Civilinė byla Nr. 2A-212-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00313-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelinvesta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2750-967/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelinvesta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelinvesta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fasadų šiltinimo sistemos“ dėl delspinigių priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fasadų apšiltinimo sistemos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gelinvesta“ 79 390,33 Eur skolą, 1 705,25 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 22 d. sudaryta rangos darbų sutartis Nr.  LAZ-2019/02/22-1 (toliau – ir sutartis). 2019 m. balandžio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 rangos darbų sutartis pakeista, nustatant naują 253 553,79 Eur sutarties darbų be PVM kainą ir sutarties priedo Nr. 1 lentelę „Darbų sąmata“. Ieškovė atliko ir perdavė atsakovei statinio, kuris statomas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), darbus, už kuriuos išrašytos 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30  d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo, negrąžino ir dalį darbų kainos sumokėjo, tačiau visiškai neatsiskaitė. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti 79 390,33 Eur skolą, tačiau atsakovė šiuos raginimus ignoravo.

3.       Pagal pradelstą įvykdyti prievolę apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka apskaičiuotas 8,00 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurios sudaro 1  705,25  Eur. Kadangi atsakovė pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus neįvykdė, atsakovė įgijo teisę pagal MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį reikalauti 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo.

4.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 66 000,00 Eur delspinigius, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdant sutarti? nustatyti esminiai darbu? etapu? atlikimo vėlavimai. Ieškove? grafika? parengė 2019 m. rugsėjo 3 d., žinodama situacija? ir priėmusi visa? darbu? frontą?, todėl yra atsakinga už savo pančios grafiko nesilaikymą?. Pagal sutarti? už darbu? atlikimo terminu? pažeidimą? ieškovė privalėjo mokėti atsakovei iš viso 232  256,38 Eur delspinigių?, tačiau siekdama abiem šalims galimo racionaliausio ginčo išsprendimo, atsakovė priešieškiniu prašoma? priteisti delspinigių? suma? sumažino iki 66 000,00 Eur sumos, nurodydama, kad pasilieka teise? ateityje reikalauti visos jai priklausančios delspinigių? sumos priteisimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“ iš atsakovės UAB „Gelinvesta“ 49  087,62  Eur skolą, 1 504,77 Eur palūkanas, 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 50  592,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 824,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei UAB  „Gelinvesta“ iš ieškovės UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“ 1 180,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

6.       Remdamasis rangos sutarties 15.1, 15.6, 15.6.1–15.6.2 punktais teismas sprendė, kad esminė atliktų darbų apmokėjimo sąlyga buvo atsakovės patvirtinti darbų atlikimo faktą pagrindžiantys dokumentai – atliktų darbų aktai, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros (12.1.1, 12.1.4, 12.1.5 punktai).

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė parengė bei atsakovei pateikė suderinti nustatytos formos atliktų darbų aktus darbams, kuriuos ji tinkamai atliko per atitinkamą mėnesį, o ši sutarties 12.1.1 punkte nustatyta tvarka patvirtino 2019 metų birželio – gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus Nr. 1–7, 2020 metų sausio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 8 (toliau – atliktų darbų aktai).  

8.       Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, išskyrus 2019 metų spalio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 5 statinio statybos vadovo A. G. įrašytą pastabą dėl nebaigto silikonavimo  ketvirtame aukšte iš kiemo pusės ir 2019 metų gruodžio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 7 esančią pastabą dėl nekokybiškai suklijuotų plytelių, nepareiškė, įrodymų, kad minėti darbai nebuvo baigti arba nustatytas darbų trūkumų egzistavimo faktas, atsakovė nepateikė.

9.       Pagal sutarties 12.1.1, 15.6.1 punktus atsakovei patvirtinus atliktų darbų aktus, kuriais ieškovė perdavė atsakovei atliktus darbus, pateikdama PVM sąskaitas faktūras jiems apmokėti, ji įgijo teisę už tinkamai ir laiku atliktus darbus reikalauti iš atsakovės nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros patvirtinimo momento per 30 kalendorinių dienų sumokėti 95,00 procentus jos sumos. Atsakovė, remiantis ieškovės parengtos skolų ir palūkanų lentelės duomenimis, sumokėjo dalį darbų kainos, t.  y. 147 896,38 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė netinkamai vertina jai atsakovės sumokėtas sumas ir jų paskirti?, deklaratyvūs, nes atsakovė šiems teiginiams pagrįsti jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Tačiau teismas pažymėjo, kad skolos likutis buvo 302,71 Eur mažesnis ir sudarė 79 087,62 Eur. Teismas, sutikdamas su atsakove, pažymėjo, kad įrodinėdama skolos dydį ieškovė nepagrįstai vadovavosi 2020 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu, nes jį pasirašė tuo metu jau atleista iš darbo vyr. buhalterė V. D.. Atsakovės priešpriešinė pareiga sumokėti už atliktus darbus kilo iš sutarties, jai pasirašytais atliktų darbų aktais priėmus ieškovės perduotus darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad visos galimos pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko, o darbai, atlikti ieškovės, jos parengtais atliktų darbų aktais atsakovei perduoti, jos atstovų pavizuoti ir priimti, nesant byloje įrodymų, paneigiančių atsakovės galimybę naudotis jai perduotu darbų rezultatu, už kurį ji įsipareigojo sumokėti patvirtintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 79 087,62 Eur skolą.

10.       Perskaičiavęs pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą mokėtiną kompensuojamųjų palūkanų sumą, priklausomai nuo jos patvirtinimo momento, teismas nustatė, kad jos sudarė 1 504,77 Eur, todėl ieškovės reikalautą 1 545,92 Eur palūkanų sumą sumažino ir priteisė jai iš atsakovės 1 504,77 Eur palūkanų.

11.       Atsakovė, reikšdama priešpriešinį reikalavimą, prašė priteisti jai iš ieškovės 66 000,00 Eur delspinigius, už esmingą vėlavimą atlikti darbus.

12.       Teismas nustatė, kad ginčo šalys sutarties 17.2.2 punktu nustatė 0,2 procentų delspinigių dydį nuo sutarties kainos už kiekvieną daugiau nei 10 kalendorinių dienų darbus pavėluotą dieną atlikti bei perduoti atsakovei ir / ar atskirus darbų etapus pagal pagrindinį grafiką arba patikslintą mėnesinį progreso grafiką (jei vėluojama dėl ieškovės kaltės). Tokiu atveju metinė delspinigių norma sudarė 73,00 procentus, o šis dydis ženkliai didesnis palyginus jį su įstatyme (tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje, tiek MAKSVPĮ) numatytu kompensuojamųjų palūkanų dydžiu, net kai abi sutarties šalys ir yra verslininkės, kas, teismo vertinimu, neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Reikšdama reikalavimą priteisti delspinigius, atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo fakto, į bylą nepateikė. Be to, paskaičiuota delspinigių suma – 66 000,00 Eur, pinigine išraiška buvo labai didelė, ir, atsižvelgiant į atsakovės iš viso mokėtiną sumą (80 592,00 Eur), labiau primenanti baudinę sankciją, todėl 0,2 procento dydžio delspinigius pripažino neproporcingais CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu ir sumažino iki 0,1 procento.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės neneigė, jog darbus buvo vėluojama atlikti, tačiau nesutiko su tuo, kad vėlavimas buvo atsiradęs dėl jos kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo teise  pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, jog ji negalėjo atlikti statomų namų apšiltinimo darbų, kol nebuvo baigti kiti darbai, todėl aplinkybę, kad atsakovė neužtikrino darbo organizavimo ir savalaikio darbų fronto perdavimo, ieškovei negalėjus vykdyti statinio fasado darbų, kol nebuvo užbaigti kiti darbai, laikė neįrodyta (sutarties 6.8.1 punktas). Sutarties 1.5  punktu šalys aiškiai įtvirtino nuostatą, kuria vadovaujantis, ieškovė galėjo nepertraukiamai vykdyti darbus, atsakovei arba jai dalyvaujant – kitam rangovui ieškovei perdavus, o šiai priėmus darbų vykdymo vietą ar jos dalį. Šiuo atveju sutarties sąlygose nebuvo numatytos išlygos, kad statinio fasado apšiltinimo darbai turi būti atliekami tik perdavus visą darbų frontą. Šalys aiškiai apibrėžė sutarties vykdytinumą atsakovei perdavus, o ieškovei priėmus dalį darbų vykdymo vietos. Į bylą buvo pateikti darbų fronto perdavimo aktai, patvirtinti ir pasirašyti atsakovės techninės priežiūros vadovo A. P. ir D. G.. Teismas sprendė, kad nei D. G. darytos pastabos atitinkamuose darbų fronto aktuose dėl langų trūkumų, nei elektroniniu paštu siųsti laiškai su jų fotofiksacijomis nepaneigė ieškovės pareigos vykdyti darbus, priėmus dalį darbų vykdymo vietos, todėl ieškovės argumentus dėl atsakovės kaltės, netinkamai organizavus kitus darbus, dėl kurių neįvykdymo ieškovė laiku negalėjo atlikti darbų, laikė nepagrįstais.

14.       Esminis ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo dėl terminų atlikti darbus skaičiavimo pagrindo.

15.       Pagal sutarties 20.5.1 punktą už sutarties vykdymo klausimus atsakingi šalių atstovai: atsakovės projektų vadovas A. G. ir ieškovės direktorius V. S.. Teismas sutiko su ieškove, kad 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas nebuvo keičiamas sutartyje nustatyta tvarka įgaliotų asmenų, konkrečiu atveju, atsakovės projektų vadovo A. G. ir ieškovės direktoriaus V. S., kadangi 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinį grafiką pasirašė ieškovės gamybos direktorius R. S., 2019 m. spalio 1 d. darbų vykdymo kalendorinį grafiką – ieškovės statybos darbų vadovas D. G., o atsakovę atstovaujantis asmuo apskritai nepasirašė nei 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko, nei 2019 m. spalio 1 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko. Tačiau, remdamasis Lazdynėlių g., Lazdynėlių vingio II etapo 2020 m. sausio 7 d. pasitarimo protokolu Nr. 51, teismas konstatavo, kad būtent ieškovė (o ne atsakovė, kaip įrodinėjo ieškovė) siekė pakeisti 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinį grafiką, jai vėlavus atlikti atitinkamus darbus. Todėl, nepaisant nesilaikytos 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko pakeitimo tvarkos, teismas darė išvadą, kad darbų vykdymo terminai šalių buvo koreguojami, o patys darbai vykdomi pagal detalizuotus 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko etapus.

16.       Byloje esantys įrodymai patvirtino aplinkybę, kad atsakovė, laikydamasi sutarties 10.5 punkte nustatytos tvarkos, po kiekvieno susirinkimo teikė elektroniniu paštu tvirtinti jo protokolus visiems susirinkime dalyvavusiems asmenims (jų atstovams), įskaitant ir ieškovės atstovus, todėl per vieną darbo dieną nuo ginčo atveju aktualaus Lazdynėlių g., Lazdynėlių vingio II etapo 2020 m. sausio 7  d. pasitarimo protokolo Nr. 51 pateikimo ieškovės atstovams dienos, jiems pastabų atsakovei nepareiškus, laikė, kad ieškovė su minėto protokolo turiniu pilnai ir besąlygiškai sutiko, šalims numačius, jog susirinkimo protokolo nepatvirtinimas (pastabų nepateikimas) laiku reiškia, kad ieškovė pilnai sutinka su viskuo, kas parašyta protokole ir įsipareigoja tai įvykdyti protokole nurodytomis sąlygomis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad vien formalių procedūrų nesilaikymas negali paneigti faktinio šalių susitarimo, nei ieškovės atstovui statybos darbų vadovui D. G., dalyvaudavusiam atsakovės organizuojamuose susirinkimuose, nei kitiems ieškovės atstovams, tinkamai informuotiems elektroniniu paštu, nereiškus atsakovei pastabų dėl Lazdynėlių g., Lazdynėlių vingio II etapo 2020 m. sausio 7 d. pasitarimo protokolo Nr. 51 turinio, tokiu būdu įsipareigojant nurodytomis sąlygomis vykdyti tai, kas jame parašyta (sutarties 10.5 punktas).

17.       Ieškovei nesilaikius šalių faktinio susitarimo dėl atliktinų darbų vykdymo terminų, jai atsirado pareiga mokėti 116 125,90 Eur delspinigių. Kadangi atsakovė buvo sutikusi sumažinti delspinigius nuo pradinės 232 256,38 Eur sumos iki 66 000,00 Eur, teismas atitinkamai sumažino ir 116  125,90  Eur delspinigių sumą, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 30 000,00 Eur delspinigių.

18.       Sutarties 15.10 punkte numatyta, kad visos pagal sutarti? ar jos priedus atsakovei ieškovės priklausančios mokėti netesybos ar nuostoliu? atlyginimo sumos, gali būti dengiamos atsakovės pagal sutarti? ieškovei mokamu? ar priklausančių? mokėti mokėjimu? sąskaita, t. y., atsakovei vienašališkai įskaitant vienarūšį? priešpriešinį? reikalavimą? atitinkamai sumai, iš anksto raštu apie tai informuojant ieškovę. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą sutartinę nuostatą, pažymėjo, kad, atsakovei pilnai neatsiskaičius už ieškovės faktiškai atliktus darbus, likusi mokėtina suma gali būti dengiama ieškovei priklausančių mokėti netesybų suma, šiai aiškaus prieštaravimo dėl tokio sudengimo negalimumo neišreiškus, todėl 79 087,62 Eur skolą sumažino ieškovės atsakovei mokėtinų 30 000,00 Eur netesybų suma iki 49 087,62 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Fasadų šiltinimo sistemos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti visa apimtimi, pakeisti Vilniaus apygardos teismo  2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį priteisiant ieškovei iš atsakovės 79 087,62 Eur skolą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per dideles ir neproporcingas netesybas, neteisingai aiškino CK 6.73 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.258 straipsnio 2 ir 3 dalies, 6.134  straipsnio 1 dalies nuostatas dėl netesybų taikymo, mažinimo ir draudimo įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), nes neištyrė šalių ginčui dėl netesybų taikymo, mažinimo ir įskaitymo išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 329  straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teismas nenustatė, neištyrė ir nevertino šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurios pagrindžia prastą atsakovės darbo organizavimą ir termino pradelsimo priežastis.

