Civilinė byla Nr. 2A-762-611/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 27.7; 27.8.2.; 121.15; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
teisėjų (pranešėjo) Andžej Maciejevski ir Romualdos Janovičienės,
sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės atstovui advokatui Tadui Kelpšui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui likviduojamai 595-ajai GNSB dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti likviduojamos 595-osios GNSB (toliau- bendrija) 2006-04-11 visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Nurodė, kad ji yra atsakovo kreditorė. Pažymėjo, kad 2002-05-10 visuotinis narių susirinkimas patvirtino bendrijos narių sąrašą. Palyginus 2002-05-10 susirinkimo patvirtintą bendrijos narių sąrašą su skundžiamo susirinkimo dalyvių sąrašu matyti, kad susirinkime dalyvavo tik 10 iš 25 narių. Ieškovė mano, kad susirinkime dalyvavo tik 6 iš 25 narių, todėl susirinkimas, ieškovės nuomone, laikytinas neteisėtu, o jame priimti sprendimai turėjo būti pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Susirinkime atsakovo likvidatoriumi buvo renkamas asmuo R. L., neturintis teisės eiti juridinio asmens likvidatoriaus pareigas, nes juridinio asmens likvidatoriaus pareigas turi teisę eiti bankroto administratoriai, antstoliai ir advokatai. Mano, kad atsakovo likvidatoriaus rinkimai esant minėtoms aplinkybėms buvo neteisėti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po ieškovės nurodomo susirinkimo bendrijos narių sumažėjo 3 nariais ir šiuo metu yra ne 25 nariai, o 22. Susirinkime dalyvavo 13 narių, iš kurių 3 balsavo raštu. Susirinkime dalyvavo šeimos nariai, kas yra numatyta bendrijos įstatuose, todėl jie turėjo teisę balsuoti be atskiro kito šeimos nario įgaliojimo. Pažymėjo, kad ieškinyje nebuvo nurodyta jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę būtina naikinti priimtus sprendimus. Taip pat nurodė, kad ieškovė praleido LR CK 2.82 str. 4 d. numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškiniui dėl juridinių organų sprendimo pareiškimo nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.82 str. 4 d.). Pažymėjo, kad ieškovė ieškinio pagrindo nenurodė, o ieškinį grindė motyvais, kad bendrijos narių susirinkimas buvo neteisėtas dėl kvorumo nebuvimo ir išrinkto likvidatoriaus kvalifikacijos neturėjimo. Ginčijamas susirinkimas įvyko 2006-04-11 (b.l. 50-59). Ieškovė nurodė, kad ji apie 2007-08-23 kreipėsi į Juridinių asmenų registro Vilniaus filialą dėl bendrijos dokumentų kopijų gavimo ir kartu su kitais dokumentais gavo ir 2006-04-11 susirinkimo protokolo kopiją (b.l. 49). Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-404-726/2008 medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė minimoje byloje buvo atstovaujama advokatų. Nagrinėjant šioje byloje Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą 2006-11-08 teismui buvo pateikta bendrijos sutarties sudarytos tarp bendrijos ir bendrijos likvidatoriaus R. L. bei 2006-04-11 susirinkimo protokolo su priedais nuorašai. Šiame posėdyje dalyvavo ir ieškovė bei ją atstovaujantis advokatas. Ieškovė ir jos advokatas su šiais dokumentais susipažino ir išreiškė savo nuomonę dėl jų prijungimo prie bylos ir tinkamo bendrijos atstovavimo (c. b. Nr.2-404-726/2008, I t., b.l. 161-168, 194-197). Tokiu būdu ieškovė turėjo veikti kaip protingas ir apdairus asmuo, atstovaujamas advokato, o apie 2006-04-11 susirinkimą (o tuo pačiu ir apie jos teisių ar interesų pažeidimą) turėjo sužinoti 2006-11-08, o ne gavusi dokumentus iš Juridinių asmenų registro Vilniaus filialo (CK 1.127 str. 1d.). Ieškinio senaties termino trijų mėnesių pradžia prasidėjo 2006-11-08, pasibaigė 2007-02-08 (CK 2.82 str. 4d.). Ieškovė ieškinį pareiškė 2007-11-22, praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovė neprašė atnaujinti senaties termino, nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė svarbių priežasčių, kad ji į teismą negalėjo kreiptis anksčiau ir ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad nei LR CK normos, nei bendrovės įstatai nenumato, kad kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl juridinio organo susirinkimo pripažinimo negaliojančiu (neteisėtu) ir šiam reikalavimui atskirai nuo reikalavimo dėl juridinio organo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikyti ieškinio senatį ne pagal nurodytą teisės normą, o pagal CK 1.125 str. 1d.-10 metų. Iš ieškinio turinio seka, kad ieškinys buvo pareikštas būtent CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės motyvą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovė pažymėjo, jog kreipdamasi į teismą, nurodė du ieškinio dalykus. Pirma – prašydama pripažinti atsakovo 2006-04-11 visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir antra – prašydama pripažinti negaliojančiais susirinkime priimtus sprendimus nuo jų priėmimo momento. Taigi, kiekvienam ieškinio dalykui ieškovė nurodė ir ieškinio pagrindus. Todėl teismas, taikydamas LR CK 2.82 str. 4 d. nuostatą dėl antrojo ieškinio dalyko, nepagrįstai pritaikė ją pirmojo ieškinio dalyko atžvilgiu. Teismas privalėjo išnagrinėti pirmąjį ieškinio dalyką ir tik pripažinus, jog atsakovo 2006-04-11 įvykęs visuotinis narių susirinkimas buvo teisėtas, pereiti prie antrojo ieškinio dalyko. Tuo atveju, jei susirinkimas būtų pripažintas neteisėtu, antrasis ieškinio dalykas teisiniu požiūriu taptu niekiniu ir todėl nebūtų net svarstytinas.
Atsakovas atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės reikalavimai dėl susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, iš esmės nėra atskirti reikalavimai. Tai pripažino ir ieškovė, nurodydama, jog jei susirinkimas būtų pripažintas neteisėtu, antrasis ieškinio dalykas teisiniu požiūriu taptų niekiniu ir nesvarstytinu. Pažymi, jog ieškovė nenurodė jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, dėl kurių būtų būtina naikinti susirinkimo teisėtumą ir jame priimtus sprendimus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovo 2006-04-11 visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės ieškovė pareiškė vieną reikalavimą, nes nurodyti reikalavimai yra tampriai tarpusavyje susiję, prašymas pripažinti susirinkimą neteisėtu jo patenkinimo atveju iš esmės yra pagrindas panaikinti tokio susirinkimo nutarimus. Reikalavimas pripažinti susirinkimą neteisėtu reiškia reikalavimą panaikinti jame priimtus sprendimus, nes neįmanoma situacija, kad pripažinus surinkimą neteisėtu, jame priimti sprendimai liktų galioti, kitokiu atveju susirinkimo pripažinimas neteisėtu nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir būtų savitikslis, todėl toks savarankiškai net negali būti reiškiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymus atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimui panaikinti iš esmės yra du pagrindai – susirinkimo neteisėtumo arba jame priimto sprendimo neteisėtumo konstatavimas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad ji nurodė du savarankiškus ieškinio dalykus, dėl ko jiems turi būti taikoma skirtinga ieškinio senatis. Pagal LR CK 2.82 str. 4 d. juridinio asmens kreditoriams pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė iš esmės reikalauja panaikinti atsakovo ginčijamo susirinkimo sprendimą dėl to, kad susirinkimas yra neteisėtas bei kad R. L. negali būti likvidatoriumi dėl kvalifikacijos stokos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimui taikytinas LR CK 2.82 str. 4 d. nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Toks LR CK 2.82 str. 4 d. normos aiškinimas nėra plečiamasis aiškinimas, nes atitinka minėtos normos turinį ir tikslus. Priešingu atveju būtų apeinamas LR CK 2.82 str. 4 d. numatytas ieškinio senaties terminas ir atsirastų galimybė asmenims piktnaudžiauti turimomis teisėmis. Atitinkamai teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad jos reikalavimui pripažinti atsakovo 2006-04-11 visuotinį narių susirinkimą neteisėtu taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ji praleido ieškinio senaties terminą, neprašė jį atnaujinti, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji iš esmės įrodinėja, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl teismas negalėjo taikyti ieškinio senaties. Ieškovė nurodo, kad apie atsakovo 2006-04-11 visuotinio narių susirinkimo neteisėtumą sužinojo, užklaususi juridinių asmenų registrą ir gavusi iš jo atsakymą. Tokį užklausimą juridinių asmenų registrui ieškovė pateikė 2007-08-23 (b.l.11). Iš juridinių registro gauti duomenys sukėlė ieškovei, jos teigimu, pagrįstų abejonių dėl susirinkimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo. Tačiau prijungtos civilinės bylos Nr.2-404-726/2008 duomenys įrodo, kad ieškovei šie iš juridinių asmenų registro gauti duomenys buvo žinomi jau 2006-11-08, nes minimoje byloje 2006-11-08 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pateikė atsakovo visuotinio narių 2006-04-11 susirinkimo protokolą ir dalyvių sąrašą, ieškovė šiame teismo posėdyje dalyvavo su advokatu, neprieštaravo dėl jų priėmimo byloje, t.y. ieškovė susipažino su šiais dokumentais minėtame teismo posėdyje ir jai iš juridinio asmenų registro gautų dokumentų turinys buvo žinomas jau 2006-11-08 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-404-726/2008 I t., b.l.164-168, 194-196, 200-201). Todėl atmestinas ieškovės teiginys, kad tik gavusi iš juridinių asmenų registro duomenis, ji sužinojo apie atsakovo 2006-04-11 susirinkimo neteisėtumą, nes minėti duomenys jai buvo žinomi arba, kaip protingam ir apdairiam vidutinio standarto asmeniui, turėjo tapti žinomi jau 2006-11-08. Pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimas apie savo teisių pažeidimą suprantamas, kaip asmens suvokimas, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė nurodo, kad abejones apie atsakovo 2006-04-11 susirinkimo neteisėtumą jai sukėlė iš juridinių asmenų registro gauti duomenys ir ji su šiuo momentu sieja savo teisės į ieškinį atsiradimą, tačiau minėti duomenys ieškovei tapo žinomi jau 2006-11-08, todėl jos teisė į ieškinį atsirado minėtą dieną ir nuo minėtos dienos turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia ieškovei turi būti skaičiuojama nuo 2006-11-08. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2007-11-22, t.y. praleidusi LR CK 2.82 str. 4 d. numatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ieškovė nenurodė, teisėjų kolegija pagal duomenis tokių taip pat nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, esant atsakovo reikalavimui, taikė ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį šiuo pagrindu atmetė (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl nurodytų motyvų ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Teisėjai Andžej Maciejevski
Romualda Janovičienė