Administracinio nusižengimo byla Nr. II-297-409/2024 

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U T A R T I S 

2024 m. gruodžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių 

n u s t a t ė :

Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Antrojo skyriaus

2024 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Instituciją gautas A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) skundas dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 ir kitų nutarimų panaikinimo. Skunde Pareiškėjas teigė, kad Policijos departamento prie LR VR VRM Kelių policijos valdybos Antrasis skyrius administracinių nusižengimų bylose: 1) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 nubaudė jį 90 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 29 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis); 2) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 nubaudė 40 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. (turėtų būti 2023 m.) sausio 15 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą vidutinį 66 km/h greitį viršijo 16 km/h, t. y. važiavo 82 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) (ANK 416 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis); 3) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140817-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 19 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 40 km/h greitį viršijo 13 km/h, t. y. važiavo 53 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota) (ANK 416 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis); 4) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140821-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą vidutinį 66 km/h greitį viršijo 12 km/h, t. y. važiavo 78 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) (ANK 416 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis); 5) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140845-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 12 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuota transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis); 6) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140846-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 12 km/h, t. y. važiavo 62 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros bei neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 416 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis); 7) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140847-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 3 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis); 8) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 nubaudė 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 424 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu priimti Nutarimai nepagrįsti ir neteisėti. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi įstatymų leidėjas nustatė lygiaverčius administracinių nuobaudų tikslus, kurių Institucija nepaisė, teikė prioritetą vienam iš šių tikslų – administracinius nusižengimus padariusio asmens nubaudimui, už kiekvieną tapatų ar panašaus pobūdžio nusižengimą skyrė vienodas baudas, padaugindama iš aštuonių. Nusižengimai padaryti nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., tačiau Institucija surašė aštuonis administracinių nusižengimų protokolus tik 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus 1,5 metų nuo pirmo nusižengimo, nors jai laiku buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją ir niekas nekliudė surašyti administracinių nusižengimų protokolus per protingą laiką po kiekvieno nusižengimo. Surašant administracinių nusižengimų protokolus praėjus 1,5 metų nuo pirmojo nusižengimo, nebuvo vykdomi administracinių nuobaudų tikslai, nurodyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose. Jeigu Pareiškėjas būtų gavęs administracinio nusižengimo protokolą netrukus po pirmojo nusižengimo, jis būtų ėmęsis veiksmų, kad išvengtų kitų analogiškų nusižengimų. Institucija, skirdama nuobaudas, pažeidė ANK 32 straipsnio 2 dalyje numatytą operatyvumo principą. Pareiškėjo nuomone, tuo pat metu užfiksavus ir tą pačią dieną priėmus nutarimus skirti nuobaudas už iš dalies trunkamuosius pažeidimus (transporto priemonių vairavimą be draudimo; be techninės apžiūros; neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo), pažeisti nuobaudų subendrinimo principai, kurie numatyti ANK 38-39 straipsniuose. Užuot surašiusi į vieną nutarimą visus padarytus nusižengimus ir paskyrusi vieną subendrintą nuobaudą, Institucija surašė aštuonis nutarimus ir nubaudė Pareiškėją aštuonis kartus didesne nuobauda. Tai atitinka siekį nubausti nusižengimą padariusį asmenį ir papildyti valstybės biudžetą, tačiau neatitinka kitų administracinių nuobaudų tikslų, t. y. užkardyti naujus nusižengimus ir apriboti galimybes juos daryti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vidutinio greičio matuoklių naudojimas nėra įteisintas įstatymu ir yra susijęs su asmens duomenų apsauga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 11(4) straipsniu projektas, kuriuo buvo siekiama legalizuoti vidutinio greičio matuoklių naudojimą, nepriimtas. Todėl bet koks vidutinio greičio matuoklių naudojimas, renkant tokius asmens duomenis kaip automobilio judėjimo laikas, automobilio numeris, yra grubus Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ pažeidimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį: „(...) 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama. (...)“. Pagal bendrą teisės principą iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai surinkti duomenys negali tapti pagrindu teisėtam asmens nubaudimui. Pareiškėjas prašo sujungti aštuonias administracinių nusižengimų bylas į vieną, kadangi taip bus galima greičiau ir ekonomiškiau jas išnagrinėti; panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. 0239-ANR_N-140807-2024; Nr. 0239-ANR_N-140814-2024; Nr. 0239-ANR_N-140817-2024; Nr. 0239-ANR_N-140821-2024; Nr. 0239-ANR_N-140845-2024; Nr. 0239-ANR_N-140846-2024; Nr. 0239-ANR_N-140847-2024; Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 ir jas nutraukti, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo bylas nutraukti, Pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus ir grąžinti bylas nutarimus priėmusiai Institucijai nagrinėti iš naujo.

Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdyba atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad Pareiškėjas skunde teigia, jog administraciniai nusižengimai buvo daromi beveik metus, tačiau Institucija protokolus surašė tik 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus 1,5 metų nuo pirmojo nusižengimo, nors administracinio nusižengimo byloje laiku pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją. Institucija pabrėžė, kad informaciją apie transporto priemonės vairuotoją administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) gavo tik 2024 m. gegužės 3 d. Laikydamasis ANK 39 straipsnio reikalavimų, Institucijos įgaliotas pareigūnas surašė Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-92143-2024 dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 29 d. 17.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas skunde teigia, kad jei būtų gavęs administracinio nusižengimo protokolą iš karto po pirmojo nusižengimo, būtų ėmęsis veiksmų, jog išvengtų analogiškų nusižengimų ateityje. Tačiau Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas, turėjo žinoti, kad vienintelis jam išduotas (duomenys neskelbtini) seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pakeistas iki (duomenys neskelbtini) ir nebegalioja. Teismų praktikoje pažymima, kad „<...> Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. <...> Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus“ (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-975/2023). Institucija akcentavo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą atlikta (duomenys neskelbtini), o paskutinis privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas galiojo iki (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnai, dalyvaujant Pareiškėjui, 2017 m. rugsėjo 27 d. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)) už tai, kad šis vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat neapdraustas privalomuoju transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas administraciniu nurodymu skirtą baudą sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Institucijos manymu, administracinius nusižengimus Pareiškėjas padarė tiesiogine tyčia, šių pažeidimų negalima pripažinti trunkamaisiais. Institucija pažymi, kad ANK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kita vertus, ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padalytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. Pareiškėjo skirtingais laikais bei skirtingose vietose padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro idealiosios sutapties. Todėl nėra pagrindo bendrinti nuobaudas apėmimo būdu. Visos pažeidimų fiksavimo sistemos turi galiojančias ir patvirtintas metrologines patikras. Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir tinkamai Pareiškėjui skyrė galutinę subendrintą 90 Eur baudą, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo Nutarimą Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismui taip pat buvo pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą.

Į teismo posėdį Pareiškėjas A. K., jo atstovas ir Institucijos atstovas neatvyko, Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl skundas išnagrinėtas Pariškėjui, jo atstovui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Įvertinęs skundo ir prašymo argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir skundas netenkintini.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino Pareiškėjo prašymo dėl aštuonių administracinių nusižengimų bylų sujungimo į vieną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tikslu išnagrinėti ir konstatuoti: 1) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenims, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui, BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14. 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, tačiau Pareiškėjo prašymas nekonkretus, abstraktus, prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti, ar tam tikrų teisinių santykių nereglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą nėra. Be to, nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Administracinis nusižengimas, už kurį nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje, todėl byloje duomenys buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, nėra draudžiama. Byloje yra surinkti duomenys tik leidžiantys identifikuoti galimai nusižengimą padariusį asmenį, kitokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą nebuvo renkami. Dėl šių aplinkybių prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą atmestinas.

Šioje byloje Pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), taip pat Pareiškėjas vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Paskutinį kartą minėtas automobilis buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnaus K. K. vardu (b. l. 18). Techninė apžiūra paskutinį kartą atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 85). Pareiškėjo sūnus K. K. 2024 m. gegužės 3 d. pateikė informaciją, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 29 d. 17.35 val. valdė Pareiškėjas (b. l. 65).

Pareiškėjas

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti policijos uždaviniai, vienas kurių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą, atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti, 15 punkte įtvirtinta, jog policija atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą, 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose; tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones; 2 dalyje nustatyta, kad policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo.

Taigi, policijos teisė naudoti technines priemones, siekiant išaiškinti nusižengimus ir juos padariusius asmenis, yra numatyta įstatyme. Naudoti prietaisai yra sertifikuoti, atliktos metrologinės patikros. Todėl vidutinio greičio matuoklių ir kitų sistemų naudojimas įstatymų nuostatoms neprieštarauja, jų taikymas nėra nelegalus. Vidutinio greičio matuokliai bei kitos sistemos fiksuoja pažeidimo laiką bei transporto priemonę, kuria padarytas pažeidimas, kad vėliau būtų galima identifikuoti vairuotoją ir transporto priemonę, kurią jis vairavo. Kitaip nei tvirtina Pareiškėjas, norint sukonkretinti KET pažeidimą, duomenų apie automobilio judėjimo laiką, automobilio valstybinio numerio fiksavimas yra būtinas, o ne perteklinis.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta, kad policija tiria KET pažeidimus, ......, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose.

Pats pareiškėjas iš esmės neginčija pažeidęs kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymų reikalavimus, tačiau Pareiškėjas skunde nurodo, jog padarė trunkamuosius nusižengimus, visos bylos turėjo būti sujungtos į vieną ir priimtas vienas nutarimas, bet atsižvelgiant į tai, jog nusižengimai padaryti skirtingu laiku ir juos skiria pakankamai ilgi laiko tarpai, nusižengimai padaryti skirtingose vietose, nėra pagrindo tokių nusižengimų laikyti trunkamaisiais ar tęstiniais.  

Skunde teigiama, jog jeigu Pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie pirmojo nusižengimo padarymą, daugiau nusižengimų nebūtų daręs. Tačiau tai, kad automobiliu naudojosi Pareiškėjas, Institucijai tapo žinoma tik 2024 m. gegužės 3 d., kai asmuo, kurio vardu anksčiau buvo registruotas automobilis – K. K. – Institucijai pranešė, jog automobiliu naudojosi A. K.. Netrukus po to buvo surašytas A. K. administracinio nusižengimo protokolas, o 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtas nutarimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Institucija nesurašydama administracinio nusižengimo protokolo veikė neoperatyviai ir sudarė sąlygas A. K. daryti naujus nusižengimus. Be to, jau 2017 m. spalio 27 d. A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, jog naudojantis tuo pačiu automobiliu buvo padaryti nusižengimai – automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Tai rodo, jog A. K. žinojo, kad automobilio nebuvo galima eksploatuoti, tačiau vėliau vėl naudojosi tuo pačiu automobiliu, neįsitikinęs, ar atlikta automobilio techninė apžiūra, ar galioja automobilio savininko ar valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ar automobilis yra įregistruotas ir, visų pirma, ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, taip nevykdydamas savo kaip eismo dalyvio pareigos žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos.

Pareiškėjas

ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas aštuoniais nutarimais nubaustas už skirtingomis datomis (2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.) ir skirtingose vietose padarytus po kelis administracinius nusižengimus, kurių visuma nesudaro idealiosios sutapties, todėl ANK 38 straipsnio 2 dalis neturėjo būti taikoma kitaip, negu buvo pritaikyta. ANK 39 straipsnis apibrėžia administracinių nuobaudų skyrimo terminus, o ne nuobaudų subendrinimo principus. Šie terminai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjo A. K.

Teismui buvo pateiktas prašymas priteisti Pareiškėjui A. K. jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi Pareiškėjo skundas atmetamas, išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 632 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą netenkinti.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo ir Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos nepriteisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Astra Karpytė