Administracinė byla Nr. eA-939-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01064-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir R. D. (R. D.) dėl akto ir sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė, ir Darbdavys) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. SD-129-2834 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VDI darbo inspektorės R. G. (toliau – ir Inspektorė) 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) aktą Nr. 5 (toliau – ir Aktas); 3) įpareigoti atsakovą VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą; 4) priteisti iš atsakovo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. Bendrovei vykdant asfalto klojimo darbus, apie 12.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mechanizatoriui J. K. (J. K.) asfalto volu judant atbuline eiga, buvo partrenktas ir volu užvažiavus ant kojos sužalotas mechanizatorius – vairuotojas – šaltkalvis – kelio darbininkas R. D. (toliau – ir Darbuotojas). Dėl šio įvykio VDI pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, 2021 m. gruodžio 8 d. surašytas Aktas. Pagrindine Darbuotojo nelaimingo atsitikimo priežastimi Akte konstatuotas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Akte nurodyta, kad minėtą nelaimingo atsitikimo kilimo priežastį sąlygojo tai, jog Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad: 1) atliekant profesinės rizikos vertinimą, būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai kelio darbininkui vykdant asfaltavimo darbus; 2) būtų numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti/šalinti; 3) lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) būtų numatytas saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų; 4) būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų.

3.       Nesutikdamas su Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastimi, pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. vasario 4 d. Sprendimu nutarta atsisakyti patenkinti šį pareiškėjo prašymą. Šis Sprendimas priimtas vadovaujantis VDI 2022 m. vasario 3 d. išvada Nr. EVD-25 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjo motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog VDI atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai).

4.       Pareiškėjas nesutiko su VDI nurodytais argumentais, kuriais buvo grindžiamas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Pareiškėjas teigė, kad atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo neištirti ir liko neįvertinti esminę reikšmę Darbdavio vykdomam darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui turintys lokaliniai teisės aktai ir kiti dokumentai. Dėl to Akte padarytos nepagrįstos ir prieštaringos išvados, o nurodyti pažeidimai yra formalūs (pvz. pažeidimai nustatyti nevertinant dokumentų turinio) ir (ar) visiškai nesusiję priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu.

5.       Bendrovė teigė, kad Akte nebuvo ištirtas ir nustatytas priežastinis ryšys tarp tariamo pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių. Pasak pareiškėjo, Akte nurodyta išvada, jog Darbdavys esą neidentifikavo fizinio rizikos veiksnio kelio darbininkui vykdant asfaltavimo darbus, buvo padaryta vadovaujantis vien tik 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 28 duomenimis, tačiau VDI Akte netyrė ir nevertino, ar aplinkybė, jog 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28 nebuvo nustatytas atitinkamas fizinis rizikos veiksnys, buvo priežastis, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas. Pasak pareiškėjo, VDI taip pat neanalizavo, ar tuo atveju, jei šis veiksnys būtų buvęs nustatytas būtent minėtoje kortelėje, tai būtų leidę išvengti nelaimingo atsitikimo.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent nelaimingo atsitikimo tyrimo akte turi būti ištiriamos ir aprašomos visos įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą bei sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir kt. reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju ne Akte, o tik Išvadoje buvo konkrečiai konstatuotas priežastinio ryšio buvimas tarp atitinkamo fizinio rizikos veiksnio nenustatymo 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28 ir nelaimingo atsitikimo kilimo. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, tokios išvados galėjo būti prieita tik vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui konstatavus Akto trūkumus ir iš naujo (papildomai) atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą bei surašius naują nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą. Taigi Išvadoje buvo konstatuota tai, kas faktiškai nebuvo analizuota atliekant tyrimą ir ko nėra nurodyta Akte. Pareiškėjo teigimu, tuo buvo grubiai pažeista išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra. Pareiškėjas nurodė, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą vykdantis subjektas, gavęs skundą, privalėjo patikrinti VDI priimto Akto pagrįstumą ir teisingumą šio dokumento turinio ribose, atsižvelgiant į jo 2022 m. sausio 21 d. skunde nurodytus argumentus, tačiau aptariamu atveju Išvadoje buvo visiškai nepagrįstai pradėtas plečiamai aiškinti Akto turinys ir suformuluota kokybiškai nauja pozicija dėl priežastinio ryšio buvimo.

7.        Pareiškėjo manymu, tik Išvadoje atsiradęs teiginys, esą nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, kad 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28 nebuvo nustatytas atitinkamas fizinis rizikos veiksnys, yra ne tik neteisėtas (nes nebuvo ištirtas ir nustatytas Akte), bet ir nepagrįstas, nes: 1) VDI netyrė ir neanalizavo, kokią realią (ar hipotetinę) įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo atitinkamo fizinio rizikos veiksnio nenustatymas 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28; 2) VDI nenustatė ir neįvertino aplinkybės, kad fiziniai rizikos veiksniai, o taip pat ir priemonės, kaip jų išvengti, buvo nustatyti paskyroje-leidime. Tuo, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 53 punktas, numatantis, kad Prašymai (skundai) tiriami nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 aktą bei tyrimo medžiagą šių Metodinių nurodymų 34 punkte nustatyta tvarka, t. y. patikrinant Akto teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių su galiojančiu teisiniu reglamentavimu nesuderinamos Išvados pagrindu priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

8.       Pareiškėjas taip pat teigė, kad Akte nebuvo nustatyta ir vertinta aplinkybė, jog fiziniai rizikos veiksniai Bendrovėje buvo nustatyti paskyroje-leidime Nr. 23. Jis paaiškino, kad pagal Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. DSĮs-44 patvirtintą Paskyrų-leidimų tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), prieš pradedant statybos darbus, yra išduodama paskyra-leidimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo esme paskyros-leidimai būtent ir yra reikalingi tam, kad būtų identifikuoti visi vykdant darbus pavojingose zonose galintys kilti rizikos veiksniai bei atitinkamai nustatytas darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planas, skirtas šioms rizikoms valdyti (žr. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje (toliau – Saugos ir sveikatos taisyklės) 11 punktas). Nagrinėjamu atveju Darbdavio įgaliotas asmuo – Bendrovės saugos ir sveikatos vadovė L. T. – 2021 m. kovo 29 d. išdavė paskyrą-leidimą Nr. 23. Paskyros-leidimo Nr. 23 3 punkte buvo aiškiai išskirti ir nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose. Atitinkamai vienas jų – darbai šalia veikiančių įrenginių, mašinų ir mechanizmų – galimi judančių dalių sukelti sužalojimai, pavojus būti kliudytam arba prispaustam.

9.       Pareiškėjas, remdamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 25 straipsnio nuostatomis, tvirtino, kad paskyroje-leidime Nr. 23 Darbdavys buvo tinkamai identifikavęs konkrečioje darbo vietoje kylančius rizikos veiksnius. Jis pabrėžė, jog būtent Paskyroje-leidime Nr. 23 nurodyto pobūdžio rizika nelaimingo atsitikimo atveju ir materializavosi, t. y. judant specialiajai technikai, buvo kliudytas ir po kontakto prispaustas Darbuotojas. Todėl Akto teiginys, kad atitinkama rizika nebuvo įvertinta, pareiškėjo įsitikinimu, yra nepagrįstas, formalaus pobūdžio ir prieštarauja tyrimo medžiagoje esantiems dokumentams.

10.        Aukščiau nurodytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir surašant Aktą, buvo nustatytos ir ištirtos ne visos įvykio darbe aplinkybės, kurios buvo ypač reikšmingos vertinant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Todėl darytina išvada, kad Aktas buvo surašytas su akivaizdžiais trūkumais, tuo pažeidžiant Nuostatų 31 punkte, taip pat Metodinių nurodymų 18 punkte nustatytus reikalavimus. Dėl šių priežasčių VDI jo skundą turėjo patenkinti ir paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (Metodinių nuostatų 55.2 papunktis).

11.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, turi būti vadovaujamasi turinio prieš formą principu, kuris šiuo konkrečiu atveju reikalauja, kad sprendžiant dėl rizikos veiksnių identifikavimo, nebūtų apsiribota vien tik formaliu ir nuo kitų dokumentų tyrimo atsietu 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 28 turinio vertinimu, bet būtų analizuojama visų lokalinių aktų ir faktinių aplinkybių visuma.

12.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl selektyvaus ir netinkamo dokumentų vertinimo, Akte buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Bendrovė nebuvo numačiusi prevencinių priemonių rizikai mažinti / šalinti. Pareiškėjas teigė, kad dėl asfalto dangos klojimo technologijos, šiame procese naudojamų įrenginių bei technikos judėjimo, darbų dinamikos, visiškai pašalinti visas darbo metu darbuotojams galinčias kilti rizikas nėra įmanoma, todėl esminis Darbdavio tikslas visada buvo imtis tokių techninių ir organizacinių priemonių, kurios maksimaliai sumažintų nelaimingo atsitikimo kilimo darbe riziką.

13.       Pareiškėjas tvirtino, kad Darbdavys, būdamas aiškiai identifikavęs kelio darbininkui vykdant asfaltavimo darbus galinčias kilti rizikas, atitinkamai buvo nustatęs ir savo veikloje įgyvendino konkrečias prevencines priemones, kurios, be kita ko, buvo nukreiptos siekiant esmingai sumažinti tokių, kaip aptariamas, nelaimingų atsitikimų kilimo riziką, t. y.: 1) asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalyje nustatyti išsamūs darbų saugos atliekant asfaltavimo darbus reikalavimai; 2) paskyros-leidimo Nr. 23 4 punkte nustatytas labai konkretus su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių organizacinių priemonių, kurias būtina įgyvendinti prieš darbų pradžią, planas, o 5 punkte įvardytos monitoringo ir kontrolės priemonės, kurias būtina įvykdyti darbų eigoje.

14.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. patvirtintos Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 (toliau – ir Instrukcija Nr. 16) 78.5 papunktyje nustatyta, kad kelio darbininkui draudžiama lyginti asfaltbetonį priešais judantį plentvolį. Bendrovės generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. patvirtintoje Mechanizatoriaus, dirbančio gruntiniu, asfaltiniu volu ir pneumovolu, saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 12 (toliau – ir Instrukcija Nr. 12) nustatyta, kad: gruntinis, asfaltinis volas, pneumovolas turi turėti garso ir šviesos signalizaciją (11 punktas); prieš pradedant važiuoti, keičiant važiavimo kryptį, važiuojant atbuline eiga reikia įjungti garsinį signalą (15 punktas); važiuojant atbuline eiga, įjungti atbulinės eigos važiavimo signalą, įsitikinti, kad niekas nelenkia ir kad arti nėra žmonių arba kokių kitų kliūčių (16 punktas); darbuotojas turi stebėti, kad, prieš pradedant važiuoti, prie technikos, o dirbant – technikos važiavimo zonoje, – nebūtų pašalinių žmonių (23 punktas).

15.       Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad Darbdavys išduodavo ir reguliariai, pagal poreikį, keisdavo darbuotojams išduotas asmenines apsaugos priemones, ką patvirtina Asmeninių apsauginių priemonių apsaugos kortelė.

16.       Pasak pareiškėjo, Darbdavys buvo nustatęs sistemines priemones, skirtas reikšmingai sumažinti vykdant asfaltavimo darbus darbuotojų saugai ir sveikatai galinčią kilti riziką, kuri apima: 1) darbuotojų paruošimą konkrečių darbų vykdymui (supažindinimą, instruktavimą, aprūpinimą); 2) reikalavimus ir draudimus transporto priemonių ir mechanizmų eksploatacijai, taip pat šių įrenginių judėjimui darbų atlikimo vietoje; 3) reikalavimus ir draudimus kelio darbininkams bei transporto priemonių ir mechanizmų mechanizatoriams, šiems vykdant asfalto dangos klojimo darbus.

17.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad papildomai Darbdavys taiko kasdieninių susirinkimų praktiką vadinamųjų 5 pirmų minučių forma. Ši praktika skirta tam, kad prieš pradedant dienos darbus, darbų vadovai su darbuotojais aptartų numatomus tos dienos tikslus, darbų vykdymo metu galinčius kilti pavojus bei išsiaiškintų ir apžvelgtų anksčiau kilusius pavojus ar potencialias rizikas darbo vietoje, instruktuotų darbuotojus dėl prevencinių priemonių nustatymo, naudojimo ir įgyvendinimo, taip pat aprūpintų darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Tokia praktika pas Darbdavį yra privaloma, o jos fiksavimui yra naudojama standartizuota forma. Pareiškėjas pažymėjo, kad toks susirinkimas taip pat buvo organizuotas ir nelaimingo atsitikimo dieną.

18.       Pareiškėjas nurodė ir tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DSĮs-11 yra patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir papildymo, darbuotojų instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarka. Šis lokalinis dokumentas reglamentuoja, kaip Darbdavio veikloje turi būti vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas, keitimas ir pildymas, nustato darbuotojų instruktavimo, taip pat žinių tikrinimo ir testavimo tvarką.

19.       Pareiškėjo įsitikinimu, Darbdavys buvo tinkamai įgyvendinęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir PRV nuostatai) 17 punkto reikalavimus. Tačiau VDI pateiktame Akte nebuvo tirtas ir vertintas aukščiau aptartų prevencinių priemonių ryšys su Darbuotoju įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Akte nėra nustatyti nei Darbdavio taikomų prevencinių priemonių trūkumai (apsiribota abstrakčia formuluote, kad trūkumai buvo, bet neaišku kokie), nei kaip šių priemonių nepakankamumas ar netinkamumas būtų galėjęs sąlygoti nelaimingo atsitikimo kilimą. Tiek Akte, tiek ir 2021 m. gruodžio 17 d. VDI Rašte tariamas Darbdavio veiksmų, nustatant rizikos šalinimo priemones, nepakankamumas konstatuojamas, išimtinai tik kaip pasekmė to, kad 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28 nebuvo nustatyti tam tikri rizikos veiksniai. Tuo tarpu Išvadoje pateikiamas kokybiškai naujas, dalinis Darbdavio įgyvendintų prevencinių priemonių vertinimas, kurio Akte nebuvo. Nepaisant VDI teiktų įrodymų, Išvadoje prevencinių priemonių nepakankamumas buvo vertintas apsiribojant Instrukcijų Nr. 12 ir Nr. 16 bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės turinio analize. Apie skunde nurodytų prevencinių priemonių, kurių Darbdavys imasi organizuodamas darbą, reikšmę ir įtaką užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, Išvadoje išvis neužsimenama, nors tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir 2022 m. sausio 21 d. pateiktame skunde. Taigi konstatuojant Akto pagrįstumą, Išvadoje selektyviai pasirinkta ir vertinta tik labai ribota dalis visų Darbdavio įgyvendinamų prevencinių priemonių, ne tik neatsižvelgiant į jų visumą, bet apie dalį jų net neužsimenant, juolab nekeliant išsamesnės jų analizės poreikio.

20.       Išvadą priėmęs VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius iš viso neanalizavo naujai pateiktų įrodymų bei nekėlė papildomo jų tyrimo poreikio. Tokiu būdu liko neištirta ir neįvertinta bendra Darbdavio įgyvendinamų prevencinių priemonių rizikai sumažinti būklė.

21.       Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai sąlygoja papildomo tyrimo poreikį, kurio metu būtų įvertinta ne tik Akte aptarta 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 28 reikšmė, tačiau ir pateiktas sisteminis konkrečių Darbdavio lokaliniuose teisės aktuose nelaimingo atsitikimo darbe metu nustatytų prevencinių priemonių tinkamumo ir pakankamumo vertinimas.

22.       Pareiškėjas nurodė, kad Akte VDI apkaltino Darbdavį neužtikrinus to, ko objektyviai neįmanoma padaryti, t. y. nenustačius saugaus atstumo tarp kelio darbininkų ir technikos. Pareiškėjas paaiškino, kad atsižvelgiant į asfaltavimo darbų technologiją ir darbų procesą, objektyviai neįmanoma nustatyti konkretaus, metrais ar kitais vienetais apskaičiuojamo atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, kuris būtų laikomas saugiu. Dėl nurodytų priežasčių Asfalto dangų klojimo technologinėje kortelėje nėra nustatyti jokie konkretūs saugaus atstumo matai (metrai, centimetrai ar pan.).

23.       Pareiškėjas pažymėjo, kad saugumas, atsižvelgiant į technologinį procesą, darbų atlikimo vietoje yra apibrėžiamas ne atstumu, bet kitomis universaliomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, išpilant asfalto mišinį iš savivarčio į klotuvą, yra paskiriamas asmuo, kuris vadovauja savivarčio judėjimui atbuline eiga ir mišinio išpylimui. Analogiškai yra aptartos ir volų judėjimo šalia kelio darbininkų taisyklės. Kaip minėta, mechanizatoriams ir kelio darbininkams lokaliniuose aktuose yra nustatytos labai aiškios principinės taisyklės ir draudimai, kaip turi vykti jų darbas ir technikos judėjimas, kad būtų užtikrinta darbų sauga.

24.       Pareiškėjas tvirtino, kad VDI net nevertino, ar, atsižvelgiant į technologinį procesą, iš viso įmanoma nustatyti saugų atstumą. Tyrimo medžiagoje vadovaujantis Nuostatų 36 punktu ir Metodinių nurodymų 15 punktu nėra įrodymų, kad VDI nelaimingo įvykio darbe priežastims nustatyti paskyrė ekspertizę, o nesant jokių tokią Akto ir Išvadų prielaidą patvirtinančių empirinių duomenų, savaime tokios pozicijos konstatavimas sudaro pagrindą laikyti VDI atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimą neobjektyviu ir nepagrįstu.

25.       Pasak pareiškėjo, Akte buvo padaryta deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta išvada, esą Darbdavys neužtikrino, jog būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Tuo tarpu Išvadoje darbuotojų saugos ir sveikatos laikymosi kontrolė iš viso nebuvo analizuota, nors skundžiant Aktą, argumentai dėl to buvo pateikti.

26.       Pareiškėjas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog statybos objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, už darbų saugą atsakingu buvo paskirtas darbų vadovas M. S.. Šis asmuo nuolat buvo teniso aikštelės asfaltavimo zonoje ir koordinavo darbų atlikimą bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolę. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiek nukentėjęs Darbuotojas, tiek ir asfalto volo mechanizatorius, buvo instruktuoti ir pasirašytinai supažindinti su visais būtinais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais lokaliniais teisės aktais, t. y.: Instrukcija Nr. 16, Instrukcija Nr. 12, Asfalto dangų klojimo technologine kortele, taip pat su paskyra-leidimu Nr. 23. Be to, Darbuotojas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – ir AAP). Nepaisant to, Akte nėra užsimenama apie kokią nors darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės įmonėje stoką, ankstesnius pažeidimus ar bet kokius kitus Darbdavio vykdomą darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę neigiamai charakterizuojančius veiksnius. Todėl Darbdaviui nėra aišku, nei kokios kontrolės nebuvimu pastarasis yra kaltinamas (pvz.: nustatytos įstatyme ar įtvirtintos lokaliniuose teisės aktuose), nei kaip aptariamu atveju galėjo pasireikšti ar pasireiškė atsakingų asmenų veiksmų netinkamumas. Vienintelė tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu darbų vadovas buvo asfalto klotuvo priekyje ir dėl to nematė įvykio vietos. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė savaime kontrolės užtikrinimo spragų neparodo, juolab, kad vienu metu stebėti visus darbų atlikimo vietoje esančius darbuotojus ar kontroliuoti jų veiksmus yra tiesiog neįmanoma. Pareiškėjas manė, kad vien tai, kad nebuvo spėta užkirsti kelio per vos pora sekundžių įvykusiam nelaimingam atsitikimui, savaime nesudaro jokio pagrindo teigti apie tariamai netinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolės vykdymą.

27.       Pareiškėjas papildomai nurodė, kad Darbdavys pagal nustatytą tvarką savo veikloje vykdo reguliarius darbų saugos patikrinimus Bendrovės darbų vykdymo objektuose ir gamybos vietose. Ši praktika leido Darbdaviui vykdyti nuolatinę su darbų sauga ir sveikata susijusių norminių ir lokalinių aktų reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, savalaikiai identifikuoti ir valdyti Bendrovės darbuotojams jų įprastinėje aplinkoje galinčias kilti rizikas ir tokiu būdu nuolat kelti bendrą AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo lygį.

28.       Darbdavio vertinimu, tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia teigti, kad nelaimingo atsitikimo kilimą sąlygojo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir momentinis darbuotojų budrumo praradimas. Šią išvadą, pasak pareiškėjo, taip pat patvirtina ir nelaimingo atsitikimo vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nelaimingas atsitikimas kilo ne dėl Darbdavio veiksmų netinkamumo, bet patiems darbuotojams nukrypus nuo darbų saugą ir sveikatą darbo vietoje reglamentuojančių lokalinių teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nustatytų atitinkamai Instrukcijos Nr. 16 78.5 papunktyje ir Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktuose, taip pat Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalyje, bei akimirkai prarasto budrumo.

29.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdant asfaltbetonio klojimo ir tankinimo darbus, tiek kelio darbininkai, tiek volų mechanizatoriai atlieka pasikartojančias, sistemingas funkcijas: kelio darbininkai stebi tankinamą asfaltą ir, jei reikia, atsiradusius dangos trūkumus (išstūmas, duobes ir pan.) užberia asfalto mišiniu, kad volai galėtų juos užlyginti. Tuo tarpu volo mechanizatoriai tankina (voluoja) asfalto dangą, ypatingą dėmesį koncentruojant siūlėms, kur būtina sujungti ir sulyginti ką tik paklotą asfaltą su jau sutankinta ir atvėsusia danga. Absoliuti dauguma dangos trūkumų atsiranda probleminėse vietose – siūlių sujungimo, aplink šulinio rentinius, kampuotus objektus. Todėl vykstant asfalto klojimo darbams, tokios vietos, kaip siūlių sujungimo taškai, visada yra stebimos tiek kelio darbininkų, tiek mechanizatorių, kad būtų operatyviai reaguojama į atsiradusius dangos nelygumus ir jie šalinami nedelsiant, kol nenukrito dangos temperatūra. Todėl tokiose vietose būna didžiausia darbų, o taip pat ir darbuotojų koncentracija. Tiek mechanizatoriai, tiek kelio darbininkai tą žino. Dėl to lokaliniuose aktuose įtvirtintos labai aiškios, principinės taisyklės ir draudimai, numatantys, kaip turi vykti darbas ir technikos judėjimas, kad būtų užtikrinta efektyvi darbų sauga, t. y. keliami reikalavimai tarpusavyje palaikyti nuolatinį kontaktą bei stebėti perimetrą, nestovėti nugara į techniką ir pan.

30.       Pareiškėjas iš esmės nesutiko su Išvadoje pateikta pozicija, esą darbuotojai R. D. ir J. K. nepažeidė jiems keliamų lokalinių teisės aktų reikalavimų. Tokios Išvadoje konstatuotos aplinkybės, kaip „nukentėjusysis nematė link jo judančio volo, kuris jį partrenkė“, taip pat „vairuotojas nepastebėjo jo judėjimo trajektorijoje dirbančio darbuotojo“, labai aiškiai patvirtina, kad tam tikru momentu abu darbuotojai prarado budrumą, nustojo sekti vienas kito veiksmus objekte ir tokiu būdu nukrypo nuo jiems lokaliniais teisės aktais nustatytų taisyklių, jų nepaisė. Tai, be kita ko, pripažįstama ir pačioje Išvadoje, nurodant, kad budrumo praradimas buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių.

31.       Pareiškėjas pažymėjo, kad net ir konstatavus žmogiškąjį faktorių nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi, VDI dėl žmogiškosios klaidos ir budrumo praradimo vis tiek kaltina išimtinai tik Darbdavį. Tokiu būdu VDI savo Išvadoje Darbdaviui primeta objektyviai neįgyvendinamą pareigą užtikrinti absoliučios darbuotojų apsaugos (darbų saugos) standartą, pagal kurį Darbdavys tarsi turėtų užkirsti kelią net ir tokiam nelaimingam atsitikimui, kuris gali kilti dėl žmogiškosios klaidos. Toks reikalavimas yra objektyviai neįmanomas ir nelogiškas, kadangi ne tyčiniai veiksmai, o būtent budrumo, atidumo stoka būna pagrindine nelaimingų atsitikimų darbe kilimo priežastimi.

32.       Vertinant nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybes, pareiškėjo teigimu, esminę reikšmę turi neišvengiamumo elementas. Šiuo atveju tirtina, ar nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs, jeigu Darbuotojas nebūtų stovėjęs nugara ir būtų palaikęs kontaktą su volo Nr. 2 mechanizatoriumi (Instrukcijos Nr. 16 78.5 papunktis), o mechanizatorius būtų apsidairęs ir manevrą pradėjęs tik įsitikinęs, kad jo judėjimo trajektorijoje nėra kelio darbininkų (Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktai). Darbdavio vertinimu, nelaimingo atsitikimo neišvengiamumo elementas šiuo atveju neegzistavo, o patirtų, deja, itin skaudžių sužalojimų, tikėtina, buvo galima išvengti laikantis Darbdavio nustatytų lokalinių aktų.

33.       Pareiškėjas nepagrįstu taip pat laikė ir Išvadoje pateiktą vertinimą, esą lokalinių teisės aktų pažeidimu darbuotojai galėtų būti kaltinami nebent tik nustačius sąmoningą netinkamą jų elgesį, neva tik nustačius jų kaltę. Darbdavys atkreipė dėmesį, kad darbo pareigų pažeidimas gali būti padaromas bet kokia kaltės forma, t. y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, kas šiuo atveju ir įvyko.

34.       Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaujantis trečiojo suinteresuoto asmens VDI atsiliepime nurodytais argumentais.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, paaiškino, kad tiriant įvykį darbe VDI inspektorius vadovaujasi Nuostatais, kurių 29 punkte nurodyta, kad kiekvieno įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 1) nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (aplinkybes); 2) nustatyti įvykio darbe priežastis; 3) numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 punktas). Ištyrus įvykį darbe, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą (Nuostatų 87 punktas).

36.       VDI nurodė, kad Inspektorė, įgyvendindama Nuostatų 29 punkto 1 dalies reikalavimą, nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, Akto 4 punkte išsamiai aprašė įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė AB „Eurovia Lietuva“ Darbuotojas, aplinkybes, kurias Inspektorei pavyko nustatyti. Nustatyta, kad Darbuotojas traumą patyrė darbo vietoje, darbo laiku, vykdant asfalto klojimo darbus, asfalto lyginimo volui partrenkus darbuotoją ir pervažiavus jam koją.

37.       VDI tvirtino, kad Inspektorė, atlikdama įvykio darbe tyrimą ir siekdama įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus, nagrinėjo visą jai prieinamą informaciją, kurią pateikė darbdavys, taip pat gavo AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojų paaiškinimus. Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei nurodo pažeistus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, kad darbdavys žinotų kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų.

38.       VDI paaiškino, kad pagal DSSĮ 39 straipsnio 1 dalį, darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. PRV nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais. VDI pažymėjo, kad tinkamam PRV nuostatų normų įgyvendinimui yra svarbus ir profesinės rizikos vertinimo rezultatų dokumentavimas. Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape parengiamas rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė. Priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti (PRV nuostatų 17.3 papunktis).

39.       VDI nurodė, kad Inspektorė Akto 10 punkte vienareikšmiškai įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį („Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas”) bei pateikė trumpą priežasties turinio apibūdinimą („Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti/šalinti”).

40.       Anot VDI, teisės aktų normų bei įvykio darbe tyrimo bei įforminimo faktinių aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nuomonė, kad Akte „nurodyti pažeidimai yra formalūs (pvz. pažeidimai nustatyti nevertinant dokumentų turinio) ir visiškai nesusiję priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu”, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

41.       VDI tvirtino, kad, gavus pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundą, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – ir DSS) skyriaus specialistai išsamiai jį išnagrinėjo, visapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus motyvus ir argumentus, dėl ko pareiškėjas nesutiko su Akte įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ir pateikė Išvadas, kuriose buvo konstatuojama, kad pareiškėjo motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad Inspektorės atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Nuostatų reikalavimų.

42.       VDI pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VDI DSS skyriaus specialistai, rengdami išsamias Išvadas, vadovavosi šiuo principu, siekdami, kad pareiškėjas gautų kuo išsamesnį ir argumentuotą atsakymą į 2022 m. sausio 21 d. skunde keliamus klausimus. Todėl VDI specialistai, Išvadoje pasisakydami dėl Akte įvardijamos priežasties, ne analizavo, kaip teigia pareiškėjas „tai, kas faktiškai nebuvo analizuota atliekant tyrimą ir ko nėra nurodyta Akte“, o dar kartą išsamiau siekė pareiškėjui paaiškinti Inspektorės konstatuotos priežasties ištakas bei profesinės rizikos vertinimo ypatumus ir šio proceso svarbą nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti.

43.       Dėl fizinių rizikos veiksnių identifikavimo ir jų nustatymo lokaliniuose aktuose VDI paaiškino, kad Inspektorė nustatė, jog, atliekant profesinės rizikos vertinimą AB „Eurovia Lietuva“ Darbuotojo darbo vietoje, nebuvo identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai (judančios darbo priemonės), vykdant asfaltavimo darbus. Tai nustatyta išnagrinėjus 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelę Nr. 28.

44.       VDI pažymėjo, kad vadovaujantis PRV nuostatais, profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas. Darbdavio pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą yra nustatyta DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Profesinės rizikos vertinimas turi ypatingai didelę reikšmę, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, nes neidentifikavus pavojų (rizikos veiksnių) darbo vietoje ir neįvertinus kokią riziką jie kelią darbuotojams, sunku numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones ir užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai.

45.       VDI teigė, kad Inspektorė, nagrinėdama įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatė, kad darbdavys, pradiniame etape atlikdamas profesinės rizikos vertinimą vykdant asfalto klojimo darbus, neidentifikavo profesinės rizikos veiksnio, kuris lėmė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas darbe ir jo neįvertino.

46.       VDI pažymėjo, kad įvykio darbe tyrimo dokumentus sudaro N-1 formos aktas bei kiti dokumentai, kurie tyrimo metu pateikti (surenkami) VDI inspektoriui, kuris, įvertinęs visus nelaimingo atsitikimo darbe faktinių nustatymui bei priežasčių įvardijimui reikšmingus dokumentus, suformuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų bylą (Metodinių nurodymų 20 punktas). Susipažinusi su paskyros-leidimo Nr. 23 turiniu, VDI inspektorė įtraukė aptariamą dokumentą į dokumentų bylą (Įvykio darbe dokumentų byla, 94–96 lapai), tačiau vertino šio dokumento nuostatas, kaip negalinčias daryti esminės įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formulavimui. VDI pastebėjo, kad nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytomis priežastimis, Bendrovės direktorius 2021 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. SDV-496 įvykį darbe tyrusiai Inspektorei pateikė nesutikimo motyvus. Tačiau ir šiame rašte konkrečių reikalavimų dėl paskyroje-leidime Nr. 23 įvardintų nuostatų neįvertinimo nebuvo pateikta, todėl tai nėra aptariama ir VDI 2021 m. gruodžio 17 d. atsakyme į minėtą raštą.

47.       VDI nurodė, kad paskyros-leidimo Nr. 23 vaidmuo užtikrinant, kad Darbuotojas 2021 m. rugsėjo 1 d. dirbtų saugiai, išsamiai išnagrinėtas rengiant Išvadą. Paskyra-leidimas turėtų būti išduodama konkrečiam darbui, konkrečiam darbų vykdymo laikotarpiui. Paskyroje-leidime turi būti nurodomi konkretūs rizikos veiksniai (pavojai) su kuriais gali susidurti darbuotojai dirbdami konkretų darbą, įvardijamos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, paskiriami asmenys atsakingi už vykdomų darbų kontrolę, darbuotojai papildomai instruktuojami kaip saugiai dirbti. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asfaltuojant teniso aikštelę, kai nedidelėje erdvėje du asfalto volai HD13 su kabina vienas paskui kitą judėjo nustatytu periodiškumu ir tankino asfalto klotuvo paskleistą asfaltą. Volui Nr. 1 aikštelėje pravažiavus į priekį, kelio darbininkas R. D., pasisėmęs pilną kastuvą asfalto, ketino juo užpilti ką tik suvoluotą vietą, kad būtų užtaisytas asfalto dangoje atsiradęs nelygumas (tokia taktika praktikuojama vykdant asfalto klojimą). Pastebėjęs, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo atbuline eiga, R. D. atsitraukė į šoną ir palaukė, kol šis vėl nuvažiuos toliau. Kadangi aikštelė nėra didelė, tai per labai trumpą laiko tarpą, volas važinėjo tai pirmyn, tai atgal nuo vieno aikštelės krašto iki kito. Stebėdamas kaip juda volas Nr. 1, R. D. nepastebėjo, kaip jam iš galo privažiavo dar vienas volas Nr. 2, kuris taip pat toje vietoje tankino asfaltą. Vos tik volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas, atitaikęs momentą, išpylė kastuve laikytą asfaltą ten, kur buvo numatęs ir pradėjo jį lyginti. Susikoncentravęs į atliekamą darbą, kelio darbininkas nepastebėjo, kad jam iš galo atvažiuoja volas Nr. 2.

48.       VDI pažymėjo, kad paskyra-leidimas Nr. 23 buvo išduota 2021 m. kovo 29 d. (prieš 5 mėnesius), kai numatyti su kokiais rizikos veiksniais (pavojais) darbuotojai susidurs 2021 m. rugsėjo 1 d., dirbdami konkrečius darbus, tuo labiau numatyti bei įgyvendinti tinkamas prevencines priemones, buvo neįmanoma. Todėl paskyra-leidimas Nr. 23, išduota 2021 m. kovo 29 d., numato visus įmanomus rizikos veiksnius (pavojus), su kuriais gali susidurti darbuotojai, bet neįvertina konkrečių rizikos veiksnių (pavojų), kurie buvo aktualūs būtent 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. dirbant nedidelėje erdvėje, kai įvairiomis kryptimis važinėja keli asfalto lyginimo volai ir tuo pat metu, toje pačioje erdvėje juda pėsti darbuotojai. Teigti, kad paskyra-leidimas Nr. 23 buvo dokumentas, kuriame darbdavys buvo tinkamai identifikavęs konkrečioje darbo vietoje kylančius rizikos veiksnius, VDI specialistų nuomone, tikrai nėra faktinio pagrindo. Todėl, iš esmės Paskyra-leidimas Nr. 23 buvo formalus dokumentas, kuris jokio realaus vaidmens siekiant užtikrinti, kad darbuotojai 2021 m. rugsėjo 1 d. saugiai vykdytų asfalto klojimo darbus, neturėjo.

49.       Dėl prevencinių priemonių rizikai mažinti/šalinti VDI paaiškino, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Vadovaujantis DSSĮ 11 straipsnio 2 dalimi, darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Nelaimingų atsitikimų darbe prevencinių priemonių nustatymas ir įgyvendinimas prasideda nuo profesinės rizikos vertinimo, pavojų (rizikos veiksnių) identifikavimo, įvertinimo ir prevencinių priemonių parinkimo, kas kaip buvo nustatyta įvykio tyrimo metu, nebuvo padaryta identifikuojant ir įvertinant rizikos veiksnį, kuris sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe. Toliau prevencines priemones darbdavys įgyvendina leisdamas lokalinius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus. Darbai, kurie kelia ypatingai didelį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, yra vykdomi pagal paskyras-leidimus.

50.       VDI nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė Darbuotojas, prevencijai ypatingai didelę reikšmę turėjo vaidinti paskyra-leidimas. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, paskyra-leidimas Nr. 23 buvo formalus dokumentas, kuris jokio realaus vaidmens siekiant užtikrinti, kad darbuotojai 2021 m. rugsėjo 1 d. saugiai vykdytų asfalto klojimo darbus, neturėjo.

51.       VDI teigė, kad Inspektorė, išanalizavusi įvykio tyrimo metu surinktus dokumentus ir įvertinusi darbuotojų paaiškinimus, Akte padarė išvadą, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo ir lėmė tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė pasireiškusi tuo, kad atliekant AB „Eurovia Lietuva“ Darbuotojo profesinės rizikos vertinimą nebuvo nustatyta tvarka identifikuotas fizinis rizikos veiksnys – judančios darbo priemonės, kai yra dirbama nedidelėje erdvėje, kurioje kartu juda darbo priemonės ir pėsti darbuotojai. Siekiant, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų, darbdaviui būtina tai įvertinti ir numatyti atitinkamas prevencines priemones.

52.       Atsakydamas į skundo teiginius, kad VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius iš viso neanalizavo naujai pateiktų įrodymų bei nekėlė papildomų jų tyrimo poreikio, VDI pažymėjo, kad papildomas tyrimas gali būti skirtas, jeigu pareiškėjas nurodo naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bet tokių aplinkybių pareiškėjas skunde VDI nenurodė, o nesutiko su nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu.

53.       Dėl saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų VDI nurodė, kad atliekamų įvykių darbe tyrimo tikslas nėra kaltųjų paieška ir įvardijimas. VDI atliekamų įvykių darbe tyrimų vienas pagrindinių tikslų yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija. Todėl Inspektorė Akte ir nurodė, kad darbdavys, atlikęs profesinės rizikos vertinimą ir nustatęs, kad judančios darbo priemonės kelia pavojų darbuotojams, turėjo numatyti prevencines priemones, kaip dirbti saugiai. Viena iš prevencinių priemonių saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų nustatymas, tuo labiau, kad darbdavys reikalauja to iš darbuotojų, o pareiškėjas net nurodė kaip darbuotojų pažeidimą. VDI pažymėjo, kad darbuotojai gali vykdyti reikalavimą saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų, taip pat ir užtikrinti saugų darbą, kai žino, koks atstumas yra saugus.

54.       Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos laikymosi kontrolės VDI paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas”, o pateiktame priežasties turinio apibūdinime nurodoma, kad „Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad <…> būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų” – tai yra akivaizdu, kad aptariama darbdaviui privaloma kontrolės funkcija nėra įtvirtinama kaip savarankiška nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o tik įvardijama kaip vienas iš priežasties sudėtinių elementų.

55.       VDI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigė, jog darbuotojai pažeidė lokalinių teisės aktų reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau nepaaiškino, kodėl darbdavys neužtikrino, kad būtų kontroliuojama kaip darbuotojai laikosi lokalinių teisės aktų reikalavimų, kuriuos, jos teigimu, darbuotojai pažeidė. VDI nurodė, kad pagal DSSĮ 19 straipsnio 1 dalį, darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Inspektorė, įvardindama pažeistus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nurodė, kad pažeistas DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas, kuriame nurodoma, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kaip užtikrinti, kad darbų vykdymo kontrolė būtų tinkama ir efektyvi, yra darbdavio pareiga.

56.       VDI pažymėjo, kad pareiškėjo motyvai, dėl ko nesutinkama su Akto išvadomis, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl darbdavio nepakankamo pareigų vykdymo, bet patiems darbuotojams pažeidus Bendrovės lokalinių darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išsamiai išnagrinėti Išvadose. Išvadose nurodyta, kad, VDI DSS skyriaus specialistų vertinimu, pareiškėjo nurodytų vietinių (lokalinių) darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų punktų reikalavimų tiek volo Nr. 2 vairuotojas, tiek nukentėjęs kelio darbininkas nepažeidė, todėl Inspektorė neturėjo pagrindo Akte konstatuoti, kad priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra pareiškėjo įvardijami Instrukcijos Nr. 16 78.5 papunkčio ir Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktų, taip pat Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d) ir e) punktų pažeidimai.

57.       VDI paaiškino, kad Instrukcijos Nr. 16 78.5 papunktyje nurodyta, jog kelio darbininkui draudžiama „lyginti asfaltbetonį priešais judantį plentvolį“, tačiau nukentėjusysis nematė link jo judančio volo, kuris jį partrenkė, todėl po juo ir pateko, o ne dėl to, kad matydamas priešais judantį volą pažeisdamas reikalavimą lygino asfaltą ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

58.       Dėl Instrukcijos Nr. 12 16 punkto, kuriame nurodoma, kad „Važiuojant atbuline eiga, įjungti atbulinės eigos važiavimo signalą, įsitikinti, kad niekas nelenkia ir kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių“ tariamo pažeidimo VDI paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog volo Nr. 2 vairuotojas buvo įjungęs atbulinės eigos važiavimo signalą, o nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, kad vairuotojas pažeidė reikalavimą, tai yra važiavo neįsitikinęs, kad arti nėra žmonių, bet dėl to, kad nepastebėjo jo judėjimo trajektorijoje dirbančio darbuotojo, nes buvo įsitikinęs, kad jo judėjimo trajektorijoje žmonių nėra. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko todėl, kad mažoje erdvėje dirbo keli savaeigiai įrenginiai, kurie nuolatos judėjo įvairiausiomis kryptimis, skleisdami garsus, kai judėjo atbulomis, ir toje pačioje erdvėje, tuo pat metu judėjo pėstieji.

59.       VDI nesutiko, kad nebuvo laikytasi Instrukcijos Nr. 12 23 punkto reikalavimo, jog „Darbuotojas turi stebėti, kad prieš pradedant važiuoti prie technikos, o dirbant – technikos važiavimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“. Tyrimo metu nustatyta, jog volo Nr. 2 vairuotojas nepastebėjo nukentėjusiojo ir ant jo užvažiavo. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad vairuotojas stengėsi gerai atlikti savo darbą, dairėsi į šalis, stebėjo situaciją, tačiau, dėl susiklosčiusios momentinės situacijos, kai jis iš savo stebėjimo lauko „pametė“ asfaltą pilantį darbuotoją, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

60.       VDI teigimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad darbuotojai pažeidė Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d) punkte nurodytą reikalavimą „pradėti bet kokį manevrą arba keisti judėjimo kryptį tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nesukels pavojaus aplinkui esantiems darbuotojams“ ir e) punkto reikalavimą, kad „kelio darbininkas privalo dirbti taip, kad nuolatos patektų į mechanizmų operatorių ir vairuotojų matomumo zoną ir nuolatos palaikyti kontaktą su jais. O mechanizmų operatoriai ir vairuotojai privalo nuolatos sekti kelio darbininkų judėjimo kryptis ir pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“. VDI pažymėjo, kad būtent darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog būtų sudarytos saugios darbo sąlygos, o darbuotojai elgėsi taip, kaip sugebėjo elgtis darbdavio sukurtoje darbo aplinkoje.

61.       Vadovaujantis DDSĮ 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.

62.       Dėl pareiškėjo reikalavimo naikinti Aktą VDI pažymėjo, kad N-1 formos aktas savo turiniu, be to, kad jame įvardijamos nustatytos faktinės įvykio darbe aplinkybės bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, yra dokumentas, kuriuo, vadovaujantis 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 349/2011, įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, t. y. pateikiami nelaimingo atsitikimo darbe mikroduomenys, kurie teikiami EUROSTAT. Taip pat N-1 formos aktas yra pagrindas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams pradėti įvykio darbe pripažinimo/nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūras, kurių išdavoje mokamos socialinės išmokos nukentėjusiesiems. Tokiu būdu aptariamas pareiškėjo reikalavimo tenkinimas sukeltų neprognozuojamas teisines pasekmes, todėl vertintinas išskirtinai kritiškai ir vienareikšmiškai atmestinas.

63.       VDI manė, kad DSS skyriaus specialistai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pateiktus motyvus ir argumentus, dėl ko jis nesutiko su Akte įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis. Taip pat buvo išnagrinėta ir įvykio darbe tyrimo medžiaga bei Aktas. VDI specialistai parengė ir nustatyta tvarka pateikė Išvadą, kurioje konstatuojama, kad Inspektorė nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo ir aprašė įvykio darbe, kurio metu traumą patyrė Darbuotojas, susidariusias sąlygas, kurios ir lėmė tai, kad darbuotojams akimirksniui praradus budrumą, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Įvardindama nelaimingo atsitikimo priežastį – „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, ir sukonkretindama kuo tai pasireiškė bei nurodydama darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Inspektorė nurodė, į ką darbdavys turi atkreipti dėmesį, numatydamas ir įgyvendindamas prevencines priemones, kad tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų ateityje.

 

II.

 

64.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo AB „Eurovia Lietuva“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

65.       Teismas nustatė, kad:

65.1.                      2021 m. rugsėjo 1 d. 12.30 val. AB „Eurovia Lietuva“ vykdant asfalto klojimo darbus (duomenys neskelbtini), asfalto lyginimo volas partrenkė įmonės Darbuotoją ir pervažiavo jam koją (toliau – ir Nelaimingas atsitikimas), dėl ko darbuotojas patyrė sunkią traumą.

65.2.                      AB „Eurovia Lietuva“ 2021 m. rugsėjo 2 d., užpildydama Pranešimo apie įvykį darbe formą, apie Nelaimingą atsitikimą informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių.

65.3.                      Įvykį darbe ištyrė ir 2021 m. gruodžio 28 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, forma N-l, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. G.. Šio akto 4 punkte nurodytos Nelaimingo atsitikimo aplinkybės: „vykdant statybos rangos sutartį Nr. 21-RR13 buvo atliekami asfaltavimo darbai objekte „Asfaltbetonio dangos įrengimo darbai teniso korte, adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. 30 min. du volai HD13 su kabina asfaltuojamoje aikštelėje važinėjo vienas paskui kitą ir tankino asfalto siūles, jungiančias asfalto klotuvo paskleisto asfalto juostas. Du kelio darbininkai stovėjo netoli judančių volų ir stebėjo, ar tankinama asfalto danga, pravažiavus volams, neprarado lygumo: neatsirado įdubimų, įtrūkimų. Kai kelio dangoje atsiranda nelygumų, kelio darbininkai užpila asfaltu, išlygina ir tada volai vėl privoluoja tas vietas. Volui Nr. 1 aikštelėje pavažiavus į priekį, Darbuotojas, laikydamas rankose pilną kastuvą asfalto, ketino juo užpilti ką tik suvoluotą vietą, kad būtų užtaisytas asfalto dangoje atsiradęs nelygumas. Darbuotojas pastebėjo, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo, tik atbuline eiga, kelio darbininkas pasitraukė į šoną ir palaukė, kol šis volas nuvažiuos toliau. Volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas išpylė kastuve laikytą asfaltą ir pradėjo jį lyginti. Jis nepastebėjo, kaip jam iš galo atvažiavo volas Nr.2. Volo Nr. 2 operatorius J. K., susikoncentravęs į tai, ar asfaltas tinkamai sutankinamas, nepastebėjo, kad jam iš galo dirba R. D. Judėdamas atbuline eiga, volas Nr. 2 kliudė Darbuotoją, šis nuo smūgio nukrito ant žemės ir volas galiniu valcu pervažiavo jam koją“, o 10 punkte – priežastys: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti, numatytas lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalis „Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:<...> 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad <...> darbo sąlygos <...> darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 13 punktas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“.

65.4.                      Pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą Nr. SDV-37 dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 formos) akto Nr. 5, nurodydamas, kad nesutinka su VDI nustatytais saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo turinio elementais. Jis manė, kad atliekant tyrimą, buvo neištirti ir liko neįvertinti esminę reikšmę Darbdavio vykdomam darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui turintys lokaliniai teisės aktai ir kiti dokumentai, dėl ko Akte prieita nepagrįstų ir prieštaringų išvadų. Pareiškėjas, remdamasi vaizdo įraše užfiksuotomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis skunde tvirtino, kad nelaimingas atsitikimas kilo ne dėl Darbdavio veiksmų netinkamumo, bet patiems darbuotojams nukrypus nuo darbų saugą ir sveikatą darbo vietoje reglamentuojančių lokalinių teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nustatytų atitinkamai Instrukcijos Nr. 16 78.5 papunktyje ir Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktuose, taip pat Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d) ir e) punktuose bei akimirkai prarasto budrumo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas skunde prašė skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kad būtų išsiaiškintos ir išvardytos tikrosios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys.

65.5.                      VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius 2022 m. vasario 3 d. parengė išvadas „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugsėjo 1 d., kurio metu AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojas R. D. patyrė sunkią traumą, tyrimo“ Nr. EVD-25, kuriose nurodė, kad pareiškėjo skundo motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog Inspektorės atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Nuostatų reikalavimų, todėl siūlė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

65.6.                      Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2022 m. vasario 3 d. išvadomis, Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą skirti papildomą įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojas R. D., tyrimą, kurio metu būtų pakeistos Inspektorės 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 5 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, netenkino ir administracinę procedūrą baigė.

66.       Teismas nustatė, kad AB „Eurovia Lietuva“ Darbuotojas sunkią traumą patyrė būtent dėl fizinio rizikos veiksnio – judančio asfalto lyginimo volo, kuris jį partrenkė ir pervažiavo jam koją.

67.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, DSSĮ, Nuostatų bei PRV nuostatų nuostatas, nustatė, kad nagrinėjamu atveju VDI nekvestionavo profesinės rizikos vertinimo Bendrovėje fakto, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad asfaltavimo darbai buvo vykdomi mažoje erdvėje – lauko teniso aikštelėje, o tai kelia ypatingą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Todėl darbai, vykdomi nurodytomis sąlygomis, neapsiriboja vien formaliu profesinės rizikos įvertinimu, bet jiems keliami ir ypatingi reikalavimai siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Įvertinus 2021 m. kovo 29 d. išduotos paskyros-leidimo Nr. 23 turinį, teismas darė išvadą, kad ji nepagrindžia fakto, jog Bendrovei atliekant asfaltavimo darbus 2021 m. rugsėjo 1 d. teniso aikštelėje buvo identifikuoti ir įvertinti fiziniai rizikos veiksniai.

68.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Akte pagrįstai konstatuota, jog vertinant profesinę riziką neidentifikuoti ir neįvertinti fiziniai rizikos veiksniai kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, nenumatytos priemonės rizikai šalinti / mažinti, nenumatytas saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, taip pat nenumatytos prevencinės priemonės rizikos vertinimo metu nustačius nepriimtiną riziką dėl fizikinių rizikos veiksnių: triukšmo ir rankas veikiančios vibracijos. Ir tai įrodo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, pasireiškusį tuo, kad atliekant AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojo R. D. profesinės rizikos vertinimą nebuvo nustatyta tvarka identifikuotas fizinis rizikos veiksnys – judančios darbo priemonės, kai yra dirbama nedidelėje erdvėje, kurioje kartu juda darbo priemonės ir pėsti darbuotojai, kuris ir buvo priežastis nelaimingam atsitikimui darbe kilti.

69.       Dėl darbuotojų kaltės teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Darbuotojo 2021 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimo, įvykio dieną jis dirbo objekte, kuriame dar nebuvo dirbęs iki šiol. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Darbuotojo darbo specifiką (jis yra kelio darbininkas, kloja asfalto dangą įvairiuose skirtinguose objektuose), kai darbo aplinka kiekvieną dieną kinta, profesinės rizikos vertinimas nėra vienkartinė procedūra, kurią atlikus, galima tikėtis, kad bus užtikrintas saugus darbuotojų darbas. Šiuo atveju asfaltavimo darbai buvo vykdomi mažame plote, kuriame judėjo ne tik mechaninės priemonės, bet ir pėsti darbininkai, kas sąlygojo padidintą riziką, kuri turėjo būti ne tik įvertinta iš anksto, bet su tuo susiję pavojai turėjo būti vertinami konkrečioje darbo vietoje prieš pradedant darbą.

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai aktualų teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad būtent Darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

71.       Teismo vertinimu, Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies e) punkto reikalavimas „pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“, kurio pažeidimu pareiškėjas kaltina darbuotojus, nėra pakankamas saugumo darbe prevencijos prasme, kadangi Darbdavys šiuo atveju neapibrėžia, kas yra „saugus atstumas“. Pažymėtina, kad pareiga numatyti prevencines priemones tenka būtent Darbdaviui. Nagrinėjamu atveju Darbdavys, atlikęs profesinės rizikos vertinimą ir nustatęs, kad judančios darbo priemonės kelia pavojų darbuotojams, turėjo konkrečiai nurodyti, ką laiko saugiu atstumu tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų. Taigi, nagrinėjamu atveju atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pačio pareiškėjo nustatyti reikalavimai buvo nepakankamai aiškūs, todėl kaltinti darbuotojus jų pažeidimu yra neteisinga.

72.       Teismas pažymėjo, kad be to, kaip matyti iš Akte nurodytų faktinių įvykio aplinkybių, R. D., pastebėjęs, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo atbuline eiga, atsitraukė į šoną ir palaukė, kol šis vėl nuvažiuos toliau. Kadangi aikštelė nėra didelė, tai per labai trumpą laiko tarpą, volas važinėjo tai pirmyn, tai atgal nuo vieno aikštelės krašto iki kito. Stebėdamas kaip juda volas Nr. 1, Darbuotojas nepastebėjo, kaip jam iš galo privažiavo dar vienas volas Nr. 2, kuris taip pat toje vietoje tankino asfaltą. Vos tik volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas, atitaikęs momentą, išpylė kastuve laikytą asfaltą ten, kur buvo numatęs ir pradėjo jį lyginti. Susikoncentravęs į atliekamą darbą, kelio darbininkas nepastebėjo, kad jam iš galo atvažiuoja volas Nr. 2. Įvertinęs šiuos Darbuotojo veiksmus, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad buvo nesilaikoma pareiškėjo nurodytų Instrukcijų reikalavimų. Darbuotojas, dirbdamas mažoje erdvėje ir susikoncentravęs į darbą, nepastebėjo volo Nr. 2, volo Nr. 2 vairuotojo atžvilgiu jis pateko į akląją zoną. To neneigė ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad siekiant išvengti tokios situacijos, Darbdavys turėjo paskirti darbų stebėtoją, kuris privalėtų įspėti apie kylantį pavojų. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, už darbų saugą atsakingas asmuo įvykio nematė. Tai dar kartą patvirtina saugos priemonių nepakankamumą. Teismas darė išvadą, kad nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne neatsargūs, lengvabūdiški darbuotojų veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės. Darbuotojas pagal susidariusias faktines aplinkybes negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padarinių, nes supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei įgyvendinti organizacines priemones, nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, taip pat ir įvertinti žmogiškosios klaidos galimą įtaką yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos.

73.       Teismas pažymėjo, kad Akte įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – nėra įtvirtinta kaip savarankiška nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o tik įvardijama kaip vienas iš priežasties sudėtinių elementų. Šiuo atveju nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo ir lėmė tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė pasireiškusi tuo, kad darbdavys, pradiniame etape atlikdamas profesinės rizikos vertinimą, vykdant asfalto klojimo darbus, neidentifikavo ir neįvertino profesinės rizikos veiksnio. Siekiant, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų, darbdaviui būtina tai įvertinti ir numatyti atitinkamas prevencines priemones, kurios apima ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolę.

74.       Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Inspektorė tinkamai, vadovaudamasi Nuostatų 29 ir 30 punktuose nustatytais reikalavimais atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatė ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardijo teisės normų pažeidimus, todėl panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 5 nėra teisinio pagrindo. Todėl teismas sprendė, kad yra teisėtos ir pagrįstos ir Sprendimo išvados, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas pateiktas Išvadose, kurios yra neatskiriama ginčijamo Sprendimo dalis ir yra pagrįstos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog VDI nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, išplėsdama Akto argumentaciją. Teismas pažymėjo, kad iš Išvadų turinio matyti, kad VDI, nagrinėdama skundą dėl Akto išsamiai atsakė į jame nurodytus argumentus, pateikė jų teisinį vertinimą.

 

III.

 

75.       Pareiškėjas AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniame skunde prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

76.       Pareiškėjo nuomone, skundžiamame sprendime teismas iš viso netyrė ir nevertino esminių bylos įrodymų, paneigiančių Akte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

77.       Pareiškėjas pažymi, kad Akte nurodytas išvadas dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo Inspektorė padarė neištirdama ir nesivadovaudama surinktais įrodymais, taip pat neturėdama ir nevertindama esminių pareiškėjo vidaus dokumentų ir jų turinio, kurie yra tiesiogiai susiję su VDI konstatuotais saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo elementais, bet taip pat ir neturėdama reikiamos kvalifikacijos, būtinųjų kompetencijų ir specialiųjų žinių.

78.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Inspektorės pateikta išvada, apie tariamą saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, buvo padaryta vadovaujantis išimtinai tik 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortele Nr. 28, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant kitų nelaimingo atsitikimo tyrimo metu surinktų bei nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje buvusių dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina Akto turinys.

79.       Pareiškėjas nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „SDG“ atliko profesinės rizikos vertinimą pas pareiškėją ir 2022 m. gegužės 4 d. pateikė Profesinės rizikos įvertinimo duomenis – ataskaitą (toliau – ir Profesinės rizikos vertinimo ataskaita) (pridedamą prie apeliacinio skundo). Pareiškėjas pažymi, kad kaip matyti iš dokumento turinio, buvo vertinama profesinė rizika nepastovioje darbo vietoje, kurioje dirba kelio darbininkas, taip pat nepastovi darbo vieta, volo operatoriui dirbant volo kabinoje. Šiuo atveju akredituotai įmonei atlikus profesinės rizikos vertinimą, nebuvo nustatyta jokių nepriimtinų rizikos veiksnių, įskaitant fizinius, nepastovioje darbo vietoje nei kelio darbininkui, nei volo mechanizatoriui vykdant jiems pavestas darbines funkcijas. Kiek tai susiję su fiziniais rizikos veiksniais, Profesinės rizikos vertinimo ataskaitoje nurodytų rizikos veiksnių apimtis ir pateikti rezultatai iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie pateikti nelaimingo atsitikimo tyrimo metu tirtoje 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28. Ši aplinkybė patvirtina, kad priešingai, nei konstatuota Akte, profesinės rizikos vertinimo metu buvo identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai.

80.       Pareiškėjas akcentuoja, kad paskyros-leidimo Nr. 23 turinys patvirtina, kad pareiškėjas buvo identifikavęs fizinius rizikos veiksnius ir įvertinęs jų atsiradimo rizikas netgi dar siauresne apimtimi, nei tą numatė Profesinės rizikos vertinimo ataskaita. Pareiškėjo nuomone, šis dokumentas Akte visai nebuvo analizuotas. Paskyros-leidimo Nr. 23 turinys buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta tik po pareiškėjo skundo, pateikto pasinaudojant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, VDI priimtoje Išvadoje. Ši aplinkybė patvirtina, kad VDI atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo neišsamus ir pažeidžiantis minėtus Nuostatų 31 punktą ir Metodinių nurodymų 18 punkto reikalavimus. Skundžiamame sprendime netgi pats teismas analizavo ne Akto teisėtumą ir pagrįstumą, bet pateikė minimaliai perfrazuotą išimtinai Išvadoje išdėstytą pareiškėjo paskyros-leidimo Nr. 23 vertinimą.

81.       Pareiškėjas nepagrįstu laiko teismo vertinimą, esą paskyra-leidimas Nr. 23 „nėra skirta konkrečiam darbui, konkrečiam darbų vykdymo laikotarpiui, o yra abstraktaus, formalaus pobūdžio. 2021 m. kovo 29 d. išduotoje paskyroje-leidime Nr. 23 nenurodyti konkretūs rizikos veiksniai (pavojai), su kuriais gali susidurti darbuotojai dirbdami konkretų darbą (šiuo atveju asfaltavimo darbai 2021 m. rugsėjo 1 d. Akte nurodytoje teritorijoje), įvardijamos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, paskiriami asmenys atsakingi už vykdomų darbų kontrolę, darbuotojai papildomai instruktuojami kaip saugiai dirbti.“. Pareiškėjas pažymi, kad nėra jokio norminio teisės akto, kuriame būtų imperatyviai nustatyta paskyrų-leidimų išdavimo tvarka ar privalomi turinio elementai. Paskyrų-leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nusimato individualiai kiekvienas darbdavys, įvertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir atsižvelgdamas konkrečiai į savo veiklos specifiką, darbų pobūdį, darbuotojams vykdant darbus kylančias rizikas ir kitas individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas netyrė pareiškėjo lokalinio akto, kuris nustato tvarką kurią išduodami paskyros-leidimai. Nesant įstatyminio reguliavimo, taip pat nenustačius pareiškėjo patvirtinto šio lokalinio akto netinkamumo (tiksliau, jo iš viso netyrus), nėra aišku, kuo remiantis teismas skundžiamame sprendime galėjo prieiti išvadų, kad Paskyra-leidimas Nr. 23 neva turėjo būti išduota konkrečiam darbui, konkrečiam darbų vykdymo laikotarpiui konkrečioje teritorijoje, o taip pat jame turėjo būti įvardytos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, įvardyti paskiriami asmenys, atsakingi už vykdomų darbų kontrolę, darbuotojai papildomai instruktuojami kaip saugiai dirbti. Nei VDI, nei teismas nebuvo surinkę jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų leidę ištirti ir įvertinti pareiškėjo veiklos pobūdį, o tuo labiau techninius ir technologinius veiklos aspektus. Todėl skundžiamame sprendime pateiktas techninių žinių reikalaujantis vertinimas, yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, specialiosiomis žiniomis ir (ar) ekspertinių vertinimų rezultatais. Pareiškėjo nuomone, aptartų teismo išvadų nepagrįstumą sąlygojo teismo negebėjimas tinkamai nustatyti ir įvertinti AB „Eurovia Lietuva“ vykdomos veiklos pobūdį ir darbuotojų atliekamų darbo funkcijų specifiką, kadangi tam faktiškai reikalingos specialiosios žinios, kurių teismas, kaip žinia, neturi. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo darbuotojų atliekami darbai yra nuolatinio pobūdžio, nes tą lemia asfalto klojimo technologija ir naudojama įranga, ką, visų pirma, turėjo išsiaiškinti VDI priimdama Aktą, o jai to nepadarius, nustatyti teismas. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistavo objektyvus poreikis kreiptis į specialiųjų žinių turinčius ir (ar) ekspertinį vertinimą galinčius atlikti asmenis arba įpareigoti pareiškėją atlikti (užsakyti) techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus, kuriais būtų atsakyta į specialiųjų žinių išmanymo reikalaujančius klausimus. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime iš viso neanalizavo pareiškėjo 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 28 turinio ir jos rezultatų. Teismo išvada, kuria Darbdavys kaltinamas netinkamu Darbuotojo profesinės rizikos vertinimu, prieštarauja teisiniam reguliavimui, kuris iš viso nenumato individualaus kiekvieno darbuotojo profesinės rizikos vertinimo.

82.       Pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nurodytų įrodymų neturėjimas buvo viena iš esminių priežasčių, dėl kurių buvo neobjektyviai atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir surašytas nepagrįstas Aktas, kas sąlygoja, jog turėtų būti atliktas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas tam, kad jo metu būtų ištirti visi svarbūs įrodymai. Tačiau skundžiamame sprendime net ir teismas į pareiškėjo pateiktus dokumentus neatsižvelgė ir jų netyrė. Nepaisant to, skundžiamame sprendime teismas vis tiek pateikė išvadas, kurioms pagrįsti neišvengiamai turėjo būti atliktas pareiškėjos pateiktų įrodymų tyrimas. Be jau aptartų argumentų, patvirtinančių tokios teismo išvados nepagrįstumą, pareiškėjas pabrėžia, kad kartu su skundu teismui buvo pateikti įrodymai apie Darbdavio nustatytą ir taikomą kasdieninių susirinkimų praktiką vadinamųjų 5 pirmų minučių forma, kurie akivaizdžiai paneigia minėtą teismo vertinimą. Pažymėtina, kad toks susirinkimas taip pat buvo organizuotas ir nelaimingo atsitikimo dieną.

83.       Pareiškėjo nuomone, faktinio pagrindo neturi teismo išvada, kad: 1) „Darbdavys turėjo paskirti darbų stebėtoją, kuris privalėtų įspėti apie kylantį pavojų“; 2) „Siekiant, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų, darbdaviui būtina tai įvertinti ir numatyti atitinkamas prevencines priemones, kurios apima ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolę“. Tiek VDI, tiek teismui teikti įrodymai patvirtina, kad Darbdavys pagal nustatytą tvarką savo veikloje nuolat vykdo reguliarius darbų saugos patikrinimus AB „Eurovia Lietuva“ darbų vykdymo objektuose ir gamybos vietose. Teismas netyrė ir nevertino, ar šios pareiškėjo įgyvendintos kontrolės priemonės yra pakankamos, ar vis dėlto turėtų būti plečiamos. Priešingai, kaip ir prieš tai aptarta, taip ir šiuo atveju skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl šių įrodymų, o taip pat nebuvo ir jokių argumentų apie tai, jog teismas nurodytus įrodymus atmestų. Be nurodyto, skundžiamame sprendime teismas priėjo ir tokių išvadų, kurios prieštarauja į bylą pateiktam nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašui. Teismas nurodė, kad nukentėjęs Darbuotojas pateko į asfalto volo mechanizatoriaus J. K. akląją zoną. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, neišsamus ir klaidinantis. J. K. nukentėjusio Darbuotojo nepastebėjo ne todėl, kad pastarasis būtų patekęs į tokią zoną, kurioje esantys objektai yra nematomi ar negali būti pastebėti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, juos užstotų tam tikri transporto priemonės elementai ar pan.), bet todėl, kad pats J. K. neapsidairė, kaip to reikalauja Instrukcijos Nr. 12 23 punkte bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies (e) punkte nustatyti reikalavimai.

84.       Pareiškėjo nuomone, ginčo atveju teismas nepagrįstai neištyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, todėl nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir objektyviai jų neištyrė. Be to, teismas kai kurių išvadų visiškai nemotyvavo ir nepateikė jokių jas pagrindžiančių argumentų. Todėl tokiais savo veiksmais teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat ABTĮ 80 straipsnio nustatytus reikalavimus, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

85.       Pareiškėjas pažymi, kad tiek teikiant skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tiek vėliau skundą teismui, buvo pateikti papildomi pareiškėjo vidaus dokumentai, tiesiogiai susiję su prevencinių priemonių nustatymu bei saugos ir sveikatos laikymosi kontrolės įgyvendinimu. Nurodytų įrodymų pateikimą vienareikšmiškai sąlygojo tai, kad vykdant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą Inspektorė nesusirinko šių dokumentų ir jų nevertino, todėl nenustatė reikšmingų aplinkybių ir Akte priėjo niekuo nepagrįstų išvadų apie tariamai netinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinių ir kontrolės priemonių įgyvendinimą. Taigi viena iš pagrindinių priežasčių ir esminių argumentų, kodėl pareiškėjas prašė atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo tai, kad jo metu VDI turėtų iš naujo įvertinti tuos pareiškėjo vidaus dokumentus, kurių VDI nebuvo susirinkusi ir jų neturėjo. Taigi priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjas pateikė naujus įrodymus bei dėstė naujas aplinkybes, kurias šie įrodymai pagrindžia. 

86.       Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius informavo, kad atskiro atsiliepimo neteiks ir nurodo, kad pritaria trečiojo suinteresuoto asmens VDI atsiliepime išsakytai pozicijai bei argumentams.

87.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

88.       VDI pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas Nuostatų ir Metodinių nurodymų punktus, kuriuos, pasak pareiškėjo, Inspektorė tirdama įvykį pažeidė, nenurodo kuo tai pasireiškė, ką Inspektorė darė „ne taip“ ko reikalauja pareiškėjo nurodyti teisės aktai. VDI nuomone, Akto turinio analizė suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad Inspektorė išsamiai aprašė įvykio darbe aplinkybes, nustatė įvykio priežastinį ryšį su darbu. VDI pabrėžia, kad Inspektorės įgytas atitinkamas išsilavinimas (aukštasis universitetinis darbo higienos gydytojos išsilavinimas) bei ilgametė (daugiau nei 10 metų) tarnavimo VDI patirtis (nuolatinė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo ir kitų ekonominės veiklos rūšių įmonių kontrolė, atlikti ir atliekami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai), įgalina vienareikšmiškai konstatuoti Inspektorės kompetenciją, įvertinant įmonėje atlikto profesinės rizikos vertinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo insinuacijos, kad Inspektorė įvykį darbe tyrė „neturėdama reikiamos kvalifikacijos, būtinųjų kompetencijų ir specialiųjų žinių“, vertintinos kaip išskirtinai nekorektiškos ir išsamiau nekomentuojamos. VDI pažymi, kad teisės aktai numato galimybę įvykį darbe tiriančiam VDI inspektoriui pasinaudoti eksperto pagalba, tačiau tai nereiškia, kad Inspektorė pažeidė Nuostatų 36 punktą ar Metodinių nurodymų 15 punktą, šios nuostatos neturėtų būti vertinamos kaip prievolė.

89.       VDI akcentuoja, kad Paskyra-leidimas Nr. 23 yra tyrimo byloje, tai reiškia, kad Inspektorė su šiuo dokumentu susipažino, įvertino, analizavo ir kadangi, Inspektorės vertinimu, šis dokumentas yra susijęs su tiriamu įvykiu darbe įtraukė į tyrimo bylą. Nors Inspektorė įtraukė aptariamą dokumentą į dokumentų bylą, tačiau vertino šio dokumento nuostatas, kaip negalinčias daryti esminės įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formulavimui. Tyrime dalyvavę darbdavio paskirtas atstovas bei darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai nesutikimo motyvų su Akte įvardijamomis aplinkybėmis ir priežastimis neteikė. VDI pabrėžia, kad nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytomis priežastimis, AB „Eurovia” direktorius S. K. 2021 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. SDV-496 įvykį darbe tyrusiai inspektorei pateikė nesutikimo motyvus. Tačiau šiame rašte, jokių reikalavimų dėl paskyroje-leidime Nr. 23 (apskritai šis dokumentas rašte neminimas) įvardintų nuostatų neįvertinimo nebuvo pateikta, todėl tai nėra aptariama ir Inspektorės 2021 m. gruodžio 17 d. atsakyme į minėtą raštą. Paskyra-leidimas Nr. 23 buvo įvardinta tik 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjo skunde VDI. Būtent todėl VDI specialistai, išnagrinėję ir įvertinę pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skunde keliamus klausimus dėl Paskyros-leidimo Nr. 23 vaidmens, atliekant profesinės rizikos vertinimą ir užtikrinant saugias darbo sąlygas 2021 m. rugsėjo 1 d., kai įvykio darbe metu traumą patyrė AB „Eurovia Lietuva“ darbuotojas R. D., vadovaudamiesi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintu išsamumo principu, savo nuomonę pateikė Išvadose.

90.       VDI paaiškina, kad VDI inspektorius vertina ne tik formaliąją pusę, kaip įmonėje per vidinius (lokalinius) teisės aktus reglamentuotas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas, bet didžiausią dėmesį kreipia į realiąją padėtį, kaip tai veikia praktikoje (realybėje). Kartais formalioji pusė yra „sutvarkyta“, parengti vidiniai (lokaliniai) darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinantys teisės aktai, tačiau realiai tai neužtikrina, kad darbuotojai dirbtų saugiai. Vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo praktika, paskyra-leidimas išduodama prieš vykdant darbus, kurie kelia padidintą pavojų. Reikalavimai paskyrų-leidimų išdavimui bei jų turiniui, atliekant statybos darbus, įtvirtinti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 11-12 punktuose ir 3 priede. Paskyroje-leidime turi būti nurodomi konkretūs rizikos veiksniai (pavojai) su kuriais gali susidurti darbuotojai dirbdami konkretų darbą, įvardijamos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, paskiriami asmenys atsakingi už vykdomų darbų kontrolę, darbuotojai papildomai instruktuojami kaip saugiai dirbti. Pažymėtina, kad paskyra-leidimas Nr. 23 buvo išduota 2021 m. kovo 29 d. (prieš 5 mėnesius), kai numatyti su kokiais rizikos veiksniais (pavojais) darbuotojai susidurs 2021 m. rugsėjo 1 d., dirbdami konkrečius darbus, tuo labiau numatyti bei įgyvendinti tinkamas prevencines priemones, buvo neįmanoma. Teigti, kad Paskyra-leidimas Nr. 23 buvo dokumentas, kuriame darbdavys buvo tinkamai identifikavęs konkrečioje darbo vietoje kylančius rizikos veiksnius, nėra faktinio, nei loginio pagrindo. Dokumente konkrečių pareigų, teisių ir saugaus darbų vykdymo metodų, kuriais turėtų vadovautis asfalto klojimo darbus vykdantys darbininkai, nėra pateikiama. VDI nuomone, paskyroje-leidime Nr. 23 yra pateikiamos blanketinės nuostatos į kitus lokalinius įmonės dokumentus (instrukcijas, technologines korteles ir kitus profesinės rizikos vertinimo dokumentus), būtent kuriuos Inspektorė išsamiai analizavo Akte. Kaip nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonė paskyroje-leidime Nr. 23 yra įvardijama darbų vadovo pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, tačiau kaip pripažino pats pareiškėjas skunde teismui, darbų vadovas vykdyti šią pareigą neturėjo galimybių – tai yra įvykio metu, dėl didelės priskirtų funkcijų apimties jis nekontroliavo kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. VDI pabrėžia, kad jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama (PRV nuostatų 17.1 papunktis). Paskyra-leidimas Nr. 23 buvo formalus dokumentas, kuris jokio realaus vaidmens siekiant užtikrinti, kad darbuotojai 2021 m. rugsėjo 1 d. saugiai vykdytų asfalto klojimo darbus, neturėjo, todėl vertintinas kaip negalintis daryti esminės įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formulavimui.

91.       VDI specialistai nagrinėdami 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjo skundą, vertino Inspektorės atlikto įvykio darbe tyrimo kokybę, atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktus argumentus, kodėl buvo prašoma atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą ir nenustatė, kad Inspektorė būtų padariusi kokius nors Nuostatų ar kitų įvykius darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

92.       VDI pažymi, kad VDI specialistai, nagrinėdami 2022 m. sausio 21 d. skundą vertino ir pareiškėjo pateiktus naujus dokumentus (AB „Eurovia Lietuva“ Paskyrų-leidimų tvarkos aprašą; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl atnaujintų „5 pirmų minučių“ pildymo formos patvirtinimo ir naudojimo ir „5 pirmų minučių“ eigos aprašą; „5 pirmos minutės“ formą nelaimingo atsitikimo dieną; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir papildymo, darbuotojų instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl darbų saugos patikrinimų vykdymo bendrovės darbų vykdymo objektuose ir gamybos vietose ir nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašą). Vertinant pareiškėjo prie 2022 m. sausio 21 d. skundo pridėtų dokumentų turinį, nebuvo nustatyta, kad jie keistų įvykio darbe aplinkybes, turėtų kokią nors reikšmę Inspektorės padarytoms išvadoms ar kaip nors įtakotų Inspektorės įvardintą nelaimingo atsitikimo priežastį. Nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašas tik patvirtino Inspektorės Akte nurodytas įvykio darbe aplinkybes. Todėl, kadangi naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės nepaaiškėjo, kaip tai nustatyta Metodinių nurodymų 40 punkte, teisinio pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą nebuvo.

93.       Inspektorės įvardinta nelaimingo atsikimo darbe priežastis „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“ ir nurodyti vidinės kontrolės trūkumai orientuoja darbdavį į sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje. Inspektorė pastebi, kad visų pirma darbdavys turėtų peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą ir identifikuoti visus pavojus (rizikos veiksnius). Nagrinėjamu atveju, pradinėje profesinės rizikos vertinimo stadijoje neidentifikavus pavojaus, kad sunkūs judantys mechanizmai visada kelia pavojų darbuotojams, kurie stovi ar vaikšto ant žemės, sunku pasiekti norimo rezultato, kad darbuotojai dirbtų saugiai. Šis pavojus tampa dar labiau aktualus, kai prisideda kiti veiksniai, tokie kaip apribota darbo erdvė, keletas judančių mechanizmų ir darbuotojų tuo pačiu metu dirba toje pačioje ribotoje erdvėje, darbas yra ilgalaikis, dėl ko darbuotojai pavargsta ir praranda budrumą. Tai yra pagrindiniai aspektai į kuriuos darbdaviui reikia atkreipti dėmesį, dėti pastangas, kad tokius darbus padaryti saugiais. Darbdavys, turėdamas aukštos kompetencijos specialistus tiek asfalto klojimo technologijos srityje, tiek darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgdamas į Inspektorės išvadas, turi parengti ir įgyvendinti atitinkamas prevencines priemones.

94.       VDI vertinimu, pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo įvykių darbe tyrimo ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktų nagrinėjimo reglamentavimą, įvertino visas su ginču susijusias aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad Inspektorė tinkamai, vadovaudamasi Nuostatų 29 ir 30 punktuose nustatytais reikalavimais atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatė ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui darbe, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardijo teisės normų pažeidimus, todėl panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 5 nėra teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

95.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI Inspektorės 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) akto Nr. 5 ir VDI 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. SD-129-2834  teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą pagrįstumo.

96.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, kad: Inspektorė tinkamai, vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatė ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardijo teisės normų pažeidimus, todėl naikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 5 nėra teisinio pagrindo; VDI 2022 m. vasario 4 d. sprendime Nr. SD-129-2834 išdėstytos išvados, kuriomis pripažinta, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstos.

97.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo reikalavimus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, dalis išvadų dėl įvykio aplinkybių nėra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. 

98.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

99.       Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

100.        Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą teisėtumą, iš esmės sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl dalies teismo išvadų dėl įvykio darbe faktinių aplinkybių prieštaringumo: Nuostatų 29 ir 30 punktai nustato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (toliau – aplinkybės) (29.1 p.); nustatyti įvykio darbe priežastis (29.2 p.); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3 p.); tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (30.1 p); ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.2 p.). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (toliau – N-1 formos aktas; 2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (Nuostatų 31 p.).

101.        Taigi, tiriant įvykį darbe privalu, visų pirma, nustatyti kiek įmanoma tikslesnes įvykio darbe faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamo ginčo atveju yra itin reikšmingos: Akte nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog „<...> du volai HD13 su kabina asfaltuojamoje aikštelėje važinėjo vienas paskui kitą ir tankino asfalto siūles, jungiančias asfalto klotuvo paskleisto asfalto juostas. Du kelio darbininkai stovėjo netoli judančių volų ir stebėjo, ar tankinama asfalto danga, pravažiavus volams neprarado lygumo: neatsirado įdubimų, įtrūkimų. Kai kelio dangoje atsiranda nelygumų, kelio darbininkai užpila asfaltu, išlygina ir tada volai vėl privoluoja tas vietas. Volui Nr. 1 aikštelėje pavažiavus į priekį, kelio darbininkas R. D., laikydamas rankose pilną kastuvą asfalto, ketino juo užpilti ką tik suvoluotą vietą, kad būtų užtaisytas asfalto dargoje (past. taip tekste) atsiradęs nelygumas. R. D. pastebėjo, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo, tik atbuline eiga, kelio darbininkas pasitraukė į šoną ir palaukė, kol šis volas nuvažiuos toliau. Volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas išpylė kastuve laikytą asfaltą ir pradėjo jį lyginti. R. D. nepastebėjo, kaip jam iš galo atvažiavo volas Nr. 2. Volo Nr. 2 operatorius J. K., susikoncentravęs į tai, ar asfaltas tinkamai sutankinamas, nepastebėjo, kad jam iš galo dirba R. D. Judėdamas atbuline eiga, vokas Nr. 2 kliudė kelio darbininką R. D., šis nuo smūgio nukrito ant žemės ir volas galiniu valcu pervažiavo jam koją. <...>“. Atsakovas VDI, kaip matyti iš jo paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, teigia, kad Akte nustatytas įvykio darbe faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai.

102.        Pareiškėjas skunde teismui savo reikalavimą dėl VDI Inspektorės 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) akto Nr. 5 ir 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. SD-129-2834 panaikinimo grindė teiginiu (skundo 61–69 p.), kurį, pasak jo, patvirtina vaizdo įrašas ir darbuotojų paaiškinimai, kad nelaimingas atsitikimas kilo ne dėl darbdavio veiksmų netinkamumo, bet patiems darbuotojams, t. y. R. D. ir J. K. nukrypus nuo darbų saugą ir sveikatą darbo vietoje reglamentuojančių lokalinių teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nustatytų Instrukcijos Nr. 16 78.5 punkte ir Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktuose, taip pat Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 d. d) ir e) punktuose bei akimirkai prarasto budrumo.

103.        Skundžiamame sprendime teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, nurodė, kad „<...> nagrinėjamu atveju atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pačios pareiškėjos nustatyti reikalavimai buvo nepakankamai aiškūs, todėl kaltinti darbuotojus jų pažeidimu yra neteisinga. <...> Be to, kaip matyti iš Akte nurodytų faktinių įvykio aplinkybių, R. D., pastebėjęs, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo atbuline eiga, R. D. atsitraukė į šoną ir palaukė, kol šis vėl nuvažiuos toliau. Kadangi aikštelė nėra didelė, tai per labai trumpą laiko tarpą, volas važinėjo tai pirmyn, tai atgal nuo vieno aikštelės krašto iki kito. Stebėdamas kaip juda volas Nr. 1, R. D. nepastebėjo, kaip jam iš galo privažiavo dar vienas volas Nr. 2, kuris taip pat toje vietoje tankino asfaltą. Vos tik volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas, atitaikęs momentą, išpylė kastuve laikytą asfaltą ten, kur buvo numatęs ir pradėjo jį lyginti. Susikoncentravęs į atliekamą darbą, kelio darbininkas nepastebėjo, kad jam iš galo atvažiuoja volas Nr. 2. <...>. Įvertinus šiuos R. D. veiksmus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad buvo nesilaikoma pareiškėjos nurodytų Instrukcijų reikalavimų. R. D., dirbdamas mažoje erdvėje ir susikoncentravęs į darbą, nepastebėjo volo Nr. 2, volo Nr. 2 vairuotojo atžvilgiu jis pateko į akląją zoną. To neneigia ir pati pareiškėja. Teismas pažymi, kad siekiant išvengti tokios situacijos, Darbdavys turėjo paskirti darbų stebėtoją, kuris privalėtų įspėti apie kylantį pavojų. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, už darbų saugą atsakingas asmuo įvykio nematė. Tai dar kartą patvirtina saugos priemonių nepakankamumą. <...> Taigi, darytina išvada, kad nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne neatsargūs, lengvabūdiški darbuotojų veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės. <...>“.

104.        Apeliaciniame skunde, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad tokios teismo išvados prieštarauja į bylą pateiktam nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašui, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusio R. D. volo mechanizatorius J. K. nepastebėjo, todėl, kad pastarasis, prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, neapsidairė ir į voluojamą plotą žiūrėjo tik per dešinįjį petį; nepastebėjo ne todėl, kad pastarasis būtų patekęs į tokią zoną, kurioje esantys objektai yra nematomi ar negali būti pastebėti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, juos užstotų tam tikri transporto priemonės elementai ar pan.), bet todėl, kad pats J. K. neapsidairė, kaip to reikalauja Instrukcijos 23 punkte bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies (e) punkte nustatyti reikalavimai. Būtent tokios, pasak pareiškėjo, įrodymais pagrįstos pozicijos nuo pat ginčo pradžios jis laikėsi.

105.        Apibendrinant, yra akivaizdu, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys nesutaria dėl faktinių aplinkybių apie įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, turėjusias įtakos įvykiui arba jį lėmusias, o skirtingą vertinimą, kaip matyti tiek iš Akte, tiek kituose procedūriniuose ir procesiniuose dokumentuose nurodytų įvykio aplinkybių detalumo, lemia duomenų, fiksuotų įvykio vaizdo įraše, interpretavimas.

106.        ABTĮ 81 straipsnio, reglamentuojančio ir įrodymų tyrimo tvarką teismo posėdyje, 6 dalis, be kita ko, nustato, kad po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Taigi, nei ABTĮ 81 straipsnyje, nei šio įstatymo IX skyriuje nėra nuostatų, leidžiančių teismo posėdyje netirti įvardytų rūšių įrodymų, iš jų – ir vaizdo įrašų.

107.        Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašu, administracinės bylos proceso dalyviams nereiškus prašymo, teismas įvykio darbe vaizdo įrašo, kuriame, sprendžiant iš kitų bylos duomenų, yra fiksuotos reikšmingiausios įvykio darbe metu buvusios ar susidariusios sąlygos, turėjusios įtakos įvykiui arba jį lėmusios, netyrė, priimdamas sprendimą dėl šio įrodymo nepasisakė.  

108.        Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–3 p.).  

109.        Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nagrinėjamu ginčo atveju dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimą, pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Įvertinusi ginčijamų aktų svarbą bei šios bylos priimamuose procesiniuose sprendimuose konstatuotų aplinkybių svarbą, teisėjų kolegija nemano, kad minėtas pažeidimas galėtų būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

110.        Sprendimą panaikinus aptartu pagrindu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai šioje bylos proceso stadijoje nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma. 

    

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                Audrius Bakaveckas

 

 

                                                                                            Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                            Milda Vainienė