenuoseklus, nes iš pradžių reikalavo sumokėti už 1,5 val. trukmės
konsultaciją, o vėliau jau už 2 val., tuo pačiu keisdamas galutines sumas už
paslaugas.
Ieškovas UAB „Finreda“ atsiliepime į
apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nutraukti arba atmesti apeliacinį
skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje apeliacinis procesas
turėtų būti nutrauktas, kadangi apeliantas nesirūpino procesu, neatvyko į bylos
nagrinėjimą ir nedalyvavo skelbiant sprendimą bei praleido terminą apeliaciniam
skundui pateikti dėl aplinkybių, priklausančių nuo jo paties, t.y. ne dėl
svarbių priežasčių. Teismo nutartyje minimos aplinkybės, jog terminas
praleistas nežymiai ir dėl to apeliantui neturi būti užkertamos galimybės
pasinaudoti teise į teisinę gynybą, nepagrįstos ir neatitinka teisės aiškinimo
taisyklių, suformuluotų 2002-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002. Apeliacinis skundas buvo priimtas
nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir
5 d. pagrindais. Atsakovas neginčijo konsultacijos suteikimo ir PVM sąskaitos
faktūros gavimo faktų.
Atsakovo
apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
apeliacinio skundo ribose. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo
principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir
laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė,
įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys
yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas,
jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni
reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni
atsakomybės už savo veiklą standartai.
Nagrinėjamoje
byloje konstatuotina, kad 2008-11-18 PVM sąskaita-faktūra AA 0743 (b.l. 5) ir šalių susirašinėjimas (b.l. 6-8)
yra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovo prievolę visiškai
atsikaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos
aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius
reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai
įvertino byloje esančius įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,
kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingą
išvadą, kad atsakovas UAB „Giedra“ turi sumokėti ieškovo UAB „Finreda“ naudai
885 Lt skolos, 16,28 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 885 Lt
sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-24) iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo bei 464 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pats atsakovas, būdamas juridiniu
asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris sukūrė teisines
pasekmes, priimdamas suteiktas konsultacijas ir ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą, ir
turi tinkamai vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas
akceptavo minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovo nurodytą sumą ir apmokėjimo
terminus (CK 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., CPK 177
str., 185 str.), nes neginčijo PVM sąskaitos-faktūros gavimo fakto ir
2008-12-18 susirašinėjime (b.l. 7) ieškovui patvirtino, kad sąskaitą apmokės.
Tai,
kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo
sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra
pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje
dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji
dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes
skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos
aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir
išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nepagrįsti apeliacinio skundo
argumentai dėl CK normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, pažeidimo bei
nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir
aiškinimo praktikos šios
kategorijos bylose.
Apeliacinės
instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai
nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra
teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos
tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių
skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar
panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas
paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija
nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui
(LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.-
6.4 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.,
313 str., 320 str., 328 str.).
Byloje
nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, nes
pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui
paduoti, siekdamas neriboti šalies teisių į apeliaciją ir tuo užtikrindamas
kooperavimosi principą procese. Tai, kad buvo atnaujintas minėtas terminas,
nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų (CPK 3 str. 1 d., 8 str., 78
str.).
Atsižvelgiant
į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo
patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 5,60 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 68) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai
(CPK 92 str., 96 str.). Atsakovas turi atlyginti ieškovui 400 Lt bylinėjimosi
išlaidų (b.l. 69, 70) apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamas
sprendimas paliekamas nepakeistas. Šių išlaidų dydį teisėjų kolegija mažina iki
400 Lt dydžio, nes apeliacinėje instancijoje ieškovą atstovavo tas pats
advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ir byla nėra didelės apimties,
nereikalaujanti papildomų advokato darbo sąnaudų (LR CPK 79 str., 80 str., 88
str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d.
1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti
Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą
nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ ieškovo
UAB „Finreda“ naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ valstybės
naudai 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo
apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Neringa
Švedienė
Teisėjai Dalia
Višinskienė
Andžej
Maciejevski