Administracinė byla Nr. A-1044-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00454-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 13.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – ir Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrochemijos paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, MD) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir MD sprendimas); 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M (toliau – ir Ataskaita); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Mokestinis ginčas kilo dėl 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpiu pareiškėjo importuotų prekių – trąšų mišinio NPK 30:4:4 (toliau – ir ginčo prekė, ginčo trąšos) – klasifikavimo.
2.2. Pareiškėjas ginčo prekę įsigijo iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) 2017 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 11-1-17288 (sąskaita Nr. 11-2473) ir 2017 m. liepos 28 d. sutarties Nr. 11-1-17304 (sąskaitos Nr. 11-2564 ir Nr. 11-2595) pagrindu. Šalys sutartyse susitarė, kad parduodamo trąšų mišinio NPK 30:4:4 (ginčo prekė) kokybė (tiksli cheminė sudėtis, fizinės ir techninės savybės) bus patvirtinta Gamintojo išrašomuose kokybės sertifikatuose, tačiau parduodamų trąšų parametrai turi atitikti šias normas: azoto (N) kiekis – ne daugiau kaip 30 proc.; fosforo pentoksidas (P2O5) – ne mažiau kaip 4 proc.; kalio oksidas (K2O) – ne mažiau kaip 4 proc.; drėgmė – ne daugiau kaip 0,7 proc. Įsigyta ir importuota ginčo prekė pagal prekių pardavėjo dokumentus, muitinės deklaracijose buvo klasifikuotos TARIC kodais 3105 20 90 00, 3105 20 10 90.
2.3. Kauno TM pareigūnai 2018 m. kovo 28 d. paėmė ginčo prekės (importuoto iš tiekėjo PAO „Dorogobuž“ pagal išrašytą sąskaitą Nr. 11-2473) mėginį, kurį perdavė Kauno TM laboratorijai. Ši nustatė, jog ginčo prekės sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis neva sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus skaičiavimus – 83 proc.), todėl ginčo prekė muitinės deklaracijose turėjo būti klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50 (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir joms taikomas
42,83 Eur / 1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999.
2.4. Kauno TM surašė Ataskaitą, kurioje nurodė, kad, remiantis Kauno TM laboratorijos pateiktais ginčo prekės mėginio tyrimo rezultatais, nutarta pakeisti pareiškėjo importuotos ginčo prekės TARIC kodus į 30 15 20 10 50, o mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) apskaičiuoti mokesčio nepriemoką 210 721 Eur antidempingo muitą ir 44 250 Eur importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), taip pat apskaičiuoti 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir paskirti 20 proc. dydžio baudą, kas sudaro 50 992 Eur.
2.5. Siekiant išsklaidyti abejones dėl galbūt netinkamo importuotos ginčo prekės klasifikavimo, pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimų laboratoriją UAB „Inspectorate Klaipėda“, kurios paprašė ištirti ginčo prekės sudėtį. UAB „Inspectorate Klaipėda“ (tyrimo protokolai Nr. 180608-13, Nr. 180608-14, Nr. 180608-15) nustatė, kad ginčo prekės mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip
74,4–74,9 proc. Tai reiškia, kad pareiškėjas, priešingai nei teigė Kauno TM, importuodamas ginčo prekę, nurodė teisingą prekių TARIC kodą ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Todėl, ginčydamas Ataskaitą, pareiškėjas kreipėsi į MD su skundu, prašydamas panaikinti Ataskaitą ir kartu pridėdamas nepriklausomos ginčo prekės laboratorijos tyrimo protokolus. Tačiau MD sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Ataskaita patvirtinta.
2.6. Nors MD patvirtino Ataskaitą, tačiau MD sprendime pateikti nauji sprendimo pagrindai ir motyvai, sprendimas grindžiamas nauju teisės aktu – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas 945/2005), lyginant su tais, kurie buvo nurodyti Ataskaitoje.
2.7. Nuo teisingo amonio nitrato kiekio ginčo prekėje apskaičiavimo priklauso tai, kokiu TARIC kodu turėjo būti klasifikuotos pareiškėjo importuota ginčo prekė, ir ar ginčo prekei turėjo būti taikomas antidempingo muitas.
2.8. 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas 999/2014) nurodyta, kad produktas, kurio TARIC kodas 3105 20 10 50, aprašomas taip: „kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 6 proc., bet mažiau kaip 9 proc. masės“. Šiam produktui nustatomas galutinis antidempingo muitas – 42,83 Eur / 1 000 kg. Lygiai taip pat šis produktas yra aprašomas ir Reglamento 945/2005 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje. Taigi teisės aktuose, sprendžiant klausimą dėl prekei taikytino TARIC kodo ir su tuo susijusio galutinio antidempingo muito, yra nurodomas kietosiose trąšose esantis amonio nitrato (o ne azoto) kiekis.
2.9. Tam, kad produkte esantis amonio nitratas būtų apmokestinamas antidempingo muitu, jo masė kietosiose trąšose turi būti didesnė nei 80 proc. Tai reiškia, kad produkte esantis azoto kiekis teisiniam kvalifikavimui dėl prekės apmokestinimo reikšmės neturi.
2.10. MD pateikė poziciją, jog, sprendžiant klausimą dėl ginčo prekės kvalifikavimo, nereikia atlikinėti jokių ginčo prekės tyrimų amonio nitrato kiekiui nustatyti, o pakanka vadovautis Reglamente 945/2005 nurodyta prezumpcija, t. y. jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada didesnis kaip 80 proc. Tai reiškia, kad pagal MD užtenka žinoti tik produkte esančio azoto kiekį, pagal kurį amonio nitrato kiekį galima preziumuoti.
2.11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje akcinė bendrovė „Linas Agro“ prieš MD, C-117/19 (toliau – ir ESTT sprendimas Linas Agro) išaiškino, kad, atliekant produkto tarifinį klasifikavimą, kas yra tiesiogiai susiję su galimu antidempingo muito taikymu, svarbiausia nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį trąšose. Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija gali būti nuginčijama ir ji negali būti taikoma, jei yra įrodymų, kad nepaisant to, jog azoto kiekis trąšose viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.
2.12. UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokole yra nurodyta, kad tiriama ginčo prekė (tai tos pačios trąšos, kurių mėginį paėmė ir Kauno TM atstovai) yra dviejų trąšų mišinys: amonio salietros ir NPK 16:16:16. Amonio salietros kiekis mišinyje sudaro 74,4 proc., o NPK 16:16:16 granulių kiekis – 25,6 proc., kuriame amonio nitrato nėra. Tai reiškia, jog ginčo prekėje esantis amonio nitratas yra tik mišinyje, esančiame amonio salietros granulėse, kurių mišinyje yra tik 74,4 proc., t. y. amonio nitratas gali sudaryti ne daugiau kaip 74,4 proc. bendros masės.
2.13. Įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjo importuotoje ginčo prekėje esantis amonio nitratas neviršija aktualios 80 proc. masės ribos, todėl neturi būti klasifikuojamas Kauno TM nurodytu TARIC kodu ir šioms prekėms nėra taikytinas antidempingo muitas.
2.14. Kompetentingas asmuo, Kauno technologijos universiteto prof. dr. K. B., išanalizavęs ginčo prekės gamybos būdą, nurodė, jog ginčo prekėje esančio amonio nitrato kiekis negali būti preziumuojamas pagal MD nurodomą prezumpciją, o turi būti nustatomas tik laboratorinių tyrimų būdu. Atlikęs papildomus skaičiavimus, profesorius apibendrino, jog apskaičiuota amonio salietroje amonio nitrato vertė atitinka amonio nitrato kiekį ginčo prekės masės sudėtyje ir yra lygi 72,01 proc., t. y. neviršija 80 proc. bendros masės.
2.15. Prezumpcija, kuria vadovavosi MD, net jeigu ji ir nurodyta Europos Sąjungos teisės akte, nėra laikytina neginčijamu įrodymu, kuriuo galima pagrįsti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) kaltę padarius teisei priešingą veiką ir kuriuo remiantis mokesčių mokėtojui galima taikyti neigiamo poveikio priemones.
2.16. Kauno TM pareigūnai ginčo prekės mėginius paėmė vos iš 4 didmaišių, nors pareiškėjas importavo 9 840 vnt. didmaišių. Imant mėginius nebuvo naudojami jokie specialūs įrankiai, kuriais būtų užtikrintas ginčo prekės mėginių paėmimas iš viso didmaišio gylio. Ginčo prekės mėginys buvo suformuotas naudojant vien elementarų kastuvėlį bei kibirą. Tokie mėginiai negali būti objektyvūs. Tuo tarpu UAB „Inspectorate Klaipėda“ ėminius paėmė iš dvidešimties maišų ir ėminiams naudojo specialų įrankį, kuris užtikrina, jog mėginys būtų paimtas iš viso didmaišio gylio, o ne tik iš paviršiaus.
2.17. Kauno TM laboratorija, atlikdama mėginių tyrimus, naudojo nepatikimus metodus, tyrimas atliktas neakredituotoje laboratorijoje.
2.18. Kauno TM pareigūnai, imdami ginčo prekės mėginius, juos paėmė tik iš pagal vieną sąskaitą įsigytų maišų, nors turėjo visas galimybes patikrinti ir ginčo prekes, įsigytą ir pagal kitas dvi sąskaitas, mėginius. Tai pašalina bet kokią galimybę Kauno TM naudotis ekstrapoliacijos teise, kadangi tiek ESTT, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinę, jog ekstrapoliacija galima tik egzistuojant būtinajai sąlygai – „prekės šiuo metu negali būti patikrintos“. Todėl nepagrįstas Kauno TM sprendimas ekstrapoliuoti ginčo prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, tyrimus ginčo prekei, įsigytai pagal 2017 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 11-1-17304.
2.19. Priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, nes grindžiami prielaidomis ir spėjimais.
3. Atsakovas MD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. MD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:
3.1. Teisinius ginčo santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas 2016/1821), Reglamentas 999/2014.
3.2. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį ar maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.
3.3. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytą ginčo prekėje esantį fosforo ir kalio kiekį, padaryta išvada, kad pareiškėjo importuojamos ginčo prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc.
3.4. Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų ginčo prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, šios laboratorijos tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus ginčo prekė turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.
3.5. Priimant MD sprendimą vadovautasi ESTT sprendimu, kuriame išaiškinta, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.
3.6. Esant patikimiems įrodymams dėl trąšų sudėties ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, skundžiamoje Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, kad nurodytomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.
3.7. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjo importuota ginčo prekė reiškia: NPK – azotas, fosforas, kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuota ginčo prekė atitinka technines sąlygas ir trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc.. Taigi ginčo prekėje azotas sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Tai nustačius pagrįstai konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės.
3.8. Nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį, todėl, naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus, gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Ši priežastis ir buvo pagrindas priimti Reglamento 945/2005, o šiame teisės akte įtvirtinta prezumpcija turi būti taikoma ir šiame mokestiniame ginče.
3.9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo importuota ginčo prekė, nors ir įsigyta pagal skirtingas sutartis, yra to paties gamintojo pagamintos trąšos, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, trąšų pavadinimas ir jų aprašymas tiek pareiškėjo apskaitoje, tiek ir muitinio įforminimo metu gamintojo išduotose sąskaitose yra identiški.
3.10. Esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui ginčo prekes klasifikuoti TARIC kodu 3105 20 10 50, aplinkybės dėl dalies prekių tyrimo rezultatų ekstrapoliavimo kitų prekių atžvilgiu teisiškai nereikšminga.
3.11. Komisija teisingai nurodė, kad, nustatant ginčo prekės TARIC kodą ir priskiriant šią prekę galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento 999/2014 nuostatos bei Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – Gamintojo kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:
4.1. MD pozicija, kad, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, vadovaujamasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme, teisinga ir pagrįsta.
4.2. Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas jų klasifikavimo prasme, nes nėra patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti.
4.3. Pareiškėjo argumentai dėl neteisėto vienoje pareiškėjo deklaracijoje nurodytos prekės patikrinimo rezultatų pritaikymo (ekstrapoliavimo) vėlesnėse pareiškėjo deklaracijose nurodytai prekei, nepagrįsti, nes ginčo prekė pagaminta to paties gamintojo, pagal vienodas technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, o jų pavadinimas, išvaizda, sudėtis, kokybė ir reputacija rinkoje yra tokia pati, kaip ir prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, kurios mėginys patikrinimo metu ir buvo paimtas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2233-860/2021 (toliau – ir VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-357-442/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartis) pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
7. LVAT nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ginčo prekių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (ginčo dėl kitų ginčo prekių (trąšų) klasifikavimą lemiančių požymių nėra). Pareiškėjo į Sąjungos muitų teritoriją 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. įvežtos ginčo prekės importo deklaracijose buvo klasifikuotos Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) kodais 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90. Atlikusi šių prekių mėginių tyrimą, Muitinės laboratorija nustatė, kad jose esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo ir kalio kiekis – ne mažiau kaip 8 proc. masės. Atsižvelgdama į tai Kauno TM sprendė, kad ginčo prekės turėjo būti klasifikuotos TARIC kodu 3105 20 10 50 bei, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, taikė galutinį antidempingo muitą (42,83 Eur / 1 000 kg). Pareiškėjo užsakymu trąšų tyrimą atlikusi nepriklausoma trąšų tyrimų laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ nustatė, jog trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau, kaip
74,4–74,9 proc.
8. LVAT pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai, įskaitant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), neriboja mokesčių administratoriaus galimybės remtis tokia teisės aktuose įtvirtinta prezumpcija, kaip nurodyta Reglamento 945/2005
20–23 konstatuojamosiose dalyse. Pareiškėjas nepagrįstai tapatino prielaidas su norminiame akte kompetentingo teisėkūros subjekto įtvirtinta (teisine) prezumpcija dėl atitinkamų teisinių santykių turinio. Viešojo administravimo subjekto galimybės (teisės) remtis aptariama prezumpcija savaime nepaneigia ESTT sprendimo Linas Agro 45 punkte akcentuojamos aplinkybės, kad „<...> lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis.“ Iš tiesų pacituotu aspektu ESTT akcentavo būtent mokesčio mokėtojo (ESTT sprendimo Linas Agro 48 p.) galimybę paneigti minėtą prezumpciją, o ne mokesčių administratoriaus pareigą kiekvienu atveju patikrinti faktinį amonio nitrato kiekį aptariamose trąšose (priešingas vertinimas būtų nelogiškas ir savaime prieštarautų ESTT sprendimo Linas agro rezoliucijoje pateiktam išaiškinimui, kuris atskleidžia būtent mokesčių administratoriaus pareigų turinį). Antra, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas bei iš esmės konstatavo ESTT sprendimo Linas agro 43, 47 ir 48 punktuose, Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta teisinė prezumpcija gali būti paneigta (ar patvirtinta) atitinkamais įrodymais. Iš tikrųjų, aptariamo ESTT sprendimo kontekste ir byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų (įrodymų), teismas neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. K. B. parengtoje Unikalios metodikos kūrimo ir taikymo amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose ataskaitoje (toliau – ir KTU ataskaita) pateikta nuomone, kad iš esmės tokiose trąšose, kokios yra nagrinėjamos šioje byloje, esantis azoto kiekis savaime (nenuginčijamai) neapsprendžia jose (trąšose) esančio amonio nitrato kiekio. Kitaip tariant, vien tai, kad azoto kiekis atitinkamose trąšose viršija 28 proc., dar nereiškia, kad, ypač trąšų mišinių atveju (Reglamento 945/2005 24 konstatuojamoji dalis), amonio nitrato kiekis negali būti lygus ar mažesnis nei 80 proc. masės. Trečia, svarbu pažymėti, kad (kaip, be kita ko, matyti iš ESTT sprendimo Linas Agro 48 p.) aptariama prezumpcija gali būti paneigiama ne tik laboratoriniais tyrimais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (įrodymais), kaip antai gamintojo pateikta informacija apie prekių sudėtį. Priešingas vertinimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ir lemtų nepagrįstą naštą importuotojams, nes implikuotų pareigą kiekvieną kartą teikiant deklaracijas dėl aptariamų trąšų, atlikti ir (gebėti) pateikti atitinkamas laboratorinių tyrimų išvadas, patvirtinančias, kad amonio nitrato kiekis jose yra mažesnis nei 80 proc.
9. Byloje esantys įrodymai, įskaitant gamintojo išduotus dokumentus, objektyviai pagrindė atsakovo ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimą, kad ginčo prekėse esantis azotas (N) sudarė daugiau kaip 28 proc. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats pareiškėjas, be kita ko, pateikdamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus, kuriuose nurodyta, kad azotas (nitratinis ir amoniakinis) sudaro 29,83–29,98 proc., t. y. daugiau nei 28 proc. produkto cheminės sudėties masės (tokie duomenys beveik sutampa ir su Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodytaisiais). Be to, pareiškėjas, iš esmės apsiribodamas argumentais dėl amonio nitrato kiekio, nenurodė jokių aplinkybių, kurie leistų abejoti atsakovo vertinimu dėl to, kad ginčo prekės kitais nei minėto nitrato kiekis požymiais atitinka produktus, minimus Reglamento 945/2005 23 konstatuojamojoje dalyje (laikytinos šioje dalyje minimais produktais). Atsakovas, taikydamas aptariamą prezumpciją, selektyviai rėmėsi tik duomenimis apie azoto kiekį, nors toje pačioje gamintojo pateiktoje informacijoje, įskaitant Gamintojo 2018 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 11-869 (toliau – ir Gamintojo raštas), be kita ko, nurodytas ir amonio nitrato kiekis, t. y., kad ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršija 80 proc. (sudaro apie 77,5 proc.) masės. LVAT vertinimu, atsakovas gamintojo informaciją apie amonio nitrato kiekį ginčo prekėse iš esmės neigė vadovaudamasis minėta prezumpcija apie azoto ir amonio nitrato kiekio ryšį, šiuo tikslu azoto kiekį nustatydamas pagal tuos pačius gamintojo pateiktus dokumentus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, LVAT nurodė, kad ginčo antidempingo muitas siejamas su faktiniu, o ne preziumuojamu amonio nitrato kiekiu, todėl vien azoto kiekis ginčo prekėse nesudaro pakankamo pagrindo šias prekes Reglamento 999/2014 taikymo tikslais klasifikuoti atsakovo nurodytu TARIC kodu. Kita vertus, Kauno TM, priimdama ginčijamą Ataskaitą, be kita ko, vadovavosi Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės savo sprendimą grįsdamas Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija, nei šios išvados, nei proceso šalių argumentų, susijusių su Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu, nevertino (laikė juos nereikšmingais). Be to, pareiškėjas, be gamintojo informacijos ir minėtos KTU ataskaitos, pateikė nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ atlikto trąšų tyrimo protokolus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: (1) tirtuose trąšų mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip 74,4–74,9 proc. masės; (2) trąšų mišinyje esančios NPK 16:16:16 granulės sudaro 25,1–25,6 proc. viso trąšų mišinio ir šiose granulėse nėra amonio nitrato. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino iš esmės tik tiek, kiek jie yra laikytini tinkamais bei pakankamais minėtai prezumpcijai dėl azoto ir amonio nitrato kiekių ryšio, paneigti ir visiškai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykio. Be to, vertindamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas: (1) vertindamas, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal pareiškėjo užsakymą UAB „Inspectorate Klaipėda“ imti prekės mėginiai buvo tapatūs ginčo prekėms, nevertino byloje reikšmingų aplinkybių, įskaitant to, kad pareiškėjas kvietė muitinės atstovus dalyvauti imant mėginius, mėginiai buvo paimti dalyvaujant antstoliui, yra žinomi trąšų partijų, iš kurių buvo paimti mėginiai, numeriai ir kt.;
(2) klaidingai interpretuodamas teisinį reglamentavimą, galimai netinkamai vertino nepriklausomos laboratorijos taikytus tyrimo metodus; (3) formaliai konstatuodamas galimą neatitikimą su gamintojo pateikta informacija apie NPK 16:16:16 sudėtį, ignoravo pareiškėjo argumentus ir nevertino, dėl kokių priežasčių faktiškai paimtų mėginių tyrimo rezultatai neatitiko gamintojo (nors tiek pagal gamintojo pateiktą informaciją, tiek pagal UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršijo 80 proc. masės).
III.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu, iš naujo išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Bendrovė iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ importavo amonio-nitrato trąšas NPK30-4-4, kurias deklaravo importo deklaracijose TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais. Kauno TM, atlikusi importuotų ir deklaruotų prekių patikrinimą, 2018 m. liepos 26 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M, kuria nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu ir nustatė papildomą TARIC kodą A999, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir atitinkamai 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitą. Kauno TM Bendrovei įregistravo 210 721 Eur antidempingo muito, 44 250 Eur importo PVM. 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir 50 992 Eur baudos mokestinę prievolę. Kauno TM Ataskaitoje nurodė, kad, ištyrus amonio-nitrato trąšas NPK30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatyta, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau kaip 8 proc. masės. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 57 straipsniu, Reglamentu 2016/1821, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), TARIC duomenimis, Kauno TM Ataskaitoje konstatavo, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis, o azotas jose sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 5 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamas TARIC kodu 3105 20 10 50. Kauno TM, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, padarė išvadą, kad amonio-nitrato trąšoms NPK30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatytinas TARIC kodas 3105 20 10 50, 42,83 Eur / 1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999. Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu patvirtino Kauno TM Ataskaitą. Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ konstatavo, kad Bendrovės importuota prekė (amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4), pagrįstai suklasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K20, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitas. Muitinės departamentas nustatė kad Bendrovė visais atvejais importavo trąšas NPK 30:4:4, todėl darė išvadą, jog trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Muitinės departamentas, remdamasis trąšų gamintojo pateiktais įrodymais, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės, t. y. jis yra didesnis, kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, sprendime konstatavo, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės ir Bendrovės importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą ir todėl, atsižvelgdamas į jose esantį maistinių medžiagų kiekį (nitratinio azoto daugiau kaip 80 proc. masės, bendras fosforo ir kalio kiekis 8 proc. masės), darė išvadą, jog jos turi būti klasifikuotos TARIC 3105 20 10 50 kodu ir šiai prekei turi būti taikomas 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitas. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktų tyrimų ir jų rezultatų įtakos prekės klasifikavimui, pažymėjo, kad nurodytų tyrimų rezultatai taip pat patvirtino, kad tirtose trąšose azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, o fosforas ir kalis sudaro daugiau kaip 6 proc., bet nedaugiau kaip 9 proc. masės, t. y. ir pagal tyrimų metu nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu. Muitinės departamento vertinimu, Kauno TM, skirdama 20 proc. dydžio baudą Bendrovei, nepagrįstai aplinkybę (neteisingą importuotų prekių klasifikavimą) laikė Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bet Muitinės departamentas Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė didelį pažeidimo mastą (210 721 Eur antidempingo muito ir 44 250 Eur importo PVM). Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į nustatytą Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su muitine), ir į Bendrovės atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl padarytų pažeidimų atsirado didelė turtinė žala), darė išvadą, kad nėra pagrindo Bendrovei skirti minimalią baudą, todėl Muitinės departamentas sutiko su Kauno TM paskirta 20 proc. dydžio bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu, 2019 m. sausio 14 d. pateikė skundą Komisijai, kuri Bendrovės skundą atmetė.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokoluose: Nr. K180608-13, Nr. K180608-14, Nr. K180608-15 nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jo Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo. Teismo vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjo pateikta KTU ataskaita.
13. Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Bylos duomenimis mėginys buvo paimtas 2018 m. kovo 28 d. Mėginio ėmimo protokole Nr. 18KM320458 nurodytas detalus mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Mėginių administravimo taisyklės) nuostatų pažeidimo nenurodė, o byloje duomenų, patvirtinančių šių taisyklių pažeidimą nenustatyta.
14. Kaip matyti iš Kauno TM 2018 m. gegužės 17 d. Prekės klasifikavimo akto Nr. 18K0175, mėginio KN kodas nustatytas vadovaujantis 2016 m. spalio 6 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 (KN,2017) 1 ir 6 bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, remiantis Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolu Nr. 18 MLT0874 ir pateiktais duomenimis, o TARIC kodas – ES integruoto tarifo duomenimis. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokole Nr. 18 MLT0874 yra nurodyti metodai, kuriuos naudojo Muitinės laboratorija. Muitinės laboratorijos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (1.5) 2B-373 paaiškinta, kad IR spektroskopijos metodas yra kokybinis, jį taikant lyginami tiriamos ir etaloninės medžiagos spektrai, siekiant nustatyti jų tapatumą. Kokybiniams metodams paklaidos nevertinamos. WDXRF spektrometrijos metodas skirtas cheminiams elementams nustatyti, kuris buvo pritaikytas nustatant kalio ir fosforo kiekį trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje. Minėtame rašte pažymėta, kad gauti rezultatai atitiko Kokybės sertifikato duomenis. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18 MLT0874 yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18 MLT0874 atitinka Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50. Be to, Muitinės laboratorijos išvada nėra paneigta Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkte numatytu analogišku tyrimu. Pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka Bendrovės deklaruojamiems TARIC kodams (3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90) keliamus reikalavimus, nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, jog Kauno TM, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, pagrįstai amonio-nitrato trąšoms NPK 30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatė TARIC kodą 3105 20 10 50, 42,83 Eur / 1 000 kg galutinį antidempingo muitą ir papildomą TARIC kodą A999.
15. Dėl ekstrapoliacijos taikymo teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės importuotos prekės pagamintos to paties Gamintojo pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 5023, 5590, 5591, 5592, 5593, 5595, 5596, 5597, 5598, 5599, 5600, 5601, 5604, 5594, 5603, 5602, 5714, 5715, 5716, 5709, 5710, 5711, 5712, 5713, 5717, 5718, 5719, 5720, 5721, 5722, 5723, 5724, 5725, 5779, 5781, 5782, 5783, 5784, 5775, 5776, 5777, 5778, 5780, 5785, 5788, 5787, 5786, 4818, 4819, 4820, 4821, 4822, 4823, 4824, 4825, 4813, 4814, 4815, 4816, 4817, 4826, 4827, 4828, 5014, 5015, 5016, 5017, 5019, 5020, 5025, 5026, 5027, 5028, 5021, 5024, 5022, 5018. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Teismo nuomone, šie duomenys patvirtino, kad Bendrovės importuotos prekės buvo tapačios. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai apie prekių netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, todėl juos atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno TM, atlikdama Bendrovės importuotų ir deklaruotų trąšų mišinio NPK 30:4:4 patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Kauno TM 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, yra išsami ir motyvuota, o pareiškėjo skundo argumentas, jog Kauno TM 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M neatitinka VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.), yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, Muitinės departamentas ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.
IV.
17. Pareiškėjas UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą prašymą skirti ginčo trąšų ekspertizę, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, tokiu būdu pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą aktyviai dalyvauti nustatant visas bylai svarbias aplinkybes bei užkirto galimybę byloje nustatyti objektyvią tiesą. Nagrinėjamoje byloje esant dviejų laboratorijų (Muitinės laboratorijos ir UAB „Inspectorate Klaipėda“) pateiktiems tyrimų rezultatams, kurių išvados yra skirtingos, teismas turėjo pasiūlyti bylos šalims pateikti papildomus įrodymus arba paskirti ekspertizę. Šiuo atveju tiek Muitinės laboratorijos, tiek ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ naudoti ginčo trąšų tyrimo metodai šiose laboratorijose nėra akredituoti pagal Nacionalinės akreditacijos biuro reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo Muitinės laboratorijos pateiktas išvadas laikyti patikimesnėmis ar turinčiomis aukštesnę įrodomąją galią už nepriklausomos trąšų ir kalkinimo medžiagų laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadas. Kadangi pareiškėjas iki šiol saugo tiek užplombuotus trąšų mėginius, kuriuos iš jo importuotų trąšų paėmė bei suformavo UAB „Inspectorate Klaipėda“ specialistai, tiek ir jam Kauno TM pareigūnų įteikto trąšų mėginio egzempliorių, todėl nėra jokių objektyvių kliūčių atlikti pakartotinius pareiškėjo importuotų trąšų sudėties tyrimus. MD negalėjo sunaikinti Kauno TM paimtų trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginių ir privalėjo juos išsaugoti iki šiol. Tai, kad mėginiai buvo sunaikinti, neabejotinai sudaro prielaidas pagrįstai įtarti, jog atsakovas nesiekia objektyvaus šio ginčo išsprendimo. Net ir Muitinės departamentui sunaikinus savo mėginių egzempliorius, neabejotinai galėjo būti tiriami pareiškėjo turimi tų pačių ginčo trąšų mėginių egzemplioriai. Nors Lenkijos Lukasiewicz tyrimų tinklo Keramikos ir statybinių medžiagų institutas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Faktą, jog Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose reikalingos įvairios ekspertizės yra pavedamos atlikti ne tik į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą neįtrauktiems asmenims, tačiau ir kitose šalyse (t. y. ne Lietuvoje) veikiančioms įstaigoms/asmenims, patvirtina ir teismų suformuota praktika (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2020 birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-243-538/2021).
18.2. Teismas pats vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, o sprendimą grindė Muitinės laboratorijos atliktų trąšų tyrimų rezultatais, kurie dėl akivaizdžių klaidų negali būti laikomi patikimais, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog Kauno TM ir Muitinės departamentas, klasifikuodami Bendrovės importuotas ir deklaruotas prekes, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolu Nr. 18MLT0874. Kauno TM savo pozicija Ataskaitoje iš tiesų grindė Muitinės laboratorijos duomenimis, bet atsakovas (Muitinės departamentas) to nedarė. Atsakovas savo sprendimą grindė ne Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu ir ne Muitinės laboratorijos atliktais trąšų tyrimais, o išimtinai tik Reglamento 945/2055 21–23 punktų prezumpcija. Be to, Muitinės departamentas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad apskritai nėra patikimo tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti, todėl Muitinės laboratorijos atliktas tyrimas nelaikytinas patikimu. Muitinės laboratorija be jokių tai pagrindžiančių duomenų laikydamasi pozicijos, jog trąšų mišinyje NPK 30:4:4 esančiose amonio salietros granulėse yra 100 proc. amonio nitrato ir tokius niekuo nepagrįstus skaičius įtraukusi į savo skaičiavimus (kurių rezultate klaidingai apskaičiavo, jog amonio nitrato kiekis visame trąšų mišinyje neva sudaro net 83 proc.) yra tikrai neteisi ir, priešingai nei sprendime nurodė teismas, tokiu Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu bei jo rezultatais abejoti ne tik galima, tačiau ir privaloma. Pagal prof. dr. K. B. pateiktas pastabas, vien tokia Muitinės laboratorijos klaida galėjo nulemti jos tyrimo netikslumą dėl amonio nitrato kiekio tirtose trąšose būtent maždaug 3 proc., kas reiškia, jog būtent tokia klaida galėjo nulemti ir neteisingo sprendimo priėmimą. Muitinės laboratorijos padarytos grubios ginčo trąšų tyrimo klaidos bei specialių žinių nagrinėjamu klausimu turinčio prof. dr. K. B. išvados apie Muitinės laboratorijos pateiktų tyrimo rezultatų nepatikimumą, nepagrįstumą ir klaidingumą, sudaro pagrindą išvadai, jog Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolas Nr. 18MLT0874 šioje byloje negalėjo būti pripažintas teisėtu įrodymu, todėl teismas negalėjo juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
18.3. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir taip nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos LVAT praktikos. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog nebuvo vertinamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykis, todėl šią bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šį trūkumą teismas neabejotinai privalėjo pašalinti, tačiau to nepadarė. Be to, LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, jog vien dėl to, jog pareiškėjo pateikti tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog pareiškėjo pateiktos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamoje byloje (žr., LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, jo vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjo pateikta KTU ataskaita, bet sprendime nėra pateikta jokių tokios teismo išvados motyvų.
18.4. Teismas dėl ekstrapoliacijos taikymo nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai apie prekių netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, todėl atmetami, bet šie teismo teiginiai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nurodė argumentus, jog ekstrapoliacija šioje konkrečioje situacijoje nebuvo galima, o atsakovas turėjo visas galimybes bei sąlygas ištirti įsigytų prekių sudėtį, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Ekstrapoliacija šioje situacijoje negalima, nes: 1) Kauno TM Ataskaitoje nurodomas ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Greencarrier Freight Services Latvia SIA, C-571/12 buvo priimtas aiškinant visai kitą ir šio ginčo metu jau nebegaliojusį teisės aktą – Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92; 2) Kauno TM nurodytame ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendime Greencarrier Freight Services Latvia SIA, C-571/12 teigiama, kad niekas nedraudžia muitinei šiuo tikslu ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms ir muitinės jau išleistoms prekėms, jei šios prekės yra tapačios. Nagrinėjamu atveju Kauno TM ekstrapoliavo dalinimo patikrinimo rezultatus ne ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, o priešingai – vėlesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms; 3) minėtame ESTT sprendime ekstrapoliacijos galimybę numatė tik toms prekėms, kurios jau nebegali būti patikrintos, bet tuo metu, kai Kauno TM pareigūnai atvyko tikrinti pareiškėjo ir ėmė trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginius, tame pačiame sandėlyje buvo saugomas ir trąšų mišinys NPK 30:4:4, kuris buvo įsigytas vėliau, taigi Kauno TM pareigūnai galėjo patikrinti šias vėliau įsigytas ir importuotas prekes; 4) trąšų mišinys NPK 30:4:4, kurių mėginių neėmė Kauno TM ir kurių netyrė Muitinės laboratorija, iš gamintojo buvo įsigytos ne tik pagal visai kitas sąskaitas, nei tos trąšos, kurių mėginius paėmė Kauno TM, tačiau ir pagal visai kitą sutartį.
19. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:
19.1. Vadovaujantis Reglamentu 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur / 1 000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį. Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.
19.2. Remiantis LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eA-2885-968/2021 išdėstytomis išvadomis, UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.
19.3. LVAT, nagrinėdamas KTU ataskaitos reikšmę bei priimtinumą, administracinėje byloje Nr. eA-410-575/2022 konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prof. K. B. ataskaitą nurodė, kad ataskaitoje yra pažymima, kad ji negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas ir yra mokslinio tiriamojo pobūdžio darbas; KTU ataskaitoje buvo analizuojami ir vertinami kito importuotojo įvežtų iš to paties gamintojo įsigytų sudėtinių trąšų NPK 30:4:4 Muitinės laboratorijos paimto konkretaus mėginio ir šio mėginio atžvilgiu atlikto Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados nenuginčijo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad prof. K. B. ataskaitos duomenys negali vienareikšmiškai nei patvirtinti, nei paneigti ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos išvadų, yra teisinga“. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 15 punkte nustatyta, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Muitinės laboratorijos atliktą tyrimą, nepateikė jokios alternatyvios laboratorinio tyrimo išvados ir, tuo pačiu, nepaneigė skundžiamuose muitinės sprendimuose išdėstyto nurodyto ginčo prekių klasifikavimo.
19.4. LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-410-575/2022, atmesdamas apelianto teiginius dėl galimo prekių skirtingumo, „kad apelianto importuotos prekės pagamintos to paties Gamintojo pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 1356, 1357, 1360, 1361, 1362, 1365, 1367, 1372, 1373, 7944, 7946, 7947, 7948, 7949, 7950, 7951 ir 7952. Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad apelianto importuotos prekės buvo tapačios. Pareiškėjo argumentai apie prekių skirtingumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, ir dėl to teismo atmetami.“ Muitinės departamento nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, todėl darytina išvada, jog ginčo prekės yra tapačios.
19.5. Teismo ekspertizės skyrimas nėra vienintelis būdas atlikti prekių tyrimą. Pareiškėjas visada turėjo teisę bei galimybę teikti alternatyvius įrodymus, be to, jam niekada nebuvo užkirstas kelias savarankiškai kreiptis į kitas nepriklausomas tyrimų laboratorijas, turinčias atitinkamą kvalifikaciją atlikti tyrimus autentikuotais tyrimo metodais. Ginčo prekių mėginiai buvo paimti dar 2018 m. kovo mėn., todėl, praėjus daugiau nei 4 metams, galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar pakartotinai tiriamas mėginys atitiktų ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Kauno TM atsiliepime nurodo:
20.1. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, kadangi 2018 m. kovo 28 d, paimti ginčijamos prekės mėginiai yra sunaikinti ir pareiškėjo surasta įstaiga nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą Lietuvoje. Šiuo atveju nėra ginčo, kad trąšų mišinyje NPK 30:4:4 yra amonio nitrato, bet pareiškėjas kvestionuoja Muitinės laboratorijos nustatytą amonio nitrato kiekį, tačiau Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga. Laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Siekiant paneigti Muitinės laboratorijos išvadą, reikalinga pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti minėtos Muitinės laboratorijos išvados dėl pagrįstumą arba sukelti abejonių dėl šios išvados pagrįstumo. Be to, pareiškėjo atžvilgiu nepalankiai išspręstas procesinis prašymas skirti ekspertizę savaime negali būti laikomas pagrindu abejoti teismo nešališkumu, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių.
20.2. Specialiosios žinios (nagrinėjamu atveju KTU ataskaita) nėra visuotinai žinomos, kasdienės žinios – tai išsamios kažkurios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos objektams tirti ar ekspertizei atlikti. Tokia mokslininko išvada, kurioje aiškinamas normos turinys, negali būti laikoma įrodymų šaltiniu, nes tokio pobūdžio išvada prilygsta teisės aiškinimui, o tai yra tiesioginė teismo pareiga nagrinėjant konkrečią bylą. Įstatymus taiko ir aiškina teismas. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atitinkamai, trijų ekspertų išvados, kuriose pateikiami skirtingi tyrimai, įvairūs metodai bei kritika vienos ir kitos išvados atžvilgiu, ženkliai efektyviau leidžia teisėjui vertinti ekspertizių formos bei turinio pagrįstumą ir taip pritaikyti atmetimo kriterijus.
20.3. Pareiškėjo argumentai dėl ekstrapoliacijos negalimumo yra nepagrįsti. Kauno TM, atlikdama mokestinį patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai reglamentuotas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320036M, kurioje pareiškėjui už iš Gamintojo, t. y. Rusijos bendrovės PAO „Dorogobuž“, įsigytą ir 2017 m. į Sąjungos muitų teritoriją importuotą trąšų mišinį NPK 30:4:4, papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti antidempingo muitą, šio muito delspinigius, importo PVM ir šio mokesčio delspinigių, taip pat skirta bauda už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą.
22. Šį mokestinį ginčą nagrinėję Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu, Komisija 2021 m. sausio 22 d. sprendimu ir VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė ir Kauno TM Ataskaitoje apskaičiuotas sumas paliko nepakeistas. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, iš dalies tenkinęs pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą, VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą ir visiškai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykio.
23. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, išsamiai įvertino Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolo Nr. 18MLT0874 (toliau – ir Muitinės laboratorijos protokolas) turinį bei tyrimo, kurį atlikus šis protokolas buvo surašytas aplinkybes. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus Nr. K180608-13, K180608-14, K180608-15 (toliau – ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai), su jų surašymu susijusias aplinkybes bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaitą „Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose“ (KTU ataskaita), konstatavo, kad nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai nei KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad: (i) esant dviejų laboratorijų (Muitinės laboratorijos ir UAB „Inspectorate Klaipėda“) pateiktiems tyrimų rezultatams, kurių išvados yra skirtingos, teismas turėjo pasiūlyti bylos šalims pateikti papildomus įrodymus arba paskirti ekspertizę, jis turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą skirti ginčo trąšų ekspertizę, (ii) teismas negalėjo vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialių žinių, jis nepagrįstai sprendimą grindė Muitinės laboratorijos atliktų trąšų tyrimų rezultatais, kurie, pareiškėjo nuomone, nelaikytini patikimais, (iii) teismas nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir nemotyvuotai nurodė, kad KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole nurodytų rezultatų, todėl netinkamai įgyvendino LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartyje suformuluotus įpareigojimus, (iv) teismas nepagrįstai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo galima ekstrapoliacija.
25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūšių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P2O5 ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K2O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio matyti, kad, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, jog naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.
27. Reglamento Nr. 945/2005 21–23 punktuose yra įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.
28. ESTT sprendime Linas Agro byloje konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.
29. ESTT taip pat išaiškino, kad iš aiškios Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005
20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.
30. Teisėjų kolegija, Nutarties 26–29 punkte pateikto teisinio reglamentavimo ir aktualios ESTT praktikos kontekste įvertinusi tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės. Taip pat teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pagrįstai vertino Muitinės laboratorijos protokolo turinį, su šiuo tyrimu susijusias aplinkybes.
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas motyvuotai konstatavo, kad nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai nei KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
33. Atsakant į pareiškėjo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas (ABTĮ 61 str. 1 d.) turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Atitinkamai ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste išsamiai įvertino Muitinės laboratorijos protokolą ir su pastaruoju tyrimu susijusias aplinkybes, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir KTU ataskaitos turinį bei jų įrodomąją vertę nustatant amonio nitrato kiekį ginčo trąšose, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra būtinybės skirti papildomą ekspertizę.
35. Dėl KTU ataskaitos papildomai pabrėžtina, kad joje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, paneigiančią Muitinės laboratorijos tyrimo teisingumą. Antai, pačioje KTU ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „apžvalga, diskusijos ir galimybių studija pateikta pagal MTEP Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose sutarties techninę užduotį negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad KTU ataskaita nei patvirtina, nei paneigia ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos protokolo išvadų.
36. Dėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų papildomai akcentuotina, kad paminėto tyrimo išvadų nėra pagrindo laikyti patikimomis, taigi ir paneigiančiomis Muitinės laboratorijos protokole išdėstytas išvadas dar ir dėl to, kad: (i) UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose daroma išvada, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšų sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, yra grindžiamas atliktu vienos iš trąšų sudėtinių dalių – trąšų NPK 16-16-16 tyrimu, kuriame UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorija nurodė, jog „amonio nitratas neįeina į NPK16-16-16 sudėtį“, tačiau šis teiginys prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ paaiškinimams (žr., Komisijos bylos II t., b. l. 12, 15, 18, 73–74), (ii) iš UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolų nustatyta, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, naudojant Bruker AXSD8 Advance prietaisą. Tačiau UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos nurodyto mėginių tyrimo metodo (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra (žr., Akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.163, išduoto 2021 m. rugpjūčio 30 d., priedą, patvirtintą Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AK-131; http://db.nab.lt/ais/document/b16551ef-c30a-473e-bc8e-313a8998455c).
37. Atmetant kaip nepagrįstą apeliacinio skundo teiginį esą pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialių žinių, primintina, kad pagal ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, o pagal šio straipsnio 4 dalį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Vadinasi, teismas eksperto išvadą privalo įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (ABTĮ 56 str. 6 d., 61 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia nurodytas Muitinės laboratorijos protokole, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose ir KTU ataskaitoje ir motyvuotai su jomis sutikti, arba ne.
38. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartyje suformuluotus įpareigojimus dėl Muitinės laboratorijos protokolo, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir KTU ataskaitos įvertinimo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamame teismo sprendime pakankamai detaliai analizuojamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykis, pateikiami motyvai dėl Muitinės laboratorijos protokole išdėstytų rezultatų teisėtumo ir teisingumo, nurodoma, kodėl, šio teismo nuomone, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai ir KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole užfiksuotų rezultatų.
39. Įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl ekstrapoliacijos taikymo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti detaliai motyvuotai (šie motyvai nėra kartojami) pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog ginčo trąšos buvo identiškos. Pareiškėjo argumentai apie ginčo trąšų netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Kartu pabrėžtina, kad ginčo trąšų tapatumo bei ekstrapoliacijos taikymo galimybės ginčo atveju nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pareiškėjo minimose ESTT bylose nagrinėtų situacijų panašumo su šioje administracinėje byloje nagrinėjama ginčo situacija. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pastarajame sprendime pateikti išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą. Dėl to, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
40. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
41. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė