Baudžiamoji byla Nr.  1-68-628/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2.; 1.1.8.1.1.;

2.3.6.4.; 2.4.1.2.

                                                          N U O S P R E N D I S                       

                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė., sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Lilijai Balaišienei, gynėjams adv. Gintarui Petukauskui, adv. Igoriui Manzurovui, civilinio ieškovo AB DNB lizingas atstovei I. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsilavinimas aukštesnysis, nevedęs, dirbantis, UAB „G.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. Ž. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 būdamas juridinio asmens - UAB „G. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „G. T.“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, 2007-07-17 su UAB „DNB Nord Lizingas“ sudaręs lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 Nr. 200707F-244, 200707F-247 bei 2007-10-16 sudaręs lizingo sutartis Nr. 200710F-1449, Nr. 200710F-1451, Nr. 200710F-1453, Nr. 200710F-1454, Nr. 200710F-1455, Nr. 200710F-1456, Nr. 200710F-1457, Nr. 200710F-1460, Nr. 200710F-1461, Nr. 200710F-1462, Nr. 200710F-1464, Nr. 200710F-1450, 200710F-1452, Nr. 200710F-1458, 200710F-1463, kurių pagrindu jam kaip UAB „G. T.“ direktoriui bei lizingo gavėjui 2007-07-17 ir 2007-10-16 valdymui bei naudojimui buvo patikėtas, perduotas bei jo priimtas valdyti ir naudoti turtas - transporto priemonės: tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 99 820,45 Lt vertės; balninis vilkikas „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 297 424,19 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės, puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 94 931,28 Lt vertės, balninis vilkikas „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 297 424,19 Lt vertės, vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL“ SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 99 820,45 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės, po šio turto perdavimo lizingo sutartimis nustatytas įmokas mokėjo nesavalaikiai, ne tokio dydžio kaip numatyta sutartyse, o nuo 2008-08-20 jam nustojus mokėti įmokas, dėl šios priežasties 2008-09-18 lizingo bendrovei UAB „DnB NORD lizingas” vienašališkai nutraukus minėtas sutartis bei 2008-09-25 jam apie tai pranešus ir pareikalavus turtą – transporto priemones grąžinti, jis transporto priemonių negrąžino ir nuo 2008-09-25 pasisavino jam pagal Lizingo sutartis patikėtą, UAB „DnB NORD lizingas” priklausantį – 4 373 765,30 Lt, t.y. didelės vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. 

Apklaustas teisme V. Ž. parodė, kad UAB „G. T.“ buvo įsteigta iš kitos įmonės skolintų pinigų tam, kad vykdytų transporto veiklą. Jis kaip „G. T.“ vadovas pasirašė su banku lizingo sutartis. Visos problemos prasidėjo tada, kai mokesčių inspekcija negrąžino PVM. Jis yra UAB „G.“ direktorius ir savininkas. Įmonės veikla buvo pervežimai Europoje. Lizingo būdu buvo įsigyta 19 objektų, tai yra 7 priekabos ir 12 vilkikų. Tuos vilkikus ir puspriekabes gavo realiai. Atvažiavo pas pardavėją, pasiėmė tuos vilkikus ir juos išleido į reisus. Mokėjo įmokas nuo pat pradžių. Buvo sumokėjęs bankui visas įmokas, išskyrus dalį PVM, kurio negrąžino mokesčių inspekcija. Mokėjimai sutriko tada, kai VMI pateikė prašymą grąžinti PVM. Jam grąžino PVM už 4 vilkikus lapkričio mėnesį, kurie buvo įsigyti 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Po to inspektorė paaiškino, kad atleido iš darbo tą inspektorių, kuris pasirašė grąžinimą. Iš inspektorių sužinojo, kad tais metais visoms naujoms įmonėms, kurios susijusios su transportu ir statybomis, kurios naudojosi lizinginiu turtu, buvo žodinis nurodymas PVM negrąžinti. Tai sužinojo 2008 m. sausio mėnesį. Jam grąžino dalį PVM, t. y. už 4 vilkikus. Tą sumą iš karto grąžino bankui. Bankui yra skolingas tuos pinigus, kurių mokesčių inspekcija negrąžino. Jis kontaktavo su V. S.. Kai suprato, kad nebus grąžintas PVM, apie tai informavo V. S.. Pasiūlė grąžinti tą turtą ir išsmulkinti per kitas įmones, kad būtų mažesnis PVM. Su V. S. buvo sutarta dirbti pagal tokį planą. Buvo įsteigta kita įmonė. Bankas sutiko su tokiu planu. Kai jis (V. Ž.) pateikė kitos įsteigtos įmonės dokumentus, tada V. S. pasakė, kad bankas to nedarys. Tai buvo įmonė „K. T.“. Bankas atsisakė ir paaiškino, jog nėra garantijų, kad tai įmonei mokesčių inspekcija grąžins PVM. Jis (V. Ž.) yra pateikęs skaičiavimus, kad bankui buvo naudinga kuo greičiau sutartis nutraukti. Jeigu jis būtų tinkamai vykdęs sutartį, tai bankas per 5 metus būtų uždirbęs 500 000 Lt, jeigu iki metų nutraukia sutartį, tai bankas uždirba apie 3 000000 Lt per metus laiko. Įmonė buvo išmokėjus apie 1 200 000 Lt ar 1 500 000 Lt, o visas turtas atmetus PVM kainavo 3 000 000 Lt. Nuo 2008-09-12 jis jau nebuvo įmonės direktorius. UAB „G.“ buvo pasiskolinusi pinigų iš kitos įmonės, kad įsteigtų savo verslą, darė verslą ne iš savo pinigų, o skolintais pinigais. Tos įmonės akcininkai pareiškė nepasitikėjimą juo (V. Ž.). Pareikalavo, kad jis perrašytų akcijas ir jie patys situaciją kontroliuos. Tai įmonė „Ekologinės statybos“. Iš jų skolinosi 1500 000 Lt. V. Š. turėjo juridinį išsilavinimą, naujieji akcininkai jį paskyrė direktoriumi. Visas valdymas iš jo (V. Ž.) buvo perimtas rugsėjo 12 d. Akcijų perdavimo metu UAB „G. T.“ buveinės neturėjo, bet viskas vyko „E. S.“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten ir pasirašė akcijų perleidimo sutartį. V. Š. kaip vadovas viską perėmė. Vilkikai į Lietuvą negrįždavo. V. Š. vedė derybas su banku. Buvo susitikęs su „ekskomisarais“, nes buvo nutarę važiuoti tų mašinų apžiūrėti, kad jos tikrai yra. Jis (V. Ž.) padėjo V. Š., kiek galėjo. Buvo V. Š. patarėjas, o ne vadovas. V. Š. turi juridinį išsilavinimą, bet jį reikėjo supažindinti su pačia veikla, problemomis. Kai bankas atsiuntė įspėjimą (jie gavo įspėjimą praėjus terminui), V. Š. parašė bankui laišką, kad peržiūrėtų terminą. Kitą dieną gavo tą nutraukimą. Pretenziją gavo spalio 24 d., o sekančią dieną išsiuntė raštą bankui, kad peržiūrėtų ir tą pačią dieną, kai išsiuntė, gavo kitą laišką, kad sutartis nutraukta ir terminas buvo praėjęs. Kiek žino, V. Š. buvo parašęs skundą teismui dėl sutarties nutraukimo. Mano, kad bankas buvo suinteresuotas kuo greičiau nutraukti sutartį, nes jiems ekonomiškai buvo naudingiau, tačiau įmonė nesutiko su tuo ir bankui parašė raštą. Buvo nutarta bylinėtis, tačiau teisminis procesas neišsivystė. Jis (V. Ž.) sužinojęs, kad UAB „G. T.“ interesų niekas neatstovavo ginče su banku, pats kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas parašė, kad ne tokia tvarka buvo kreiptasi. Dabar yra apskundęs tokį sprendimą.  Šiuo metu transporto priemonės yra Europoje. Tam, kad transporto priemones parvaryti kainuoja pinigus. Tos transporto priemonės nėra perleistos kitiems asmenims. Žino konkrečias transporto priemonių buvimo vietas. Apie tai sakė tyrėjui. Jam yra žinoma 7 transporto priemonių buvimo vieta. Jis bendravo su M. G., davė jam pasiūlymą, kad galbūt išpirks tuos vilkikus iš banko. M. G. į tai atsakė, jog reikia atvaryti nors vieną vilkiką ir tada bus sprendžiama. Po to M. G. tyrėjui parašė, kad jis (V. Ž.) bando sukčiauti.  Laidavimo sutartys buvo perrašytos 2008-05-19, kai UAB „G.“ tapo laiduotoja, o jis (V. Ž.), kaip UAB „G. T.“ direktorius, pasirašė laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys buvo perrašytos, kadangi buvo aišku, jog mokesčių inspekcija PVM negrąžins, todėl buvo sutartas veikimo planas. Kai reikėjo perrašyti turtą kitai įmonei, tai bankas atsisakė tai daryti ir tada pasiūlė 2 mėnesius mokėti tik palūkanas. Jis (V. Ž.) į tai atsakė, kad tai nieko negelbės. Bankui buvo naudinga kuo greičiau sutartį nutraukti. Turtas be PVM kainuoja 3 000 000 Lt, o UAB „G. T.“ sumokėjo 1 500 000 Lt, taigi sumokėjo už pusę turto. Jo manymu, už viską yra atsakinga įmonė, o jis (V. Ž.) yra privatus asmuo ir nėra atsakingas už įmonės veiklą. Su M. G. buvo sutarta, kad jis (V. Ž.) atvaro tuos vilkikus. Kai varė vieną vilkiką į Lietuvą ir jis buvo sustabdytas, tas faktas atsisuko prieš jį patį. Tie vilkikai tikrai yra, jie stovi aikštelėse Belgijoje. Tai žino iš vairuotojų, bet negali pasakyti iš kokių. Jis buvo nušalintas nuo įmonės valdymo kaip akcininkas ir vadovas, tačiau fiziškai nebuvo įmanoma pasirašyti turto perdavimo akto.   Naujas įmonės vadovas puikiai žinojo esamą situaciją. Iš pradžių įmonės vadovas V. Š. padavė banką į teismą dėl sutarties nutraukimo ir tik po to padavė dėl įmonės bankroto. Tuo metu nebuvo galima perduoti visų įmonės dokumentų bankroto administratoriui, nes dalis dokumentų buvo mokesčių inspekcijoje, kur buvo vykdomas tyrimas ir dokumentai nebuvo grąžinti. Po to dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui buvo pateikęs planą, kad įmonė gali pilnai egzistuoti. Buvo nurodyta, kad įmonė tik dėl banko veiksmų pati pasiskelbė bankrotą. Jis (V. Ž.) parengė verslo planą, tačiau su bankroto administratore Š. buvo labai sudėtinga bendrauti. Negali atsakyti, kas organizuoja krovinių pervežimą Belgijoje po bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius neprašė duomenų, kur yra transporto priemonės ir kas su jomis vyksta. Už transporto priemones dabar yra atsakingas UAB „G. T.“ bankroto administratorius. Transporto priemonės šiai dienai yra valdomos UAB „G. T.“ bankroto administratoriaus. Jam (V. Ž.) niekas nepareiškė pretenzijų, kad jis neva neperdavė šio turto, tai yra lizinginių mašinų. Jis informavo V. Š., kur yra tos transporto priemonės ir tai jam buvo žinoma. V. Š. buvo žinoma apie transporto priemonių buvimo vietą, apie mašinų vairuotojus. Jis (V. Ž.) nedavė naujajam direktoriui V. Š. jokių nurodymų, tik patarimus. Vilkikuose buvo sumontuota stebėjimo įranga, kad būtų galima matyti kur tos mašinos randasi ir ką jos daro.

Liudytojas V. Š. parodė, kad buvo iš anksčiau pažįstamas su V. Ž.. Vidmantas pasiūlė jam darbą, direktoriaus pareigas. V. Ž. paprašė padėti jo įmonei. Pasiūlymo metu jis (V. Š.) suprato, kad tai yra bankrutuojanti įmonė. Jis (V. Š.) turėjo būti kaip tos įmonės atstovas bankroto procedūrose. Visa įmonė, finansai, kaip anksčiau, buvo V. Ž. rankose. Jo (V. Š.) funkcijos buvo administracinės. Praėjus 4 mėnesiams, buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankrutavimo. Jo kaip direktoriaus funkcijos baigėsi. jis nepriėmė tų automobilių kaip direktorius. Visa ūkinė veikla tęsėsi. Buvo darbuotojai, operatoriai, savininkas Vidmantas, kuris priiminėjo sprendimus. Jam (V. Š.) buvo žinoma įmonės turtinė padėtis, kad nesumokėtas PVM, kad įmonė turi skolų. Jis pasiūlė naują pinigų grąžinimo grafiką. Jam atėjus dirbti į UAB „G. T.“, buvo problemų su atsiskaitymu už mašinas su lizingo bendrove. Jis buvo lizingo kompanijos ofise. Buvo priimtas sprendimas jį skirti direktoriumi, nes su V. Ž. lizingo kompanija nenorėjo kalbėti. Reikėjo, kad būtų naujas direktorius. Kai jis (V. Š.) tapo UAB „G. T.“ direktoriumi, tai visi automobiliai važinėjo ir buvo Europoje. Automobilių ir vairuotojų darbą kontroliavo operatorius A. M.. Iš pradžių sprendė principinį klausimą dėl įmonės padėties ir bankrutavimo procedūros bei jo (V. Š.) funkcijų kaip įmonės atstovo. V. Ž. buvo ofise, bendravo su juo. Įmonės ūkinė, finansinė veikla buvo V. Ž. rankose. Jis (V. Š.) atliko administracines funkcijas. Jam reikėjo pasirašyti prašymus apmokėti UAB „G. T.“ išlaidas, apiforminti dokumentus teismui. Jis asmeniškai negavo pranešimo, kad vienašališkai nutraukta lizingo sutartis. V. Ž. parodė jam tą sutartį. Jam tapus direktoriumi, lizingo įmokos nebuvo mokamos. Jis iš V. Ž. pasakymo suprato, kad valstybė įmonei nesumokėjo didelės sumos PVM ir dėl to įmonė negali toliau mokėti įmokų lizingui. Kai tapo direktoriumi, į jo butą Šeškinėje atėjo ekskomisarų biuro darbuotojai ir ten buvo G. Tai buvo G. sūnus, o jo tėvas ekskomisarų biuro darbuotojas. Iš pradžių teko bendrauti su ekskomisarų biuro darbuotoju G., o po to ir su jo sūnumi. Ekskomisarų biuras atstovauja lizingo kompanijos interesus. Po to jis (V. Š.) buvo ekskomisarų biuro ofise dėl to, kad nuvažiuoti į Europos šalis, nufotografuoti tas mašinas, jog jos visos yra ir pristatyti nuotraukas lizingo kompanijai. Susitikimas ir pokalbis baigėsi niekuo. Jie nesutiko. Jų reikalavimas buvo, kad V. Ž. mokėtų ir viskas. Po to visi kontaktai nutrūko. Dėl bankroto jis kreipėsi kaip direktorius. Parašė pareiškimą, nunešė į teismą. Susipažinęs su įmonės buhalterija, pamatė, kad įmonė bankrutuoja. V. Ž. įmonės bankrutavimo procese formaliai nedalyvavo. G. Š. buvo paskirta bankroto administratore. Jis (V. Š.) turėjo perduoti įmonės turtą bankroto administratorei, bet dėl to, kad jis įmonės turto nepriėmė, tai ir perduoti negalėjo. Tuo metu Lietuvoje tų mašinų nebuvo. Neturėjo tokių funkcijų spręsti klausimą dėl automobilių grąžinimo, tai buvo savininko V. Ž. žinioje.V. Ž. galėjo priimti sprendimą dėl turto grąžinimo lizingui. Kontaktai buvo be jo (V. Š.) tarp bankroto administratorės ir V. Ž.. Ūkinius klausimus jie sprendė be jo. G. Š. jis atidavė tik antspaudus ir viskas. Pilnų vadovo funkcijų jis neturėjo, nepriėmė visos įmonės į savo rankas, o vykdė tik administracijos atstovo funkcijas. Kad jo funkcijos bus būtent tokios, jis sutarė su V. Ž.. Kai jau vyko bankroto procedūra, susitiko su V. Ž. ir jis paprašė pasirašyti laišką. Kartu su V. Ž. važiavo į prokuratūrą, nuvežė tą prašymą. Prašymo esmė buvo nutraukti mašinų paiešką dėl to, kad tos mašinos bus grąžintos. Jam (V. Š.) tiksliai nebuvo žinoma, kur yra tie automobiliai. Ką V. Ž. pasakė, tą jis ir darė. Galbūt V. Ž. juo pasinaudojo. Jis dėl darbo sutarties sudarymo bendravo su A. D..V. Ž. buvo direktorius iki jam tampant direktoriumi. V. Ž. rankose buvo įmonės ūkinė, finansinė veikla. Jis (V. Š.) neduodavo nurodymų, kokias darbo funkcijas įmonės darbuotojams reikia atlikti. Jis nevadovavo tiems asmenims. A. M. derindavo ūkinius klausimus su V. Ž.. Jo (V. Š.) funkcija įmonėje buvo tik administracinė, t. y. atstovauti įmonę lizingo kompanijai bei dėl bankroto procedūros. Bankroto administratorei atidavė antspaudą, kažkokią įmonės dokumentaciją, licenciją. Buvo surašytas aktas. Bankroto administratorė pareikalavo, kad būtų perduotos transporto priemonės. Transporto priemonių perdavimo klausimas buvo sprendžiamas bankroto administratorės ir V. Ž.. Transporto priemonės visada buvo užsienyje. Tuo momentu, kai buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankrutavimo, jo (V. Š.) iniciatyva baigėsi.

Liudytojas M. G. parodė, kad su V. Ž. teko bendrauti vieną kartą.  V. Ž. paskambino 2012-07-25, o atvyko 2012-07-26 . Tuo metu, kai bendravo su V. Ž., liudytojo pareigos buvo „DNB banko“ specialiųjų aktyvų departamento verslo klientų išieškojimų skyriaus ekspertas. Prisimena, kad UAB „G. T.“ turėjo problemų. Buvo didelės sumos, nemažai vilkikų. Bendravimas su UAB „G. T.“ administracija nevyko. Buvo praėjęs išieškojimas ir perduotas į jų skyrių aktyvas. V. Ž. prisiskambinti nepavyko. Kadangi turi bendradarbiavimo sutartį su UAB „E. B.“, todėl jiems buvo pavesta žmonių ir turto paieška. Sulaukė skambučio iš UAB „E. B.“, kurie pranešė, kad atsirado direktorius V. Š., kuris nori pabendrauti dėl tos bylos. Atvažiavo V. Š. kartu su UAB „E. B.“ atstovais. Tai buvo vienintelis pokalbis su V. Š.. Jie siūlė tokį variantą, kad būtų leista išsipirkti mašinas bei leista tam tikrą laiką nemokėti. Rimtų pasiūlymų nebuvo, tai yra kas pirks mašinas ir kas naudos. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugos organus dėl turto paieškos. Buvo parašytas pareiškimas, pradėta paieška. Keleta mašinų buvo Lietuvoje, todėl jas pavyko operatyviai perimti, o likęs transportas buvo užsienyje. Tyrimą atliko ENTT darbuotojas Tiškevičius. Jam (M. G.), kaip atsakingam iš banko, pranešinėdavo, kur stovi mašinos. Jis pats asmeniškai važiavo atsiimti mašinų. Buvo žadama, kad transportas važiuoja link Lietuvos, kurį perduos, tačiau iki šiol dalis transporto važinėja Europoje. Buvo atvejis, kai prie „Rimi“ surado vieną vilkiką. Pasvalio rajone surado vilkiką „Iveco“ su puspriekabe. Tą kartą pavyko pasišnekėti su V. Ž.. V. Ž. minėjo, kad visas transportas važiuoja ir viskas bus gerai, vairuotojas paims savo daiktus ir galima bus atsiimti tą mašiną. Po valandos atvažiavo ir kelią užblokavo nauja „Toyota Camry“, išlipo pora vaikinų, kurie pradėjo aiškinti, kad vilkikas su puspriekabe niekur nevažiuos. Atvažiavo policijos ekipažas, kuris lydėjo iki Panevėžio, kol buvo išvažiuota į automagistralę. Nežino, kas ten per asmenys buvo. Vilkiko vairuotojas tempė laiką, gerai, kad pavyko ištraukti raktus iš mašinos. Jis (M. G.) paėmė tuos raktus. V. Ž. taip pat buvo atvykęs į jų buveinę. Jam buvo pasakyta, kad reikia pastatyti mašinas į aikštelę, jog matytųsi, kad tos mašinos egzistuoja. Jas bankas turi įvertinti, kadangi kitaip negalima realizuoti to transporto. Po to pokalbio daugiau neteko bendrauti su V. Ž.. Jis nevisada dalyvaudavo atsiimant automobilius. Mašinos buvo Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, todėl buvo samdomi partneriai. Tai vyko Interpolo pagalba. Po lizingo sutarčių nutraukimo, 2008 m. rugsėjo mėn. nebuvo atliekami jokie mokėjimai. Buvo tik paviršutinis bendravimas telefonu ir daugiau nieko. Iki šios dienos niekas nėra mokama. Iš bankroto administratorės G. Š. nebuvo galima suprasti, ar buvo perimtas transportas, ar nebuvo. Dėl V. Š., tai manė, kad gal tas žmogus buvo „pakištas“ ir ant jo „pakabinta“ įmonė ir jis nesupranta kas vyksta. V. Š. neslėpė, kad žino kur yra tos mašinos. Kiekviena mašina buvo kontroliuojama. Jie turėjo GPS sistemą ir žinojo kur yra kiekviena mašina.V. Š. mašinų negrąžino į Lietuvą. Liudytojo nuomone, kuo ilgiau tempsi laiką, tuo daugiau uždirbsi pinigų iš tų mašinų. Viskas buvo daroma profesionaliai, kažkas konsultavo kaip daryti. Kai kalbėjo su V. Ž., tai jis sakė, kad žino kur yra mašinos. Jam buvo paaiškinta, kad reikia pastatyti transportą aikštelėje, nes be turto įvertinimo negalima turto parduoti. V. Ž. pažadėjo daug, tačiau po to nebuvo jokių skambučių.

Liudytojas V. S. parodė, kad asmeniškai V. Ž. nepažįsta, tačiau atsimena, kad buvo toks klientas. Nuo 2008 m. pabaigos nebedirba AB „DNB Nord lizingas“. Iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo AB „DNB Nord lizingas“ komercinio transporto skyriaus vadovas. Atsimena, kad UAB „G. T.“ buvo jų klientas. Buvo lizinguojamas turtas – vilkikai ir puspriekabės. Tai buvo naujas turtas, pirktas iš oficialių atstovų. Pasirašė sutartis su V. Ž., juridiškai jis buvo UAB „G. T.“ direktorius. Buvo papildomai numatyti dengimai vadinamojo grįžtančio PVM. Tai yra, kad valstybė už komercinei veiklai skirtus objektus grąžina PVM per tam tikrą laikotarpį. Atsimena, kad buvo pateikta dokumentacija, jog V. Ž. yra sustabdytas grąžinimas. Buvo kreiptasi dėl galiojančių lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo. Sąlygos buvo patvirtintos ir pakeistos. Lygtai buvo sudarytas susikaupusios skolos grafikas ir V. Ž. išdėstytos įmokos kažkuriam laikotarpiui. Klientas buvo perduotas specialių aktyvų departamentui, tai yra skyriui, kuris dirba su vėluojančiais klientais. Kontaktavo su V. Ž. visais įmanomais būdais: telefonu, elektroniniu būdu. Kai klientas nemoka ir neatsišaukia, tai yra nepateisinama. V. Ž. net neatsiliepdavo.

Teismo posėdžio metu, vad. LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad UAB „G. T.“ į DnB NORD lizingą dėl galimybės lizingo būdu įsigyti pirmuosius keturis objektus, t. y. du naujus vilkikus IVECO Stralis ir dvi naujas tentines puspriekabes SCHMITZ kreipėsi 2007 metų liepos mėn. pradžioje. Iš pirmojo susitikimo su UAB „G. T.“ direktoriumi V. Ž. galima buvo susidaryti nuomonę, jog pastarasis dėl lizingo kreipėsi ir į kitas finansines institucijas, t.y. ne vien į DnB NORD Lizingą ir ieško palankiausių finansavimo sąlygų. Kadangi UAB „G. T.“ buvo įkurta 2007 m. gegužės mėn., tai pagal galiojančias vidines lizingo tvarkas, norint suteikti finansavimą naujai įkurtai bendrovei, reikia kad laiduotų kitas veikiantis juridinis subjektas. Toks subjektas buvo UAB „P.“, įm. kodas 157622720, pastarosios viena iš veiklų irgi vietiniai ir tarptautiniai pervežimai. UAB „G. T.“ veiklos partneriu pasirinko Belgijos kompaniją „D. T. S.“. 2007 m. liepos 12 d. buvo priimtas sprendimas suteikti finansavimą lizingo būdu įsigyti pirmus du vilkikus su tentinėmis priekabomis. Po šio sandorio, klientas 2007 m. spalio - 13 dieną kreipėsi su prašymu lizingo būdu įsigyti dešimt naujų vilkikų MAN arba IVECO su penkiomis naujomis tentinėmis puspriekabėmis SCHMITZ. DnB NORD banko kreditų rizikos departamente buvo priimtas sprendimas suteikti finansavimą aukščiau paminėtam turtui įsigyti, bet klientas iki sprendimo priėmimo privalo dabartinį įstatinį kapitalą 250 LT padidinti iki 1 mln. LT ir jį pilnai suformuoti. Iš kliento buvo gautas raštiškas patvirtinimas, jog įstatinis kapitalas padidintas ir 2007 m. liepos 16 dieną buvo pasirašytos penkiolika lizingo sutarčių. Nuo lizingo sutarčių pradžios klientas nepasižymėjo gera atsiskaitymo kultūra, praktiškai vėluodavo po 15 - 30 dienų, tekdavo klientui nuolatos skambinti, arba SMS žinutėmis priminti apie įsipareigojimų vykdymą. Didesnių pradelsimų nebuvo, kol nereikėjo mokėti padidintų lizingo įmokų. Detalizuojant, didesni lizingo mokėjimai, tai lizingo grafike iš anksto numatytos padidintos įmokos dėl mokamo iš valstybės susigrąžintino PVM. Taip daroma, nes už komercinei veiklai skirtas transporto priemones valstybė maždaug per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo datos, lizingo gavėjui grąžina iškart visą PVM. Konkrečiu atveju lizingo grafike padidintos įmokos buvo numatytos su 4-7 įmokomis ir klientas pradėjo vėluoti po 60 dienų. Kai klientas jau perkopė 30 dienų, asmeniškai su juo kontaktavo ne kartą, bandydamas išsiaiškinti vėlavimo priežastis. V. Ž., po kokio 5-to skambučio  atsiliepė ir pasakė norintis susitikti, bei pasikalbėti apie susidariusią situaciją. Susitikimas įvyko ir V. Ž. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo ketinimus susigrąžinti PVM‘ą už anksčiau įvardintą turtą, bet pasak jo, Vilniaus m. VMI UAB „G. T.“ vis nukelia PVM sugrąžinimo terminą ir nuolatos tikrina bendrovę, tikrina visas su UAB „G. T.“ tiesiogine ir netiesiogine veikla susijusias bendroves. Dėl šio fakto UAB „G. T.“  kaip kliento, užsakovo, partnerio pradėjo atsisakyti klientai ir jis patiria daug nuostolių bei nepatogumų. Susiklosčius tokiai situacijai, kreipėsi į DnB NORD banko kreditų rizikos departamentą su prašymu UAB „G. T.“ trims mėnesiams atidėti lizingo įmokas, bei suformuoti skolų grafiką susidariusiai 532 316,40 LT skolai, mokant lygiomis dalimis per penkis mokėjimus. Klientas peržiūrėjęs jam pateiktus preliminarius naujus lizingo grafikus patvirtino, jog toks sprendimas jam būtų tinkamas ir 2007 m. gegužės 31 dieną buvo pasirašyti lizingo grafikų pakeitimai bei skolų grafikas. Kadangi UAB „G. T.“ laiduotojas UAB „P.“ buvo bankrutavęs, už UAB „G. T.“ laidavo UAB „G.“ (motininė UAB „G. T.“ bendrovė). Pasirašius su UAB „G. T.“ lizingo grafikų pakeitimus ir skolų grafikus, klientas praktiškai nustojo vykdyti atsiskaitymus su UAB „DnB NORD lizingas”, ir nuo 2008 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. padengė 153 681,74 LTL iš anksčiau minėtos sumos. Su klientu tuo metu buvo sunku susisiekti, jis piktybiškai nekeldavo telefono ragelio, jei pakeldavo tai nuolatos konstatuodavo, jog esantis užsienyje ir negalintis susitikti. Per pastarąjį laikotarpį klientas pradėjo siūlyti transporto priemones perleisti tretiems asmenims kažkur užsienyje, Danijoje, parduodant per Latvijos bendroves, kadangi lizingo bendrovė nesutiko su tokiais kliento pageidavimais, pastarasis įkūrė dar vieną bendrovę, kurioje kaip fizinis asmuo jis, V. Ž. neegzistuoja, tai UAB „K. T.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini). Iš pokalbių su klientu galima buvo spręsti, jog pastarasis jau netiki savo verslu ir visą dėmesį sukoncentravęs į galimybę visais įmanomais būdais už transporto priemones susigrąžinti PVM, tam ir įkūrė UAB „K. T.“. Kadangi situacija tapo praktiškai nevaldoma, klientas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad konstruktyviai išspręsti susidariusias problemas, o UAB „DnB NORD lizingas“ turtas toliau buvo eksploatuojamas ir už jį nebuvo atsiskaitoma, 2008 m. rugsėjo 02 d. UAB „G. T.“ buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame pareikalauta per 10 dienų  sumokėti eilinius pradelstus mokėjimus, mokėjimus prieš terminą bei delspinigius UAB „DnB NORD lizingas“, priešingu atveju lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos, pranešime reikalaujama grąžinti lizingui transporto priemones. Po pranešimo išsiuntimo su V. Ž. asmeniškai nebegalėjo susisiekti, tad visą medžiagą ir kontaktavimą su juo perdavė UAB „DnB NORD lizingas“ Specialiųjų aktyvų administravimo skyriui (t. 2 b. l. 93-94).

2008-11-12 liudytojas V. S. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė dokumentų kopijas, susijusias su UAB „G. T.“ (t. 2 b.l. 1-90).

2010-10-22 raštu UAB „DNB Nord“ lizingas pranešė, kad į UAB „G.“, kaip UAB „G. T.“ laiduotoją dėl lizingo įmokų sumokėjimo nesikreipė, taip pat nurodė UAB „G. T.“ įmokėtas lizingo įmokas (nurodant datas) (t. 2 b.l. 101-102).

2011-06-28 raštu UAB „DNB Nord“ lizingas pranešė, kad į UAB „G.“, kaip UAB „G. T.“ laiduotoją dėl lizingo įmokų sumokėjimo nesikreipė, tik 2008-09-02 V. Ž. siuntė pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo (t. 2 b.l. 107-108).

2008-12-23 UAB „G. T.“ su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą (atsakovas UAB „DNB Nord lizingas“) (t. 7 b.l. 43-46).

2010-09-28 gautas teismo atsakymas, kad 2009-04-23 į parengiamąjį posėdį šalys neatvyko, jokio prašymo dėl posėdžio atidėjimo nepateikė. Ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Po nurodyto pareiškimo, su kitu ieškiniu UAB „G. T.“ nesikreipė (t. 7 b.l. 59-65).

Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta V. Ž.. Tai jo darbdavys. Jis (A. M.) buvo įdarbintas UAB „G. T.“. UAB „G. T.“ dirbo vadybininku. Neatsimena, kas tuo metu buvo įmonės direktorius. Direktorius buvo ir V. Š.. V. Ž. buvo kaip vadybininkas, bet nėra įsitikinęs. Jis V. Ž. informuodavo, jeigu kildavo kokių problemų. Nurodymus dėl darbo gaudavo daugiau iš V. Ž.. Turėjo konkretų darbą su vairuotojais - perduoti vairuotojams instrukcijas, kur jiems važiuoti ir kokius krovinius vežti. Nebuvo jokių ypatingų nurodymų. Buvo suformuota darbo tvarka. Jis UAB „G. T.“ dirbo nuo 2008-09-12 iki kol buvo paskelbtas bankrotas. Dabar dirba UAB „K. T.“ vadybininku. Ši įmonė nėra bankrotavusi ir vykdo savo veiklą. UAB „K. T.“ yra transporto ekspedicinė įmonė. Ši įmonė dirba su įvairiomis kompanijomis, organizuoja pervežimus. UAB „G. T.“ transporto priemonės buvo įsigytos lizingo būdu. Jis žinojo, kad tos mašinos važiuoja, kadangi duodavo vairuotojams nurodymus, kur jiems važiuoti. Buvo kalbama, kad UAB „K. T.“ planavo automobilius perlizinguoti, tačiau viskas buvo kalbų lygyje. Buvo kalbama, kad negrąžino PVM, todėl atsirado sunkumų dėl apyvartinių lėšų, mokėjimo. Dirbdamas UAB „G. T.“ vadybininku bendraudavo su vairuotojais telefonu. Maršrutai buvo nuo Portogalijos iki Anglijos.

Automobiliai daugiausiai būdavo užsienyje, kadangi vairuotojai keisdavosi Europoje, nebent grįždavo dėl techninių problemų, reikėdavo kažką suremontuoti. Vairuotojai mašina „Citroen“ iš Lietuvos važiuodavo ir pasikeisdavo užsienio šalyse. Dirbdamas UAB „G. T.“, su V. Ž. bendravo dažnai, dažniau, kai kokios problemos iškildavo. Jeigu iškildavo kažkokios problemos, tai derindavo su V. Ž.. V. Š. būdavo retai. V. Š. spręsdavo generalinius dalykus, pasirašydavo sutartis dėl bendradarbiavimo ar dar kažko.

Teismo posėdžio metu, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo parodymai, duoti iūkiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-09-12, jo pareigos yra vadybininkas. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Š., bet tiesioginius nurodymus gauna iš V. Ž.. 2008-06-03 įsidarbino UAB „K. T.“ transporto vadovu. 2008-06-03 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „K. T.“ ir UAB „G. T.“ dėl jo darbų atlikimo pastarojoje bendrovėje. UAB „K. T.“ planavo perlizinguoti transporto priemones iš UAB „G. T.“, kadangi valstybinė mokesčių inspekcija negrąžino PVM UAB „G. T.“. Dėl UAB „K. T.“ veiklos tiesioginius nurodymus gavo iš V. Ž., nors direktorius buvo kitas asmuo. UAB „G. T.“ buveinė yra Švento Stepono 17-22, Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje (vienas vilkika su priekaba). Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą(t. 5 b.l. 195-196).Papildomai parodė, kad UAB „G. T.“ dirbo iki bendrovei buvo paskelbtas bankrotas, tikslios datos neprisimena. Po to įsidarbino į UAB „K. T.“, patikslina, kad pastarojoje bendrovėje įsidarbino anksčiau nei UAB „G. T.“, nurodyta bendrovė buvo kaip antraeilė darbovietė. Kas yra UAB „K. T.“ akcininkas (-ai) nežino. Taigi dirbdamas UAB „K. T.“, jis organizuoja ne tik nurodytos bendrovės vairuotojų darbą, bet ir kitų bendrovių, vykdančių pervežimų veiklą, vairuotojų darbą. Viena tokių bendrovių yra UAB „G.“. Mano, kad sutartis dėl pastarosios bendrovės vairuotojų darbo organizavimo turi būti, tačiau tiksliai to nežino. Negali pasakyti, ar tai į jo pareigas įeina pagal rašytinį, ar žodinį bendrovių vadovų susitarimą. Visus vairuotojų duomenis bei telefono numerius, kuriais galima susisiekti su vairuotojais, jam nurodo V. Ž., kuris yra UAB „G.“ direktorius. Nurodytos bendrovės dauguma transporto priemonių yra Europoje ir vairuotojai pasikeisti vyksta į Europos valstybes. Jis jiems nurodo, į kokią konkrečiai valstybę turi vykti. Tai daro pagal klientų (krovinio pervežimo užsakovų) instrukcijas. Taigi jis organizuoja UAB „G.“ vairuotojų darbą, tai yra nurodo, kokius, kur ir kokiu automobiliu krovinius gabenti, kada dėl kokių nors priežasčių grįžti į Lietuvą, taip pat sprendžia jų poilsio klausimus, transporto priemonių remonto klausimus ir panašiai. Taigi vairuotojai dirbdami Europoje (visose vakarų Europos šalyse) darbo metu iškilusiais klausimais bendrauja telefonu su juo, tiek kiek leidžia jo kompetencija. Kartais jis gali vairuotojams fiziškai perduoti kelionės lapus, ar kitus kelionės dokumentus, tačiau jis jų nesudarinėja ir nepasirašinėja, jis iš vairuotojų perima tik krovinio pervežimo dokumentus, kuriuos perduoda užsakovams. Jeigu jis negali išspręsti kažkokių problemų, ar klausimų, vairuotojai turi kreiptis į savo vadovą. Jis tiesiogiai su V. Ž. bendrauja tuomet, kai tenka spręsti kokius nors klausimus dėl vairuotojų  - finansiniai klausimai bei kitos iškylančios problemos (t. 5 b.l. 197-198). Atsakydamas  į klausimus teisme, liudytojas A. M. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena su kuo konkrečiai sudarė darbo sutartį. Kiek jam žinoma, tai V. Ž. ir V. Š. toje įmonėje dirbo. Jis juos abu laikė vadovais. UAB „G. T.“ buveinė buvo Šv. Stepono gatvėje ir ten buvo visi darbuotojai. V. Š. ofise būdavo retai, V. Ž. irgi retai būdavo. Dažniausiai ofise būdavo dviese su S. B.. Iškilus problemoms, dažniausiai skambindavo V. Ž.. Darbo pasiūlymą gavo iš V. Ž.. V. Ž. nurodydavo, kokius vairuotojus reikia keisti. V. Ž. pažįsta kaip UAB „G.“ direktorių, kai bankrutavo UAB „G. T.“, ten buvo įdarbinti vairuotojai t. y. UAB „G. T.“ vairuotojai perėjo į UAB „G.“. Jis daugiau bendraudavo su V. Ž., negu su įmonės direktoriumi, kurį matė rečiau. Dažniau matė V. Ž. ir laikė jį pagal pareigas vadybininku.

Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta V. Ž.. Siejo darbiniai santykiai. Liudytojas dirbo UAB „G. T.“ vadybininku. Jam reikėdavo pasižiūrėti, kiek reikia mokėti už kurą, kiek kuro sunaudojama. Truputi tekdavo bendrauti su vairuotojais. Tekdavo padėti vairuotojui besiruošiant kelionei. Reikėjo kažką tai nupirkti, jeigu kažko trūksta. Kai susipažino su V. Ž., suprato, kad jis buvo tuo metu vadovas. Darbo sąlygas aptarė su V. Ž.. V. Š. pažįsta. Jis kažkurį tai laiką buvo UAB „G. T.“ direktorius. V. Ž. buvo prieš V. Š. direktorius. Su V. Ž. bendraudavo dėl įmonės veiklos. Įmonės veikla buvo prekių pervežimas su vilkikais. Dirbo su Vokietija, visa vakarų Europa, tai yra Anglija, Ispanija, Belgija, Prancūzija. Įmonė turėjo vilkikus, dalis vilkikų priklausė bankui.

Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-06-03, jo pareigos yra vadybininkas. Įmonėje jis skaičiuoja ataskaitas, kurios pateikia UAB „G. T.“ vairuotojai. Įmonės UAB „G. T.“ direktorius yra V. Š.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu Belgija-Ispanija ir Belgija-Anglija. Kiek jam yra žinoma, įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Europoje. Kur paliekami vilkikai Europoje, nežino. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją, kiti vairuotojai su minėtu automobiliu grįžta į Lietuvą. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (t. 5 b.l. 193). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas patvirtino savo parodymus ir parodė, kad žinojo, jog įmonėje keitėsi vadovai. Kai pasikeitė įmonės vadovai, tai toliau darbo reikalais bendravo tik su V. Ž.. Su V. Š. bendravo dėl sutarčių. Yra matęs dokumentus, kad visi vilkikai buvo įsigyti lizingo būdu. Mašinos buvo užsienyje, visi dokumentai taip pat buvo užsienyje kartu su mašinomis.

Liudytoja G. Š. parodė, kad iš pradžių buvo UAB „G. T.“, bankroto administratorė. Bankroto byla buvo iškelta prieš 3 metus. Dėl UAB „G. T.“ atėjo direktorius V. Š., kuris perdavė dalį dokumentų. Dokumentai iš karto perduoti nebuvo, nes tuo metu dalis dokumentų buvo Mokesčių inspekcijoje, kita dalis dokumentų FNTT. Įmonės turtas nebuvo perduotas. Įmonė tuo metu savo turto neturėjo, o buvo tik lizinginis turtas. Buvo paduotas ieškininis pareiškimas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl lizingo sutarčių nutraukimo panaikinimo. UAB „G. T.“ direktorius buvo V. Š.. V. Ž. matė vieną ar du kartus, nes jis buvo atvykęs kartu su V. Š. po bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turto nelabai ieškojo, nes buvo atėjęs vyriškis, kuris prisistatė kaip „DNB lizingo“ atstovas, kuris parodė įgaliojimą, kad jam pavesta ieškoti mašinų. Kiek žino, keletas mašinų buvo rasta ir buvo pranešta bankui, tačiau bankas jų neatsiėmė. V. Š. sakė, kad mašinos važinėjo po visą pasaulį, o bankroto administratorius neturi galimybių jų surasti. Buvo paduotas lizingo pareiškimas policijai ir policija ieškojo tų mašinų. Bankroto administratorius neprivalo atlikti policijos funkcijos. Pagal „DNB Nord lizingas“ prašymą buvo paskelbta visų mašinų paieška. V. Š. jai pasakė, kad negali mašinų perduoti, nes jos važinėja po visą pasaulį. Ji asmeniškai transporto priemonių nematė. Su „DNB Nord lizingas“ nekontaktavo. Jeigu „DNB Nord lizingas“ surastų dalį mašinų, tai turėtų sumažinti kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius jokių įgaliojimų bankrutuojančios įmonės vardu sudarinėti sutartis V. Š., V. Ž. nebuvo suteikęs. Beveik visi darbuotojai buvo atleisti. Jie buvo vairuotojai ir buvo atleisti liepos – rupjūčio mėnesiais. Kol pranešimas dėl bankroto raštiškai neįteiktas, negalėjo atleisti žmogaus. Ji nei vieno žmogaus į darbą nepriėmė.

G. Š. raštu pranešė, kad transporto priemonės, kuriomis naudojosi UAB „G. T.“ nebuvo perimtos, nes jos nuosavybės teise priklauso UAB „DNB Nord lizingas“, o įmonė buvo tik jų naudotoja. Buvęs įmonės direktorius negalėjo perduoti administratoriui šių transporto priemonių, nes nežinojo jų buvimo vietos. Bankroto administratorius neturėjo nei finansinių, nei fizinių galimybių organizuoti ir atlikti šių transporto priemonių paieškos. Be to šis turtas nepriklausė bankrutuojančiai įmonei ir todėl jo paieška turėjo pasirūpinti tokias galimybes turintis savininkas (t. 6 b.l. 2).

2009-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „G. T.“ buvo iškelta bankroto byla. 2009-06-03 įsiteisėjusios nutarties kopija buvo išsiųsta UAB „DnB NORD lizingas“ (t. 2 b.l. 97-99).

Liudytojas V. J. parodė, kad bankroto administratoriaus UAB “V.” įgaliotu asmeniu buvo paskirtas 2011 m. rudenį, spalio – gruodžio mėnesį. Perėmė dokumentus iš G. Š.. Dalis dokumentų dar buvo Mokesčių inspekcijoje. Kilo problemų dėl įmonės turto. Transporto priemonės – vilkikai UAB „G. T.“ nepriklausė. UAB „G. T.“ buvo transporto priemonių naudotojas. Visos transporto priemonės važinėjo užsienyje. Dalis transporto priemonių buvo pakliuvę į transporto įvykius ir sunaikinti, tačiau dokumentų jis nematė, todėl tos transporto priemonės nebuvo perduotos administratoriui. Jos pagal balansą nebuvo apskaitytos, buvo lizingo įmonės nuosavybė. Administratorius, kaip įgaliotas asmuo, neturėjo nei techninių, nei materialinių galimybių, važiuoti į užsienį ir ieškoti tų transporto priemonių. Administratorius transporto priemonių neperėmė. Jeigu transporto priemonės būtų perimtos, jos būtų perduotos savininkui. Jis tų transporto priemonių nematė.  Asmeniškai dėl transporto priemonių buvimo vietos su įmonės buvusiais vadovais nebendravo. Jis nesikreipė į V. Ž.. Kai perėmė įmonę, bankroto procedūra buvo baigiamojoje stadijoje.  Direktorių V. Š. buvo sunku surasti. UAB „G. T.“ po bankroto bylos iškėlimo jokios veiklos nevykdė ir jokių pajamų neturėjo. Norint tęsti ūkinę komercinę veiklą, reikėtų kreiptis į teismą. Šiuo atveju nebuvo kreiptąsi. Po UAB „G. T.“  bankroto bylos iškėlimo, asmenys nebuvo įdarbinami. Buvo staigmena, kad atsirado toks darbuotojas. Kaip tas žmogus atsidūrė užsienyje, važinėjo su transporto priemone, įmonės vardu atlikinėjo kažkokias tai funkcijas, nežino. Teismas pripažino, kad tas žmogus dirbo gegužės mėnesį, jau po bankroto bylos iškėlimo, ir pripažino jo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nagrinėjant bylą liko neaišku, kas iniciavo jo priėmimą į darbą ir išvykimą į užsienį. Pats J. I. aiškino, kad kalbėjo vienoje įmonėje, kalbėjo dar su kitu vadybininku, pasakė kokią dieną išvažiuoti, atvažiavo ir išvežė jį į užsienį ir ten jis dirbo. Ar V. Ž., ar „K. T.“ atstovai organizavo tokį žodinį priėmimą į darbą bei išsiuntimą dirbti į užsienį, nežino.V. Š. pareiškime nurodyta, kad jis tai dienai negali perduoti nei įmonės turto, nei dokumentų, nes jų neturi, kadangi paiimti policijos, Mokesčių inspekcijos. V. Š. iš karto perdavė tik įmonės antspaudą ir registravimo pažymėjimą, steigimo įstatus. Jis sakė, kad transporto priemonės kažkur tai užsienyje. Su V. Š. asmeniškai nėra kalbėjęs.

Liudytojas A. D. parodė, kad dirba įmonėje „G. S.“ komercijos direktoriumi. V. Ž. puikiai pažįsta, turėjo bendrą verslą. Po to keliai  išsiskyrė. Dirbo atskirai, epizodiškai bendraudavo. Padėjo V. Ž. suformuoti įstatinį kapitalą, skolino pinigus. Skolino pinigus UAB „G.“, apie 1000000 Lt. Pervedė pinigus iš vienos įmonės į kitą įmonę. V. Ž. tapo UAB „G.“ direktorius. Jis jam (A. D.) iki šiol skolingas. V. Ž. sakė, kad Mokesčių inspekcija darė tyrimą, įmonė buvo skolinga bankui, o valstybė skolinga įmonei žymiai daugiau, negu įmonė bankui. Prasidėjo apyvartinių lėšų trūkumas. Toliau įmonės nerėmė, prarado savo pinigus. Žino V. Š.. V. Š. buvo paskirtas direktoriumi. Jis turi aukštąjį juridinį išsilavinimą. Buvo galvojama, kad jam bus lengviau kovoti su Mokesčių inspekcija. Įmonei sekėsi visai neblogai kol neįsikišo Mokesčių inspekcija. Jam žinoma, kad lizingo būdu buvo paimti automobiliai. Nežino, kodėl tos mašinos negrąžintos.V. Š. buvo priimtas, kad tvarkytų teisinius reikalus, nes turėjo aukštąjį juridinį išsilavinimą. Jam sekėsi nekaip. Prasidėjo bankroto procedūros. Buvo bandoma su banku aiškintis. Buvo pasiūlyta įmonę skaidyti į mažesnes, tačiau pasikeitė vadybininkas, kuris kategoriškai pasakė, kad nieko nenori girdėti ir kontaktas su banku baigėsi. Bankas iškėlė reikalavimą atsiskaityti. Nežino, kokį sprendimą priėmė V. Ž. dėl automobilių grąžinimo. Su V. Ž. apie transporto priemonių grąžinimą nekalbėjo. Tai buvo V. Ž. ir V. Š. reikalas.  Neprisimena, kieno idėja buvo paskirti naują direktorių. Logiška buvo  priimti žmogų, kuris išmano teisinius klausimus. V. Ž. galėjo būti tik patarėjas, nes jis ten ilgai dirbo. Įmonės vadovas buvo V. Š.. V. Š. buvo direktorius, o V. Ž. buvo su juo pastoviai ir kartu viską darė. Negalėjo būti, kad V. Š. nieko nežinojo.  

Liudytojas M. M. parodė, kad dirbo UAB „G. T.“ vairuotoju – ekspeditoriumi. V. Ž. buvo direktorius. Jis priėmė į darbą. Buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirbo su sunkiasvoriu transportu Europoje, vežė krovinius. Kartais važiuodavo iš Lietuvos su kroviniais, o kartais nuveždavo su lengvąja mašina į Belgiją iki krovininio automobilio. Vairuotojai keisdavosi. Vienas vairuotojas grįždavo į Lietuvą, o kitas toliau važiuodavo su krovininiu automobiliu. Paskutiniu metu teko dirbti su vilkiku „Man“, bet numerių neprisimena. UAB „G. T.“ bendraudavo su vadybininku, kuris duodavo visus nurodymus, tai yra kur važiuoti ir ką daryti. Nesigilino, kam priklausė vilkikai. Jam nėra žinoma, kad keitėsi UAB „G. T.“ vadovybė.

Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad UAB „G. T.“ dirba vairuotoju. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra Vidmantas. Įmonės buveinė yra Švento Stepono 22, Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Belgijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją išvažiavo 2008-08 ir grįžo 2008-10. Jo maršrutas buvo Anglija-Ispanija. Per tą laiką vairavo MAN v/n (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo su balniniu vilkiku MAN v/n (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenų neprisimena). Šis vilkikas priklauso UAB ,,P.“. 2008-10 šį vilkiką paliko Vilniuje (tiksliai kur neprisimena). Kur šiuo metu yra vilkikas nežino. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės nežino (t. 5 b.l. 190-191). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas M. M. patikslino, kad UAB „G. T.“ dirbo nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirbo pas V. Ž., UAB „G. T.“. Dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi. Dirbdavo Europoje. Važiuodavo į Angliją, Prancūziją, vieną kartą į Italiją. Vilkikų valstybinių numerių neatsimena, dirbo su „Man“. Vairuotojus prie vilkikų nuveždavo ir parveždavo lengvąja mašina. Vairuotojams vadovavo vadybininkai. Palaikydavo ryšį su vadybininku Arijumi. Direktoriaus tiesiogiai nereikėjo. Išėjo iš darbo savo noru. Jokių pretenzijų neturi. Nebeprisimena, kas apiformino atleidimą.

Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-07-05, jo pareigos yra vairuotojas. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Europoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją važiavo 2008-09-07 ir grįžo 2008-11-09. Jo maršrutas buvo Anglija-Ispanija. Per tą laiką vairavo vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Šį vilkiką paliko Prancūzijoje Cailaic mieste (Eso kolonėlėje). Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės nežino (t. 5 b.l. 173-174).

Liudytojas G. L. parodė, kad iš pradžių V. Ž. buvo UAB „G. T.“, o paskui UAB „G.“ vadovas. Liudytojas UAB „G. T.“ pradėjo dirbti 2008 m. vasarą.  Dirbo vairuotoju, pagrindiniai reisai buvo Belgija – Ispanija. Mašinos buvo „Man“ ir vienas „Iveco“. Iš pradžių važinėjo į Ispaniją. Jis ne iš Lietuvos išvažiuodavo su vilkiku. Vairuotojai keitėsi Belgijoje. Iki Belgijos nuvažiuodavo su mašina.  2009 m. pradžioje pasakė, kad firma bankrutuoja. Gavo įspėjimą, kad jį atleidžia, nes firma bankrutuoja. Tada UAB „G. T.“ tapo UAB „G.“. Jį atleido iš UAB „G. T.“ ir priėmė į UAB „G.“. UAB „G.“ dirbo iki 2010 m. rudenio. Kilo konfliktas su „šefu“ V. Ž.. Vokietijos policijoje jį apklausė apie įvykį. V. Ž. ir jo draugas buvo sulaikyti policijos. Po keletos dienų V. Ž. iš policijos paleido. Neturi jam jokių pretenzijų. Jokio atlyginimo negavo, parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo. Pareiškimą dėl išėjimo iš darbo priėmė V. Ž.. V. Š. pažįsta, atrodo, kad jis vairuotoju dirbo. Pareiškimą išeiti iš darbo parašė 2010 m. lapkričio pabaigoje. Šiuo metu su V. Ž. nesieja jokie santykiai.

Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tytrimo metu. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-06-23, jo pareigos yra vairuotojas. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra Vidmantas. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Belgijoje ir Prancūzijoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją, vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją išvažiavo 2008-08-21 ir grįžo 2008-10-24. Į Lietuvą grįžo su balniniu vilkiku IVECO STRALIS (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenų neprisimenu). 2008-10-24 šį vilkiką pastatė aikštelėje (Šiaurės miestelyje prie Rimi parduotuvės). Kur šiuo metu yra vilkikas nežino. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės nežino (t. 5 b.l. 179-180).

Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas parodė, kad pastatė vilkiką Šiaurės miestelyje prie „Rimi“. Nežino, kas toliau su tuo vilkiku atsitiko. Tai buvo vadybininko ar šefo nurodymas. Vilkiko raktus atidavė ofise vadybininkui. Vadybininko vardo, pavardės neatsimena. A. M. pažįsta, jis yra vadybininkas. Su juo dažniausiai bendravo, kai būdavo užsienyje. Išėjo iš darbo 2010 m. lapkričio mėnesį. Iki išėjimo iš darbo savo vadovu, direktoriumi, laikė V. Ž.. Vilkikai pagal dokumentus priklausė lizingui. V. Ž. ir vadybininkas skambindavo ir derindavo vairuotojų darbo klausimais.

Liudytoja E. K. parodė, kad dirbo UAB „G. T.“ nuo 2008 m. liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio vairuotoja. Įmonės vadovas buvo V. Ž.. Su V. Ž. siejo darbiniai santykiai. Konfliktų nebuvo. Jai teko dirbti 6 savaites su vilkiku „Man“. Pervežimas būdavo iš Belgijos į Ispaniją ir iš Ispanijos į Belgiją. Transporto priemonės vykdavo ne iš Lietuvos. Pasikeisdavo Belgijoje. Iki Belgijos nuvažiuodavo su „Citroen Berlingo“. Vilkikai ten jau stovėjo, pasikesdavo ir dirbdavo.Vilkikus naudojo UAB „G. T.“, o savininkas techniniame pase buvo įrašytas lizingas. Pareiškimą dėl išėjimo iš darbo rašė ofise. Atėjo ir kartu su L. U. pateikė direktoriui pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Pareiškimą priėmė V. Ž.. Jis atsiskaitė. Nežino, kur šiuo metu yra vilkikai. 

Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-08-25, jos pareigos yra vairuotoja. Kiek jai yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ vilkikai yra Europoje, kur tiksliai, nežino. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroenu Berlingo raudonos spalvos (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją buvo išvažiavusi 2008-08-23 ir grįžo 2008-10-13. Per tą laiką kai buvo išvykusi vairavo vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Jos maršrutas buvo ,,Belgija-Prancūzija-Ispanija-Švedija“. Į Lietuvą grįžo su Citroen automobiliu. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės nežino (t. 5 b.l. 182). Liudytoja patvirtino šiuos savo parodymus ir atsakydama į klausimus papildomai parodė, kad, kai įsidarbino ir išėjo iš darbo, UAB „G. T.“ vadovas buvo V. Ž.. Ji nežinojo, kad įmonėje keitėsi vadovai. Jie atėjo į ofisą, padavė pareiškimą tam kas buvo tuo metu ofise ir viskas. Ofise buvo vadybininkas A. M. ir V. Ž..

Liudytojas L. U. parodė, kad UAB „G. T.“ dirbo iki 2008 m. lapkričio mėn. vairuotoju. Gaudavo užsakymus iš vadybininko, kuris dirbo Belgijoje. Važinėdavo reisais Belgija – Ispanija. Nežino, kas buvo UAB „G. T.“ vadovas. V. Ž. pažįsta. Žino visus žmones, kurie dirbo ofise, tačiau nežino, kas ir už ką atsakingas. V. Ž. būdavo ofise, tačiau jis ir važinėdavo, išeidavo ir ofise nebūdavo.

              Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. U. parodė, kad UAB „G. T.“ dirba nuo 2008-05-19, jo pareigos yra vairuotojas. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „G. T.“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „G. T.“ krovininiai automobiliai yra Europoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai su automobiliu Citroen (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai su Citroen automobiliu grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją važiavo 2008-08-23 ir grįžo 2008-10-13. Jo maršrutas buvo Belgija – Prancūzija, Ispanija – Švedija. Per tą laiką vairavo vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės nežino (t. 5 b.l. 184-185). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad UAB „G. T.“ pradėjo dirbti nuo 2008 m. gegužės 19 d. Buvo sudaryta darbo sutartis. Jį į darbą priėmė V. Ž.. Tikrai nežino, kas buvo įmonės direktorius. V. Š. nepažįsta.Vilkiko naudotojas buvo UAB „G. T.“, o savininkas lizingo bendrovė. Licencija buvo firmos. Iš Lietuvos vykdavo mikroautobusiuku. Vykdavo 3-4 vairuotojai. Važiuodavo į Belgiją. Sėsdavo į vilkiką, pasikeisdavo su vairuotoju, kuris važiuodavo namo, o visus užsakymus gaudavo iš Belgijos vadybininko. Belgų firma buvo, nežino, ar privatus asmuo, ar firma. Dokumentus, tai yra pervežimo važtaraščius CMR, jam nešdavo. Iš vadybininko gaudavo žinutes, pasikrovimas, išsikrovimas, programos ir taip toliau. Bendraudavo su vadybininkais. Vadybininkai buvo Saulius ir Arijus. Su jais bendravo žinutėmis, kad brangiai nekainuotų.

Liudytojas V. N. parodė, kad iki šiol dirba pas V. Ž., t. y. UAB „G.“, o anksčiau buvo UAB „G. T.“. Pradėjo dirbti vairuotoju nuo 2007 m. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Dirbo pagal darbo sutartį. Darbą rado pagal skelbimą. Atvyko į ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Ofise buvo tik V. Ž.. Su juo greitai pasirašė sutartį. Nurodymus dėl darbo gaudavo iš vadybininko A. M.. Vadybininkas vardu Saulius pradėjo dirbti vėliau. Liudytojo pareigos buvo pasikrauti, išsikrauti, nugabenti krovinį kuo saugiau. Kroviniai buvo gabenami užsienyje. Dirbo su „Man“ ir „Iveco“. Nuvažiuodavo su autobusiuku arba su lengvaja mašina iki Belgijos, o kartais iki Prancūzijos. Pasikeisdavo su kitu vilkiko vairuotoju, kuris grįždavo namo, o jis tęsdavo krovinių vežimą.

Liudytojas J. I. parodė, kad UAB „G. T.“ įsidarbino pagal skelbimą. Susipažino su V. Ž.. Jis žadėjo pasirašyti darbo sutartį, tačiau nieko nepasirašė. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Jo (J. I.) parašas buvo, o V. Ž., kaip direktoriaus, nebuvo pasirašyta. Direktorius tuo metu, kai darbinosi, buvo V. Ž.. Liudytojas dar bendravo įmonėje su vadybininku Arijumi, kuris planavo reisus ir davė krovinius. Liudytojas UAB „G. T.“ dirbo apie 3 savaites. Data - 2009-04-06, nurodyta darbo sutartyje, yra teisinga. Kai su juo neatsiskaitė, kreipėsi į darbo inspekciją. Ten sužinojo, kad UAB „G. T.“ nebėra, nes yra iškeltas bankrotas. Jis bandė susisiekti su V. Ž. ir su vadybininku, tačiau jie nenorėjo šnekėti. V. Ž. aiškino, kad jokių pinigų nebus. Darbinantis UAB „G. T.“ nežinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla. V. Š. jam nėra pažįstamas, su juo neteko bendrauti. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. balandžio 6 d., kaip ir yra nurodyta pačioje darbo sutartyje. Tą dieną matė V. Ž. ofise ir su juo bendravo. A. M. pažįsta. Jis buvo vadybininkas. Apie darbo sąlygas, apie užmokestį, apie pareigas iš pradžių tarėsi su A. M., o paskui, kai jau buvo V. Ž., tai tada su jais tarėsi. Suprato, kad įmonės vadovas yra V. Ž.. Jis su žmona buvo atvažiavę į ofisą, bet bendrauti niekas nenorėjo. V. Ž. pasakė, kad negaus jokių pinigų. V. Ž. pats prisistatė, kad yra direktorius.

Liudytojas S. S. parodė, kad pažįsta V. Ž.. Kažkada pas jį dirbo. Dirbo UAB „G.“ nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vairuotoju. Įmonės direktorius buvo

V. Ž.. Pirmą reisą važiavo su vilkiku „Iveco“, o antrą reisą su „Man“. Jokių konfliktų nebuvo. Dėl darbo kalbėjo su vadybininkais, paskui jį supažindino su šefu V. Ž.. Darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutartyje buvo pasirašyta darbdavio V. Ž.. Paskutiniame reise jį sustabdė policija, nuvedė į nuovadą ir paaiškino, kad mašina yra paieškoma. Tada mašiną matė paskutinį kartą. Tai buvo vilkikas „Iveco“. Viskas vyko Vokietijoje. Vokiečių policija paaiškino, kad mašinos ieško bankas. Jokių pretenzijų buvusiam šefui V. Ž. neturi.  UAB „G. T.“ nėra dirbęs. Dirbo tik UAB „G.“. Teisme, vad. BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojo parodymia, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad UAB „G.“ įsidarbino 2011-09-19, tačiau į Belgiją išvyko 2011-09-17, kur turėjo nuo 19 dienos pradėti dirbti vilkiko vairuotoju. Jis dėl priėmimo į darbą kalbėjo su UAB „G.“ vadybininku. Taip pat vadybininkas jam pateikė pasirašyti darbo sutartį, neprisimena, ar sutartyje buvo jo šefo V. Ž. parašas. Konkrečiai V. Ž. pareigų bendrovėje nurodyti negali, tačiau jį darbuotojai vadina šefu. Vykti į Belgiją jam nurodė vadybininkas. Belgijoje vilkikas su priekaba stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje Belgijos ir Prancūzijos pasienyje, vilkiko rakteliai buvo palikti sutartoje vietoje po kapotu. Tai jam buvo nurodęs vadybininkas. Visi automobilio dokumentai buvo automobilio viduje. Kai jis paėmė vilkiką su priekaba, krovinio nebuvo, jis rugsėjo mėn. 20 d. pasikrovė Belgijoje, kažkokiame miestelyje ir rugsėjo mėnesio 20 d. vilkiku „Iveco“, v.n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Shmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu vyko į Vokietiją, kur krovinį turėjo nuvežti į vieną įmonę. Po to su vilkiku ir priekaba turėjo grįžti į Lietuvą, taip jam buvo nurodęs vadybininkas. Lietuvoje jis turėjo atvaryti vilkiką ir priekabą, nežino, buvo sutarta, kad vadybininkas jam pasakys kur vykti, kai bus Lietuvoje, tačiau iki Lietuvos jis neatvyko, nes važiuojant Vokietijos greitkeliu Nr. 3, jį sustabdė policijos darbuotojai, kurie patikrino transporto priemonės ir priekabos dokumentus ir pranešė, kad transporto priemonė ir priekaba yra paieškoma. Tuomet jį išlaipino, o transporto priemonę su priekaba paėmė. Visus reikalus dėl krovinio ir vilkiko su priekaba derino su vadybininku (t. 6, b.l. 120-121).

Liudytojas S. G. parodė, kad dirba Ekskomisarų biure. Ekskomisarų biuras yra pasirašęs sutartį su „DNB Nord lizingas“ dėl dingusio turto paieškos. Jis tą sutartį kuruoja. Tiksliai datų neprisimena, tačiau buvo gautas prašymas iš „DNB Nord lizingas“, kad UAB „G. T.“ paslėpė transportą, kuris lizinguotas „DNB Nord lizingas“. Vadovas ir savininkas  - V. Ž. - nekontaktuoja.  Liudytojas kontaktų su V. Ž. neturėjo, kadangi ieškant transporto buvo nustatyta, kad paskirtas naujas darbuotojas, t. y. G. Š. Liudytojas bendravo su G. Š.. Pirmo pokalbio metu G. Š. pasakė, kad transportas dirba Europoje ir jo nėra Lietuvoje. Jis sake, kad nelabai sprendžia tų klausimų. Buvo paprašyta spręsti su tais, kurie gali tą situaciją sutvarkyti. Iš to pokalbio nieko neišėjo. Po kiek laiko vėl buvo susitikimas su G. Š., kuris paprašė, kad liudytojas tarpininkautų susitikime su „DNB Nord lizingas“ darbuotojais. Jis (S. G.) susiskambino su D. Č. iš „DNB Nord lizingas“ ir jis buvo nieko prieš. Susitikimas įvyko Žalgirio gatvėje, nes tuo metu ten buvo „DNB Nord lizingas“ būstinė. G. Š. pasakė, kad nori, jog įmonė nežlugtų. Sakė, kad reikia iš naujo pasirašyti sutartį, skolą pažadėjo sumokėti dalimis. Lizingo atstovas D. Č. pasakė, kad pirmiausiai visą transportą reikia pastatyti į stovėjimo aikštelę, o po to bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties pratęsimo. G. Š. atsisakė tai padaryti.  Buvo paskelbta transporto priemonių paieška. Jis (S. G.) asmeniškai buvo pas V. Ž. namuose, kuriuose kažkoks pagyvenes žmogus pasakė, jog ten V. Ž. negyvena, tačiau adreso irgi nepasakė, telefono nedavė. Bandė skambinti V. Ž., telefonas buvo atjungtas arba niekas nekėlė ragelio. Kai kalbėjo su G. Š., tai jis sakė, kad jeigu tos mašinos bus atšauktos iš užsienio, tai jie praras klientus užsienyje. Atšaukus tas mašinas liktų neįvykdytos sutartys ir biznis žlugtų. Po pirmojo pokalbio G. Š. pasakė, kad jam reikės pašnekėti su V. Ž. ir kaip jis įsakys (nes G. Š. yra statytinis), taip ir bus, nes jis pats (G. Š.) negali spręsti dėl mašinų grąžinimo. G. Š. pasakė, kad yra kaip direktorius. Liudytojas suprato, kad V. Ž. sprendžia visus reikalus.      

Liudytojas V. Š. parodė, kad V. Ž. pažįsta. Rašė pareiškimą priimti į darbą 2007 m. Darbą susirado pagal skelbimą. Darbo sutartį pasirašė firmoje, adreso neprisimena. Direktorius buvo V. Ž.. Į darbą buvo priimtas nuo 2007-09-14 tolimųjų reisų vairuotoju. Dirbo su transporto priemone „Man 440 TGA“, o reisai buvo skirtingi, tai Anglija – Ispanija, Anglija – Portugalija, Belgija – Prancūzija, Vokietija – Prancūzija. Vilkikai keisdavosi. UAB „G. T.“ dirbo iki bankroto. Darbo organizaciniais klausimais bendraudavo su vadybininkais. Bendravimas buvo žinutėmis, skambučiais, kur važiuoti, kur pakrauti, kur palaukti ir tai nurodydavo vadybininkas. Nežinojo, kad įmonėje keitėsi direktorius. V. Š. tikrai nežino, jo nėra matęs.        

Liudytojas R. G. parodė, kad teko su V. Ž. bendrauti dėl turto sugrąžinimo. Tai vilkikai ir keleta puspriekabių. Buvo atsiųstas sutikslintas sąrašas. Gavo užsakymą, užsakymo lape buvo nurodytas V. Ž. telefonas. Su juo susisiekė.  Vyko derybos. Klausė, ar jis žino, kur yra automobiliai, ar tie automobiliai yra Lietuvoje, ar užsienyje ir kaip juos sugrąžinti. V. Ž. nurodė, kad automobilius galbūt įmanoma surasti ir kažkaip juos atvaryti, tačiau nėra finansinių galimybių. Keleta kartų susitiko ir derino galimybes atvaryti tuos automobilius. V. Ž. sakė, kad neturi galimybių atvaryti, tai tikriausiai žinojo, kur yra tie automobiliai. Du automobilius atvarė skirtingi vairuotojai. Vairuotojai  jam (R. G.) paskambino ir pranešė, kad atvažiuoja į Gariūnų aikštelę. Atvarė vieną automobilį, už mėnesio ar pusantro - kitą. Trečias automobilis buvo paliktas aikštelėje, raktai, dokumentai buvo palikti mašinoje. Nežino, iš ko vairuotojai gavo nurodymus, kad reikia atvaryti tuos automobilius. V. Ž. sakė, kad nėra finansinių galimybių dabar atvaryti mašinas, kadangi kuras kainuoja bei nėra vairuotojų. Nurodė, kad automobiliai yra užsienyje, Ispanijoje. Vairuotojų, kurie atvarė mašinas duomenų negali nurodyti, kadangi dokumentų jie nepateikė. Jeigu yra grąžinamas turtas ir valdytojas ar vairuotojas nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, priversti to padaryti neįmanoma. Tokiu atveju surašomas vienašalis priėmimo aktas. Jis (R. G.) su V. Ž. bendravo. Sakė jam, kad reikia atvaryti mašinas į Gariūnus, nes ten yra aikštelė, nurodė, kur reikia atvaryti. Po kiek laiko atvažiavo keleta mašinų. Liudytojui dalyvaujant buvo sugrąžinti 3 vilkikai. 2 vilkikai atvažiavo su vairuotojais, o 1 vilkikas buvo paliktas aikštelėje. Vairuotojas atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Paliko transporto priemonę ir išvažiavo. Paskutiniu atveju net nematė vairuotojo. Vairuotojai, atvarę transporto priemonę, iš karto pabėga, nebendrauja. Kai liudytojas gavo užduotį iš banko atlikti automobilių paiešką, kreipėsi į V. Ž.. Buvo susitikę, kalbėjo. Iš pokalbio suprato, kad tie automobiliai yra užsienyje, Ispanijoje. Nėra finansinių galimybių ir vairuotojų automobilius atvaryti. Jis klausė V. Ž., kodėl tos mašinos neatvažiuoja, tačiau jis jam nepaaiškino. Faktas tas, kad po pokalbio atvažiavo 3 vilkikai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „G.“ nuo 2007-05-24 vienintelis, turintis 100% akcijų akcininkas yra V. Ž. (t. 4 b.l. 1-4, 7-10).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta UAB „DNB Nord lizingas“ priklausančių transporto priemonių paieška: tentinės puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); balninio vilkiko „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); balninio vilkiko „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); tentinės puspriekabės „Schmitz CARGOBULL“ SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (t. 6 b.l. 15-18).

Buvo surasta ir perduota UAB „DNB Nord lizingas“: vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

balninis vilkikas „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 131)

puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

balninis vilkikas „IVECO STRALIS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 131)

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 131)

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (t. b.l. )

puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. b.l. )

vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL“ SCS 24/L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); (t. 2 b.l. 131)

Byloje yra 2009-03-24 tentinės puspriekabės “Schmitz CARGOBULL SCS 24/L”,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei balninio vilkiko „IVECO SERALIS AT440S4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas ( t.6, b.l. 20-29); 2011-07-20 transporto priemonės vilkiko MAN TGA, valst.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas ( t.6, b.l. 141-142).

Bylos nagrinėjimo metu rastos (atsiimtos) šios transporto priemonės:

vilkikas MAN TGA 18.440 4/2 BLS (id. Nr. (duomenys neskelbtini), v.Nr. (duomenys neskelbtini)); vilkikas IVECO STRALIS AT440S4 (id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) tentinė puskriekabė SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L (id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – t. 8, b.l.5-6. AB DNB lizingo pareikškime dėl civilinio ieškinio reikalavimų patikslinimo taip pat nurodoma, kad už užsienio valstybėje surasto vilkiko MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą maršrutu Belgija – Lietuva Lizingas patyrė 10 514,85 Lt išlaidų;

taip pat surastas ir Lizingui perduotas vilkikas MAN TGA 18.4404/2 BLS (id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b.l.77-78);

taip pat surasti ir Lizingui perduoti vilkikas MAN TGA 18.4404/2 BLS (id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkikas MAN TGA 18.440 4/2 BLS (id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip nurodoma pareiškime dėl civilinio ieškinio reikalavimų patikslinimo, už užsienio valstybėje surastų vilkikų transportavimą maršrutu Madridas – Vilnius Lizingas patyrė 21 271,80 Lt išlaidų (t. 9, b.l.25-27).

Valstybės įmonės registro centro pažymoje apie UAB „G. T.“ ( t.3, b.l – 4) nurodoma, kad  įmonė įregistruota 2007-05-31; 

         nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 UAB „G. T.“ direktorius – V. Ž., nuo 2008-09-12 paskirtas V. Š.;

         akcininkai – nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 buvo UAB „G.“ ir nuo 2007-05-31 UAB „G. C.“.

