Civilinė byla Nr. e2-550-730/2018

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00384-2017-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                     3.2.3.8; 2.2.2.3.2.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2

                                                                      (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, 

dalyvaujant  ieškovės atstovui advokatui Artūrui Gutauskui,

atsakovės atstovams advokatei Linai Šimei, E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „TILTS“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimų vykdymo, nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Byloje nagrinėjami ieškovės patikslinti reikalavimai priteisti ieškovės naudai iš atsakovės                            85 748,91 EUR skolą, 5 871,54 EUR delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė:

1.1.        Ieškovė ieškinyje, kurį vėliau patikslino, nurodo, kad 2016 m. spalio 13 d. su atsakove sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, kuria ieškovė ir atsakovė įkūrė konsorciumą, kurio veiklos tikslas – dalyvauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) vykdomame atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos rajone, rekonstravimas“. 2017 m. kovo 23 d. LAKD sudarė pirkimo sutartį Nr. S-119 dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2208 Pėžaičiai–Švėkšna ruožo nuo 0,49 iki 4,33 km rekonstravimo su konkursą laimėjusiomis ieškove ir atsakove. 2017 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas 1 priedas prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo buvo perskirstyti darbų kiekis ir kaina, buvo aptarta atsiskaitymo už darbus tvarka ir kitos sąlygos. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė sąskaitas už savo darbus išrašys atsakovei, o atsakovė ieškovės darbus įtrauks į atsakovės sąskaitą, pateikiamą LAKD. Tuomet atsakovė, gavusi LAKD mokėjimą už abiejų partnerių darbus, atsiskaitys su ieškove.

1.2.       Dėl skolos priteisimo ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės delsimas atsiskaityti už partnerio atliktus darbus prasidėjo 2017 m. lapkričio mėnesį, kai vietoje ieškovės sąskaitoje nurodytos                       64 392,08 EUR sumos atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. pavedimu ieškovei pervedė tik 20 000 EUR. Nurodo, kad ieškovė iš viso išrašė sąskaitų atsakovei dėl 161 790,94 EUR (be PVM), o atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 161 790,94 EUR (be PVM) ir yra įskaityta 4 071,29 Eur. Nurodo, kad atėmus atsakovės sumokėtas sumas ir įskaitytą sumą, atsakovės skola ieškovei yra 91 620,45 EUR. Papildomai nurodo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, be pateisinamų priežasčių delsdama vykdyti pinigines prievoles, atsakovė naudojasi ieškovei teisėtai priklausančiais pinigais, tuo padarydama žalos ieškovei, todėl, ieškovės teigimu, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra atsiskaitymų nevykdymo, ir žalos ieškovei yra priežastinis ryšys, atsakovės kaltė nagrinėjamu atveju preziumuojama, todėl tenkinamos visos sąlygos reikalauti civilinės sutartinės atsakomybės taikymo atsakovei. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2019 m. sausio 7 d. posėdžio metu atsakovė pranešė, kad ji jau yra pasirašiusi statybos darbų perdavimo užsakovei aktą, jau yra pateikusi garantinio arba laidavimo draudimo raštą (pagal pirkimo sutarties 15.2 punktą ir jungtinės veiklos sutarties 6.2 punktą), ir LAKD jau yra išmokėjusi atsakovei visas iki tol sulaikytas sumas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir šią 16 179,10 EUR dydžio skolos dalį už ieškovės atliktus darbus.

1.3.       Dėl delspinigių priteisimo ieškovė nurodo, kad  jungtinės veiklos sutarties 7 punkte numatyta, kad atsakovė, uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka ieškovei 0,05 procento delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodo, kad atsakovė 2018 m. liepos 19 d. laiške ieškovei nurodė, kad mokėjimus iš LAKD pagal paskutines keturias ieškovės išrašytas sąskaitas gavo atitinkamai 2017 m. lapkričio 16 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. sausio 26 d., todėl pagal 1 priedo prie jungtinės veiklos sutarties 6 punktą atsakovė už ieškovės atliktus darbus turėjo sumokėti per 3 kalendorines dienas nuo pinigų už atitinkamą aktą iš LAKD gavimo, neviršydama 90 procentų nuo aktu užfiksuotos sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 5 765,12 EUR delspinigių.

1.4.       Dėl palūkanų priteisimo ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui paduodamas 2018 metų pirmąjį pusmetį, turi būti taikoma 2018 m. sausio 1 d. galiojusi 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, tai yra 8 proc. Taigi, atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei privalo mokėti 8 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nesutikimo motyvų esmė:

2.1.        Atsakovė dėl skolos priteisimo nurodo, kad 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties, kuria šalys susitarė, kad ieškovė atliks darbų už 274 239,76 EUR. Nurodo, kad ieškovė darbus turėjo pradėti 2017 m. balandžio mėnesį, tačiau vėlavo ir pagal atnaujintą darbų grafiką darbus privalėjo atlikti iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovei išrašė sąskaitų, kurių suma 161 790,94 EUR + PVM, nes ieškovė tėra atlikusi apie 59 procentų sutartų darbų. Nurodo, kad ieškovė nebaigusi vykdyti jungtinės veiklos sutarties pasitraukė iš objekto.

2.2.       Atsakovė nurodo, kad CK 6.46 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas (atsakovė) turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius (ieškovė) nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos. Atsakovė teigia, kad pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą, nes šalys turi priešpriešinių reikalavimų, be to, atsakovė prievolės sustabdymo teise naudojasi sąžiningai, nes tikėjosi, kad tai paspartins ieškovės sutartinių prievolių vykdymą. Atsakovė nurodo, kad kėlė klausimą ieškovei dėl delspinigių už vėlavimą įvykdyti pirkimo sutartį, darbų defektų, dokumentacijos pateikimo tačiau jokio atsakymo iš ieškovės negavo. Pažymi ir tai, kad ieškovės pateikti įrodymai grindžia tik 69 739,21 EUR skolą, nors ieškovės reikalavimas yra didesnis.

2.3.       Atsakovė dėl patirtų nuostolių nurodo, kad pagal pirkimo sutarties 21 ir 23 punktus savo lėšomis 2017 m. balandžio mėn. apmokėjo LAKD teikiamą laidavimo draudimą ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimą. Bendra šių draudimų kaina – 2 941 EUR. Pagal jungtinės veiklos sutarties 4.3 punktą, ieškovė ir atsakovė turėjo pasidalyti šias išlaidas proporcingai atliktinų darbų vertei. Pagal Susitarimą Nr. 1 ieškovė turėjo atlikti darbų už 274 239,76 Eur + PVM. Palyginus su visa pirkimo sutarties kaina ieškovei tenkanti dalis buvo 24,7 procento. Todėl ieškovė turi atlyginti atsakovei 726,43 EUR laidavimo draudimo ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo išlaidas. Nurodo, kad turėjo dėl darbų vykdymo išsinuomoti žemės sklypą ir ieškovė privalo atlygini 24,7 procento šių išlaidų – 79,04 EUR žemės nuomos išlaidų. Taip pat šia procentine dalimi ieškovė turi sumokėti 412,06 EUR apsaugos išlaidų, 518,10 EUR kelio priežiūros išlaidų, 320 EUR projektavimo išlaidų ir 23,71 EUR papildomo draudimo išlaidų.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, juo prašo įpareigoti ieškovą SIA „TILTS“ ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui UAB „Žemkasa“ 13 711,99 EUR dydžio banko arba draudimo bendrovės ieškovui išduotą garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją ar laidavimo draudimo raštas, galiosiantį ne mažiau kaip 3 metus po objekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2208 Pėžaičiai-Švėkšna ruožo nuo 0,49 km iki 4,33 km rekonstravimo“  statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; nustatyti, kad ieškovui SIA „TILTS“ yra skirtina 300 EUR dydžio bauda už kiekvieną pradelstą dieną, kuomet ieškovas SIA „TILTS“ neįvykdys šios teismo sprendimo dalies,  priteisti atsakovei iš ieškovės 24 768,35 EUR būsimų nuostolių, 3437,84 EUR bendrų išlaidų, 20 471,51 EUR nuostolių, susijusių su medžiagų pabrangimu, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto priešieškinio motyvai:

3.1.       Dėl nuostolių priteisimo atsakovė nurodo, kad 2018 m. birželio 7 d. sudarė su LAKD papildomą susitarimą, kuriuo buvo pratęstas terminas pirkimo sutarčiai užbaigti. Pratęsus terminą atsakovė sudarė sutartį su subrangove uždarąja akcine bendrove „Viadukas“. Nurodo, kad darbai buvo atliekami, fiziniai darbai yra baigti, tačiau galutinai neperduoti. Nurodo, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų (nepriėmė užsakymų, nedalyvavo konkursuose) patyrė nuostolius. Papildomai nurodo, kad, pagal jungtinės veiklos sutarties 9.7 punktą, jei laimėjus konkursą partneris nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties su perkančiąja organizacija sąlygas, dėl ko kitas partneris vėluoja ar neišgali tinkamai įvykdyti konsorciumo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai ir perkančioji organizacija pareikalauja sumokėti su tuo susijusius mokesčius, delspinigius, baudas ir ar netesybas, tokius mokėjimus perkančiajai organizacijai privalo atlikti vienašališkai nutraukęs sutartį ar nevykdantis ar netinkamai vykdantis savo sutartinius įsipareigojimus partneris. Šiuo konkrečiu atveju LAKD pagal pirkimo sutarties 20 punktą turi teisę išskaičiuoti delspinigius iš atsakovei mokėtinų sumų ir šia teise naudojasi. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės nuostolių (delspinigių) atsiradimo faktą patvirtina LAKD pateikti raštai dėl delspinigių išskaičiavimo iš atsakovei mokėtinų sumų.

3.2.       Dėl kitų bendrų išlaidų, atsakovės patirtų vykdant pirkimo sutartį, priteisimo atsakovė nurodo, kad jungtinės veiklos sutartyje nebuvo nustatyta, kokiu principu ieškovė ir atsakovė dalysis bendras išlaidas. Susitarime Nr. 1 buvo numatyta, kad visas administravimo išlaidas, tokias kaip draudimas ir pan., šalys pasidalija tokia dalimi, kiek procentų yra numatyta atlikti darbų. Susitarimo Nr. 1 4 punkte buvo nurodyta, kad ieškovė objekte atliks darbų už 274 239,76 EUR + PVM. Kadangi visa pirkimo sutarties kaina yra 1 110 154,10 EUR + PVM, tai ieškovė įsipareigojo atlikti 24,7 procento visų darbų (atitinkamai atsakovė – 75,3 procento). Būtent pagal tokią proporciją turi būti paskirstytos bendros objekto išlaidos, kurias atsakovė jau yra faktiškai patyrusi. Todėl ieškovė turi atlyginti atsakovei 24,7 procento arba 726,43 EUR laidavimo draudimo ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, 79,04 EUR žemės nuomos išlaidų, 412,06 EUR apsaugos išlaidų, 518,10 EUR kelio priežiūros išlaidų, 320 EUR projektavimo išlaidų, 23,71 EUR papildomo draudimo išlaidų, 2 079,34 EUR išlaidų, kaip ieškovei tenkančią bendrų išlaidų vykdant pirkimo sutartį dalį.

3.3.       Dėl bitumo pabrangimo išlaidų atsakovė nurodo, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 27 punktą šalys turėjo darbus atlikti laikydamosi darbo grafike nurodytų terminų, tačiau ieškovė vilkino savo darbų dalį. Nurodo, kad pagal pirminį darbų grafiką ieškovė turėjo darbus vykdyti ir pabaigti iki 2017 m. spalio–lapkričio mėnesio. Tačiau iki 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovei tepavyko atlikti 59 procentus visų atliktinų darbų, kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbus, atsakovė patyrė turtinius nuostolius, tai yra dėl ieškovės kaltės jos nebaigtus darbus turėjo pabaigti uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ ir nuo 2017 m. iki 2018 m. bitumas pabrango 96,50 EUR. Kadangi buvo panaudota 212,14 tonos bitumo, atsakovė patyrė 20 471,51 EUR nuostolius.

3.4.       Dėl procesinių palūkanų atsakovė nurodo, kad kadangi šalis siejo komerciniai sutartiniai santykiai, tai šiuo atveju yra taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas bei jame nustatytos palūkanų normos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Tiek pirmąjį šių metų pusmetį, tiek antrąjį šių metų pusmetį Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma lygi 0, todėl iš ieškovės priteistinas procesinių palūkanų dydis lygus 8 procentams.

4.       Ieškovė SIA „Tilts“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama tenkinti atsakovės  patikslinto priešieškinio dalį dėl 1617,05 EUR (už AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išduotą garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ paslaugas ir laidavimo bei rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimus) išlaidų priteisimo, visą likusią patikslinto priešieškinio dalį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nesutikimo motyvų esmė:

4.1.       Dėl būsimų nuostolių ieškovė nurodo, kad atsakovės reikalavimas yra grindžiamas sutartinės civilinės atsakomybės taikymu ieškovei. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Aptariamu atveju atsakovė neįrodė nė vienos iš anksčiau paminėtų sąlygų, kas atitinkamai eliminuoja priešieškinio reikalavimo dėl 24 768,35 EUR patenkinimo galimybę. Nurodo, kad ieškovės veiksmuose nėra kaltės, kadangi nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos sutarties nutraukimas – išimtinai atsakovės nesąžiningo elgesio pasekmė, kadangi nuostoliai atsirado tik dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių ieškovei priklausančio atlyginimo nemokėjimu.

4.2.       Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad LAKD būtų pateikusi atsakovei reikalavimą dėl netesybų pagal pirkimo sutartį sumokėjimo ir atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi aptariamą reikalavimą. Nurodo, kad atsakovė nepatyrė jokios žalos, todėl neturi pagrindo reikalauti 24 768,35 EUR sumos iš ieškovės. Dėl priežastinio ryšio ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei neįrodžius ieškovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra akivaizdu, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp minimų sutartinės atsakomybės sąlygų.

4.3.       Dėl atsakovės reikalaujamų bendrų išlaidų ieškovė nurodo, kad atsakovės nurodyta proporcija yra netiksli, nes dalį ieškovės darbų, numatytų pirkimo sutartyje, atliko subrangovas, todėl atsakovės nurodytas procentinis skaičius yra atitinkamai mažintinas iki 14,57 procento (visa pirkimo sutarties kaina yra 1 110 154,10 EUR + PVM, t. y. 100 procentų, o ieškovė atliko darbų tik už 161 790,94 Eur + PVM, t. y. 14,57 proc.). Ieškovė nurodo, kad pripažįsta ir sutinka atlyginti atsakovei 14,57 procento dydžio išlaidų laidavimo draudimui ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimui dalį, tai yra 428,50 EUR (bendra šių draudimų kaina – 2 941 Eur). Ieškovė nurodo, kad taip pat sutinka atlyginti 387,20 EUR dydžio išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ atliktą projekto pakeitimą. Taip pat sutinka ir su 14,57 procento dydžio išlaidų, atsakovės patirtų už AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išduotą garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, dalimi, t.y. 801,35 EUR (bendra šių draudimų suma – 5 500 EUR). Ieškovė nurodo, kad taip pat pripažįsta ir sutinka įskaityti 1617,05 EUR dydžio atsakovės reikalaujamos sumos dalį į atsakovės ieškovei mokėtiną skolą už ieškovės atliktus darbus. Likusių atsakovės priešieškiniu reikalaujamų sumų ieškovė nepripažįsta, nes atsakovės reikalavimai dėl jų priteisimo yra nepagrįsti.

4.4.       Dėl patikslino priešieškinio reikalavimo dėl medžiagų pabrangimo ieškovė nurodo, kad su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka. Teigia, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga už medžiagų pabrangimą 20 471,51 EUR atsakovei vykdant objekto statybą, nes tilto remontas niekaip netrukdė atsakovei jos pasirinktu metu asfaltuoti daugiau nei 4 km ilgio žvyrkelio ruožą. Teigia, kad priešieškinio priedai nesusiję su atsakovės reikalavimu dėl nuostolių už medžiagų pabrangimą priteisimo, nes atsakovės pateikiamas liepos mėnesio atliktų darbų aktas, sugretinus jį su atsakovės statybos darbų žurnalu, niekaip nepatvirtina, kad atsakovės asfaltuotas 3960 kv. m plotas būtų kaip nors susijęs su tiltu ir kad atsakovė to nebūtų galėjusi daryti anksčiau, rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas taip pat susijęs su keliu ir nuovažomis, o ne su tiltu. Atsakovės darbų kiekių žiniaraštis pagal pirkimo sutartį tik patvirtina reikalavimo nepagrįstumą, nes akivaizdu, jog 24012 kv. m kelio dangos, 583 kv. m nuovažų ir 258 kv. m autobusų stotelių asfaltavimui nedarė įtakos tilto rekonstrukcija, nes buvo atliekamas dalimis ir atskirais etapais daugiau kaip 4 km ilgio kelio ruože.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.        Nurodo, kad Kelių direkcija 2018 m. spalio 9 d. gavo techninio prižiūrėtojo raštą, kuriuo buvo informuota apie tai, kad atsakovė atliko visus pagal sutartį numatytus darbus ir kad darbai baigti 2018 m. rugsėjo 11 d. 2018 m. lapkričio 22 d. darbai buvo priimti, surašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas. Kelių direkcija nurodo, kad už atliktus darbus atsakovei, išskaičiavusi delspinigių sumą, sumokėjo 1 191 646,65 EUR. Pažymi, kad gavusi techninio prižiūrėtojo raštą apie darbų užbaigimą jau buvo išsiuntusi atsakovei raštą, kuriuo informavo apie išskaičiuotinų delspinigių už rugsėjo mėnesį sumą. Kadangi po techninio prižiūrėtojo rašto gavimo paaiškėjo, kad darbai buvo baigti 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl priskaičiuoti ir iš atsakovei mokėtinų sumų išskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. perskaičiuotini ir 7 714,74 euro grąžintina atsakovei.

6.       Nagrinėjant bylą teisme, šalių atstovai pareikštus patikslintus reikalavimus palaikė, iš esmės paaiškino aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.

Ieškinys  tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos faktinės aplinkybės.

7.        Byloje tarp šalių, veikusių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra kilęs ginčas dėl jų tarpusavio atsakomybės viena kitai.  Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra.  2016 m. spalio 13 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė įkurti konsorciumą, kurio veiklos tikslas – dalyvauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) vykdomame atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos rajone, rekonstravimas“, pateikti pasiūlymą bei vykdyti numatomą su LAKD sudaryti darbų atlikimo sutartį.

8.       2017 m. kovo 23 d. LAKD sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-119 (toliau – Pirkimo sutartis) su atsakove kaip rangovu. Atsakovė kaip rangovas, įsipareigojo pagal LAKD pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2208 Pėžaičiai-Švėkšna ruožo nuo 0,49 iki 4,33 km rekonstravimo techninį darbo projektą atlikti darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją.

9.        LAKD įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti rangovui 1343286, 46 EUR (1110154,10 EUR ir 233132, 36 EUR PVM) sutartinę kainą. Pagal Pirkimo sutarties 7 punktą, numatyta, kad rangovas pradeda darbus įsigaliojus šiai sutarčiai (Pirkimo sutartis įsigalioja rangovui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą) ir baigia per 12 mėnesių nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.

10.       Pirkimo sutarties 27 punkte numatyta, kad rangovas privalo atlikti darbus, laikydamasis darbų grafike nustatytų terminų. Jungtinės veiklos sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad partneriai susitaria užduotis atlikti per laikotarpį ir pagal reikalavimus numatytus su perkančiąja organizacija pasirašytoje pirkimo sutartyje. Pagal Pirkimo sutarties priedą – tinklinį darbų grafiką matyti, kad ieškovė turėjo atlikti tilto per Veiviržą rekonstravimo darbus – paruošiamuosius darbus, konstrukcijų ardymą, krantinės atramas, tarpines atramas, perdangos ir pakloto įrengimą, kūgius ir prieigas prie tilto, baigiamuosius darbus, darbai turėjo būti pabaigti iki 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Kaip matyti iš šio tinklinio darbų grafiko, ieškovei pabaigus savo darbų dalį, atsakovė turėjo atlikti baigiamuosius kelio rekonstravimo darbus, tai yra, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio. 2017 m. rugsėjo 14 d. su LAKD buvo pasirašytas atnaujintas tinklinis darbų grafikas. Ir pagal atnaujintą tinklinį darbų grafiką, visus ieškovei  priklausančius darbus ieškovė  privalėjo užbaigti iki 2017 m. gruodžio mėnesio.

11.       2017 m. gegužės 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties (toliau – Susitarimas Nr. 1). Susitarimu Nr. 1, 4 punktu šalys susitarė, kad ieškovė atliks darbų už 274 239,76 EUR + PVM, iš viso 331 830,11 EUR sumai. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovė, gavusi apmokėjimą iš LAKD, apmokės ieškovei už šios atliktus ir perduotus darbus neviršijant 90 procentų sumos  per tris kalendorines dienas nuo pinigų už atitinkamą aktą gavimo iš LAKD (Susitarimo Nr. 1 6 punkto 1 dalis).  Susitarta, kad atsakovė sulaikys 10 procentų nuo kiekvieno mokėjimo sumos, kurie bus grąžinti ieškovei: 5 procentai sulaikytų pinigų grąžinama ieškovei po to, kai atsakovė pasirašo su LAKD statybos darbų perdavimo aktą ir grąžina pinigus; likę 5 procentai sulaikytų pinigų grąžinami ieškovui po to, kai LAKD naudai bus pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas (Susitarimo Nr. 1, 6.1, 6.2 punktai).

12.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei už atliktus darbus yra skolinga 85 748, 91 EUR, iš kurių ieškovei turėjo būti sumokėta 69 569,82 EUR (ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų – faktūrų už 161 790, 94 EUR, atsakovė apmokėjo ieškovei 71 970, 74 EUR, įskaityta suma 4 071, 29 EUR) Susitarimo Nr. 1 6 punkto 1 dalyje  numatyta tvarka, 16 179, 10 EUR sulaikyta suma, kuri ieškovei turėjo būti sumokėta Susitarimo Nr. 6.1, 6.2 punktuose numatyta tvarka. 

13.       Esant ieškovės prašymui ir LAKD sutikimui, ieškovė darbus objekte atlikinėjo ir darbų sustabdymo laikotarpiu, tai yra, nuo 2017 m. gruodžio 15 d iki 2017 m. gruodžio 29 d. Darbų sustabdymo laikotarpis pagal Pirkimo sutarties 7 punktą baigėsi 2018 m. kovo 15 d.

14.       Nuo 2017 m. pabaigos ieškovės filialas Lietuvoje MO-24 sustabdė savo veiklą Lietuvoje. Ieškovė 2018 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą per artimiausius 6 mėnesius inicijuoti ieškovės filialo Lietuvoje MO-24 likvidavimo procedūras. 2018 m. kovo 5 d. šalių susitikimo metu ieškovė informavo atsakovę, jog ji nebevykdys Jungtinės veiklos sutarties dėl ieškovės Lietuvos filialo direktoriaus V. J. neteisėtų veiksmų, kuriuos laikė objektyviomis priežastimis sutarčiai nevykdyti, nurodė, jog darbus sutinka užbaigti uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“.  

15.       2018 m. kovo 13 d.  raštu  ieškovė, atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ kreipėsi į LAKD, nurodant, kad dėl susidariusios sudėtingos ieškovės vadybinės situacijos (sąlygotos galimai nusikalstamų buvusių vadovų ir darbuotojų veikų) ir dėl ketinamos vykdyti ieškovo likvidavimo procedūros prašoma leisti pakeisti ieškovę nauju partneriu uždarąja akcine bendrove „Viadukas“. Tačiau LAKD su tokiu pasiūlymu nesutiko – vietoje to pasiūlė ieškovės atliktinus darbus pavesti atlikti kitam subrangovui. 2018 m. balandžio 26 d. raštu uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ informavo, jog atsisako dalyvauti objekto statyboje. 2018 m. balandžio 30 d. raštu LAKD sutiko, kad uždaroji akcinė bendrovė  „Viadukas“ (kaip subrangovas) atliktų ieškovės neatliktus darbus.

16.       Ieškovė 2017 m. balandžio 26 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuo  2017 m. gegužės 25 d. vienašališkai nutraukia su atsakove sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, vadovaudamasi Jungtinės veiklos sutarties 12.4.1. punktu, atsakovei iš esmės ją pažeidus, kadangi atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaityti už atliktus darbus ir naudodamasi situacija vengia sąžiningai bendradarbiauti, sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“. 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė atsiuntė atsakovei pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą.

17.       2018 m. birželio 5 d. atsakovė sudarė subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“ dėl ieškovės neatliktų darbų pagal Pirkimo sutartį užbaigimo. Subrangovas uždaroji akcinė bendrovė  „Viadukas“ įsipareigojo atlikti darbus per 10 savaičių nuo darbų fronto perdavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 11 d. tai yra, iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.  2018 m. birželio 7 d. atsakovė sudarė su LAKD papildomą susitarimą, kuriuo LAKD pratęsė terminą pirkimo sutarčiai užbaigti iki 2018 m. liepos 12 d..

18.       Pirkimo sutarties 27 punkte nustatyta, kad rangovas darbus privalo atlikti laikydamasis darbų grafike nustatytų terminų. Prie pirkimo sutarties buvo sudaryti 2 darbų grafikai. Pagal pirmąjį darbų grafiką buvo numatyta, kad ieškovė pradeda darbus 2017 m. balandžio mėnesį ir užbaigia darbus 2017 m. lapkričio mėnesį. Pagal antrąjį darbų grafiką buvo numatyta, kad ieškovė pradeda darbus 2017 m. liepos mėnesį ir užbaigia darbus 2017 m. gruodžio mėnesį. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė darbus pradėjo vykdyti 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir neužbaigė iki 2017 m. gruodžio mėnesio, padarydama apie 59 procentų Susitarimu Nr. 1 prie jungtinės veiklos numatytų darbų.

19.       Pirkimo sutarties 31 punkte nustatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje nustatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą – faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.

20.       Numatytu terminu neužbaigus darbų, LAKD, vadovaujantis Sutarties 31 punktu, paskaičiavo atsakovei delspinigius: už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (19 d.) priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 7714,73 EUR (1 353 462,11 EUR x 0,03 % x 19 pradelstų dienų = 7 714,73 EUR); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.  (31 d.) priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 12 587,20 EUR (1 353 462,11 EUR x 0,03 % x 31 pradelsta diena = 12 587,20 EUR); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.  (30 d.) priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 12 181,16 EUR (1 353 462,11 EUR x 0,03 % x 30 pradelstų dienų = 12 181,16 EUR), viso išskaičiuotinų delspinigių suma sudarė 32 483,09 EUR. Kadangi LAKD gavo techninio prižiūrėtojo raštą, kuriuo buvo informuota apie tai, kad atsakovė atliko visus pagal Sutartį numatytus darbus ir kad darbai baigti 2018 m. rugsėjo 11 d.,  todėl priskaičiuoti ir iš atsakovei mokėtinų sumų išskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. (30 d.) perskaičiuotini ir 7 714,74 eurų grąžintini atsakovei (7 353 462,11 EUR x 0,03 % x H pradelstų dienų = 4 466,42 EUR; 12 181,16-4 466,42 = 7 714,74 EUR). LAKD išskaičiuotų delspinigių suma sudarė 24 768, 35 EUR.

Dėl jungtinės veiklos sutarties esmės.

21.       Byloje tarp šalių, veikusių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra kilęs ginčas dėl jų tarpusavio atsakomybės viena kitai. Ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus šiai nevykdant jungtinės veiklos sutarties, atsakovė reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo vykdymo, dėl nuostolių priteisimo, atsiradusių ieškovei nevykdant tinklinio darbų grafiko ir nutraukus sutartį, dėl bendrų išlaidų atsakovės patirtų vykdant pirkimo sutartį priteisimo.

22.       Kaip nagrinėjamu atveju nustatyta (7 punktas, 11 punktas), šalys vykdė rangos sutartį, vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi ir ją detalizuojančiu Susitarimu, todėl šiuo atveju aktualus civilinio kodekso 6 knygos IV dalies LI skyriuje išdėstytas jungtinės veiklos (partnerystės) teisinis reglamentavimas. Jungtinė veikla (partnerystė) reglamentuojama CK 6.969-6.982 straipsniuose. CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas bendrų nuostolių ir bendrų išlaidų paskirstymas tarp partnerių, o CK 6.975 straipsnio nuostatose – partnerių atsakomybė kreditoriams pagal bendras prievoles.

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.975 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos partnerių pareiga pagal bet kokio pobūdžio bendras prievoles solidariai atsakyti kreditoriui apima tik išorinį partnerių ir jų kreditoriaus (-ių) santykį, tačiau ši pareiga neapima vėlesnių vidinių partnerių santykių. Kai bendra prievolė kreditoriui įvykdyta, dėl patirtų nuostolių ar išlaidų vykdant prievolę gali būti sprendžiama arba pagal normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.249 straipsniai), arba pagal normas, pagal kurias paskirstomos bendros išlaidos ar nuostoliai (CK 6.974 straipsnis). Nurodytų normų atribojimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, dėl kurių partnerėms atsirado prievolė padengti bendrus nuostolius (išlaidas). Jei nuostoliai kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų, kurie nebūtinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar šių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams įvykdžius prievolę kreditoriui taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis; jei nuostoliai patirti išimtinai tik dėl vieno partnerio veiksmų, kuriais pažeidžiamos jungtinės veiklos sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos, šalių (partnerių) ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-248/2017).

