Civilinė byla Nr. e2A-1870-1060/2025

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00814-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18; 2.6.10.5.1; 3.3.1.19.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vykavos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vykavos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grunkasta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Vykavos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grunkasta“ (toliau – ir atsakovė) 5 808,00 Eur nuostolių atlyginimą, susijusį su valymo įrenginių siurblinės bei pagalbinio šulinio perkėlimo ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gesinimo šulinio, pagal B. B. gamybinės – komercinės firmos 2023 m. gruodžio 8 d. pateiktą komercinį pasiūlymą; teismui tenkinus pirmąjį reikalavimą, ieškovė nurodė atsisakysianti savo reikalavimų 3 472,70 Eur nuostolių atlyginimo suma, susijusių su kanalizacijos įrengimo defektais dėl ko ji kemšasi; tuo tarpu teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovei iš atsakovės prašoma priteisti 3 472,70 Eur (su PVM) nuostolių atlyginimą, susijusį su atsakovės rangos darbų defektais, dėl ko kemšasi kanalizacija, pagal UAB „Vanduja“ 2024 m. rugpjūčio 30 d., pateiktą komercinį pasiūlymą; priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakove 2022 m. spalio 4 d. sudarė Darbų rangos sutartį Nr. 2022/10/04, kuria atsakovė ieškovei įsipareigojo atlikti Biologinio valymo įrenginio M-100 BIO MAX montavimo darbus adresu: Vykavos g., Klemiškės km. II., Klaipėdos rajonas, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovė įsipareigojo rangos darbus baigti iki 2022 m. spalio 21 d. 2022 m. spalio 12 d. atsakovė ieškovei pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė atlikusi grunto kasimo, gelžbetoninio pado montavimo, vamzdyno, smėlio tiekimo, orapūtės talpos, spaudiminės trasos ir siurblinės montavimo darbus. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei sumokėjo 4 957,37 Eur. Paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau atsakovė pripažino tik dalį defektų. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl defektų ištaisymo, tačiau atsakovė ją atmetė, sutikdama apmokėti tik dalį defektų trūkumų šalinimo darbų kainos. Po netinkamai atliktų darbų ieškovė pati šalino defektus, įskaitant valymo įrenginio perkėlimą už 2 000,00 Eur, tačiau tai nepašalino pagrindinių eksploatavimo problemų. Ieškovė 2024 m. sausio 24 d. pateikė papildomą pretenziją dėl siurblinės perkėlimo 3,59 metrų atstumu, nes dabartinė jos vieta trukdo tinkamai aptarnauti įrenginius. Norint atlikti tinkamą siurblinės priežiūrą/aptarnavimą buvo būtina: užtikrinti abiejų liukų laisvą priėjimą, t. y. po atsakovės atlikto nekokybiško darbo, vienas liuko dangtis yra pilnai užpiltas gruntu, ko pasėkoje neįmanomą aptarnauti siurblių nešmenų krepšio; aplink visą valymo įrenginį privalėjo būti 45 laipsnių pylimas. Šiuo metu pastatyti pylimą trukdo per arti valymo įrengimų įrengta siurblinė. Dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų, įmonės, kurios teikia siurblinių aptarnavimo paslaugas, nesutiko suteikti aptarnavimo paslaugų, nes nėra tinkamo priėjimo prie siurblines aptarnavimo liuko. Tai, kad valymo įrenginio nėra galimybės perduoti aptarnaujančiai įmonei, tapo aišku, kai buvo kreiptasi į UAB „Dagnis“ ir buvo gautas atsakymas, kad norint prižiūrėti ir pasirašyti siurblinės aptarnavimo sutartį reikia užtikrinti abiejų liukų laisvą priėjimą, o šiuo metu vienas dangtis pilnai užpiltas gruntu. Atsakovė neigia atsakomybę, teigdama, kad įrenginio vietą pasirinko ieškovė ir rangovės atsakomybė buvo tik montavimas pagal pateiktą projektą.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad vėliau, iš kvartale, kurio gyventojams buvo įrengti valymo įrengimai, gyvenančių gyventojų gavo pretenzijų dėl galimo kanalizacijos užsikimšimo. Nustatyta, jog vamzdynas, vedantis į siurblinę, užsikimšęs. UAB „Vanduja“ atliko diagnostiką ir nustatė, kad problema kilo dėl netinkamai sumontuotos vamzdžio alkūnės keturių metrų gylyje tarp šulinio ir siurblinės. Tokia alkūnė ten negalėjo būti montuojama, nes turėjo būti tiesus vamzdis. Alkūnė buvo sumontuota dėl to, kad atsakovės įkasta siurblinė buvo per giliai. Tokia situacija lėmė per didelį vamzdyno nuolydį, prieštaraujantį Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimams. Nors STR reglamentuoja, kad 200 mm skersmens buitinių nuotekų vamzdžio rekomenduojamas nuolydis yra 0,7 % (7 mm/m), atlikti matavimai parodė, jog realus nuolydis siekia net 30 cm/m, t. y. daugiau nei keturiasdešimt kartų didesnis. Tokia sistema neužtikrina tinkamo nuotekų srauto ir dažnai kemšasi, kas sukels papildomas išlaidas gyventojams, o augant gyventojų skaičiui, problema gali tik didėti. Būtina iškelti siurblinę į reikiamą aukštį ir sumontuoti tiesų vamzdį su reglamentuotu nuolydžiu. UAB „Vanduja“ pateikė pasiūlymą tokiems darbams atlikti, kurio vertė – 3 472,70 Eur su PVM. 