              Bylos medžiagoje yra Valstybės įmonės registro centro pažyma apie UAB „G.“ ( t.4, b.7 – 10); lizingo sutartys:

              2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-242, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-244, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-246, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-247, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1449, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1450, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1451, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1452, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1453, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1454, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1455, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-14456, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1457, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1458, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1460, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1461, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-14622007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1463, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1464 ( t. 1, b.l. 6-37); 

              laidavimo sutartys: 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-242-G-2,  2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-244-G-2, 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-246-G-2, 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-247-G-2,  2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1455-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1452-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1450-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1449-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1451-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1453-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1454-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1456-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1457-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1458-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1460-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1461-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1462-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1463-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1464-G ( t.2, b.l. 26-44); 2008-05-19  laidavimo sutartis, laiduojant UAB „G.“ ( t.2, b.l. 45-46);  2008-09-02 AB „DNB lizingas“ pretenzija dėl įsiskolinimo( t. 1, b.l. 42); 2008-09-18 AB „DNB lizingas“ pranešimas dėl Lizingo sutarčių nutraukimo ( t.1, b.l. 41); Vilniaus apygardos teismo 2010-01-06 nutartis taikyti UAB „G. T.“ supaprastintą bankroto procesą, pripažinti UAB „G. T.“ bankrutavusia likviduoti įmonę dėl bankroto ( t.6, b.l.3-5); Dokumentai, kuriuos reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2011-07-20 protokolu pateikė liudytojas V. D. - kelionės lapas, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, leidimas tarptautiniam krovinių gabenimui keliais, UAB „G.“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktas (t. 6 b.l. 147-155).

              Galutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu byloje AB DNB lizingas pateikė kaltinamajam V. Ž. 917 775, 59 Lt civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens nurodytą sumą. Ieškinyje nurodoma, kad iki šiol nerasti 4 Lizingui priklausančio turto, kuris lizingo sutarčių pagrindu buvo patikėtas UAB “G. T.”, objektai, ir kurio bendra neapmokėta vertė (t. y. skirtumas tarp kainos, už kurią lizingas šį turtą įsigijo ir sumos, kurią lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjas sumokėjo Lizingui turto vertės dengimui) sudaro 406 096,93 Lt. Dėl surasto turto atsiėmimo (susigrąžinimo iš neteisėto valdymo) lizingas patyrė 53 900,79 Lt išlaidų. Lizingas patyrė 457 777,87 Lt nuostolių dėl susidariusio skirtumo tarp lizingo gavėjo iki sutarties nutraukimo neapmokėtos lizingo objektų vertės (pajamų, kurias lizingas būtų gavęs, jei sutartys būtų įvykdytos tinkamai) ir lizingo faktiškai iš atsiimto turto pardavimo gautų pajamų. Tokiu būdu, iš viso dėl nusikalstamos veikos AB DNB lizingas patyrė 917 775,59 Lt žalos (t. y. 53 900,79 Lt Lizingo turto susigrąžinimo išlaidos + 406 096,93 Lt iki šiol nerasto Lizingo turto neapmokėta vertė + 457 777,87 Lt nuostoliai dėl negautų pajamų).

              Ieškininiame pareiškime taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 06 06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-801-565/2012 Lizingo naudai iš V. Ž., kaip laiduotojo už UAB “G. T.” prievoles Lizingui priteista 853 556,08 Lt. Tačiau į šią sumą įeina tik pradelsti mokėjimai pagal lizingo sutartis bei Lizingo patirti nuostoliai (t. y. skirtumas tarp neapmokėtos vertės ir pardavimo kainos) dėl ikiteisminio tyrimo metu Lizingo atgautų aštuonių Turto objektų, bet neįeina Lizingo patirtos išlaidos dėl turto atsiėmimo iš neteisėto valdymo, iki šiol neatgautų 4 Lizingui priklausančių turto abjektų neapmokėta vertė bei patirti nuostoliai, kuriuos prašoma priteisti šiame civiliniame ieškinyje, kadangi jie buvo patirti po ieškinio minėtoje civilinėje byloje pareiškimo, taigi 2012 06 06 teismo sprendimu priteisti skoliniai įsipareigojimai ir ieškinyje baudžiamajame procese pareikšti reikalavimai nesidubliuoja (t. 9, b.l.25-27).

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus (liudytojų parodymus bei rašytinius bylos dokumentus), daro išvadą, kad kaltinamojo V. Ž. nusikalstama veika įrodyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 būdamas juridinio asmens - UAB „G. T.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „G. T.“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, 2007-07-17 su UAB „DNB Nord Lizingas“ sudaręs lizingo sutartis, kurių pagrindu jam kaip UAB „G. T.“ direktoriui bei lizingo gavėjui 2007-07-17 ir 2007-10-16 valdymui bei naudojimui buvo patikėtas, perduotas bei jo priimtas valdyti ir naudoti turtas - transporto priemonės, po šio turto perdavimo lizingo sutartimis nustatytas įmokas mokėjo nesavalaikiai, ne tokio dydžio kaip numatyta sutartyse, o nuo 2008-08-20 jam nustojus mokėti įmokas, dėl šios priežasties 2008-09-18 lizingo bendrovei UAB „DnB NORD lizingas” vienašališkai nutraukus minėtas sutartis bei 2008-09-25 jam apie tai pranešus ir pareikalavus turtą – transporto priemones grąžinti, jis transporto priemonių negrąžino ir nuo 2008-09-25 pasisavino jam pagal Lizingo sutartis patikėtą, UAB „DnB NORD lizingas” priklausantį – 4 373 765,30 Lt, t.y. didelės vertės turtą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai: kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.

Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. Ž. laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 ėjo UAB „G. T.“ direktoriaus pareigas ir einamų UAB „G. T.“ pareigų pagrindu turėjo teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „G. T.“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo.

Būdamas bendrovės direktoriumi 2007-07-17 jis su UAB „DNB Nord Lizingas“ sudarė keturias lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 Nr. 200707F-244, 200707F-247, 2007-10-16 sudarė penkiolika lizingo sutarčių Nr. 200710F-1449, Nr. 200710F-1451, Nr. 200710F-1453, Nr. 200710F-1454, Nr. 200710F-1455, Nr. 200710F-1456, Nr. 200710F-1457, Nr. 200710F-1460, Nr. 200710F-1461, Nr. 200710F-1462, Nr. 200710F-1464, Nr. 200710F-1450, 200710F-1452, Nr. 200710F-1458, 200710F-1463, kurių pagrindu jam kaip UAB „G. T.“ direktoriui bei lizingo gavėjui 2007-07-17 ir 2007-10-16 valdymui bei naudojimui buvo patikėtas, perduotas bei jo priimtas valdyti ir naudoti turtas - transporto priemonės. Už šias lizingo sutartis laidavo UAB „P.“. Vėliau, 2008-09-04 UAB „P.“ iškėlus bankroto bylą, už šias lizingo sutartis sutinkamai su 2008-05-19 laidavimo sutartimi, laidavo UAB „G.“ direktorius V. Ž., kuris tuo pačiu buvo ir UAB „G. T.“ direktoriumi.

Lizingo sutarčių bei laidavimo sutarčių pagrindu V. Ž. buvo atsakingas už jam patikėto turto išsaugojimą. Nevykdant lizingo sutarčių sąlygų, bankas 2008-09-02 įspėjęs UAB „G. T.“ direktorių V. Ž. apie galimą sutarčių nutraukimą bei nurodęs iki 2008-09-15 sumokėti įsiskolinimus, 2008-09-18, bendrovei neįvykdžius banko reikalavimų, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis bei įpareigojo bendrovės direktorių grąžinti jam sutarčių pagrindu patikėtą turtą – autotransporto priemones bei puspriekabes.

Nuo 2008-09-12, t. y. jau po banko įspėjimo, įmonės direktoriumi tapo V. Š., tačiau transporto priemonės jam perduotos nebuvo. Nuo 2009-01-29, t. y. bankroto bylos iškėlimo, bendrovės valdymą perėmus bankroto administratoriui UAB „Versluva“, turtas administratoriui taip pat nebuvo perduotas.

Iš esmės dėl to, kad įmonė negalėjo tinkamai mokėti lizingo mokėjimus, kaip matyti iš kaltinamojo V. Ž. parodymų, jis kaltina mokesčių inspekciją. Apklaustas teisme V. Ž. parodė, kad visos problemos prasidėjo nuo tada, kai mokesčių inspekcija negrąžino PVM už įgytus naujus automobilius, bankui jis skolingas pinigus, kurių jam negrąžino mokesčių inspekcija.

Nors V. Ž. parodė, jog nuo 2008-09-12 jis jau nebebuvo įmonės, kuri lizingavo transporto priemones,  direktoriumi; direktoriumi tapo V. Š., kuris kaip vadovas, viską perėmė ir vedė derybas su banku, o jis (V. Ž.) tik padėjo V. Š., tokie  parodymai vertinami kritiškai, t.y., kaip kaltininko gynybinė pozicija, siekiant išvengti byloje pareikšto kaltinimo.

Iš teisme apklausto V. Š. parodymų matyti, kad tapus jam direktoriumi, visa įmonė, finansai, kaip ir anksčiau, buvo V. Ž. rankose. Jo (V. Š.) funkcijos buvo tik administracinės. Kaip direktorius, jis automobilių neperėmė. Savininkas buvo V. Ž., kuris ir priimdavo sprendimus. Kadangi su V. Ž. lizingo kompanija kalbėti nenorėjo, buvo nekokie santykiai su banku, todėl reikėjo, kad būtų naujas asmuo, kuris galėtų vesti derybas. Kai V. Š. tapo UAB „G. T.“ direktoriumi, visi automobiliai važinėjo ir buvo Europoje. Jis (V. Š.) turėjo perduoti įmonės turtą bankroto administratorei, tačiau kadangi tapdamas įmonės direktoriumi jis jokio turto neperėmė, tai ir perduoti neturėjo ko. Kaip tesmui nurodė V. Š., jis neturėjo įgaliojimų spręsti klausimo dėl automobilių grąžinimo, tai buvo savininko V. Ž. žinioje. V. Ž. galėjo priimti sprendimą dėl turto grąžinimo lizingui. Ką V. Ž. liepė, tą jis ir darė. V. Ž. rankose buvo įmonės ūkinė, finansinė veikla. Jis (V. Š.) nedavė nurodymų, kokias darbo funkcijas reikia atlikti darbuotojams. Jis nevadovavo tiems asmenims.

V. Š. parodymus, kad iš esmės įmonei vadovavo V. Ž., patvirtina ir kitų liudytojų parodymai:

A. M. (įmonės vadybininkas) nurodė, jog derindavo ūkinius klausimus su V. Ž.. Darbo pasiūlymą gavo iš V. Ž.. Jeigu iškildavo kažkokios problemos, tai derindavo su V. Ž.. V. Š. būdavo retai. V. Ž. nurodydavo, kokius vairuotojus reikia keisti. Jis daugiau bendravo su V. Ž., negu su įmonės direktoriumi, kurį matė rečiau.

Teisme apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad darbo sąlygas aptarė su V. Ž.. Pažįsta V. Š.. Jis buvo UAB „G. T.“ direktorius kažkurį tai laiką. Suprato, kad direktoriumi V. Ž. buvo prieš V. Š..

Teisme apklaustas liudytojas G. L. parodė, kad UAB „G. T.“ vadovu buvo V. Ž.. Jis (G. L.) išėjo iš darbo 2010 m. lapkritį. Iki jo išėjimo savo vadovu, direktoriumi laikė V. Ž..

Apklausta Liudytoja E. K. parodė, kad įmonės vadovas buvo V. Ž.. Kai išėjo iš darbo 2008 m. lapkričio mėn., su ja atsiskaitė V. Ž.. Ji nežinojo, kad įmonėje keitėsi direktorius. Dirbo iki 2008 10 13.

Apklaustas liudytojas L. U. parodė, kad UAB „G. T.“ dirbo iki 2008 m. lapkričio mėn. vairuotoju. Į darbą priėmė V. Ž.. V. Š. nepažįsta.

Teisme apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad dirba iki šiol pas V. Ž.. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Dirba pagal darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašė su V. Ž.. V. Š. nepažįsta.

Liudytojas V. Š. parodė, kad direktoriumi buvo V. Ž.. V. Š. tikrai nežino, jo nėra matęs.       

Liudytojas J. I. parodė, kad UAB „G. T.“ įsidarbino pagal skelbimą. V. Ž. žadėjo pasirašyti darbo sutartį. Direktorius tuo metu, kai darbinosi buvo V. Ž.. Jis (J. I.) vykdė krovinių pervežimus, važinėjo po Europą, Angliją. Darbinantis UAB „G. T.“ nežinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla. G. Š. jam nėra pažįstamas ir su juo neteko bendrauti. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. balandžio 6 d. kaip ir yra nurodyta pačioje darbo sutartyje. Tą dieną V. Ž. matė ofise ir su juo bendravo. Suprato, kad įmonės vadovas yra V. Ž..

Teisme apklaustas liudytojas S. S., parodė, kad dirbo UAB „G.“ nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vairuotoju. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Darbo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta darbdavio V. Ž..

Taigi Lizingo bendrovei priklausantis turtas buvo buvusio bendrovės direktoriaus V. Ž. žinioje bei valdyme. V. Ž. tyčia ir sąmoningai, tikslu, kad šių transporto priemonių pagalba dar galima būtų užsidirbti, ginčydamas banko poziciją dėl lizingo sutarčių nutraukimo, bankui nutraukus sutartis, jų negrąžino. Automobiliai vykdė reisus po Europą.

Teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad buvo sudarytas susikaupusios skolos grafikas ir įmokos V. Ž. buvo išdėstytos kažkuriam laikotarpiui. Kontaktuodavo su V. Ž. visais įmanomais būdais: telefonu, elektroniniais būdais – rašydavo žinutes. V. Ž. net neatsiliepdavo.

Teisme apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad skambino V. Ž., tačiau prisiskambinti nepavyko. Vėliau jau V. Š. buvo pranešta, kad automobiliai turi būti pastatyti į aikštelę, o tuomet bus nagrinėjami pasiūlymai. Jokių konkrečių pasiūlymų negavo. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugos organus dėl turto paieškos. V. Ž. minėjo, kad visas transportas važiuoja link jų ir viskas bus gerai. Po lizingo sutarčių nutraukimo 2008 m. rugsėjo mėn., nebuvo atliekami jokie mokėjimai. Buvo tik paviršutiniškas bendravimas telefonu ir daugiau nieko.

Teisme apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad buvo bankroto administratorė UAB „G. T.“ byloje. Įmonės turtas nebuvo perduotas.

Teisme apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad bankroto administratoriaus UAB “V.” įgaliotu asmeniu buvo paskirtas 2011 m. rudenį, spalio – gruodžio mėnesį. Perėmė dokumentus iš G. Š.. Kilo problemų dėl įmonės turto. Transporto priemonės – vilkikai UAB „G. T.“ nepriklausė. UAB „G. T.“ buvo transporto priemonių naudotojas. Visos transporto priemonės važinėjo užsienyje. Administratorius transporto priemonių neperėmė, kad perduotų lizingo įmonei. Jeigu būtų perimtos transporto priemonės, tai jos būtų perduotos savininkui.

              Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo surasti keli vilkikai. Į bylą pateiktos sąskaitos už vilkikų transportavimą į Lietuvą. Transporto priemonės dar keleta metų buvo naudojamos, todėl jos grąžintos pakankamai blogo stovio, dėl to patirti nuostoliai.

              Teisme apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad  susisiekus su V. Ž. vyko derybos, ar šis žino kur yra automobiliai ir kaip juos sugrąžinti. V. Ž. nurodė, kad automobilius galbūt įmanoma surasti ir kažkaip juos atvaryti, tačiau nėra finansinių galimybių. V. Ž. nurodė, kad automobiliai yra užsienyje, Ispanijoje. Liudytojas V. Ž. sakė, kad reikia atvaryti mašinas į Gariūnų aikštelę. Po kiek laiko atvažiavo keletas mašinų. Likusio turto (transporto priemonių) buvimo vieta nežinoma. Liudytojui dalyvaujant buvo sugrąžinti 3 vilkikai. 2 vilkikai atvažiavo su vairuotojais, o 1 vilkikas buvo paliktas aikštelėje.

Iš liudytojų – transporto priemonių vairuotojų parodymų matyti, kad dauguma iš jų su bankui priklausančiomis autotransporto priemonėmis dirbo UAB „G.“, kurios savininkas buvo V. Ž.. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina tai, kad šios autotransporto priemonės buvo V. Ž. žinioje bei valdyme.

              Taigi iš bylos duomenų matyti, kad lizingo būdu įsigytas turtas nebuvo grąžintas bankui, nors mokėjimai pagal sutartis nebuvo vykdomi ir bankas pareikalavo turtą grąžinti. Kai kurie vilkikai yra naudojami kitos įmonės, t. y. UAB „G.“, užsakymams vykdyti. Net ir gavęs raginimus, įspėjimus ir pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą kaltinamasis nesistengė pašalinti padarytos žalos, tai yra grąžinti jam nepriklausančio turto. Kaip jau minėta, kaltinamasis motyvuoja neatsiskaitymą su banku tuo, kad VMI  negrąžino jam teisėtai priklausančio PVM, dėl ko ėmė vėluoti, o paskui ir išvis nutrūko lizingo įmokų mokėjimas bankui, bei buvo negrąžintas bankui priklausantis turtas. Kaltinamasis teigia, kad turto negalėjo grąžinti dėl objektyvių aplinkybių, neva tam nebuvo lėšų, tačiau šį teiginį paneigia ta aplinkybė, kad banko ieškomi vilkikai ir toliau dalyvavo pervežimuose, tik kitos kompanijos, priklausančios kaltinamajam, žinioje. Taip pat konstatuotina, kad UAB „G. T.“ direktoriaus pareigų perleidimas kitam asmeniui buvo formalus, nes už visų sprendimų priėmimą atsakingas ir toliau liko V. Ž..  Vilkikų grąžinimo ar palikimo užsienyje klausimai priklausė būtent V. Ž. kompetencijai.

              Bylą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad nors mokėjimai nebuvo vykdomi dėl sunkios įmonės finansinės padėties, o bankas nesutiko padaryti nuolaidų ir palengvinti lizingo sąlygų, tai nesuteikė teisės negrąžinti įmonei ir V. Ž. nepriklausančio turto bei toliau šį turtą neteisėtai valdyti.

Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad kaltinamojo V. Ž. veiksmai pilnai atitinka nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo požymius, V. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 2 d.

Pareikštas byloje civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

AB DNB lizingas yra pareiškusi civilinį ieškinį bendrai 917 775,59 Lt sumai. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog AB DNB lizingas (kurio pavadinimas iki 2011-11-11 buvo UAB „DnB NORD lizingas“) su UAB „G. T.“ 2007 m. liepos ir spalio mėnesiais iš viso sudarė 19 lizingo sutarčių, kurių pagrindu Lizingas nuosavybės teise įsigijo 19 turto objektų – vilkikų ir puspriekabių, ir perdavė juos naudotis UAB „G. T.“. UAB „G. T.“ įsipareigojo Lizingui mokėti lizingo sutartyse nustatytais terminais lizingo mokėjimus, o netinkamai vykdant įsipareigojimus, ir delspinigius. Įsipareigojimai Lizingui pagal lizingo sutartis buvo vykdomi netinkamai. 2008-05-19 tarp lizingo sutarčių šalių buvo sudarytas susitarimas dėl pradelstų lizingo mokėjimų grąžinimo išdėstymo bei mokėjimų lizingui pagal lizingo sutartis atidėjimo. Tačiau ir toliau įsipareigojimai Lizingui buvo vykdomi netinkamai. 2008 m. rugsėjo mėn. lizingo sutartys buvo nutrauktos ir Lizingas pareikalavo grąžinti visus lizingo objektus, sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus bei netęsybas. Pažymėtina, jog reikalavimas grąžinti turtą buvo išdėstytas 2008-09-18 Lizingo pranešime dėl lizingo sutarčių nutraukimo, o fakto, kad šį pranešimą gavo, kaltinamasis neneigia. Be kita ko, sąlygos dėl turto grąžinimo nutraukus lizingo sutartis buvo nurodytos ir pačiose lizingo sutartyse. Tačiau šio teisėto turto savininko (Lizingo) reikalavimo UAB „G. T.“ nevykdė. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog Lizingo darbuotojai reikalavo pristatyti jiems Lizingo turtą apžiūrai, tačiau ir šis reikalavimas nebuvo vykdomas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog Lizingui turtas nebuvo grąžintas dėl kaltinamojo atliktos nusikalstamos veikos. Šie objektai yra pasisavinti UAB „G. T.“ vadovu buvusio V. Ž.. Nors, kaip jau buvo minėta anksčiau, formaliai nauju UAB „G. T.“ vadovu buvo paskirtas V. Š. (VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre vadovų pasikeitimas įregistruotas 2008-09-23), o 2009-02-10 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „G. T.“ iškėlimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog V. Ž. neperdavė turto nei naujam įmonės vadovui, nei teismo paskirtam bankroto administratoriui, todėl šis turtas išliko jo žinioje, buvo pasisavintas. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu surasta ir Lizingui grąžinta  tik dalis – 15 lizingo objektų, o 4 iki šiol nerasti ir negrąžinti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamoji proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog iki šiol nerasti 4 Lizingui priklausančio turto, kuris lizingo sutarčių pagrindu buvo patikėtas UAB „G. T.“, objektai, ir kurio bendra neapmokėta vertė (t.y. skirtumas tarp kainos, už kurią Lizingas šį turtą įsigijo ir sumos, kurią lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjas sumokėjo Lizingui turto vertės dengimui) sudaro 406 096,93 Lt. Dėl surasto turto atsiėmimo (susigrąžinimo iš neteisėto valdymo) Lizingas iš viso patyrė 53 900,79 Lt išlaidų: vilkiko MAN (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) transportavimo paslauga maršrutu Ispanija – Lietuva Lizingui kainavo 22 114,14 Lt; vilkiko MAN (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)) transportavimas maršrutu Belgija – Lietuva kainavo 10514,85 Lt; dėl vilkiko MAN (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)) ir vilkiko MAN (ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) transportavimo maršrutu Madridas (Ispanija) – Vilnius (Lietuva) Lizingas patyrė 21271,80 Lt išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, jog Lizingas patyrė 457 777,87 Lt nuostolių dėl susidariusio skirtumo tarp lizingo gavėjo iki sutarties nutraukimo neapmokėtos lizingo objektų vertės (pajamų, kurias Lizingas būtų gavęs, jei sutartys būtų įvykdytos tinkamai) ir Lizingo faktiškai iš atsiimto turto pardavimo gautų pajamų. Civilinio ieškinio reikalavimus dėl faktiškai patirtų nuostolių (negautų pajamų) priteisimo pagrindžia byloje Lizingo pateikti duomenys apie UAB „G. T.“ pagal lizingo sutartis Nr. 200707F-244, Nr. 200710F-1450, Nr. 200710F-1451 ir Nr. 200710F-1458 atliktus mokėjimus ir likusią neapmokėtą vertę bei lizingo objektų pardavimo sutartis. Iš viso dėl nusikalstamos veikos AB DNB lizingas patyrė 917 775,59 Lt žalos, t.y.: 53 900,79 Lt Lizingo turto susigrąžinimo iš neteisėto valdymo išlaidos; + 406 096,93 Lt iki šiol nerasto Lizingo turto neapmokėta vertė; + 457 777,87 Lt nuostoliai dėl negautų pajamų. Taip pat priteistina 1600 Lt (be PVM) Lizingo patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 sprendimu (c.b. Nr. 2-801-565/2012) Lizingo naudai iš V. Ž., kaip laiduotojo už UAB „G. T.“ prievoles Lizingui pagal lizingo sutartis, yra priteista 853 556,08 Lt skola. Tačiau į šią sumą įeina tik pradelsti mokėjimai pagal lizingo sutartis (t.y. mokėjimai, kurių terminas buvo suėjęs iki lizingo sutarčių nutraukimo) bei Lizingo patirti nuostoliai (t.y. skirtumas tarp neapmokėtos vertės ir pardavimo kainos) dėl ikiteisminio tyrimo metu Lizingo atgautų aštuonių Turto objektų, bet neįeina Lizingo patirtos išlaidos dėl turto atsiėmimo iš neteisėto valdymo, iki šiol neatgautų 4 Lizingui priklausančių turto objektų neapmokėta vertė bei patirti nuostoliai, kadangi jie buvo patirti po ieškinio minėtoje civilinėje byloje pareiškimo. Taigi, minėtu teismo sprendimu Lizingo naudai iš V. Ž. priteisti skoliniai įsipareigojimai ir civilinio ieškinio, pareikšto šioje byloje, reikalavimai nesidubliuoja.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. Ž. padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra tyčinis. Praeityje kaltinamasis nėra teistas. Atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra. Skirtina bausmė žemesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nors asmuo teisiamas pirmą kartą, tačiau nusikaltimas yra sunkus ir atidėti bausmės vykdymą galimybės nėra. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti taikytas LR BK 54 str. 3 d. taip pat nenustatyta, todėl pagrindo skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra.

Teismas, vadovaudamasis  LR Baudžiamojo proceso kodekso  303-305, 307-308, 310, 313 str. str.,               

                                 n u s p r e n d ė:

                V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 dalyje ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

         Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

         Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

         Priteisti iš V. Ž. AB DNB lizingo naudai 917 775,59 Lt (devynis šimtus septyniolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus ir penkiasdešimt devynis centus) žalai atlyginti ir 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) procesinių išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam  nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

     Teisėja                                                                                                              Sigita Bieliauskienė