Baudžiamoji byla Nr. e1-664-287/2020m.
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08803-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 26 d.
Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:
1) 1995 m. birželio 13 d. Pakruojo r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
2) 2006 m. liepos 11 d. Pasvalio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnį areštu 60 parų, bausmę atlikęs,
3) 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė, sumažinus bausmę 1/3 ir įskaičiavus sulaikymo laiką, paskirta 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams, 2018 m. liepos 9 d. dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, baudą sumokėjo 2019 m. birželio 25 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
Kaltinamasis S. M. 2020 m. vasario 29 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529) buvo nustatytas 2,56 promilės neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Be to, S. M. kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog jam 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2020 m. birželio 29 d., jis 2020 m. vasario 29 d., apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilės neblaivumas), (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.
Kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
S. M. parodymais, kad 2020 m. vasario 29 d., apie 18 val., jam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas savo brolį į svečius, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su broliu vartojo alkoholį pas jo draugą. Baigus gerti alkoholį, nusprendė savo brolį parvežti į namus. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį vairavo jis. Alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas, antro pūtimo atsisakė, nes vis tiek baudžiamosios atsakomybės neišvengs. Pilnai prisipažįsta, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Pareikštą įtarimą dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise pripažįsta visiškai. S. M. parodė, kad 2018 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta byla Pasvalio teisme, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Su ta baudžiamojo poveikio priemone jis buvo pasirašytinai supažindintas Pasvalio probacijos. Taip pat buvo gavęs baudžiamąjį įsakymą, su kuriuo susipažino jį perskaitydamas. Suprato jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Buvo informuotas, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones galioja iki 2020 m. birželio 29 d. S. M. pripažįsta, kad jis nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes vairavo transporto priemonę, tai yra jis 2020 m. vasario 29 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatė 2,56 promiles neblaivumo. Tą pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. (b. l. 103-104, 118-120)
Liudytojo R. S. parodymais, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. 2020 m. vasario 29 d. dirbo kartu su kolega M. L. Dirbant apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojanti automobilį „Opel Vectra“, valstybinių numerių nepamena. Pastebėję važiuojančią transporto priemonę, nutarė sustabdyti. Transporto priemonė buvo stabdoma su tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalu. Tik įjungus šviesos ir garso signalą tarnybiniame automobilyje stabdoma transporto priemonė iš karto sustojo. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustabdytos transporto priemonės. Priėjus prie sustabdytos transporto priemonės, vairuotojo pusės, pamatė, kad automobilyje sėdi du asmenys – vyriškiai. Pradėjus bendrauti su asmenimis, matėsi, kad abu asmenys yra akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Prie sustabdytos transporto priemonės priėjo kolega M. L. Buvo paprašyta vairuotojo išlipti iš transporto priemonės. Vairuotojas išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai yra S. M. Išlipus S. M. iš automobilio, jis buvo testuojamas dėl neblaivumo. Po to, jam buvo nustatytas neblaivumas alkotesterio pagalba. Pirmu patikrinimu S. M. buvo nustatytas 2,56 promilės neblaivumas. Praėjus atitinkamam laikui, S. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą antrą kartą, tačiau S. M. atsisakė, teigdamas, kad mažiau nebus, jis nepūs, pas medikus nevyks, nes nebe pirmą kartą padaro tokį pažeidimą. S. M. paaiškino, kad vežė brolį ir iš brolio būtų važiavęs į namus (duomenys neskelbtini). (b. l. 64-66)
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas objektas – įvykio vieta ir automobilis. Apžiūra atlikta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rasta alkoholinių gėrimų. (b. l. 10-23)
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybiniu pranešimu dėl vairavimo motorinę transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 29 d., apie 20.10 val., dirbant ekipaže kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. S., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus S. M. S. M. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0057, patikros sertifikato Nr. 1175529, sertifikatas galioja iki 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. vasario 29 d., 20.12 val., pirmu tikrinimu nustatytas 2,56 promilės girtumas. Praėjus 15 minučių, vairuotojas antrą kartą tikrintis neblaivumą atsisakė, taip pat atsisakė būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. (b. l. 24)
Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 29 d., 20.12 val., S. M. buvo nustatytas neblaivumas 2,56 promilės. (b. l. 25-27)
Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pranešimu ir pateiktais duomenimis, kad S. M. į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus duomenų registrą buvo įrašytas 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamasis įsakymas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje buvo gautas 2018 m. liepos 9 d., todėl S. M. buvo išsiųstas šaukimas dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. 2018 m. liepos 16 d. pagal šaukimą S. M. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių ir buvo raštu supažindintas su 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus laiko vykdymu, pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2020 m. birželio 29 d. (b. l. 86-88)
Kaltinamojo S. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 2811 straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 2811 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnyje – bauda arba areštas, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė arešto bausmę sumažinti iki 20 parų, nes nori įsidarbinti ir pradėti dirbti.
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį S. M. siūlė nubausti 45 parų arešto bausme, o pagal BK 243 straipsnį – 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 29 d. 20.34 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 10.33 val., tai yra vieną parą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis S. M. teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmes: už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje – 45 paras arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 25 paras arešto (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir paskiriant subendrintą bausmę – 45 paras arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, todėl paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2020 m. vasario 29 d., 20.34 val., iki 2020 m. kovo 1 d., 10.33 val., t. y. viena para, kuri prilyginama vienai arešto parai. (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis)
Arešto bausmę paskirtina atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnyje nustatyta tvarka.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors S. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju S. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą keturių metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), todėl S. M. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiuo metu perduotas saugoti S. M., konfiskuotinas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020-03-04 iki 2020-09-04 į S. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo.
S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos – 50 eurų, sumokėtos (duomenys neskelbtini) už suteiktas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo paslaugas, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. M.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. vasario 29 d., 20.34 val., iki 2020 m. kovo 1 d., 10.33 val., t. y. vieną parą, kuri prilyginama vienai arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Išaiškinti nuteistajam S. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis S. M. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 4 (keturių) metų laiką po arešto atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti S. M., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2020-03-04 iki 2020-09-04 į S. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo.
S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Pripažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas – 50 eurų, sumokėtas (duomenys neskelbtini) už suteiktas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo paslaugas, proceso išlaidomis ir priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 190521648, naudai 50 (penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.
Teisėja Rima Razumienė