Civilinė byla Nr. e2-444-254/2022

       Teisminio proceso Nr.2-56-3-00248-2021-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 3.1.7.6, 3.1.7.11; 3.2.6.1.

        (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovams M. A., advokatui G. J.,

atsakovės atstovui I. L., advokatei A. D.,               

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aniunas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Aniunas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Svaras“ 52 046,73 Eur skolos; 3 499,01 Eur delspinigių; 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1096,00 Eur žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. tarp ieškovės UAB „Aniunas“ (toliau –  ieškovė) ir atsakovės UAB „Svaras“ (toliau – atsakovė) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21/02/15 (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), kuria šalys sutarė, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančiame miške įsipareigoja leisti atsakovei išsikirsti ir išsivežti medieną, kuri yra apibrėžta Miškotvarkos projekte, kaip I eilė, esančią (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo nupirkti iškertamą medieną, sumokant ieškovei sutartą sumą (1.1 punktas). Šalys susitarė, kad perkamo nenukirsto miško kaina yra 70 000,00 Eur be PVM (84 700 Eur su PVM), nurodytą sumą sumokant pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2.1 punktas), pinigines lėšas pervedant į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą ieškovės banko sąskaitą (5.1 punktas), bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 20 d.

3.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė medieną iškirto ir išsivežė, todėl jai išrašė 2021 m. balandžio 9 d. dalinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1406, 60 500,00 Eur su PVM sumai ir atsakovė ją turėjo apmokėti iki 2021 m. balandžio 20 d. (ieškinio priedas Nr. 2).

4.       2021 m. balandžio 9 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Drūtas medis“ pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitos aktą Nr. 2021/01 (toliau – tarpusavio skolų užskaitos aktas) (ieškinio priedas Nr. 3) su tikslu atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 22 653,87 Eur sumai. UAB „Drūtas medis“ buvo skolingas atsakovei 22 653,87 Eur, UAB „Drūtas medis“ atlikus 20 000,00 Eur ir 2653,87 Eur mokėjimus ieškovei (priedas Nr. 4), atsakovė ieškovei liko skolinga 37 846,13 Eur, o UAB „Drūtas medis“ atsakovei tapo nebeskolinga (tarpusavio skolų užskaitos akto 2.1, 2.2 punktai). Ieškovė 2021 m. gegužės 1 d. išrašė atsakovei galutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1410, 24 200,00 Eur su PVM, sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. gegužės 1 d. (priedas Nr. 5). Atsakovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atliko tik vieną 10 000,00 Eur mokėjimą (priedas Nr. 6), todėl liko skolinga 52 046, 73 Eur (60 500 – 22 653,87 – 10 000 + 24 200 = 52 046,13).

5.       Ieškovė ir atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkte susitarė, jog atsakovei laiku ir tinkamai neatsiskaičius už gautą medieną, ji įsipareigoja sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė pagal 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1406 vėluoja atsiskaityti 37 dienas, o pagal 2021 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1410 – 26 dienas, todėl delspinigiai sudaro 3 499,01 Eur sumą (priedas Nr. 7).

6.       Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime nurodė eilę akivaizdžiai jai žinomai melagingų ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Pateikė melagingą informaciją dėl sulygto medienos kiekio bei sąmoningai nuslėpė dalį turimų dokumentų, kurių pagrindu žemės sklype buvo atlikti kirtimo darbai. Ieškovė nesutinka, kad su atsakove įvertino miško žemės sklypą ir nustatė, kad 1-oje eilėje galima iškirsti 2 000 m3  medienos. Pateikdama su atsiliepimu tris gautus leidimus kirsti mišką (Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264), pamiršo, kad jai buvo išduotas dar vienas leidimas Nr. 066289 iškirsti 307 m3 medienos. Su atsiliepimu atsakovė pateikė  pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. A08-0030 (priedas Nr. 4), tačiau pamiršo jai puikiai žinomą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. A08-0055 (dubliko priedas Nr. 2). Pagal jai išduotus leidimus ir pranešimus atsakovei leista išsikirsti 916,58 m3 medienos, o pati nurodo, kad išsikirsto ne mažiau kaip 1 000 m3. Laikantis atsakovės atsiliepimo logikos, ji miško kirtimo darbus vykdė pagal tris leidimus (Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264) ir vieną pranešimą (Nr. A08-0030), kas suteiktų pagrindą kirsti tik 476,58 m3 medienos (229,31 + 100 + 127 + 20,48 = 476,58), nors pati teigia, kad išsikirto ne mažiau kaip 1 000 m3 medienos. Pagal miško kirtimų žiniaraščio skiltyje „Iškertamas tūris m3“ nurodytus duomenis, I-oje eilėje esančios medienos tūrį sudarė iš viso ne daugiau nei 1 209 m3 medienos. Atsakovės vadovas buvo įgaliotas nupirkti ieškovei žemės sklypą, kuriame stovi ginčo miškas, todėl jai buvo daugiau nei puikiai žinoma, jog žemės sklypas yra valstybinio parko teritorijoje su atitinkamomis specialiosiomis jo naudojimo sąlygomis, t. t. dėl draudimo laikotarpių kirsti mišką, todėl be pagrindo remiasi sutarties 4.5 nuostata dėl neatitikimų paaiškėjimo po sutarties sudarymo pasekmių.

7.       Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo iškirsti statų mišką ir ištraukti iš miško į miško sandėlį medieną, laikydamasi galiojančių įstatymų ir miško kirtimo darbus reglamentuojančių taisyklių reikalavimų (1.2, 4.7 punktai). Miško kirtimų taisyklių 11 punkte yra numatyta, jog miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Tris leidimus atsakovė gavo dar 2021 m. kovo 1 d., paskutinįjį – 2021 m. kovo 8 d. Esamas reguliavimas draudžia tik miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus, tačiau nuo kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. atsakovė laisvai galėjo vykdyti medienos išvežimo darbus, kas reiškia, jog visiems darbams atlikti (miško kirtimo, medienos ištraukimo ir išvežimo) atsakovė turėjo net mėnesį laiko. Abi pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra verslininkai, o atsakovės veikla yra susijusi su miškų kirtimu ir medienos pirkimu–pardavimu, todėl atsakovė yra patyrusi ginčo teisiniuose santykiuose. Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė apžiūrėjo kertamą mišką, tarp šalių jokio ginčo dėl parduodamos medienos kiekio nekilo, jo atsakovė nekėlė ir prieš gaunant leidimus kirsti mišką, kai jai ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą juos gauti.

8.        Atsakovė nutraukė sutartį 2021 m. birželio 2 d. el. laišku vienašališkai, kai ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme. Be to, ji neįspėjo ieškovės, kaip to imperatyviai reikalauja CK 6.218 straipsnio 1 dalis, todėl sutarties nutraukimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negalioja. Byloje esantys duomenys kaip tik patvirtina, kad pirmieji leidimai kirsti mišką atsakovei buvo išduoti 2021 m. kovo 1 d., juose nurodyta apie draudimus, todėl atsakovei buvo aišku, kad nuo kovo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. ji miško kirtimo ir medienos traukimo darbų vykdyti negalės, tačiau jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Todėl atsakovė neteisingai nurodo, kad tik gavusi 2021 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1410, 24 200 Eur sumai, staiga suprato, jog ieškovė reikalauja apmokėti už medieną, kurios ji negavo. Dėl atsakovės argumentų dėl pernelyg didelių delspinigių ieškovė nurodė, kad jų dydis atitinka teisminėje praktikoje taikomą dydį, todėl netesybos nemažintinos.

9.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti.

10.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalių 2021 m. vasario 15 d. sudarytos pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 esmė buvo tai, kad už faktiškai leidžiamą iškirsti medieną atsakovė sumokės ieškovei 70 000 Eur, kas įvertinus tuometinę (vasario mėnesio) rinkos situaciją atitiko rinkos kainą. Šalys jau buvo įvertinusios, jog žemės sklype faktiškai kirstinos medienos yra preliminariai 2000 m3. Šalys taip pat sutarė, jog dalį medienos, iškirstos iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, iš atsakovės įsigys UAB „Drūtas medis“. Iš 2021 m. kovo 22 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 2021/01 (priedas Nr. 5) matyti, jog atsakovė pasamdė rangovę UAB „Intrus“, kuri iškirto ir ištraukė 1000 m3 medienos už 14883 Eur. Iškirtus ir ištraukus 1000 m3 medienos, 70 procentų sudarytų medienos rastai (vidutinė kaina 56 už 1 m3), 15 procentų sudarytų popiermedis (vidutinė kaina 20 už 1) ir 15 procentų sudarytų malkos (vidutinė kaina 17 už 1 m 3) – 700 m3 x 56 + 150 m3 x 20 + 150 m3 x 17 = 39 200 + 3 000 + 2 550 = 44 750 Eur be PVM. Todėl jeigu atsakovė būtų įsigijusi tik 1000 m3 medienos, tai toks jos sprendimas neturėtų ekonominės logikos.

11.       Ekonomiškai pagrįsta ir nuoseklu bei atspindi tikruosius šalių ketinimus, atsakovės nurodyta ir su ieškove sutarta kaina, t. y., už 1000 m3 stataus miško sutarta 35 000 Eur + PVM (42350 Eur su PVM). Įvertinus, jog 1000 m3 iškirsti ir ištraukti medienos iš miško kainuoja 14 883 Eur, matyti, jog atsakovės faktinė medienos įsigijimo kaina sudaro : 14883 Eur + 35 000 Eur (be PVM) = 49 883 Eur. Ši su ieškove sutarta ir jai mokėtina pagal sutartį už 1000 m3 kaina, yra artima preliminariai paskaičiuotai kainai, pagrįstai vadovaujantis 2021 m. vasario mėnesio vidutiniais rinkos įkainiais – 44 750 Eur be PVM bei remiantis Sutartimi bei faktiniu susitarimu.

12.       Abiem sutarties šalims buvo žinoma, kad sutartis buvo sudaryta remiantis 2017 m. Miškotvarkos projektu (žemės miško planas + taksoraštis + miško kirtimo žiniaraštis), kuris buvo išduotas pirminės savininkės V. Š. vardu (sutarties 1.1. punktas), todėl žemės sklype I eilės kertamos medienos tūris, net vertinant senesniais duomenimis (tai yra kai buvo sudarytas žemės miško planas), yra ne mažesnis nei 1209 m3. 2021 metais kirstinos medienos tūris pagal faktą bei vidutinį prieaugį sudarytų apytiksliai 1594,2 m³, t. y. keturių metų vidutinis prieaugis būtų 385,2 m³. Be to, norint iškirsti sutartyje aptartą ir miško kirtimo žiniaraštyje bei leidimuose nurodytą medieną, neišvengiamai turi būti padarytos valksmos, kaip šiuo atveju priėjimui prie kertamų 1-os eilės medžių suformuoti apytikriai žemės sklype reikalinga iškirsti papildomai 352 m³ (70+69+33+64+116). Todėl iš viso I eilėje galima iškirsti iš viso: 1209+385,2+352 = 1946,2 m³. Visa tai rodo, jog atsakovė sutarė iš ieškovės nupirkti 2000 m3 už sutartyje nurodytą kainą, o ne mažesnį medienos kiekį. 

13.       2021 m. vasario 12 d. ieškovė įgaliojo atsakovės vadovą I. L. bei UAB „Drūtas medis“ vadovą S. Ž. gauti leidimus kirsti mišką ir atlikti kirtimus žemės sklype (atsiliepimo priedas Nr.3). 2021 m. kovo 1 d. atsakovė išsiėmė (faktiškai gavo) leidimus Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264 (atsiliepimo priedas Nr. 4) kirsti sutartyje nurodytą mišką. 2021 m. vasario 18 d. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką ieškovo vardu pasirašė UAB „Drūtas medis“ vadovas bei ieškovo įgaliotinis S. Ž. (priedas Nr. 4, 4 lapas). Visuose leidimuose buvo nurodytos ypatingos sąlygos, draudžiančios miško kirtimo bei medienos ištraukimo darbus nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Šios aplinkybės atsakovei paaiškėjo tik išsiėmus nurodytus leidimus, todėl sutarčiai vykdyti atsakovė turėjo tik 15 dienų ir sugebėjo iškirsti tik pusę sutarto medienos kiekio –1000 m3. Dalį iš žemės sklypo iškirstos medienos atsakovė pardavė UAB „Drūtas medis“, todėl  2021 m. balandžio 9 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Drūtas medis“ pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitos aktą Nr. 2021/01 22 653,87 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė ieškovei pervedė 10 000 Eur. 2021 m. kovo 15 d. įsigaliojus apribojimui ištraukti medieną, atsakovė nespėjo iš žemės sklypo ištraukti kirtimo atliekas, kurių preliminari vertė 4500 Eur. Atsakovė manė, kad susitarė su ieškove, kad sutarties vykdymas bus nukeltas po 2021 m. rugpjūčio 1d., tačiau ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pareikalavo apmokėti.

14.       2021 m. gegužės 27 d. atsakovė el. paštu ieškovui išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, kartu su šiuo pranešimu atsakovė nusiuntė ieškovei ir tarpinį medienos priėmimo aktą, kuriuo konstatavo 1000 m3 medienos priėmimą į sandėlį bei išrašė debetinę sąskaitą faktūrą t. y. dalinį grąžinimą ieškovės 2021 m. balandžio 9 d. išrašytai sąskaitai faktūrai Nr. P1406 (atsiliepimo priedas Nr. 8), 60 500,00 Eur su PVM, kad atsakovo mokėtina sumą ieškovei atitiktų faktą (sutarties vertė 70 000 Eur + PVM 14 700 Eur = 84 700 Eur už sutartą 2000 m3 kiekį). Faktiškai atsakovė iškirto 1000 m3, todėl mokėtiną sumą sudaro 42 350 Eur (su PVM) (84 700 Eur / 2). Kadangi ieškovė buvo išrašiusi atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1406, 60 500 Eur sumai, todėl grąžintina ieškovei sąskaitos dalis sudarė 60 500 Eur - 42 350 Eur = 18150 Eur. Taip pat atsakovė 2021 m. gegužės 27 d. pranešime nurodė, jog nepriima ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. P1410. 2021 m. birželio 3 d. ieškovė el. paštu atsakė į atsakovės 2021 m. gegužės 27 pranešimą apie Sutarties nutraukimą, prašė jį per 3 dienų terminą atšaukti, tačiau atsakovė nesutiko.  

15.       Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 4.5. punkte nurodyta „Išsiėmus leidimus miškui kirsti surašomas priedas: nurodant leidimų numerius ir kertamos medienos tūrius.“. Pažymėjo, kad išsiėmus leidimus nebuvo sudarytas priedas ar kitoks dokumentas, kuriame būtų nurodyti kertamos medienos tūriai. Dėl šios priežasties, kaip dabar matyti, ieškovė ir reiškia visiškai nepagrįstus teiginius atsakovės atžvilgiu dėl leidžiamos išsikirsti medieną kiekio. Sutarties 4.5. punkte taip pat nurodyta, jog „Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo Pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.“. Draudimas kirsti ir traukti medieną nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. laikytinas aiškiu neatitikimu, kurio atsakovė  nežinojo sudarydama sutartį. Kai atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė nepratęs sutarties vykdymo termino, iš karto (2021-05-27) pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą.

16.       Ieškinyje prašomos priteisti sutartinės 0,2 proc. netesybos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną yra neprotingai didelės. Atsakovė sumokėjo ieškovei dalį sumos – 10000 Eur, dar dalis sumos (22 653,87 Eur) buvo sudengta trišale sutartimi, dėl likusios dalies sumos tarp šalių kilo ginčas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė delspinigius suskaičiavo ydingai (7 priedas prie ieškinio). Sutarties 2.2. punkte nurodyta, jog „Pirkėjas įsipareigoja atsiskaityti su Pardavėju iki 2021 m. balandžio 20 d.“, todėl ieškovė nepagrįstai netesybas skaičiuoja nuo 2021 m. balandžio 9 d. 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. P1406 ieškovė atsakovei el. paštu atsiuntė 2021-04-12 kartu su tarpusavio skolų sudengimo aktu (3 priedas prie Ieškinio) t. y. sąskaitos Nr. P1406 išrašymo dieną ši sąskaita 22 653,87 Eur dalyje buvo iš karto sudengta (Priedas Nr. 6). Tai yra 2021-04-12 ieškovės skolininke 22 653,87 Eur dalyje tapo UAB „Drūtas medis“, o ne atsakovė, todėl nepagrįsta delspinigius skaičiuoti 22 653,87 Eur dalyje. Dėl 18 150 Eur sąskaitos dalies atsakovė išrašė debetinę sąskaitą faktūrą, todėl šioje dalyje skaičiuoti netesybas nepagrįsta. 2021 m. gegužės 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. P1410 ieškovė atsakovei el. paštu atsiuntė 2021 m. gegužės 11 d., todėl nesuprantama, kodėl netesybos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2021 m. gegužės 1 d., o ne pvz. nuo 2021 m. gegužės 11 d., ypač, jog atsakovė šios sąskaitos nesutiko priimti ir grąžino ieškovei.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškinys tenkinamas visiškai

17.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. ieškovė UAB „Aniunas“ ir atsakovė UAB „Svaras“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21/02/15, kuria šalys sutarė, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame miške įsipareigoja leisti atsakovei išsikirsti ir išsivežti medieną, kuri yra apibrėžta Miškotvarkos projekte, kaip I eilė, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo nupirkti iškertamą medieną pagal išduotus leidimus bei pranešimus miškui kirsti ir apmokėti sutartą kainą (sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė, kad atsakovė iškirs statų mišką ir ištrauks jį į miško sandėlį savo sąskaita, laikydamasi galiojančių įstatymų ir/ar taisyklių ir šiuos darbus atliks iki 2021 m. balandžio 1 d. (1.2 punktas). Sutarties 1.5 ir 4.4 punktų redakcija leidžia nustatyti ir dėl to byloje nekilo ginčas, kad atsakovei buvo perduotas Miškotvarkos projektas, pagal kurį ji išsiėmė leidimus miško kirtimui. Sutartyje nurodyta, kad išėmus leidimus miškui kirsti surašomas priedas, nurodant leidimų numerius ir kertamos medienos tūrius (4.6 punktas). Šalys susitarė, kad perkamo nenukirsto miško kaina yra 70 000,00 Eur be PVM (84 700 Eur su PVM), nurodytą sumą sumokant pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ( 2.1 punktas), pinigines lėšas pervedant į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą ieškovės banko sąskaitą (5.1 punktas), bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 20 d.

18.       Byloje nėra ginčo, kad sutartis buvo sudaryta pagal 2017 m. sausio 24 d. Miškotvarkos projektą, išduotą pirminės savininkės V. Š. vardu (atsiliepimo priedas Nr. 11), kurį sudaro žemės miško planas, taksoraštis ir miško kirtimo žiniaraštis. Išimti leidimus miško kirtimui ieškovė 2021 m. vasario 12 d. Įgaliojimu įgaliojo atsakovės vadovą I. L. bei UAB „Drūtas medis“ vadovą S. Ž. (atsiliepimo priedas Nr.3). Atsakovė akcentuoja sutarties 4.6 punkto nuostatą, kad gavus leidimus, surašomas priedas, nurodant leidimų numerius ir kertamos medienos tūrius. Tačiau leidimus išiminėjo atsakovė, todėl būtent ji, o ne ieškovė, nesurašė šio priedo. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl prievolės sumokėti už iškirstą mišką apimties, tai yra byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (CK 6.306 straipsnis).   

19.       Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nurodyta, kad atsakovė įgijo teisę  išsikirsti ir išsivežti medieną, kuri yra apibrėžta Miškotvarkos projekte, kaip I eilė. 2017 m. sausio 24 d. Miškotvarkos projektas, išduotas pirminės savininkės V. Š. vardu, atsakovei buvo perduotas. Atsakovė nurodo, kad šalys įvertino, jog miško žemės sklype faktiškai kirstinos medienos I eilėje preliminariai yra 2 000 m3, atsakovas išsikirto tik 1 000 m3 medienos, todėl ieškovė negali tikėtis iš sutarties gauti visą jos kainą – 70 000,00 Eur be PVM. Tačiau pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad sutarties dalyką apima ir medienos prieaugis (CK 6.306 straipsnis). Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad leido atsakovei išsikirsti daugiau, nei galima buvo išsikirsti pagal atsakovei perduotą Miškotvarkos projektą ir daugiau, negu pagal atsakovei išduotus leidimus bei pranešimus miškui kirsti (sutarties 1.1 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovė yra miško darbų profesionalė, neneigia, kad prieš sudarant sutartį, buvo nuvykusi apžiūrėti miško, be to, ji buvo ieškovės įgaliota atstovė, jai įsigyjant žemės sklypą, kuriame auga miškas. Todėl jeigu jos įsitikinimu buvo perkamas ir miško prieaugis, tai teismo vertinimu, ši sąlyga turėjo būti įrašyta į sutartį.  

20.       Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo išduoti leidimai Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264, Nr. 066289 ir du pranešimai Nr. A08-0030, Nr. A08-0055 išsikirsti medieną:

4.1.                      leidimo Nr. 066262 pagrindu - 229,31 m3 medienos (226,60 m3 pušies; 0,85 m3 beržo; 1,86 m3 eglės);

4.2.                      leidimo Nr. 066263 pagrindu - 100 m3 medienos (pušies);

4.3.                       leidimo Nr. 066264 pagrindu - 127 m3 medienos (33 m3 beržo; 25 m3 juodalksnio; 26 m3 pušies; 43 m3 eglės);

4.4.                      leidimo Nr. 066289 pagrindu - 307 m3 medienos (227 m3 pušies; 1 m3 drebulės; 34 m3 beržo; 37 m3 eglės; 8 m3 juodalksnio);

4.5.                      pranešimo Nr. A08-0030 pagrindu - 20,48 m3 (15,93 m3 pušies; 4,31 m3 beržo; 0,24 m3 eglės);

4.6.                      pranešimo Nr. A08-0055 pagrindu - 133 m3 (130 m3 pušies; 3 m3 beržo).

21.       Taigi, atsakovė turėjo teisę pagal pirmiau nurodytus leidimus ir pranešimus kirsti 916,79 m3 medienos (229,31 + 100 + 127 + 307 + 20,48 + 133 = 916,79). Atsakovė neginčija, kad pagal 2017 m. sausio 24 d. Miško kirtimų žiniaraštį, pagal kurio skiltyje „Iškertamas tūris m3“ nurodytus duomenis, I eilėje esančios medienos tūrį sudarė iš viso ne daugiau kaip 1 209 m3 medienos.

22.       Privačių miškų kirtimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos Miško kirtimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Jos nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus (Taisyklių 1 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas pagrindinis kirtimas, jo atvejiniu (leidimai, nurodyti šio sprendimo 20.1, 20.2, 20.4 punktuose) ir plynuoju būdu (20.3 punktas) (Taisyklių 5 punktas) bei pagal abu pranešimus (20.5 ir 20.6 punktai) retinimui – valksmai iškirsti.

23.       Ieškovė kreipėsi į profesinę miškų ūkio techniko kvalifikaciją turintį specialistą G. G., užsiimantį profesine miškininkystės veikla pagal individualios veiklos ??ž?mą – rėžiantis biržes, ruošiantis dokumentus leidimams miškui kirsti, taip pat konsultuojantis miško savininkus miško pirkimo–pardavimo klausimais (DOK-870, DOK-1302), kad jis įvertintų, ar pilnai atliktas I eilės miško kirtimas pagal išduotus leidimus ir pranešimus. Specialistas įvertino ieškovės nuosavybėje esantį ginčo mišką, vadovaudamasis galiojančiu miškotvarkos projektu, reg. Nr. 57024 ir davė išvadą, kad tiek plynasis kirtimas, tiek atvejiniai ir retinimo kirtimai yra įvykdyti (DOK 870, DOK-1302).  Išvadoje nurodyta, kad sklypuose Nr. 16, 31, 14 ir 22 valksmų kirsti nereikia, nes yra natūralūs miško keliukai, o sklype  Nr. 33b – valksmos nekirstos, nes jų nereikėjo medienos išvežimui.

24.       Atsakovė kreipėsi į miškininką A. Š., prašydama atsakyti į klausimą, ar yra atliktas I eilės ginčo miško kirtimas. Šis specialistas 2021 m. lapkričio 29 d. raštu atsakė (DOK 27956), kad atlikus ištisinius matavimus miško kirtimas nebaigtas. Prie atsakymo pridėjo atvejinio kirtimo sklypuose Nr. 21a ir 21d. taksacijas. Šis specialistas rašte nenurodė, kuriuose sklypuose ir kokia apimtimi yra nebaigtas kirtimas. Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp dviejų rašytinių įrodymų – specialistų G. G. ir A. Š. išvadų/atsakymų, pasiūlė šalims spręsti dėl ekspertizės poreikio byloje, teikti papildomus įrodymus, abiejų šalių pasitelktiems specialistams nuvykus į ginčo sklypą, antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes ir kt. (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir nustatęs 14 d. terminą atidėjo 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė po teismo posėdžio visiškai nebendradarbiavo su ieškove, neatsiuntė savo specialisto, kad kartu su ieškovės specialistu būtų galima atlikti matavimus, ir atsakovė šių ieškovės paaiškinimų net neneigė.

25.       Kadangi atsakovės specialistas A. Š. prie atsakymo buvo pridėjęs 21a ir 21 d. sklypų taksaciją, tai ieškovė, manydama, kad būtent šiuose sklypuose dar galimi kirtimai, per aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ALIS) kreipėsi dėl leidimų  kirsti mišką sklypuose kv. Nr. 159, skl. Nr. 21a, skl. Nr. 21d, t. y. atvejinio kirtimo sklypuose, kuriuose galėjo likti I eile neiškirstos medienos, išdavimo. Ieškovė į bylą pateikė (DOK – 1376) per ALIS teiktos paraiškos dokumentus bei ALIS fotofiksacijas, iš  kurių matyti, kad ieškovės paraiška buvo atmesta dėl to, kad kirtimai šiuose sklypuose pagal anksčiau išduotus  leidimus (Nr. 066262 ir Nr. 066263) buvo vykdyti ir užbaigti.

26.       Teismas vertina atsakovės atsikirtimus, kad kirtimus ji atliko 10,7 ha sklypo plote (0,7+5,5+1,6+2,9), kuriame jos vertinimu, vidutiniškai kasmet viename hektare priauga apie 9 m³ medienos. Atsakovė mano, kad per vienus metus žemės sklype vidutiniškai priaugo 96,3 m³ (10,7 ha x 9 m³). Kadangi pagal 2017-01-24 Miško kirtimo žiniaraštį I eilės kirstinos medienos buvo 1209 m³, tai 2021 metais kirstinos medienos tūris pagal faktą bei vidutinį prieaugį sudarytų apytiksliai 1594,2 m³, pridėjus 385,2 m³  keturių metų vidutinį prieaugį. Be to, norint iškirsti sutartyje aptartą ir miško kirtimo žiniaraštyje bei leidimuose nurodytą medieną, neišvengiamai turi būti padarytos valksmos, ko pasėkoje privalomai iškertami didesni medienos tūriai nei nurodoma ir šie dydžiai šalių būna įvertinami prieš kertant mišką. Atsakovė triplike paskaičiavo, kad viso valksmoms bei priėjimui prie kertamų I eilės medžių suformuoti apytikriai žemės sklype reikalinga iškirsti papildomai 352 m³ (70+69+33+64+116). Todėl atsakovės įsitikinimu, iš viso ji turėjo teisę iškirsti 2 000 m3 (1594,20 + 352 = 1946,20).

27.       Teismas sprendimo 19 punkte jau nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalyką apima ir medienos prieaugis (CK 6.306 straipsnis). Šalys sudarydamos sutartį, jeigu būtų tartasi dėl didesnio kiekio medienos pardavimo sutarties sudarymo metu, tai galėjo jį įvertinti ir fiksuoti sutartyje, tačiau to nepadarė ir parduodamos medienos kiekį apibrėžė konkrečiu dokumentu – 2017 m. Miškotvarkos projektu, kurio sudėtyje yra taksoraštis ir miško kirtimo žiniaraštis, kurie leido atsakovei paskaičiuoti kertamos medienos kiekį ir spręsti dėl sandorio kainos.  Pastebėtina, kad atsakovės nurodomą prieaugį sudaro net 385,2 m³, t. y. beveik trečdalį 2017 m. Miškotvarkos projekte nurodytos I eilėje esančios medienos tūrio (1 209 m3). Kaip paaiškino byloje apklaustas liudytoju 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje S. Ž. bei kaip reglamentuoja Taisyklių 37 punktas, atvejinių pagrindinių miško kirtimų atveju paliekamo medyno pirmojo ardo skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,4, o medynuose, kuriuose siekiama atkurti pušynus, – ne mažesnis kaip 0,2. Todėl atsakovės skaičiavimai, nurodyti sprendimo 26 punkte, yra netikslūs dar ir todėl, kad atsakovė neįvertino pastarosios aplinkybės. O dėl medienos kiekio iškirtimo valksnoms, atsakovė yra pateikusi du pranešimus ir kirstinos medienos kiekis valksmoms įskaičiuotas į bendrą pagal atsakovei išduotus leidimus ir jos pranešimus galimą iškirsti 916,79 m3 medienos kiekį. Sprendimo 23 punkte, remiantis specialisto G. G. išvada, kurioje nurodytų aplinkybių dėl valksmų kirtimo nebūtinumo kituose sklypuose, atsakovė net neneigė. Todėl nustatyti, kad valksmoms iš viso reikia papildomai iškirsti 352 m³ medienos, teismas neturi pagrindo.      

28.       Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes dėl 2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 vykdymo, teismas sprendžia, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę leisti išsikirsti ir išsivežti atsakovei medieną, kurios kiekis buvo apibrėžtas 2017 m. Miškotvarkos projekte, kaip I eilė, o atsakovė pilnai su ieškove už parduotą turtą neatsiskaitė.

29.       Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. balandžio 9 d. dalinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1406, 60 500,00 Eur su PVM sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. balandžio 20 d. (ieškinio priedas Nr. 2). 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Drūtas medis“ pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitos aktą Nr. 2021/01 (toliau – tarpusavio skolų užskaitos aktas) (ieškinio priedas Nr. 3), kuriuo buvo užskaityta atsakovės skola ieškovei 22 653,87 Eur sumai (ieškinio priedas Nr.4), todėl atsakovė ieškovei liko skolinga 37 846,13 Eur. Atsakovė 2021 balandžio 29 d. pervedė ieškovei 10 000,00 Eur (priedas Nr. 6), todėl jos skola sumažėjo iki 27 846,13 Eur.

30.       Ieškovė 2021 m. gegužės 1 d. išrašė atsakovei galutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. P1410, 24 200,00 Eur su PVM, sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. gegužės 1 d. (ieškinio priedas Nr. 5). Atsakovė šios PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, todėl pagal abi atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, kaip buvo susitarta pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte, liko skolinga 52 046,13 Eur (60 500 – 22 653,87 – 10 000 + 24 200 = 52 046,13).

31.       Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Tokiu būdu atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovė laiku ir tinkamai nesumokėjo už jai parduotą medieną 52 046,73 Eur, ieškovei pripažintina teisė reikalauti nesumokėtos kainos dalies, kuri priteisiama iš atsakovės (CK 6.305 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis), laikant ieškovės ieškinį pagrįstu ir įrodytu (CPK 12, 178 straipsnis). Teismas toliau pasisakys dėl kitų atsakovės argumentų, kurie neturi įtakos teismo sprendimui dėl ieškovės ieškinio tenkinimo visiškai.

32.       Atsakovė su atsiliepimu pateikė 2021 m. gegužės 27 d. pranešimą dėl 2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 nutraukimo. Pranešime nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. gavusi leidimus Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264 kirsti mišką (atsiliepimo priedas Nr. 4) sužinojo, jog nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiamas miško kirtimas ir medienos ištraukimo darbai. Kadangi buvo susitarta, kad darbus atsakovė atliks iki 2021 m. balandžio 1 d., taip pat, kad išsikirs 2 000 m3 medienos, o išsikirto tik 1 000 m3, tai sutarčiai vykdyti ji turėjo tik 15 d., todėl nutraukia sutartį ir įsipareigoja apmokėti už faktiškai iškirstą medieną.

33.       Byloje nustatyta, kad el. laišką, kuriuo atsakovė siuntė 2021 m. gegužės 27 d. pranešimą dėl 2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 nutraukimo, ieškovė gavo tik 2021 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku ir tai patvirtina ieškovės su dubliku pateikti duomenys (priedas Nr. 3). Atsakovė su tripliku pateikė 2021 m. gegužės 27 d. elektroninį laišką (priedas Nr. 4), tačiau jis gali patvirtinti tik atsakovės susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu, kuris galimai jai teikė konsultacijas (debetinė PVM sąskaita faktūra neatitinka ieškovei pateiktos sąskaitos), bet nepatvirtina, kad pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovei ji pateikė 2021 m. gegužės 27 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 28 d., todėl negalėjo turėti žinių apie atsakovės apsisprendimą nutraukti sutartį.

34.       CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Tačiau pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

35.       Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl 2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 nutraukimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pagal sutarties 6.1 punktą, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki šalys įvykdys visus su ja susijusius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę leisti išsikirsti ir išsivežti atsakovei medieną, kurios kiekis buvo apibrėžtas 2017 m. Miškotvarkos projekte, kaip I eilė, o atsakovė išsikirto ir išsivežė medienos net daugiau (1 000 m3), todėl atsakovės atsikirtimo argumentai, kuriuos grindė sutarties nutraukimu, neturi reikšmės galutiniam ginčo sprendimui, kuomet ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo už faktiškai parduotą medieną ir prašo priteisti netesybas, kurias paskaičiavo iki atsakovės nurodomo sutarties nutraukimo.

36.       Atsakovė nurodo, kad sutarties 4.5. punkte šalys susitarė, jog pardavėja atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjai momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Atsakovė laiko, kad draudimas kirsti ir traukti medieną nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. laikytinas aiškiu neatitikimu, kurio atsakovė nežinojo sudarydama sutartį. Kai atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė nepratęs sutarties vykdymo termino, iš karto (2021-05-27) pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą.

37.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. kovo 1 d. gavo  leidimus Nr. 066262, Nr. 066263, Nr. 066264 kirsti mišką (atsiliepimo priedas Nr. 4). Juose buvo nurodyta, kad nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiamas miško kirtimas. Atsakovė į bylą pateikė 2021 m. vasario 12 d. ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudarant, ji atstovavo ieškovę. Šioje sutartyje yra nurodytos specialiosios miško žemės naudojimo sąlygos, tame tarpe, yra nuoroda į valstybinius parkus. Todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovei žemės naudojimo sąlygos buvo žinomos dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, atsakovei užsiimant miško kirtimu ir pardavimu, ieškovės IV miškų grupės žemei taikomi apribojimai neturėjo būti siurpriziniai, todėl šalis siejančioje sutartyje nebuvo jokių neatitikimų, kurie atsakovei nebūtų buvę žinomi sudarant sutartį ir ieškovė turėtų šalinti sutarties įvykdymo trūkumus, todėl nėra pagrindo  konstatuoti, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės (CK 6.206 straipsnis). Pastebėtina, kad atsakovė nurodo apie draudimus sužinojusi 2021 m. kovo 1 d., tačiau pranešimo apie jų pašalinimą ieškovei nepateikė, 2021 m. balandžio 9 d. sudarė susitarimą dėl trišalio įskaitymo, 2021 m. balandžio 29 d. pervedė ieškovei 10 000,00 Eur (priedas Nr. 6). Todėl teismas aptariamus atsakovės argumentus vertina kaip patvirtinančius tik jos byloje užimtą poziciją, kurios negali patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma.    

Dėl delspinigių priteisimo ir jų sumažinimo

38.       2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/02/15 4.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovei laiku ir tinkamai neatsiskaičius už gautą medieną, ji  įsipareigoja sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 499,01 Eur delspinigių, kurių paskaičiavimą pateikė su ieškiniu (priedas Nr. 7). Ieškovė delspinigius skaičiavo iki 2021 m. gegužės 26 d. Pirmąją PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. balandžio 20 d., antrąją – 2021 m. gegužės 1 d. Išnagrinėjus pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę akivaizdu, kad ieškovė įvertino atsakovės atliktą 10 000 Eur mokėjimą pagal pirmąją PVM sąskaitą faktūrą, taip pat įvertino ir trišalę užskaitą. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl neteisingo delspinigių skaičiavimo yra nepagrįsti.

39.       CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

40.       Atsakovė nurodo, kad sutartyje nustatyti 0,2 % dydžio delspinigiai už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną yra neprotingai didelės netesybos. Atsakovė vertinimu, ji iš dalies prievolę įvykdė, todėl delspinigiai turėtų būti sumažinti.

41.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Teismas, vertindamas tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkės, vertindamas atsakovės neįvykdytos prievolės dydžio (52 046,13 Eur) ir netesybų dydžio (3 499,01 Eur) santykį bei tai, kad atsakovė įvykdyti prievolę delsia nuo 2021 m. balandžio 20 d., neturi pagrindo prašomas priteisti netesybas laikyti neprotingai didelėmis, todėl jų nemažina (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

42.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Todėl ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas visiškai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys priimtas 2021 m. birželio 1 d. teisėjos rezoliucija, todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šios datos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodyta praktika). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

44.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). 

45.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. prašymu prašė priteisti 789,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio, dubliko parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, ieškovės atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 punktuose numatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovės, ieškovės ieškinį patenkinus visiškai. Ieškovė ieškinį apmokėjo 1058 Eur žyminiu mokesčiu, kuris priteisiamas ieškovei iš atsakovės. Iš atsakovės nepriteisiamas 76 Eur (38 + 38) Eur žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie 2021 m. birželio 1 d. ir 2022 m. sausio 27 d. nutartimis buvo netenkinti. 

                  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaras“, juridinio asmens kodas 300083465,  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aniunas“, juridinio asmens kodas 302300622, naudai 52 046,73 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 73 ct) skolos,  3 499,01 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 01 ct) delspinigių, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą (55 545,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 847,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                       Dalė Burdulienė