19.2.                      Teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji negalėjo atlikti statomų namų apšiltinimo darbų iki nebuvo baigti kiti darbai. Atsakovė neužtikrino sutarties 6.4 punkto sąlygos vykdymo, savalaikio fasado šiltinimo darbų fronto perdavimo, kuris pagal sutarties sąlygas iki 2019 m. balandžio 4 d. turėjo būti perduotas visas, kad ieškovė galėtų nepertraukiamai ir laiku atlikti sutartyje numatytus darbus per 4 mėnesius. Atsakovė taip pat nepatenkino ieškovės prašymo pakeisti darbų fronto perdavimo terminus, neužtikrino, kad iki 2019 m. balandžio 4 d. būtų išmūrytos statinio sienos, pradelsė statinio sienų išmūrijimo darbus iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., kitus darbus pradelsė iki gruodžio mėnesio vidurio. Sutarties terminai pažeisti dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad buvo sutarties 17.2.2 punkte nustatytos delspinigių taikymo sąlygos.

19.3.                      Ieškovė pateikė teismui visus turimus įrodymus, kad atsakovė neužtikrino darbo organizavimo ir savalaikio darbo fronto perdavimo. Ieškovė nebuvo kalta, kad darbų pradžios dieną, nurodytą statybos žurnale ir 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendoriniame grafike, statinys neturėjo sienų, kurias ieškovė įsipareigojo apšiltinti. Ieškovė taip pat negalėjo užbaigti statinio baigiamųjų darbų iki rangovas UAB „Atuteka“ įrengs lauko įėjimo vitrinas ir rangovas „Nord profil“ sutvarkys lietvamzdžius, bus pašalinti langų defektai ir įrengti kiti fasado elementai. Šios aplinkybės atitinka sutarties 6.8.1 punkto sąlygas darbų terminui pratęsti.

19.4.                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad sutarties sąlygose nėra numatytos išlygos, jog statinio fasado apšiltinimo darbai turi būti atliekami tik perdavus visą darbų frontą, šalims aiškiai apibrėžus sutarties vykdytinumą atsakovei perdavus, o ieškovei priėmus dalį darbų vykdymo vietos. Ieškovė, priėmusi darbų vykdymo dalį, gali pradėti parengiamuosius darbus ir atlikti tam tikrą darbų dalį, tačiau negali jų užbaigti dėl priežasčių, kad nėra kampo, sienos, lango, lauko vitrinos ir kitų fasado elementų ir dėl to, jog dalies darbų įvykdymą sąlygoja įrengiamos apšiltinimo sistemos technologiniai reikalavimai, nurodyti technologinėje kortelėje.

19.5.                      Ieškovė negali sutikti su teismo išvada, kad darbų vykdymo terminai buvo koreguojami, o patys darbai vykdomi pagal detalizuotus 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko etapus. 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas sutarties nustatyta tvarka niekad nebuvo keičiamas. Jokiame grafike darbų etapai nėra nustatyti. Neteisinga teismo išvada, kad nors 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas nebuvo keičiamas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau formalių procedūrų nesilaikymas negali paneigti faktinio šalių susitarimo vykdyti tai, kas parašyta pasitarimo protokole Nr. 51. Sutartis turi būti keičiama tik šalių atstovų, kuriems ši teisė suteikta, ypač kai keičiamos esminės sutarties sąlygos, kurias keisti pasitarimo protokolu draudžiama. Pasitarimų protokolai ar 2019 m. rugsėjo 3 d. ir spalio 1 d. grafikai sutarties dalyvių įsipareigojimų ar darbų vykdymo terminų nepakeitė, todėl nebuvo pagrindo juos taikyti apskaičiuojant pradelstus terminus ir netesybas. Iš pasitarimo protokolo Nr. 51 nėra jokių duomenų, ar atsakovė pritaria kuriam nors grafikui.

19.6.                      Teismo išvada, kad ieškovė plytelių klijavimo ir kitus darbus užbaigė 2019 m. lapkričio 26 (trys aukštai D/7-11 ir D/1-11, ketvirtas aukštas D/10-2) arba gruodžio 20 dienomis (trys aukštai A/11-1, ketvirtas aukštas A/10-2), neatitinka bylos duomenų. Pagal antrojo protokolo 2019 m. spalio 22 d. įrašą 1–3 aukštuose ašyje D/11-1 plytelės suklijuotos, pagal 2019 m. spalio 29 d. įrašą rangovas pastolius palei ašį A yra nuėmęs, kas reiškia, kad darbai baigti, o ketvirto aukšto D/10-2 plytelės suklijuotos, pagal antrojo protokolo 2019 m. gruodžio 10 d. įrašą ketvirto aukšto A/10-2 plytelės suklijuotos gruodžio 9 d. Pirmosios instancijos teismas padarė ir kitų klaidų apskaičiuodamas terminus.

19.7.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė, o ne atsakovė, siekė pakeisti 2019 d. vasario 22  d. darbų vykdymo kalendorinį grafiką. Antro protokolo įrašai aiškiai parodo, kad atsakovė reikalavo pateikti nenurodyto turinio grafikus, juos priėmė apžiūrai, tačiau niekada jų turiniui pasitarimo protokolu ar kitu dokumentu nepritarė ir jų nepasirašė.

19.8.                      Ieškovė nesutiko su nepagrįstu priešieškinio priėmimu po paskirto teismo posėdžio ir išreiškė nuomonę, kad su atsakovės reikalavimais nesutinka, todėl įskaitymas nėra galimas. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu. Esant tokiai situacijai faktiškai nėra galiojančio vienarūšio priešpriešinio reikalavimo, nėra sutarties dalyvio pranešimo, prašymo ar sutiko atlikti įskaitymą (CK 6.130–6.131 straipsniai), be to, negalima įskaityti teisme ginčijamų reikalavimų (CK 6.134 straipsnio 1 dalis).

19.9.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes faktiškai patenkino 99 procentus ieškinio reikalavimų, o ne 62,51 proc. kaip nurodė skundžiamame sprendime.

19.10.                      Ieškovės nuomone, nors teismas sumažino delspinigių dydį, tačiau jie išliko nepagrįstai dideli (36 metiniai procentai). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad skolininkas visas savo prievoles įvykdė, terminas pradelstas dėl atsakovės kaltės. Teismas netaikė teismų praktikoje pripažinto ir esminio kriterijaus – netesybų santykio su nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Atsakovė negalėjo patvirtinti, ar prašomi priteisti iš ieškovės nuostoliai yra atvaizduoti atsakovo 2019 m. veikos apskaitoje, taip pat atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad realiai nuostoliai yra patirti.

20.       Atsakovė UAB „UAB „Gelinvesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas UAB „Gelinvesta“ priešieškinio reikalavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo faktą. Šalys sutarties 17.3.  punkte aiškiai susitarė, kad sutarties 17 punkte nurodyti delspinigiai ir netesybos yra vertintini kaip minimalūs ir neįrodinėtini nuostoliai, kuriuos užsakovas patyrė dėl netinkamo rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė visiškai sutiko su sutarties nuostatomis, nereikalavo sumažinti sutartimi numatytų netesybų dydžio, nereikalavo papildomos nuostatos dėl atsakovės realiai patirtų nuostolių pagrindimo būtinybės, siekiant reikalauti netesybų sumokėjimo. Teismo sprendimas sumažinti sutartyje aptartas netesybas paneigia šalių valią susitarti dėl konkretaus joms priimtino netesybų dydžio.

20.2.                      Atsakovė nuolat geranoriškai siekė sudaryti ieškovei sąlygas ištaisyti darbų atlikimo terminų pažeidimus. Tuo tarpu ieškovė darbus vykdė lėtai, nesilaikė grafiko, nereagavo į atsakovės raginimus. Ieškovė sutartį vykdė neatsakingai, ženkliai (keliais mėnesiais) vėlavo atlikti darbus, nesilaikė saugumo reikalavimų objekte, nereagavo į atsakovės raginimus vykdyti darbus greičiau, suvokdama, kad sutartis numato atitinkamo dydžio netesybas. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, taip iš dalies paneigdamas atsakovės teisę į sutartimi numatytą jos minimalių ir neįrodinėtinų nuostolių atlyginimą dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo.

20.3.                      Nepagrįstu laikytinas teismo sprendimas sumažinti teismo apskaičiuotų delspinigių sumą iki 30 000,00 Eur vien dėl to, kad atsakovė buvo sutikusi sumažinti delspinigius nuo pradinės 232256,38 Eur sumos iki 66 000,00 Eur. Teismui apskaičiavus sumažintą 116 125,90 Eur delspinigių sumą, kuri apima 66 000,00 Eur atsakovės reikalavimą, atsakovės vertinimu, būtent tokia suma, t. y. 66 000,00 Eur, delspinigių iš ieškovės ir turėjo būti priteista.

21.       Ieškovė UAB „Fasadų šiltinimo sistemos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo pripažinti  atsakovės UAB „Gelinvesta“ veiksmus pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, nesąžiningais, atsakovės apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, patenkinti, kitus atsakovės apeliacinio skundo prašymus atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.                      Atsakovė neįvykdė įstatymo reikalavimo apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybes, kurios patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 4 dalis.). Atsakovė taip pat nenurodė, kad teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas, todėl laikytina, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės nurodytais argumentais naikinti teismo sprendimo dalį.

21.2.                      Atsakovės pareigos neteikti įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo faktą, aiškinimas prieštarauja teismų praktikoje nustatytai šalių pareigai įrodyti, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, įskaitant atvejį, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas.

21.3.                      Atsakovės paaiškinimai, kad teismo sprendimas sumažinti sutartyje aptartas netesybas paneigia šalių susitarimo valią dėl konkretaus netesybų dydžio, neatitinka įstatymo, numatančio netesybų protingą ir sąžiningą dydį, bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

21.4.                      Atsakovė skunde nepagrindė, kodėl 60 000,00 Eur dydžio netesybos galėtų būti pripažintos teisingomis, sąžiningomis ir proporcingomis, kai pagal bylos duomenis ieškovė visus rangos darbus įvykdė ir atsakovė dėl to jokių nuostolių nepatyrė. Atsakovės siekis padvigubinti netesybas turi būti vertinamas kaip siekis praturtėti.

21.5.                      Pati atsakovė neužtikrino sutarties 6.4 punkto sąlygos vykdymo, savalaikio statinio fasado apšiltinimo darbų fronto perdavimo, netenkino ieškovės prašymo pakeisti darbų fronto perdavimo terminus, taip pat pradelsė ir kitus darbus.

21.6.                      Atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą. Po ieškovės apeliacinio skundo pateikimo atsakovė taip pat kreipėsi į teismą pareikšdama nepagrįstą apeliacinį skundą, siekdama sąmoningai nevykdyti teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, ir taip atitolinti teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Atsakovė su skolos dydžiu ieškovei sutiko ir jo neginčijo, tačiau įsipareigojimo sumokėti ieškovei už atliktus darbus nevykdo.

22.       Atsakovė UAB „Gelinvesta“ atsiliepime į ieškovės UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde savo pozicijai pagrįsti remiasi argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai galėjo būti dėstomi atsiliepime į priešieškinį, tačiau ieškovė pati atsisakė teikti rašytinį atsiliepimą, todėl ji neturi teisės naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė nagrinėjant bylą teismo posėdyje, remtis savo apeliaciniame skunde.

22.2.                      Aplinkybė, kad ieškovė priimdavo darbų frontus, reiškia, kad ieškovė su darbų atlikimo terminais ir jų skaičiavimo principais sutiko. Jeigu ieškovei kuri nors darbų fronto dalis būdavo perduodama vėliau, negu buvo numatyta sutartimi, konkrečių perduotų darbų atlikimo terminas buvo skaičiuojamas nuo darbų fronto perdavimo dienos, atitinkamai perkeliant atitinkamų darbų užbaigimo terminą. Tuo atveju, jeigu ieškovė negalėjo vykdyti darbų dėl kokių nors nuo jos nepriklausančių priežasčių, ji turėjo nepriimti darbų frontų ir nepasirašyti darbų frontų perdavimo – priėmimo aktų.

22.3.                      Ieškovė negalėjo įrodyti atsakovės kaltės dėl ieškovės darbų atlikimo vėlavimo ne todėl, kad ji neturėjo kitų įrodymų, tačiau todėl, kad atsakovės kaltės dėl ieškovės darbų atlikimo vėlavimo objektyviai nebuvo. Priešingu atveju ieškovė būtų pateikusi atitinkamus įrodymus.

22.4.                      Ieškovė nurodo naujas faktines aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina, kad dėl neva netinkamai perduotų darbų frontų ieškovė negalėjo atlikti rangos darbų. Ieškovė visiškai nepaaiškina, kaip būtent šios aplinkybės trukdė ieškovei vykdyti darbus. Ieškovė galėjo aiškinti ir įrodinėti šias aplinkybes kviesdama liudytojus į apklausą, tačiau ji to nedarė, o faktines aplinkybes pradėjo aiškinti tik apeliaciniame skunde. Tokia procesinė elgsena yra ne tik objektyviai netinkama, bet ir nėra leidžiama įstatymu (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

22.5.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad „2019 m. liepos 17 d. atsakovė perdavė fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimą ašyse D/1-11 (1-3 aukštai). Šios sienos negalima užbaigti, nes nėra šios sienos 4 aukšto“. Ieškovei darbų frontai „Plytelių klijavimas trys aukštai D/1-11“ ir „Plytelių klijavimas ketvirtas aukštas D/10-2“ buvo perduoti skirtingais darbų fronto perdavimo – priėmimo aktais, 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. atitinkamai. Tai reiškia, kad ieškovei buvo nustatyti skirtingi terminai atitinkamiems darbams atlikti, o „ketvirto aukšto“ nebuvimas niekaip nesudarė kliūčių užbaigti darbus trijuose aukštuose.

22.6.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad šalys neturėjo vadovautis ieškovės parengtu ir pateiktu 2019 m. rugsėjo 3 d. patikslintu darbų atlikimo grafiku, nes gamybinio pasitarimo protokolais negali būti keičiamos esminės sutarties sąlygos (sutarties 10.7. punktas). Pažymėtina, kad sutarties 10.1. punktas numato, jog gamybinio pasitarimo (susirinkimo) metu rangovas, be kita ko, „pateikia maksimaliai detalizuotą ateinančių 2 (dviejų) savaičių Darbų grafiką“, taigi šalys jau sutarties pasirašymo metu numatė rangovo galimybę gamybinių susirinkimų metu tikslinti darbų atlikimo grafiką, o sutarties 10.2. punktas aiškiai numato gamybinių pasitarimų protokolo privalomumą šalims.

22.7.                      Teismas detaliai nurodė ieškovės mokėtinų delspinigių skaičiavimo pagrindą, atsižvelgdamas į kiekvieno rangos darbų etapo (dalies) atlikimo terminus. Be to, nėra pagrindo sutikti, kad sutartimi numatytos netesybos yra nepagrįstai didelės ieškovės atžvilgiu. Šalys laisvai susitarė tiek dėl netesybų dydžio, tiek dėl būtinumo įrodyti nuostolius nebuvimo.

22.8.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir dėl teismo atlikto įskaitymo nepagrįstumo. Vien ieškovės nesutikimas su atsakovės reikalavimu savaime nedaro tokio reikalavimo negaliojančiu, nes dėl tokio reikalavimo pagrįstumo ir galiojimo sprendžia teismas. Sutarties dalyvio pranešimas konkrečiu atveju nėra aktualus, nes reikalavimai yra įskaitomi ne šalių, o teismo. Teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus, reikalavimai nebelaikomi ginčijamais teisme, tačiau laikomi galiojančiais ir teisėtais. Be to, galimybė teismui įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus yra vienas ir priešieškinio priėmimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2  dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta atsakovės teisė į delspinigius dėl vėlavimo atlikti darbus, esant ieškovės kaltei; sumažinti atsakovės priskaičiuoti delspinigiai, konstatavus, kad jie yra nepagrįstai dideli bei teismo nustatyta priteistinų delspinigių suma įskaityta į ieškovei priteistą sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Ieškovė skundu prašo atmesti atsakovės reikalavimą dėl delspinigių pritesimo visa apimtimi, o atsakovė apeliaciniu skundu prašo jos reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti visiškai (priteisti 66 000 Eur delspinigius).

Dėl ieškovės kaltės laiku neįvykdžius prievolės atlikti darbus ir atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius.

25.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė yra profesionali statybos darbų rangovė, todėl jai neabejotinai turi būti žinoma teisė sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita šalis (šiuo atveju – užsakovė) neįvykdo priešpriešinės prievolės (CK 6.58 straipsnis) – nesudaro galimybės vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus, neperduodama darbų fronto,

26.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji negalėjo atlikti statomų namų apšiltinimo darbų iki nebuvo baigti kiti darbai, nurodydama, kad atsakovė neužtikrino sutarties 6.4 punkto sąlygos vykdymo, savalaikio fasado šiltinimo darbų fronto perdavimo, kuris pagal sutarties sąlygas iki 2019 m. balandžio 4 d. turėjo būti perduotas visas, kad ieškovė galėtų nepertraukiamai ir laiku atlikti sutartyje numatytus darbus per 4 mėnesius. Atsakovė taip pat nepatenkino ieškovės prašymo pakeisti darbų fronto perdavimo terminus, neužtikrino, kad iki 2019 m. balandžio 4 d. būtų išmūrytos statinio sienos, pradelsė statinio sienų išmūrijimo darbus iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., kitus darbus pradelsė iki gruodžio mėnesio vidurio. Sutarties terminai pažeisti dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad buvo sutarties 17.2.2  punkte nustatytos delspinigių taikymo sąlygos.

27.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygos, susijusios su darbų fronto perdavimo apimtimi (ar atsakovė privalėjo sienų šiltinimui reikalingą darbų frontą perduoti visą, ar tai galėjo būti padaryta dalimis), aiškinimo.

28.       Iškovė laikosi pozicijos, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl pačios atsakovės kaltės, nes ji neužtikrino sutarties 6.4 punkto sąlygos vykdymo, t. y. savalaikio fasado šiltinimo darbų fronto perdavimo, kuris pagal sutarties sąlygas iki 2019 m. balandžio 4 d. turėjo būti perduotas visas. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti: pagal sutarties 1.5 punktą darbų frontas reiškia atsakovės arba atsakovei dalyvaujant kito rangovo ieškovei perduotą ir priimtą darbų vykdymo vietą ar jos dalį, būtiną darbų atlikimui, kurioje ieškovei sudaryta galimybė nepertraukiamai vykdyti darbus pagal suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką arba su pertraukomis, jeigu jos yra numatytos darbų vykdymo grafike. Taigi, sutarties 1.5 punktas aiškiai įtvirtino atsakovės teisę darbų frontą perduoti dalimis, būtinomis tam tikriems darbams atlikti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju sutarties sąlygose nėra numatytos išlygos, kad statinio fasado apšiltinimo darbai turi būti atliekami tik perdavus visą darbų frontą. 

29.       Iš į bylą pateiktų darbų fronto perdavimo aktų matyti, jog 2019 m. balandžio 30 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas parkingo sienų šiltinimo iš išorės darbams atlikti; 2019 m. birželio 10 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyse 11/A-D, 1/D-A (išbraukta D/2-10 ašis) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų (pastaba – yra langų trūkumai, nusiųsti užsakovei, turėklų metalą sumontuoti po 2 sav; 2019 m. liepos 15 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyje 10/A-D (4 aukštas) (išbrauktos D/2-10 (4 aukštas), 2/D-A (4 aukštas) ašys) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų; 2019 m. liepos 17 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyse D/1-11 (1-3 aukštai) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų (pastaba – yra langų trūkumai, nusiųsti užsakovui 2019 m. liepos 30 d., tarp 2-4 ašių nėra langų 2019 m. liepos 30 d.); 2019 m. liepos 17  d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyse A/5-11 (1-3 aukštai) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų; 2019 m. liepos 31 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyse A/1-5 (1-3 aukštai) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų; 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei perduotas ir jos priimtas darbų frontas fasado (cokolio) šiltinimo ir apdailos įrengimo ašyse 2/A-D (4 aukštas), A/2-10 (4 aukštas), D/2-10 (4 aukštas) darbams atlikti, 2 punktu nurodyta, jog langų rėmai ir stiklo paketai yra be pažeidimų (pastaba – langų defektai persiųsti užsakovei). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys ne tik sutartyje buvo numačiusios galimybę tam tikrus darbų frontus perduoti dalimis, tačiau, vykdydamos sutartį, būtent tokios praktikos ir laikėsi, todėl ieškovė, priėmusi dalį darbų vykdymo vietos, turėjo pareigą vykdyti sutartus darbus. Ieškovė, būdama atsakinga ir patyrusi rangovė bei verslininkė, turėjo įvertinti, kad priimdama darbų frontus, sutinka su darbų atlikimo terminais ir jų skaičiavimu. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 22 d. kalendoriniame darbų vykdymo grafike buvo numatyta ne tik konkretaus darbo atlikimo pradžia, bet ir jo trukmė, todėl, atsakovei 2019  m. balandžio 3 d. neperdavus darbų fronto (nėra ginčo, kad tuo metu sienos dar nebuvo išmūrytos ir jų šiltinimo darbai negalėjo būti atliekami), tačiau perdavus darbų frontus vėliau, dalimis, ieškovės prievolė konkretų darbą atlikti per kalendoriniame darbo grafike numatytą terminą nuo darbų fronto perdavimo, išliko. Todėl vien ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad darbų frontas ieškovei nebuvo perduotas 2019  m. balandžio 3 d., savaime negali lemti ieškovės atleidimo nuo prievolės tam tikrą darbą atlikti per tam tikrą, grafike numatytą terminą nuo tada, kai konkretus darbų frontas jai buvo perduotas.

30.       Pasak ieškovės, priėmusi darbų fronto dalį, ji galėjo pradėti tik parengiamuosius darbus ir atlikti tam tikrą darbų dalį, tačiau negalėjo jų užbaigti dėl nuo jos nepriklausiusių priežasčių (pvz,. kad nėra kampo, sienos, lango, lauko vitrinos ir kitų fasado elementų), todėl darbų vykdymo terminai pagal sutarties 6.8.1 punkto sąlygas turėjo būti pratęsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė naujos darbų fronto perdavimo datos prašė tik prieš pradėdama darbus – 2019  m. balandžio 3 d., nes nebuvo baigti mūro darbai, kitų įrodymų, jog ieškovė būtų prašiusi perkelti darbų fronto perdavimo datą dėl užsakovės kaltės, byloje nėra. Jeigu ieškovė negalėjo vykdyti darbų dėl kokių nors nuo jos nepriklausančių priežasčių, ji arba turėjo nepriimti darbų frontų ir nepasirašyti darbų vykdymo vietos perdavimo – priėmimo aktų, arba pasinaudoti teise stabdyti prievolės vykdymą, informuodama užsakovę apie negalėjimą atlikti (užbaigti) darbus dėl jos apeliaciniame skunde nurodomų priežasčių, t. y. dėl to, kad nėra atlikti kiti konkretūs darbai, kurių neatlikimas yra kliūtis ieškovei užbaigti darbus per kalendoriniame darbų grafike nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės kaltės, netinkamai organizavus kitus darbus, dėl kurių neįvykdymo ieškovė laiku negalėjo atlikti darbų, yra nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). 

31.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbų vykdymo terminai buvo koreguojami, o patys darbai vykdomi pagal detalizuotus 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinio grafiko etapus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas sutartyje nustatyta tvarka niekada nebuvo keičiamas ir šį ieškovės argumentą pirmosios instancijos teismas pripažino teisingu; pagrindo nesutikti su juo neturi ir apeliacinis teismas. Kita vertus, ši aplinkybė savaime nelemia, kad šalims statybos proceso eigoje nukrypus nuo šio grafiko, bet kokie nukrypimai turėtų būti vertinami kaip patvirtinantys užsakovės (atsakovės) kaltę dėl sutartyje nustatytu terminu neatliktų darbų. Minėta (nutarties 29 punktas), kad ieškovei negalėjus pradėti darbų 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendoriniame grafike nustatytu terminu, ji atitinkamus darbus turėjo pareigą atlikti per šiame grafike nurodytą dienų skaičių nuo atitinkamo darbų fronto jai perdavimo dienos.

32.       Pagal sutarties 20.5.1 punktą už sutarties vykdymo klausimus atsakingi šalių atstovai yra atsakovės projektų vadovas A. G. ir ieškovės direktorius V. S.. Pakeisto grafiko, kurį būtų pasirašę šie šalių atstovai, nėra (dėl to ginčo nėra). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal sutarties 1.11 punktą, pareiga parengti ir suderinti su užsakovu darbų atlikimo grafiką tenka rangovui. Taigi, rangovui negalint pradėti darbų 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendoriniame grafike numatytu terminu ir jam laikantis pozicijos, kad tokiu atveju buvo būtinas kalendorinio darbų grafiko, kaip sutarties sudėtinės dalies, pakeitimas, būtent jis galėjo ir turėjo inicijuoti naujo grafiko parengimą, derinimą su užsakovu ir jo pasirašymą (t. y. pakeitimą). Įvertinant tai, taip pat aplinkybę, kad byloje esantys 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas ir 2019 m. spalio 1 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas buvo pasirašyti būtent ieškovės atstovų (atitinkamai gamybos direktoriaus R. S. ir darbų vadovo D. G.), ir nebuvo pasirašyti atsakovės atstovų, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie detalizuoti tam tikrų darbų atlikimo kalendoriniai grafikai buvo parengti būtent ieškovės iniciatyva.

33.       Šiuos detalizuotus darbų kalendorinius grafikus analizuodamas kartu su pasitarimo protokole Nr.  51 esančia informacija, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad iš esmės abiejų sutarties šalių valia, nors formaliąja prasme ir nebuvo išreikšta tinkamai įformintu darbų kalendorinio grafiko pakeitimu, buvo suderinta, todėl sutarties vykdymo procese tapo privaloma šalims.

34.        Pažymėtina, kad sutarties 10.1. punktas numatė, jog gamybinio pasitarimo (susirinkimo) metu rangovas pateikia maksimaliai detalizuotą ateinančių 2 (dviejų) savaičių Darbų grafiką, taigi, šalys jau sutarties pasirašymo metu numatė rangovo galimybę gamybinių susirinkimų metu tikslinti darbų atlikimo grafiką. Sutarties 10.2 punktas aiškiai numato gamybinių pasitarimų protokolo privalomumą šalims, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei laikiusis sutarties 10.5 punkte nustatytos tvarkos po kiekvieno susirinkimo išsiųsti elektroniniu paštu tvirtinti jo protokolus visiems susirinkime dalyvavusiems asmenims (jų atstovams), įskaitant ir ieškovės atstovus, laikoma, kad ieškovė su minėto protokolo turiniu pilnai ir besąlygiškai sutiko ir įsipareigojo nurodytomis sąlygomis vykdyti tai, kas jame parašyta (sutarties 10.5 punktas), kadangi sutartyje nustatytu terminu (per vieną darbo dieną nuo ginčo atveju aktualaus 2020 m. sausio 7 d. pasitarimo protokolo Nr. 51 pateikimo ieškovės atstovams dienos), jie pastabų atsakovei nepareiškė.  Taigi, šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. darbų vykdymo kalendoriniu grafiku ir 2019 m. spalio 1 d. darbų vykdymo kalendoriniu grafiku buvo ne keičiamas 2019 m. vasario 22 d. darbų vykdymo kalendorinis grafikas, o buvo faktiškai koreguojami (detalizuojami) darbų vykdymo terminai ir toks koregavimas atitiko sutarties nuostatas.

35.       Pasak ieškovės, teismo išvada, kad ieškovė plytelių klijavimo ir kitus darbus užbaigė 2019 m. lapkričio 26 (trys aukštai D/7-11 ir D/1-11, ketvirtas aukštas D/10-2) arba gruodžio 20 dienomis (trys aukštai A/11-1, ketvirtas aukštas A/10-2), neatitinka bylos duomenų. Pagal 2020 m. sausio 7  d. protokolo 2019 m. spalio 22 d. įrašą 1–3 aukštuose ašyje D/11-1 plytelės suklijuotos, pagal 2019 m. spalio 29 d. įrašą rangovas pastolius palei ašį A yra nuėmęs, kas reiškia, kad darbai baigti, o ketvirto aukšto D/10-2 plytelės suklijuotos, pagal protokolo Nr. 51 2019 m. gruodžio 10 d. įrašą ketvirto aukšto A/10-2 plytelės suklijuotos gruodžio 9 d. Nors ieškovė teigia, kad pagal 2020 m. sausio 7 d. protokolą 1–3 aukšto ašyje D/11 plytelės suklijuotos 2019 m. spalio 22 d., tačiau pažymėtina, kad minėtame 2019 m. spalio 22 d. įraše nurodyta, kad nors plytelių klijavimas 1 – 3 aukštų ašyje D/11-1 baigtas, tačiau rangovas neišvalė balkonų, paliko statybines šiukšles, darbų užsakovui nepridavė, todėl vertinti, kad darbai buvo atlikti ir tinkamai perduoti užsakovei negalima. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, minėti darbai trijuose D/11-1 aukštuose faktiškai baigti 2019 m. lapkričio 26 d. Ieškovė teigia, kad ketvirto aukšto D/10-2 plytelės suklijuotos 2019 m. spalio 29 d., o ne tų pačių metų lapkričio 26 d. Su šiuo ieškovės argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti, nes protokolo Nr. 51 2019 m. spalio 29 d. įraše nors ir nurodyta, kad plytelės ketvirto aukšto ašyje D/10-2 yra suklijuotos, tačiau taip pat nurodyta, jog siūlės neužfuguotos, statybinės šiukšlės neišvežtos ir langai neišvalyti, taigi darbai šioje ašyje 2019  m. spalio 29 d. iki galo nebuvo atlikti. Dėl ketvirto aukšto A/10-2 darbų protokolo Nr. 51 2019 m. gruodžio 10 d. įraše nurodyta, kad plytelės suklijuotos 2019 m. gruodžio 9 d., tačiau darbai užsakovui nėra priduoti, atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ketvirto aukšto A/10-2 darbai faktiškai baigti 2019 m. gruodžio 20 d. Taip pat ieškovė nurodo, kad pagal 2020 m. sausio 7 d. protokolo 2019 m. spalio 29 d. įrašą pastoliai palei ašį A yra nuimti, o tai, pasak ieškovės, įrodo, jog iki protokole nurodytos datos trijų aukštų A/11-1 darbai yra baigti. Šį ieškovės argumentą paneigia vėlesni 2020 m. sausio 7 d. protokolo įrašai apie tai, kad rangovas minėtų plytelių klijavimo darbų A/11-1 nespėja atlikti (2019 m. lapkričio 5 d. – 2019 m. gruodžio 10 d. įrašai), o plytelių klijavimo darbai 1 – 3 aukštuose A/11-1 baigti gruodžio 20 d. Ieškovė nurodo, kad ji 2019 m. balandžio 30 d. darbų fronto perdavimo aktu priėmė atlikti tik parkingo sienų šiltinimo darbus iš išorės ir juos atliko iki 2019 m. gegužės 21 d., o teismo nurodyti parkingo apdailos darbai turėjo būti įvykdyti parkingo viduje ir atsakovė jų ieškovei nebuvo perdavusi. Pagal rangos darbų sutarties 6.3 punktą rangovas, likus 5 darbo dienoms iki grafike nurodytos darbų pradžios datos įsipareigoja raštiškai pareikalauti užsakovo perduoti jam darbų frontą; rangovui nepareikalavus užsakovo perduoti darbų frontą pagal minėtame punkte nurodytą tvarką, laikoma, kad darbų frontas užsakovo rangovui yra perduotas sutartyje ir grafike nustatyta darbų pradžios data ir rangovas užsakovui dėl darbų fronto perdavimo jokių pretenzijų neturi. Įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į užsakovą ir reikalavo perduoti, jos teigimu, neperduotus parkingo vidaus darbų frontus, byloje nėra, todėl laikoma, kad minėta parkingo darbų vykdymo vieta ieškovei buvo perduota pagal grafike nustatytą darbų pradžios datą – 2019 m. birželio 26 d. Pagal 2019 m. vasario 22 d. grafiką paskutiniai parkingo darbai turėjo būti užbaigti iki 2019 m. liepos 31 d. Taigi, net ir vertinant, kad ieškovei, kaip ji teigia, parkingo vidaus apdailos darbų frontas nebuvo perduotas, šis jos argumentas nepaneigia teismo išvados, kad ieškovė parkingo apdailos darbus vėlavo užbaigti 118 dienų, nes pagal 2020 m. sausio 7 d. protokolo 2019 m. lapkričio 26 d. įrašą buvo baigti parkingo armavimo darbai, uždėtas dekoratyvinis tinkas.

36.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė ieškovės mokėtinų delspinigių skaičiavimo pagrindą, delspinigių dydį perskaičiavo tinkamai, t. y. atsižvelgdamas į kiekvieno rangos darbų etapo (dalies) atlikimo terminus, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog teismas padarė klaidų, perskaičiuodamas delspinigių dydį.

Dėl delspinigių dydžio

37.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistų delspinigių dydžiu. Ieškovės manymu, delspinigiai iš viso neturėjo būti priteisti, be to, priteistas delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, o atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą ir prašė priteisti visą priešieškiniu prašytą delspinigių sumą – 66 000 Eur.

38.       Apeliacinės instancijos teismas nekartoja argumentų dėl atsakovės teisės, ieškovei vėluojant atlikti rangos darbus, skaičiuoti delspinigius ir pasisako tik dėl delspinigių dydžio.

39.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK  6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

40.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutarties 17.2.2 punktu savo susitarimu nustatė 0,2 procentų delspinigių dydį nuo sutarties kainos už kiekvieną daugiau nei 10 kalendorinių dienų darbus pavėluotą dieną atlikti bei perduoti atsakovei ir / ar atskirus darbų etapus pagal pagrindinį grafiką arba patikslintą mėnesinį progreso grafiką (jei vėluojama dėl ieškovės kaltės). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažintini neproporcingais CK  6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu ir delspinigių dydį sumažino.

41.       Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.).

42.       Taigi, bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).

43.       Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

44.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

45.       Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ieškovei pritaikytos netesybos per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl buvo pagrindas jas mažinti.

46.       Pažymėtina, kad sutarties vertė yra 253 553,79 Eur ir nors atsakovės apskaičiuoti delspinigiai iš viso sudarė 232 256,38 Eur, ji prašė priteisti 66 000 Eur delspinigių, tačiau ir ši suma yra pernelyg didelė atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Spręsdama dėl netesybų mažinimo teisėjų kolegija taip pat įvertina ir į tai, kad, ieškovei ginčijant netesybų dydį, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad ji realiai yra patyrusi koks nors nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę. Nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtų nuostolių dydį. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo klausimas teismo iniciatyva, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, tačiau atsakovė, turinti interesą gauti kuo didesnes netesybas, į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių dėl ne laiku įvykdytos prievolės realiai patirtus nuostolius, nepateikė. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui sutartyje buvo numatyti delspinigiai, buvo įvykdyta, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė vis dėlto, nors ir pavėluotai, tačiau gavo tai, ko siekė sudarydama sutartį.

47.       Ieškovei, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdžius statybos rangos darbus, ieškovės prašomos priteisti 66 000 Eur dydžio netesybos negali būti laikomos adekvačiomis ir atitinkančiomis atsakovės patirtų minimalių nuostolių dydį. Pažymėtina, kad netesybos turi būti nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

48.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju protinga netesybų už sutarties įvykdymo termino pažeidimą suma yra 30 000 Eur. Ir nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ir ši teismo nustatyta delspinigių suma yra neprotingai didelė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dar didesnis delspinigių sumos mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą skaičiuoti delspinigius, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros. Kaip minėta, ieškovė darbus atlikti vėlavo, todėl ieškovės prašomas netesybų sumažinimas neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5  straipsnis).

49.       Pirmosios instancijos teismas perskaičiavo delspinigius pritaikęs mažesnį – 0,1 proc. delspinigių dydį, ir gautą sumą sumažino ne iki atsakovės prašytos 66 000 Eur sumos, o iki 30 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo, kad pagrindas delspinigiams mažinti yra ir tai, jog atsakovė jau buvo sutikusi juos sumažinti nuo pradinės delspinigių 232 256,38 Eur sumos iki 66 000 Eur. Kaip minėta, CK numato tik du delspinigių mažinimo pagrindus – netesybos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta, todėl vien tai, kad atsakovė prašė priteisti mažesnę delspinigių sumą, nereiškia, kad teismo perskaičiuotų delspinigių suma turi būti automatiškai dar kartą sumažinta. Ir nors teismas delspinigių dydžio mažinimą grindė iš dalies netinkamais motyvais, tačiau, atsižvelgiant į teismo teisę mažinti netesybas ne tik procentine išraiška, bet ir iki konkrečios sumos (CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta delspinigių mažinimo forma), taip pat konstatavus, kad šiuo atveju egzistuoja CK įtvirtintas netesybų mažinimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkreti būtent 30 000 Eur delspinigių suma atitinka ieškovės padarytą sutarties pažeidimą.

Dėl įskaitymo

50.       Ieškovė skunde taip pat nurodo, kad jos atstovas nesutiko su nepagrįstu priešieškinio priėmimu po paskirto teismo posėdžio ir išreiškė nuomonę, kad su atsakovės reikalavimais nesutinka, todėl įskaitymas nėra galimas. Esant tokiai situacijai faktiškai nėra galiojančio vienarūšio priešpriešinio reikalavimo, nėra sutarties dalyvio pranešimo, prašymo ar sutikimo atlikti įskaitymą (CK 6.130–6.131 straipsniai), be to, negalima įskaityti teisme ginčijamų reikalavimų (CK 6.134 straipsnio 1  dalis).

51.       Su tokiu ieškovės vertinimu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 143  straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taigi, viena iš priešieškinio priėmimo sąlygų yra tai, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2  dalies 2 punktas). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už faktiškai atliktus rangos darbus. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti delspinigius už laiku neatliktus rangos darbus. Taigi, atsakovė priešieškiniu siekė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tapatus pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme, todėl atskiras pareiškimas dėl reikalavimų įskaitymo nėra būtinas, kadangi tokią funkciją atlieka pats priešieškinis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-53-684/2017). Šie argumentai paneigia skunde išdėstytą ieškovės poziciją, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas atskiras atsakovės pareiškimas dėl reikalavimų įskaitymo. Taip pat pažymėtina, kad šalių sudarytos rangos darbų sutarties 15.10 punkte numatyta, jog visos pagal sutarti? ar jos priedus atsakovei ieškovės priklausančios mokėti netesybos ar nuostoliu? atlyginimo sumos gali būti dengiamos atsakovės pagal sutarti? ieškovei mokamu? ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaitą. Taigi, atsakovei pilnai neatsiskaičius už ieškovės faktiškai atliktus darbus, likusi mokėtina suma gali būti dengiama ieškovei priklausančių mokėti netesybų suma.

52.       Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, minėta sutartine nuostata bei ekonomiškumo principu pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei 30 000 Eur dydžio delspinigius, o atsakovė ieškovei turi sumokėti 79 087,62 Eur už atliktus darbus, pagrįstai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas skirtumas 49  087,62  Eur.

53.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 185  straipsnio 1 dalis), nes neištyrė šalių ginčui dėl netesybų taikymo, mažinimo ir įskaitymo išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

54.       CPK 178

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai ir pagal įstatymo reikalavimus tyrė bei teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, o ieškovės argumentai dėl netesybų taikymo, mažinimo ir įskaitymo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

56.       Ieškovė skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes faktiškai patenkino 99 procentus ieškinio reikalavimų, o ne 62,51 proc. kaip nurodė skundžiamame sprendime. Su tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko šalių priešpriešinių materialiųjų reikalavimų įskaitymą, todėl atsižvelgdamas į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą po atlikto įskaitymo atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

57.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pripažinti atsakovės UAB „Gelinvesta“ veiksmus pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, nesąžiningais. Nurodo, kad atsakovė pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą siekdama sąmoningai nevykdyti teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, ir taip atitolinti greitą bylos išsprendimą. Be to, atsakovė su skolos dydžiu sutiko ir teismo priteisto skolos dydžio neginčijo, tačiau įpareigojimo sumokėti ieškovei už atliktus darbus nevykdo.

58.       Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinio skundo pateikimas nevertintinas kaip nesąžiningas veiksmas, nes kreipimasis į teismą su skundu yra viena iš byloje dalyvaujančios šalies procesinių teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovė, pateikusi apeliacinį skundą, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų. Teisėjų kolegija neįžvelgė atsakovės veiksmuose nesąžiningumo požymių, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovę nesąžininga.

Dėl bylos baigties

59.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė prievolių įskaitymo, netesybų mažinimo bei sutartinius statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60.       Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                           Dalia Kačinskienė

                                                   Danguolė Martinavičienė