4.       Atsakovė UAB „Grunkasta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad valymo įrenginio montavimo darbai atlikti iš užsakovo patiekto valymo įrenginio ir pagal užsakovo nurodymus. Atsakovė sumontavo valymo įrenginį tiksliai ieškovės nurodytoje vietoje. Šalys darbų vykdymo vietoje išsiaiškino dėl darbų atlikimo, pateikto įrenginio ir jo montavimo vietos. Ieškovės atstovas atsakovės atliktus darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Iš pokalbių su ieškove telefonu, vykusių apie 2023 m. kovo mėn., atsakovė sužinojo, kad po 2022/2023 žiemos atsirado defektų: pasėdo šulinių dangčiai, išsimovė nuotekų vamzdis. Defektai atsirado dėl grunto nusėdimo, bet ne dėl atsakovės kaltės. Nepaisant to, atsakovė geranoriškai sutiko šiuos defektus pataisyti arba atlyginti jų taisymą protingą kainą. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 el. laišku informavo, kad ištaisė trūkumus ir paprašė apmokėti išlaidas. Atsakovė sutiko apmokėti tik už defektus, kurie, atsirado po 2022/2023 žiemos. Su kitais atliktais darbais nesutiko, nes jie nėra susiję su atsakovės netinkamai atliktais darbais. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad atsakovė darbus atliko su trūkumais – netinkamai užpylė šulinių dangčius gruntu, neteisingai įrengė nugesinimo šulinį, suformavo pylimą 45° kampu, per giliai įkasė siurblinę, netinkamai sumontavo alkūnę ir padarė per didelį vamzdyno nuolydį, tačiau visi nurodyti trūkumai, jei tokie ir kilo, kilo dėl pačios ieškovės vėliau atliktų darbų, kurie buvo išvardyti 2023 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje, pavyzdžiui, valymo įrenginių iškasimo ir perstatymo. Atsakovė pabrėžia, kad ji montavo 160 mm vamzdyną, o ne 200 mm, dėl kurio tariamai kilo trūkumai, todėl tai yra dar vienas įrodymas, kad būtent ieškovė pati permontavo įrenginius ir yra už tai atsakinga. Atsakovės teigimu, tarp jos atliktų darbų ir ieškovės nurodomų trūkumų nėra priežastinio ryšio, todėl ji negali būti atsakinga už žalą. Be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, nurodydama, kad ieškovė apie trūkumus (dėl valymo įrenginio įrengimo ne toje vietoje) pirmą kartą pranešė dar 2022 m. spalio 12 d., o antrą kartą – 2023 metų kovą, ką patvirtina fotonuotraukų metaduomenys. Kadangi ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. gegužės 21 d., vienerių metų senaties terminas reikalavimams dėl darbų trūkumų yra akivaizdžiai praleistas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Grunkasta“ iš ieškovės MB „Vykavos“ 3 073,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors apie tariamus darbų trūkumus ieškovė pirmą kartą užsiminė 2022 m. spalio 12 d., šis pranešimas buvo nepakankamai aiškus ir po jo ieškovė darbus priėmė be pastabų. Realus pranešimas apie trūkumus pateiktas tik 2023 m. kovą, o ieškinys pareikštas 2024 m. gegužę – jau pasibaigus senaties terminui.

1.2.                      Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės tenka perkasti ir perstatyti valymo įrenginius bei keisti vamzdyną. Visgi, įrodyta, kad pati ieškovė arba jos pasamdytas kitas rangovas (ne atsakovė) atliko reikšmingus sistemos perstatymo darbus – keitė siurblinės vietą, vamzdynų nuolydžius, montavo alkūnes. Todėl nėra objektyvių įrodymų, kad galimi defektai kilo būtent dėl atsakovės darbų, o ne vėlesnių perstatymų metu.

1.3.                      Ieškovės atstovas dalyvavo priimant darbus, matė jų rezultatą, tačiau priėmimo akte nenurodė jokių pastabų ar trūkumų. Pagal CK 6.662 straipsnį, jei užsakovas priima darbus be pastabų, jis netenka teisės vėliau remtis trūkumais, kurie galėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu. Tai, kad įrengimai įrengti netinkamais atstumais, ieškovės atstovas galėjo ir turėjo įvertinti darbų rezultato priėmimo metu, tačiau darbus priėmė, tokios pastabos neįrašė į atliktų darbų aktą, todėl ieškovė negali remtis šiuo faktu, prašydama priteisti nuostolius.

1.4.                      Ieškovė reikalavo atlyginti nuostolius pagal komercinius pasiūlymus (pvz., UAB „Vanduja“), tačiau šie perstatymo darbai dar nėra atlikti. Tokiu būdu ieškovė nepatyrė realios žalos, o civilinėje teisėje žalos atlyginimo reikalavimas turi būti grindžiamas faktiškai patirtais nuostoliais, ne planais ar sąmatomis. 

1.5.                      Ieškovė nebėra valymo įrenginių savininkė – jie perleisti kitam asmeniui, sutartyje numatant, kad ieškovė nebetaisys trūkumų, o tik sumokės už jų šalinimą, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Vykavos“ prašo panaikinti 2025 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1.                      Teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, todėl šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to ši civilinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama motyvavimo svarba kaip būtina sąlyga, užtikrinanti šalių išklausymą ir teisingą bylos sprendimą. Visiškas motyvų nebuvimas lemia sprendimo negaliojimą, o neišsamus motyvavimas gali būti esminis proceso pažeidimas, jeigu neatsakyta į esminius faktinius ar teisinius klausimus.

1.2.                      Teismas netinkamai vertino ieškinio senaties termino pradžią. Ginčas byloje kilo ne dėl akivaizdžių darbų trūkumų (kaip pasėdę šulinių dangčiai ar išsimovęs vamzdis), bet dėl paslėptų defektų – netinkamo nuolydžio bei per mažų atstumų tarp siurblinės ir nugesinimo šulinio. Šie trūkumai tapo žinomi tik 2024 m. pradžioje, todėl ieškinys, pateiktas 2024 m. gegužės 21 d., negali būti laikomas pavėluotu, ypač turint omenyje šalių sutartyje numatytą 2 metų garantinį terminą. Į atsakovę dėl konkrečių darbų trūkumų pirmą kartą raštu ieškovė kreipėsi 2024 m. sausio 24 d., o atsakymą gavo 2024 m. kovo 6 d. Būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Dar daugiau, - apie patikslintame ieškinyje nurodytus defektus (netinkamą siurblinės sumontavimą ir nuolydį) ieškovė sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. po profesionalios diagnostikos. Tuo tarpu teismas, suklaidintas atsakovės, vertino, kad senaties termino pradžia yra dar 2023 metais, nors ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl visai kitų trūkumų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

1.3.                      Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismas neišnagrinėjo pagrindinių faktinių aspektų, susijusių su rangos darbų trūkumais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, siekdama ištaisyti kreivai atsakovės sumontuotus biologinius valymo įrenginius, juos šiek tiek pasuko, tačiau labai nežymiai. Po šiais įrenginiais buvo sumontuotas betoninis padas, kuris nepajudinamas, todėl įrenginių pasukimas buvo labai ribotas. Be to, atliktas vos 20 cm pasukimas negalėjo turėti jokios įtakos įrenginių funkcionalumui ar tinkamam veikimui. Ieškovo reikalavimas priteisti 3 472,70 Eur už siurblinės ir pagalbinio šulinio perkėlimą ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gesinimo šulinio siejasi ne su biologinių valymo įrenginių kreivumo korekcija, o su tuo, kad atsakovės sumontuota pagrindinė siurblinė bei nugesinimo šulinys buvo per arti biologinių valymo įrenginių.

1.4.                       Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai perkeldamas ją ieškovei, nes užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, o ne rangovo neteisėtus veiksmus ar priežastinį ryšį tarp jų ir žalos, tuo tarpu būtent rangovas turi įrodyti savo nekaltumą dėl defektų atsiradimo. Nepaisant to, šiuo atveju atsakovei pakako teigti, kad darbai atlikti tinkamai, kas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovė 2025 m. balandžio 14 d. teismui pateikė papildomą informaciją, susijusią su nuotekų tinklų montavimu, gautą iš UAB „Hans Group“ – gamintojo, kuris pateikė visą reikalingą informaciją ir valymo įrenginių montavimo schemą, ir ši schema patvirtino, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, nuotekų tinklus sumontavo visiškai priešingai gamintojo rekomendacijoms. Taigi akivaizdu, kad atsakovė neturėjo pakankamos kompetencijos, o jos atlikti darbai neatitiko gamintojo techninių reikalavimų. Atsakovė pati teisme pripažino, kad siurblinė bei nugesinimo šulinys yra netinkamu atstumu, tačiau vis tiek laikėsi pozicijos, kad viskas atlikta pagal projektą. Dar prieš rangos sutarties sudarymą atsakovė buvo informuota apie valymo įrenginio pailgumą, ir suvokdama, kad ši aplinkybė keis atstumus, vis tiek ėmėsi darbų ir padarė žalą ieškovei, už kurią yra atsakinga. Be to, ieškovės kanalizacijos vamzdžio skersmuo buvo/yra 200 mm, o rekomenduojamas nuolydis pagal STR yra 7 mm į metrą, tuo tarpu atsakovės padarytas nuolydis yra 30 cm į metrą, kas reiškia, kad siekiant ištaisyti šiuos trūkumus, reikia visiškai iškasti atsakovės sumontuotą siurblinę, pakelti ją į trūkstamą aukštį.

1.5.                      Dėl netinkamai įrengtų nuotekų tinklų kyla eksploatacinės problemos – jis negali būti tinkamai aptarnaujamas, dažnai kemšasi. Visa tai lemia būtinybę perkelti siurblinę ir šulinį, kas ieškovei kainuotų 3 472,70 Eur., taigi ieškovė byloje įrodė tiek patirtus nuostolius, tiek ir aplinkybes, kas už nuostolių atsiradimą yra atsakingas.

1.6.                      Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad MB „Vykavos“ savininkas C. C. už perleistus valymo įrenginius naujajai jų savininkei yra skolingas 49 000,00 Eur, todėl negali būti klausimo apie ieškovės suinteresuotumą ginču, kadangi būtent ieškovė yra užsakovas, o priteista suma bus panaudota defektų šalinimui.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Grunkasta“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma:

2.1.                      Teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nėra atsakovės atsakomybės sąlygų. Nepateikti įrodymai apie buitinių nuotekų valymo įrenginio netinkamą veikimą ar kimšimąsi. Taip pat neįrodyta, kad apelianto minimi trūkumai susiję su atsakovės, o ne paties apelianto vėliau atliktais darbais. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir apelianto nurodytų trūkumų ar nuostolių. Apelianto pateikti argumentai dėl vamzdyno diametro neatitikties rodo, kad jis pats permontavo įrenginius, todėl atsakomybė už trūkumus tenka jam ar jo subrangovams. Rangovas neatsako už defektus, kurie atsirado dėl užsakovo arba jo samdytų asmenų netinkamų veiksmų.

2.2.                      Apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes apie galimus trūkumus ieškovei tapo žinoma dar 2023 metų pradžioje. Apeliantas skunde pateikė naujus argumentus, kurie nebuvo kelti pirmojoje instancijoje.

2.3.                      Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo sumontuoti biologinio valymo įrenginį, tačiau užsakovas pats parinko ir pateikė įrenginį bei rūpinosi reikalingais projektais ir leidimais. Užsakovas taip pat pateikė rangovui tikslų sklypo planą su montavimo vietos koordinatėmis. Atsakovė įrenginį sumontavo būtent toje vietoje, kurią nurodė užsakovas, todėl techninės vietos parinkimo sprendimai ir už jų tinkamumą buvo atsakingas užsakovas. Įrenginys buvo parinktas ieškovės, todėl atsakovė už jo tinkamumą neatsako. Teismas nustatė, kad įrenginys yra tinkamas naudoti ir oficialiai įregistruotas. Be to, buitinių nuotekų valymo įrenginys ir buitinių nuotekų tinklai yra atskiri turto objektai, o atsakovė įrengė tik valymo įrenginį, bet ne buitinių ar lietaus nuotekų tinklus, kuriuose kilo problemos.

2.4.                      Ieškovė nepatyrė realių nuostolių. Apelianto pateikti komerciniai pasiūlymai neįrodo, kad žala jau yra patirta ar neišvengiama, be to, šie pasiūlymai nebegalioja. Apeliantas nebėra ir valymo įrenginių savininkas, todėl negali patirti išlaidų jų taisymui. Inžinerinių tinklų perleidimo metu naujajai savininkei jokių pretenzijų buitinių nuotekų valymo įrenginiui nebuvo pareikšta, o konstatuoti trūkumai buvo susiję su buitinių ir lietaus nuotekų tinklais, kurių atsakovė iš viso neįrenginėjo. Atitinkamai ieškovė neturi reikalavimo teisės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolius už defektų šalinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė ginčija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl sprendimo motyvų trūkumo, neteisingai apskaičiuoto senaties termino, neteisingai kvalifikuotos rangos darbų kokybės ir ieškovo teisinio suinteresuotumo.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą gindama savo galimai pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagal kurį jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Bylos nagrinėjimo objektas valymo įrenginio Biomax m-100 montavimo darbai (el. b. t. 1, l. 44, 43, 49, 51, t. 2, l. 82 – 107).

Dėl sprendimo motyvų

12.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

13.       CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nuostolių ieškovė nepatyrė, o valymo įrenginiai ieškovei nepriklauso, todėl ir ateityje ieškovė nepatirs nuostolių dėl valymo įrenginių montavimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus: 2022 m. spalio 4 d. Darbų rangos sutartį Nr. 2022/10/04 (el. b. t. 1, l. 17 – 18); 2022 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 (el. b. t. 1, l. 24, 72); PMV sąskaitą faktūrą GRU 672 (el. b. t. 1, l. 23, 71); apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (el. b. t. 1, l. 16); šalių susirašinėjimą (el. b. t. 1, l. 11 – 15, 22 – 25, 26 – 29, 45 – 47, 73-83); PVM sąskaitą faktūrą Nr. VYk23-002 (el. b. t. 1, l. 84); fotonuotraukas (el. b. t. 1, l. 31 – 42, 77 – 83); registrų išrašus (el. b. t. 1, l. 19 – 21, el. b. t. 2, l. 45 – 48, 80 – 81) ir kt. įrodymus.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumas nustatytas atlikus įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagal šalių pateiktus įrodymus byloje nustatė faktines aplinkybes, o toliau, analizuodamas įrodymų duomenis, padarė išvadas. Pirmosios instancijos teismas materialiąsias teisės normas taikė pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sąlygas ir teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarta ir įvertinta šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vadovui C. C. iki 2024 m. gruodžio 19 d. priklausė nuotekų tinklai bei visi įrenginiai, esantys Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Klemiškės II k., Vykavos g. Nuo 2024 m. gruodžio 19 d. Valymo įrenginiai priklauso kitam asmeniui. Sprendime nurodoma, kad iš 2024 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties byloje Nr. e2SP-16308-1182/2024 matyti, kad „Šalys susitaria, kad, siekiant tinkamai vykdyti Sutarties 7.4 punkte nustatytus įsipareigojimus, Pardavėjai netaisys Buitinių ir Lietaus nuotekų tinklų visų Trūkumų, o šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Pardavėjai sumokės Pirkėjai Trūkumų šalinimo kainą“ (el. b. t. 2, l. 74 – 79). Taigi, ieškovė MB „Vykavos“ nebeturi reikalavimo teisės taisyti rangos sutartimi atsakovės padarytus trūkumus, jei tokie būtų nustatyti, ar prašyti atlyginti nuostolius pagal CK 6.665 straipsnį.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei nepriklausė ir nepriklauso buitinių nuotekų valymo įrenginio nuosavybės teisė. Šis įrenginys ir statytojo teisės bei pareigos perleistos A. A. (el. b. t. 2, l. 74 – 79, 45 – 48). Ginčo įrenginys priklausė C. C. ir jo sutuoktinei, o MB „Vykavos“ vadovas yra C. C. (el. b. t. 2, l. 80 – 81).

19.       Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja savo teisinį suinteresuotumą, nurodydama, kad ieškovas šioje byloje pateikė paaiškinimus bei įrodymus (teismo nutartis), kur nurodė, kad C. C., kuris yra ir MB „Vykavos“ savininkas, už perleistus valymo įrenginius, naujajai valymo įrenginių savininkei, dar yra skolingas 49 000,00 Eur, kas reikštų jog C. C., kuris yra MB „Vykavos“ savininkas, akivaizdu, kad yra suinteresuotas laimėti šią civilinę bylą, nes priteistą žalą iš atsakovės, galės sumokėti naujajai valymo įrenginių savininkei, arba sutvarkyti buitinius nuotekų tinklus taip, kad jie būtų tinkami eksploatavimui.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, vienu iš būdu – pripažindamas tas teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

21.       Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

22.       Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo rangos teisinius santykius, tačiau šie santykiai sieja ne bylos šalis. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 65 punktas).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti nuostolius už atliktų darbų trūkumus. Pagal 6.658 straipsnio 3 dalį teisė reikalauti nuostolių atlyginimo numatyta užsakovui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). 

24.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

25.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

26.       Jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė MB „Vykavos“ nėra užsakovas (statytojas) ir jos nesieja su atsakove rangos teisiniai santykiai, iš kurių kyla užsakovo reikalavimo teisė į nuostolių atlyginimą dėl defektų. Taigi, MB „Vykavos“ neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko. Ieškovės nurodomas interesas, t. y. siekis gauti pinigų ir sumokėti statytojui skolą arba pačiam pašalinti trūkumus už gautą sumą nepatenka į įstatymų saugomo intereso sąvoką CPK 5 straipsnio prasme. Taigi, šiuo pagrindu ieškovės MB „Vykavos“ ieškinys atmestas pagrįstai.

28.       Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su senaties taikymu ir darbų kokybe. Byloje nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, faktinės aplinkybės dėl senaties ir darbų kokybės nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl šalių argumentai šiuo klausimu nevertinami. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo pagal ieškovės apeliacinio skundo motyvus.

29.       CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis); teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas; pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).

30.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovo interesais ir skirta, be kita ko, ekonomiškesniam ir greitesniam bylų nagrinėjimui užtikrinti, kita vertus, bylų grąžinimas nagrinėti iš naujo be pakankamo teisinio pagrindo šiems siekiams prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Dėl to, konstatavus ieškovo netinkamumą apeliacinės instancijos teisme, klausimas, ar tuo pagrindu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, spręstinas atsižvelgiant į tai, kokią įtaką toks bylos grąžinimas turės civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimui individualių bylos aplinkybių kontekste.

31.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujama kvalifikuotų teisininkų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nuosekliai laikosi pozicijos, kad ji yra tinkama proceso šalis ir turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes toks procesinis veiksmas neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

33.       Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiąsias ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Vykavos“, juridinio asmens kodas 306010303, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grunkasta“, juridinio asmens kodas 303992860, 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė