Civilinė byla Nr. eCIK-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.4.2.10; 3.3.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), valstybės įmonė Turto bankas, klausimą. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas 2024 m. spalio 3 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

2.       Pareiškėjas prašo, atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 dalį, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 dalis, kuria atmestas E. G. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą, be kita ko, priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl visuomenės poreikiams paimamo jo ir jo šeimos gyvenamojo namo, atlyginimą. Abiejų instancijų teismai šio pareiškėjo reikalavimo netenkino, iš esmės argumentuodami tuo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnyje nėra nustatytas teisėtais veiksmais (t. y. turto paėmimu visuomenės poreikiams) padarytos neturtinės žalos atlyginimas, todėl, anot teismų, šis pareiškėjo reikalavimas patenka į civilinės atsakomybės taikymo sritį. Teismai neteisėtų savivaldybės veiksmų nenustatė, todėl pripažino nesant pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

4.       Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad būtent dėl šių teismų priimtų procesinių sprendimų su prašymu jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas 2024 m. liepos 3 d. nutarime Nr. KT62-A-N9/2024, pagal pareiškėjo prašymą išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 17-A/2023, nurodė, kad Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintas teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą apima ir neturtinio pobūdžio praradimų (t. y. neturtinės žalos) atlyginimą. Taigi, kaip nurodo pareiškėjas, šiame Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, kad Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) yra įtvirtintas ir neturtinio pobūdžio praradimų (t. y. neturtinės žalos) atlyginimo pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodyti argumentai, jog Žemės įstatymas nenustato neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, yra nepagrįsti, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5.       Nurodytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, suponuoja, kad procesas civilinėje byloje turi būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Priešingas šios proceso teisės normos aiškinimas paneigtų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kadangi, pirma, pareiškėjas viso bylos dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad, paimant jo gyvenamąjį namą visuomenės poreikiams, privalo būti atlyginama dėl to jo patiriama ir neturtinė žala; taip pat pareiškėjas abiejų instancijų teismams teikė prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 47 straipsnio dalies konstitucingumo. Bylą nagrinėjusiems teismams į Konstitucinį Teismą nesikreipus, minėta Žemės įstatymo norma teismų procesiniuose sprendimuose buvo išaiškinta ir pritaikyta neteisingai.

6.       Pareiškėjas teigia, kad jis nebeturi daugiau galimybių apginti savo pažeistas teises ir interesus, kadangi visi teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės būdai yra išnaudoti. Neatnaujinus proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą liks tinkamai neišnagrinėtas ir, nors Konstitucinis Teismas pareiškėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtino, realiai ši teisė dėl teismų padarytų klaidų bus neapginta.

7.       Iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė (Kauno miesto savivaldybė), pareiškusi ieškinį atsakovui (pareiškėjui), teismo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui (pareiškėjui), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste; 2) taip pat nustatyti, kad atsakovui (pareiškėjui) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ pagrindu paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), dydis yra 274 370 Eur.

8.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą, be kita ko, nutarė nustatyti, kad atsakovas (pareiškėjas) yra 274 370 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 pervesti į „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą, savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo (pareiškėjo) atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9.       Atsakovas (pareiškėjas) šioje byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, vėliau jį patikslinęs, prašė nustatyti, kad atlyginimo ir kitų nuostolių už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) pagrindu paimamą žemės sklypą ir jame esančius statinius dydis yra 342 740,30 Eur. Atsakovas (pareiškėjas) nurodė, kad, be gautos 274 370 Eur kompensacijos, už paimamą turtą jam turi būti priteisiamas ir kitų nuostolių atlyginimas, t. y. jam turi būti priteisiamos patirtos perkraustymo išlaidos (3587,65 Eur), negautos pajamos iš turto nuomos (43 305,58 Eur), išlaidos, susidariusios dėl laikino apsigyvenimo nuomojamame name (17 253,34 Eur), išlaidos notaro paslaugoms apmokėti (83,73 Eur), neturtinės žalos atlyginimas (2000 Eur) ir kilnojamųjų daiktų, kurie dėl individualių savybių negalės būti panaudojami, vertė (2940 Eur).

10.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 ieškinį ir atsakovo (pareiškėjo) reikalavimus patenkino iš dalies. Teismas atsakovui (pareiškėjui) iš ieškovės priteisė 20 128,72 Eur papildomai turėtų nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 20 128,72 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 2536,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovo (pareiškėjo) papildomai prašytų priteisti sumų teismas atsakovui (pareiškėjui) priteisė 2787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti (atsakovui be ginčo sumokėta 800 Eur tokio pobūdžio išlaidoms kompensuoti), 17 253,34 Eur kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidoms bei 83,73 Eur išlaidoms už notaro paslaugas įsigyjant kitą žemės sklypą kompensuoti. Atsakovo (pareiškėjo) reikalavimų dalį dėl negautų pajamų, kilnojamųjų daiktų vertės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė.

11.       Dėl atsakovo (pareiškėjo) reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad ieškovė, paimdama visuomenės poreikiams atsakovui (pareiškėjui) priklausantį turtą, visus veiksmus atliko pagal įstatyme nustatytas procedūras, dėl paimamo turto įkainojimo ginčo su atsakovu (pareiškėju) nekilo, pinigai jam buvo perduoti, buvęs turto savininkas įgijo realią galimybę įsigyti ar statyti kitą gyvenamąjį būstą savo pasirinkimu. Be to, pasak teismo, daugiau nei vienerius metus nuo turto paėmimo visuomenės poreikiams dienos atsakovas (pareiškėjas) ir jo šeima vis dar nėra praradę galimybės naudotis turtu. Atsakovas (pareiškėjas) nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. kad atsirado neigiamų pasekmių fizinei ar psichinei jo būsenai, buvo prarasta reputacija, sumažėjo galimybė gyventi visavertį gyvenimą ir kt.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo (pareiškėjo) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi juos patenkino iš dalies. Kolegija Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė: iš ieškovės atsakovui (pareiškėjui) priteisė 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas atlyginimo, 2940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo (pareiškėjo) panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3023,73 Eur sumą, skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo (pareiškėjo) nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo (pareiškėjo) reikalavimą dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atlyginimo atmetė. Kolegija nutartimi taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovo (pareiškėjo) reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, atsakovui (pareiškėjui) priteista papildomai 2787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui (pareiškėjui) priteista 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, ir dalį, kuria atmestas atsakovo (pareiškėjo) reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paliko nepakeistas.

13.       Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą kolegija nurodė, kad atsakovo (pareiškėjo) reikalavimas priteisti 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą patenka į civilinės atsakomybės instituto taikymo sritį. Neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji kyla dėl neteisėtų asmens veiksmų, nustačius ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas (pareiškėjas) reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia išgyvenimais, atsiradusiais dėl teisėtų ieškovės veiksmų. Jeigu žala padaryta teisėtais veiksmais, civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas (pareiškėjas) neįrodinėjo, kad, vykdant jam priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ieškovės atstovai elgėsi nepagarbiai, žemino atsakovą (pareiškėją) ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir dėl to būtų kilę stiprūs neigiami išgyvenimai, atsiradę kitokių neturtinio pobūdžio praradimų, paveikusių atsakovo (pareiškėjo) sveikatą, pažeidę jo garbę ar orumą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl kolegija nelaikė pagrįstu atsakovo (pareiškėjo) argumento, kad dėl jo nekilnojamojo turto, kuris buvo ir jo namai, paėmimo praradimams teisingai atlyginti būtinas neturtinės žalos atlyginimas. Už visuomenės poreikiams tenkinti teisėtai paimtą nekilnojamąjį turtą atsakovui (pareiškėjui) apskaičiuota ir sumokėta kompensacija, atitinkanti paimamo turto rinkos vertę; atsakovas (pareiškėjas), gavęs šią kompensaciją, gali įsigyti naujus namus. 

14.       Pareiškėjas su Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo Žemės įstatymo 47 straipsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta valstybės prievolė atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl kartu su žeme paimamo gyvenamojo būsto praradimo patirtą neturtinę žalą. Konstitucinis Teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. potvarkiu šį prašymą priėmė nagrinėti. Prašyme Konstituciniam Teismui pareiškėjas išdėstė aplinkybes, susijusias su civilinėje byloje dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo priimtais teismų procesiniais sprendimais, kuriais atmestas jo pareikštas reikalavimas iš ieškovės priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei teisinius argumentus, pagrindžiančius abejonę dėl Žemės įstatymo 47 straipsnio dalies atitikties Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, pagal Konstituciją turi būti sudarytos prielaidos, paimant turtą visuomenės poreikiams, atlyginti ne tik kartu su žemės sklypu paimamų statinių rinkos vertę, bet ir kitus neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl to, kad visuomenės poreikiams paimamas gyvenamasis būstas. Kadangi ginčijamu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta atlyginti tokius nuostolius, toks teisinis reguliavimas šiuo aspektu prieštaravo Konstitucijai.

15.       Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 17-A/2023 pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, 2024 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. KT62-A-N9/2024 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemės įstatymo 47 straipsnis (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai, neprieštaravo Konstitucijai.

16.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė padavė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, kuriame nurodo su pareiškėjo prašymu nesutinkanti ir prašanti jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas esant šioms sąlygoms: 1) kai Konstitucinis Teismas priima nagrinėti asmens individualų konstitucinį skundą, kuriame keliamas klausimas dėl teisės akto, kurio pagrindu buvo priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, atitikties Konstitucijai; ir 2) kai toks teisės aktas yra Konstitucinio Teismo pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, pasak ieškovės, nėra ginčo, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, t. y. Konstitucinis Teismas priėmė pareiškėjo E. G. individualų konstitucinį skundą dėl Žemės įstatymo 47 straipsnio, kurio pagrindu yra atlyginami dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams žemės savininkų (naudotojų) patirti nuostoliai, atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai tiek, kiek šis įstatymas nenustatė valstybės prievolės atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl kartu su žeme paimamo gyvenamojo būsto praradimo patirtą neturtinę žalą. Tačiau Žemės įstatymo 47 straipsnis, kurio pagrindu buvo priimti bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmesti, Konstitucinio Teismo nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi, antroji sąlyga, nustatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte, neegzistuoja. Nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto pagrindo, procesas nagrinėjamu atveju negali būti atnaujintas.

17.       Ieškovė atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia išvestiniu pagrindu, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamosios dalies paaiškinimais, kad turi būti teisingai atlyginama už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę. Teisminio proceso metu bylą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už juos nustatymo nagrinėję teismai, be kitų pareiškėjo reikalavimų, nagrinėjo ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas šį reikalavimą grindė neteisėtais ieškovės veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad savivaldybė, nesuteikdama kito gyvenamojo namo pareiškėjui, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi pareiškėjas, gavęs kompensaciją, nusprendė statyti kitą gyvenamąjį namą ir visu statybos laikotarpiu (taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar gerokai ilgiau) gyveno visuomenės poreikiams paimtame name, juo naudojosi neatlygintinai. Be to, pareiškėjas visuomenės poreikiams paimtame name gyveno iki kito gyvenamojo namo statybos užbaigimo (2023 m. sausio 19 d.). Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams jam buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo ir jo namai, paėmimo patirtiems praradimams teisingai atlyginti būtinas neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, pasak ieškovės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėjo pagal konkrečios bylos individualias aplinkybes, t. y. šį pareiškėjo reikalavimą išnagrinėjo pagal Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. Nr. KT62-A-N9/2024 nutarime pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra išnagrinėtas ir baigtas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022.

18.       Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo išnagrinėtas bylą nagrinėjusių teismų, įvertinant individualias bylos aplinkybes, joje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus bei argumentus. Tai, kad teismai priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, neturėtų būti priežastimi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir, pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, siekti dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

19.       Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atlyginimo už pareiškėjui (pagal tuo metu buvusią procesinę padėtį atsakovui) nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams dydžio nustatymo. 

20.       Pareiškėjas byloje teismo prašė nustatyti, kad atlyginimo ir kitų nuostolių už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą ir jame esančius statinius dydis yra 342 740,30 Eur; kadangi pareiškėjui už paimamą visuomenės poreikiams turtą buvo pervesta 274 370 Eur kompensacija, pareiškėjas teismo prašė jam priteisti papildomų 69 170,30 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas teismui nurodė, kad šiuos nuostolius, be kita ko, sudaro ir 2000 Eur neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl netekto turto, kuris buvo gyvenamasis būstas, ir savivaldybės neteisėtų veiksmų neužtikrinus laikinos gyvenamosios vietos pareiškėjui.

21.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 tenkino dalį pareiškėjo reikalavimų. Teismas pareiškėjui iš ieškovės priteisė 20 128,72 Eur papildomai turėtų nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 20 128,72 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 2536,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir pareiškėjo apeliacinius skundus, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento pakeitė; Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, pareiškėjui priteista papildomai 2 787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės pareiškėjui priteista 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas atlyginimas, ir dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, paliko nepakeistas.

23.       Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotame prašyme pareiškėjas prašo atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje dėl teismų atmesto pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo prašantis atnaujinus procesą šioje byloje panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, atsižvelgiant į teismų priimtus procesinius sprendimus, t. y. į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, palikta nepakeista, taip pat į pareiškėjo prašymo turinį, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-618-910/2022 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), valstybės įmonė Turto bankas, dalies, kuria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, proceso atnaujinimo.

24.       Proceso atnaujinimo civilinėje byloje institutą reglamentuoja CPK XVIII skyrius, iš kurio nuostatų matyti, kad tai ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik minėtame CPK skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. 

25.       Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Kasacinis teismas, pabrėždamas proceso atnaujinimo, kaip instituto, taikymo ribotumą, taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti tokių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 16 punktą; 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024 42 punktą).

26.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, savo praktikoje yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinis apibrėžtumas (tikrumas) – suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Todėl jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas nagrinėti bylą iš naujo. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24; 2011 m. birželio 24 d. sprendimo byloje Giuran prieš Rumuniją, peticijos Nr. 24360/04, par. 28–32; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47).

27.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

28.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

29.       Aptariamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimo siekia CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

30.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konstitucinio Teismo nutarimai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo aktai ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. KT62-A-N9/2024, dėl kurio priėmimo, pareiškėjo vertinimu, atsirado teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, Teisės aktų registre paskelbtas 2024 m. liepos 3 d. (Nr. 2024-7473). Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotas 2024 m. spalio 3 d. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų.

31.       Vertindama, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, kad šia civilinio proceso teisės norma yra įgyvendinama Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.

32.       Taigi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, grindžiamą konstituciniu teisiniu reguliavimu (Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis), bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, jeigu, pirma, yra priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens kreipimąsi, ir, antra, šiame sprendime Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis teismo sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

33.       Kalbant apie pirmąją proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu sąlygą, pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, remiantis šia proceso teisės norma, procesas atnaujintinas tik toje civilinėje byloje, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-710/2021, 12 punktas; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 27 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžiamas Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. KT62-A-N9/2024, kuris priimtas konstitucinės justicijos byloje Nr. 17-A/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjo Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, t. y. pagal pareiškėjo individualų konstitucinį skundą, dėl Žemės įstatymo dalies, kurios pagrindu, pareiškėjo vertinimu, priimti teismų procesiniai sprendimai pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai.

35.       Nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Nr. 17-A/2023 Konstitucinis Teismas tyrė ir, priimdamas 2024 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. KT62-A-N9/2024, pasisakė dėl Žemės įstatymo 47 straipsnio (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančio atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę, tiek, kiek pagal šį įstatymo straipsnį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai, atitikties Konstitucijai.

36.       Iš teismų procesinių sprendimų, priimtų byloje, kurios dalies procesą prašoma atnaujinti, matyti, kad teismai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodami iš esmės tuo, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu kompetentingos institucijos būtų atlikusios neteisėtus veiksmus. 

37.       Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs minėtą konstitucinės justicijos bylą Nr. 17-A/2023 pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą, priėmė 2024 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. KT62-A-N9/2024 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemės įstatymo 47 straipsnis (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai, neprieštaravo Konstitucijai.

38.       Šiame 2024 m. liepos 3 d. nutarime Konstitucinio Teismo, be kita ko, konstatuota, kad, remiantis Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę teisiniu reguliavimu, teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams kartu su žemės sklypu paimamus jame esančius statinius apėmė atlyginimą už tokį turtą pagal rinkos vertę, taip pat visų kitų dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtų nuostolių (jeigu jų kilo) atlyginimą. Vadinasi, Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintu teisiniu reguliavimu atlyginimą už kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamus statinius nustatantiems subjektams (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, o žemės sklypo savininkui nesutinkant su siūlomu atlyginimu, – teismui, sprendžiančiam ginčą iš esmės) buvo sudarytos prielaidos kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo – inter alia (be kita ko), atlyginti už statinius pagal tokio turto rinkos vertę ir atlyginti visus kitus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius, inter alia, neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui (2024 m. liepos 3 d. nutarimo 13.3 punktas); tik taip, pasak Konstitucinio Teismo, sistemiškai aiškinamas Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia, jo 1 dalies nuostata, kad atlyginami visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame jau pastatytų statinių paėmimo visuomenės poreikiams, vertintinas kaip nepažeidžiantis iš konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo kylančių reikalavimų (2024 m. liepos 3 d. nutarimo 13.4 punktas).

39.       Taigi iš Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. KT62-A-N9/2024, be kita ko, tiek šio nutarimo motyvuojamosios, tiek rezoliucinės dalių matyti, kad individualiame konstituciniame skunde pareiškėjo kvestionuotos Žemės įstatymo (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo redakcija) nuostatos Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime Nr. KT62-A-N9/2024 nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pagrįsti Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu būtų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintomis proceso atnaujinimo sąlygomis, pagal kurias, kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu civilinėje byloje atnaujintinas tuo atveju, kai pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinio Teismo nutarime pripažįstamas teisės normų, kurių pagrindu priimti asmens konstitucines teises ir laisves pažeidžiantys teismų procesiniai sprendimai, prieštaravimas Konstitucijai. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą iš esmės argumentuojamas tuo, kad Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintini nuostolių, inter alia, neturtinės žalos, atlyginimo priteisimo pareiškėjui klausimą sprendusių teismų išaiškinimai, tačiau, atsižvelgiant į proceso atnaujinimą reglamentuojančias nuostatas, galbūt netinkamas teisės normos taikymas priimant teismo procesinį sprendimą nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo remiantis nagrinėjamu atveju grindžiamas pareiškėjo prašymas. 

40.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-618-910/2022 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), valstybės įmonė Turto bankas, dalies, kuria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu neatnaujinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, neturėjo. 

42.       Pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo įrodymus, kad sumokėjo žyminį mokestį (45 Eur). Prašymas atnaujinti procesą pateiktas civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų priteisti papildomų nuostolių už pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimą pagrįstumo. Ši civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį pareiškėjui (pagal tuo metu buvusią procesinę padėtį atsakovui) dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo (Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Teisinis pagrindas atleisti savivaldybę nuo žyminio mokesčio tokio pobūdžio bylose įtvirtintas ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo (pagal tuo metu buvusią procesinę padėtį atsakovo) pareikšti reikalavimai priteisti nuostolių atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą išnagrinėti byloje, kurią, vykdydama pareiškėjo žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, inicijavo pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio atleista ieškovė (Kauno miesto savivaldybė), taip pat vadovaudamasi procesinio lygiateisiškumo (CPK 6 straipsnis), teisės į tinkamą teismo procesą ir bendraisiais teisingumo bei protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjas, paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą, neturėjo prievolės mokėti žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo E. G. prašymą atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-618-910/2022 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), valstybės įmonė Turto bankas, dalies, kuria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesą. 

Grąžinti pareiškėjui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 3 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 277633993.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.