Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-19][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-484-232-2019].docx
Bylos nr.: e2A-484-232/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Legal Balance 302528679 Ieškovas
Euroteisės biuras 302474459 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vartojimo kreditas
Prievolių teisė
Bylos dėl paskolos
Paskola

?

Civilinė byla Nr. e2A-484-232/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10362-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo J. O. 750 Eur negrąžinto kredito, 151,97 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 749,80 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015-01-31 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9784337001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui. 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovui. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu ieškovui negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų.

3.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 750 Eur negrąžintos paskolos, 151,97 Eur mokėjimo palūkanų, 295,88 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 197,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 5 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 116,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. sausio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9784337001, kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui. 2015 m. sausio 31 d. pradinis kreditorius pagal sutartį atsakovui 6 mėnesių terminui suteikė papildomą kredito sumą – 250 Eur, bei sulygo, kad viso atsakovui pagal sutartį suteikto 750 Eur kredito grąžinimo termino pabaigos data – 2015 m. rugsėjo 30 d., o kredito kaina – 219,24 Eur. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius nuo 2015 m. birželio 21 d. vienašališkai nutraukė sutartį. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Ieškovas 2017 m. liepos 4 d. pranešė apie šį faktą atsakovui.

6.       Nurodė, kad atsakovas sutarties tinkamai neįvykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteisė ieškovui 750 Eur negrąžintos paskolos ir 151,97 Eur bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų).

7.       Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito metinės palūkanų normos dydis (94,29 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius).

8.       Nurodė, kad sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Atkreipė dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 94,29 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,26 proc. kredito sumos dienos normą. Paaiškino, kad vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Teismas, taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (789 dienos) ieškovui priteisė iš viso 295,88 Eur palūkanų (750 x 0,05/100 proc. x 789 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 749,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 159 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atkreipė dėmesį, jog teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką.

11.       Paaiškino, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik ieškovui grąžinti suteiktą 750 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 219,24 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 147,90 proc., per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 147,90 proc. Pažymėjo, kad geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 147,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 94,29 proc. metinę palūkanų normą. Teigė, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, kad geranoriškai palūkanas paskaičiavo tik už 789 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015-01-31 sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.

12.       Teigė, kad sutartyje įtvirtinta 147,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 94,29 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

13.       Atsakovas J. O. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

16.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. sausio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9784337001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas, kuris tą pačią dieną padidintas iki 750 Eur, 6 mėnesių terminui, galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. rugsėjo 30 d., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 94,29 proc., bendra kredito kainos metinė norma 147,90 proc., bendra vartojimo kredito kaina 219,24 Eur. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovui UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą pradiniam kreditoriui arba ieškovui.

17.       Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas).

20.       Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

21.       Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 p. nustatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str. 1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.

22.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.

24.       Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

25.       Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 147,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 94,29 proc. metinę palūkanų normą. Palūkanas apskaičiavo už 387 kalendorines dienas (atsižvelgus į skaičiavimus, ieškinyje klaidingai nurodyta, kad palūkanos paskaičiuotos už 789 kalendorines dienas, nes tuomet jos sudarytų ne 749,80 Eur sumą, o didesnę 1 528,66 Eur sumą (750 Eur x 94,29 proc. / 365 d. x 789 d.)), nors atsakovas suteikto kredito negrąžina nuo 2015 m. birželio 21 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

26.       Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.

27.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistinas mokėjimo palūkanas nuo 749,80 Eur iki 295,88 Eur, keičiama, priteisiant visą prašomą priteisti palūkanų sumą, t. y. 749,80 Eur.

28.       Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 159 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

29.       Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 151,97 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą, 97 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 749,80 Eur (septinis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 ct) mokėjimo palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 651,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 159 Eur (šimtas penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                                                        Liuda Uckienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CK6 6.872 str. Palūkanos
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • 3K-3-357/2007
  • 3K-3-342/2007
  • 3K-3-272/2014
  • CK6 6.213 str. Reikalavimas įvykdyti sutartį
  • CK6 6.874 str. Paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės
  • e3K-3-29-248/2016
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas