Civilinė byla Nr. 2-11116-779/2012 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04097-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 116.4
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,
sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Sadauskui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Andraikėnui, trečiojo asmens atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantį per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui UAB ,,Delintra“, dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo V. D.,
n u s t a t ė:
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB ,,Delintra“ 17627,09 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas trečiasis asmuo V. D., vairuodamas transporto priemonę Scania, v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir sutrikdyta asmenų sveikata. Atsakovas apie eismo įvykį ieškovui pranešė praleidęs trijų darbo dienų terminą, todėl ieškovas negalėjo apskaičiuoti draudimo išmokos, vadovaujantis objektyviais įrodymais ir draudimo išmoką apskaičiavo bei išmokėjo tik pagal Europos tarpvalstybinių ieškinių valdymu užsiimančios bendrovės Inter Europe AG pateiktą informaciją, iš viso 25525,79 eurų (88135,45 Lt). Transporto priemonės Scania, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo polisas SGB0507381), todėl draudimo bendrovė atlygino kaltininko padarytą žalą. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos pranešti ieškovui per 3 darbo dienas apie įvykį, ieškovas 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punktu reikalauja sumokėti 20 procentų nuo išmokėtos sumos, t.y. 17627,09 Lt.
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. nuostata draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jei ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir taip atlygino eismo įvykio metu atsiradusią žalą, tai ieškovui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, susiję su eismo įvykiu, iš kurių ieškovas pagrįstai nustatė aplinkybes, patvirtinančias eismo įvykio faktą, už įvykį atsakingus asmenis, padarytos žalos dydį ir šiuo pagrindu išmokėjo draudimo išmoką. Be to, ieškovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta konkreti paties ieškovo ieškinyje nurodyto dydžio žala, kad ieškovas ją atlygino ir turi teisę į dalį išmokėtos draudimo išmokos susigrąžinimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškinęs, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 12 str. reikalavimus, nes atsakovo elgesys akivaizdžiai buvo nerūpestingas. Ieškovas apie eismo įvykį sužinojo po ilgo laiko tarpo, dėl to neteko galimybės įsitikinti kitų asmenų patirtų žalos dydžiu ir turėjo vadovautis nukentėjusiųjų asmenų pranešimu apie patirtą žalą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įstatymų leidėjas draudiko teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos sieja ne su draudėjo pareigų neįvykdymo faktu, o su draudėjo neįvykdytų pareigų sukeltomis pasekmėmis. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog išmokėjo trečiajam nukentėjusiajam asmeniui ieškinyje nurodyto dydžio draudimo išmoką.
Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo nepateikė, trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi įvykus eismo įvykiui vairuotojas neturėjo galimybės per tris darbo dienas raštu pranešti apie įvykį ieškovui, kaip tai numatyta draudimo polise, nes buvo užsienyje ir buvo sugadinta transporto priemonė. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. apie eismo įvykį buvo pranešta draudimo brokeriui, o pastarasis informavo ieškovą. Prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. LT/ABA 6464652 (toliau Sutartis) (t.1, b.l. 28-29), pagal kurią buvo apdrausta automobilio Scania R 420, v.n. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, draudimo laikotarpis – 2010 m. liepos 20 d. – 2010 m. spalio 19 d.. 2010 m. rugsėjo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo automobilis Scania R 420, vairuojamas V. D. ir automobilis Vauxhall corsa, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas P. C. N.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta P. C. N. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusių asmenų sveikata. Ieškovas dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG išmokėjo 25 525,79 eurų (88 135,45 Lt ) draudimo išmoką. Draudimo poliso 1.5 p. numatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Atsakovas per tris darbo dienas nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, dėl to, ieškovo teigimu, jis negalėjo apskaičiuoti draudimo išmokos vadovaujantis objektyviais įrodymais ir draudimo išmoką apskaičiavo tik pagal nukentėjusiųjų asmenų pateiktą informaciją. Ieškovo teigimu, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 procentų draudimo išmokos sumos, t.y. dėl 17627,09 Lt sumos.
Šalių pasirašytos draudimo sutarties 1.5. punktas numato, kad atsakovas įsipareigoja raštu pranešti ieškovui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos. Tokią pat pareigą numato ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau minėta įstatymo norma numato išimtį, kad apie eismo įvykį draudikui galima nepranešti tuo atveju, kai yra svarbios priežastys. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymas nereglamentuoja. Teismo vertinimu, atsakovas UAB “Delintra”, įsipareigojęs apie eismo įvykį raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos, neįvykdė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5 punkto. Tačiau teismas pažymi, kad eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, o tam, kad raštu pranešti apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nubraižyti schemas, reikalinga buvo transporto priemonės vairuotojui V. D. grįžti į Lietuvą. Taigi, rašytinis pranešimas apie eismo įvykį ieškovą pasiekė po 11 kalendorinių arba 6 darbo dienų, t.y. 2010 m. rugsėjo 21 d. (t.1, b.l. 115). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. LR Vyriausybės nutarimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 60, 60.3 p. suteikia teisę draudikui reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš apdraustos transporto priemonės valdytojo, jeigu jis nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, t.y. iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 63 p. paaiškina, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Darytina išvada, kad įstatymas numato draudiko teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos tuo atveju, kai draudėjo pareigų nevykdymas sukelia papildomas pasekmes draudikui.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. atsakovas apie eismo įvykį elektroniniu paštu pranešė draudimo brokerių bendrovei UADBB „Drauvelita“, per kurią ir buvo sudaryta draudimo sutartis ( t.1, b.l. 115). 2010 m. spalio 1 d. brokerių bendrovė UADBB „Drauvelita“ apie įvykusį eismo įvykį pranešė ieškovui ir paprašė užregistruoti eismo įvykį, kas ir buvo ieškovo padaryta (t.1, b.l. 115, 116), todėl laikytina, kad pranešimas apie eismo įvykį per draudimo brokerį buvo tinkamas. 2010 m. spalio 21 d. atsakovo vairuotojas V. D. pats atvyko pas ieškovą ir pateikė detalius paaiškinimus, susijusius su eismo įvykiu ( t.1, b.l. 117). 2011 m. kovo 25 d., gegužės 2 d., liepos 13 d. bei rugpjūčio 2 d. ieškovas išmokėjo draudimo išmoką bendrovei Inter Europe AG ( t.2, b.l. 22-25). Taigi, nors atsakovas apie eismo įvykį ieškovui pranešė ne po 3, o po 6 darbo dienų, tačiau teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo savalaikis nepranešimas ieškovui apie įvykusį eismo įvykį sukėlė ieškovui neigiamų pasekmių įvykio tyrimui, žalos dydžio nustatymui ar draudimo išmokos išmokėjimui, ieškovas nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų išlaidų, kadangi ieškovas draudimo išmoką apskaičiavo ir ją išmokėjo, be to, net nesikreipė į atsakovą ir nereikalavo jokių papildomų paaiškinimų, įrodymų ar kitokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu.
Ieškiniu reiškiamas regresinis reikalavimas. Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę, t.y. asmuo, sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius. Draudikas teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos turi tik tuo atveju, kai dėl TPVCAPDĮ 12 str. numatytų draudėjo pareigų pažeidimo padaroma žala draudikui ar sukeliamos kitos itin neigiamos pasekmės tiriant eismo įvykio aplinkybes ar administruojant žalos bylą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį ieškovas būtų patyręs žalą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Atsakovas ginčija ir ieškovo patirtų išlaidų dydį. LR Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudikui reiškiant regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Iš pateiktų bendrovės Inter Europe AG mokėjimo prašymų ir čekių, kurie negali būti vertinami kaip sąskaitos-faktūros (t.1, b.l. 224-115, 228-229, 241, 249-250, 252-253, 261, 264, 269-270, 272, 284, 287), matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų (advokatų, teisininkų, euro administravimo, įvairių kitų išlaidų) dydis -11019, 29 eurai, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai iš esmės nėra pateikti. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė Inter Europe AG, kuriai ieškovas išmokėjo reikalaujamas sumas, turi reikalavimo teisę ir kad atlygino nukentėjusiems Didžiosios Britanijos piliečiams jų patirtą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė tokias išlaidas: 3000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 130), 1000 Lt susipažinimo su ieškovo pretenzija bei atsakymo į pretenziją rengimo išlaidų (t. 1, b.l. 131), 400 Lt dėl prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo rengimo išlaidų (t.1, b.l. 132), iš viso 4400 Lt. Trečiojo asmens atstovas pateikė įrodymus dėl patirtų 1500 Lt dydžio išlaidų už atstovavimą ir patarimą (t.2, b.l. 26). Ieškovo atstovas prašė mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes pateiktos bylinėjimosi išlaidos viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ maksimalius dydžius. Teismo vertinimu, tokia ieškovo atstovo pozicija yra pagrįsta. Bylą nagrinėjant teisme, buvo vienas 30 min trukmės parengiamasis teismo posėdis, ir trys teismo posėdžiai, atitinkamai 1 minutės, 15 min ir valandos trukmės. (t.1, b. l. 145-147, t.2, b.l. 10, 15, 29-30). Atsakovą byloje atstovavo advokato padėjėjas. Minėtų rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. 9 p. numatyta, kad atstovavimo laikas vienoje byloje sumuojamas ir, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. laikoma kaip valanda. Šiuo atveju atstovavimo teisme laikas sudaro 1 val. 45 min. Taigi, suapvalinus, atsakovas teismo posėdžiuose buvo atstovautas 2 valandas. Minėtų rekomendacijų 8.18. p. už vieną atstovavimo valandą teisme įtvirtintas koeficientas - 0,15. Kadangi atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, tai už atstovavimą priteistina 255 Lt suma. Už atsakovo atstovo prieštaravimus į pareiškimą dėl teismo įsakymo, atsiliepimo ruošimą bei kitų dokumentų rengimą priteistina maksimali 2325,60 Lt suma. Iš viso, atsakovui iš ieškovo priteisiamos 2580,60 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens atstovas dalyvavo tik viename valandos trukmės teismo posėdyje, atsiliepimo į ieškinį ar kitokių procesinių dokumentų neruošė, todėl jam iš ieškovo priteistina maksimali 127,50 Lt suma už vieną atstovavimo valandą.
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 21,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, į.k. 300633222, atsakovo UAB „Delintra“, į.k. 125254993, naudai 2580,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, į.k. 300633222, trečiojo asmens V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 127,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, į.k. 300633222, 21,23 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėja Inga Staknienė