24.       Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. Tinkamo sutarties vykdymo reikalavimai gali būti nustatyti įstatymuose, sutartyse, teisės principuose, papročiuose, profesinės etikos taisyklėse.

25.       Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nurodyti pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį. Kaip antai, pavyzdžiui, fiduciarinėse, didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiamose sutartyse sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos reikalavimui turi būti keliamas maksimalus standartas. Fiduciarinėje sutartyje šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos didelę reikšmę lemia šalių interesų bendrumas siekiant įgyvendinti sutarties tikslus, dėl to šalių viena kitos pasitikėjimo išlaikymas ir reikšmingos informacijos tokios sutarties vykdymui atskleidimas yra svarbūs visoms tokio pobūdžio sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).

26.       Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

  Dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo  vertinimo, atsakovės prašomų nuostolių priteisimo. 

27.       Nėra ginčo, jog jungtinės veiklos sutartis tarp šalių jau yra pasibaigusi. Ieškovė nurodo, jog ji jungtinės veiklos sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio nuostatomis, kadangi atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti už atliktus darbus ir naudodamasi situacija vengė sąžiningai bendradarbiauti, sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“.  Atsakovė nesutinka, jog ji padarė ieškovės nurodomą esminį sutarties pažeidimą, ieškovės sutarties nurodomo vienašališko sutarties nutraukimo neginčija, nurodydama, jog ieškovė sutartį 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu nutraukė formaliai, nes 2017 m. kovo 5 d. ieškovė jau buvo pranešusi, jog pasitraukia iš jungtinės veiklos sutarties vykdymo, ieškovė darbus vykdė nesavalaikiai ir tai yra ieškovės neteisėti veiksmai, dėl kurių atsakovė patyrė nuostolių ir priešieškiniu juos prašo priteisti: 24 768,35 EUR, kurie atsakovei nebuvo išmokėti, priskaičiuojant delspinigius už vėlavimo laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., 20 471, 51 EUR dėl bitumo pabrangimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, byloje reikalinga įvertinti šalių veiksmus, susijusius su jungtinės veiklos sutarties nutraukimu, ieškovės veiksmus, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. 

28.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

29.       Teismas, remdamasis žemiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, esamu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika, nesutinka su ieškovės nurodytu teisiniu kvalifikavimu, jog šalių Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. gegužės 25 d., atsakovei padarius esminį sutarties pažeidimą. Teismo vertinimu, šalių Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta 2018 m. kovo 5 d. ieškovės kaip vieno iš partnerių reikalavimu, kadangi ji sutarties nebegalėjo vykdyti, nurodydama, jog negali sutarties vykdyti dėl svarbių priežasčių. 

30.       Pagal bendrąsias sutarčių nutraukimo taisykles, įtvirtintas CK 6.217 straipsnyje, vienašališkai nutraukti sutartį galima tik tuo atveju, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba sutartyje nustatyta teisė ją nutraukti vienašališkai. Šalių Jungtinės veikos sutarties 12.4. punkte nustatyta, jog vienas iš partnerių turi teisę raštu įspėjęs kitą partnerį, nutraukti šią sutartį, jeigu: 12.4.1. kitas partneris ją iš esmės pažeidžia, reikalaujantis nutraukti jungtinės veiklos sutartį partneris dėl svarbių priežasčių nebegali jos vykdyti. Šios nuostatos numatytos ir CK 6.980 straipsnio 1 dalyje. 6.978 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vieno iš partnerių reikalavimu nutraukus terminuotą jungtinės veiklos sutartį, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, jog atsisakymas dalyvauti jungtinėje veikloje gali būti išreikštas tiesiogiai arba numanomas iš faktinio šalių elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

31.       Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

32.       Kaip nustatyta, 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu ieškovė nurodė, kad vienašališkai nutraukia su atsakove sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, vadovaudamasi Jungtinės veiklos sutarties 12.4.1., atsakovei iš esmės ją pažeidus, kadangi atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaityti už atliktus darbus ir naudodamasi situacija vengia sąžiningai bendradarbiauti, sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“.

33.       Byloje nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartimi šalys nustatė tikslą: dalyvauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomame atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos rajone, rekonstravimas“, pateikti pasiūlymą bei vykdyti numatomą su LAKD sudaryti darbų atlikimo sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 13.1. punkte numatyta, kad sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki visiško įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, tai yra, sutartis terminuota, galiojanti iki darbų užbaigimo (CK 1.117 straipsnio 2 dalis).

34.        Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2018 m. kovo 5 d. ieškovė informavo atsakovę, jog ji nebevykdys Jungtinės veiklos sutarties dėl ieškovės Lietuvos filialo direktoriaus V. J. neteisėtų veiksmų, kurias laikė objektyviomis priežastimis sutarčiai nevykdyti.  Ieškovė 2019 m. sausio 18 d. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (patikslintą) nurodė, kad direktorius V. J. 2017 m. gruodžio 14 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų už šiurkštų pareigų pažeidimą – jam suteiktų įgaliojimų viršijimą (t. 4, b.l. 13-17), dėl šios priežasties ieškovė nebegalėjo vykdyti veiklos Lietuvoje. Ši priežastis, kaip nedalyvavimo tolimesnėje  jungtinėje veikloje su atsakove, nurodyta ir 2018 m. kovo 13 d. pranešime LAKD, prašant leisti pakeisti ieškovę nauju partneriu uždarąja akcine bendrove „Viadukas“ (dėl susidariusios sudėtingos Ieškovės vadybinės situacijos (sąlygotos galimai nusikalstamų buvusių vadovų ir darbuotojų veikų) ir dėl ketinamos vykdyti Ieškovo likvidavimo procedūros, 15 punktas). Pažymėtina, kad iš šio pranešimo LAKD matyti, jog ieškovė siekė, kad ji būtų pakeista naujuoju jungtinės veiklos partneriu uždarąja akcine bendrove „Viadukas“, o ne kaip įrodinėja ieškovė, jog ji siekė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ būtų įtraukta dalyvauti jungtinėje veikloje kaip papildomas partneris.

35.       Teismo vertinimu, šis ieškovės  faktinis elgesys (nurodytas 34 punkte), atsižvelgiant į tai, jog šalių Jungtinės veiklos sutartimi numatytas tikslas buvo dalyvavimas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomame atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos rajone, rekonstravimas“, pateikimas pasiūlymo bei sudarymas ir vykdymas su LAKD darbų atlikimo sutartį, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovė kaip jungtinės veiklos dalyvis nuo 2018 m. kovo 5 d. atsisakė dalyvauti jungtinėje veikloje ir taip pasitraukė iš su atsakove vykdytos jungtinės veiklos sutarties.  Ir, teismo vertinimu, šis ieškovės faktinis elgesys, tai yra, pasitraukimas iš Jungtinės veiklos sutarties dalyvių yra vienašalis sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva.  Ieškovės nurodomos aplinkybė, kurį ji nurodo  kaip Jungtinės veiklos sutarties vykdymą – siekimas į šalių jungtinės veiklos santykius įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Viadukas“ jungtinės veiklos partneriu ar subrangovu, atsakovei sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“, o ne su ieškove, (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:49:45), teismo vertinimu negali būti pripažįstamas kaip jungtinės veiklos sutarties vykdymas, kadangi jungtinės veiklos sutarties esmė ir tikslas  – vykdyti darbus pagal atsakovės ir LAKD sudarytą darbų atlikimo sutartį, o ieškovė 2018 m. kovo 5 d. pranešė, jog darbų nevykdys. Priešingai, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovė nesudarė subrangos sutarties su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“ pati, o siūlė sutartį sudaryti atsakovei, tik patvirtino, kad ieškovė 2018 m. kovo 5 d. pasitraukė iš jungtinės veiklos sutarties tokiu savo faktiniu elgesiu nutraukdama šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Viešųjų pirkimų  įstatymu apribota  sutarties sąlygų keitimo galimybė (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovė  pasitraukdama iš jungtinės veiklos sutarties,  turėjo numatyti, kad gali būti, jog nebus pakeista pirkimų sutartis, tai yra , uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ nebus įtraukta dalyvauti partneriu.

36.       Kaip nurodyta, šalių jungtinės veiklos sutartimi buvo numatyta teisė vienam iš jungtinės veiklos partnerių vienašališkai nutraukti sutartį, kai šis dėl svarbių priežasčių negali jos vykdyti (jungtinės veiklos sutarties 12.4.2. punktas). Kadangi jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų partnerių, ieškovei 2018 m. kovo 5 d. nutraukus jungtinės veiklos sutartį, tarp šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis 2018 m. kovo 5 d. pasibaigė (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37.       Kadangi, teismo vertinimu, šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis pasibaigė jau 2018 m. kovo 5 d. ieškovės reikalavimu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog jungtinės veiklos sutartis buvo faktiškai buvo nutraukta 2018 m. gegužės 25 d., esant atsakovės padarytam esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

38.       Be to, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo ieškovės nurodomus  atsakovės veiksmus, neatsiskaitymą su ieškove vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė su ieškove neatsiskaitė už atliktus darbus jungtinės veiklos sutartyje nustatytais terminais (Susitarimo 6 punktas), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Tačiau, sprendžiant ar šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus (31 punktas). Atsakovė neneigė, jog ji su ieškove neatsiskaitė jungtinės veiklos sutartyje nustatytais terminais, tačiau neatsiskaitymą motyvavo ieškovės veiksmais, tai yra,  ieškovės nevykdymu jungtinės veiklos sutartimi numatytų darbų, laidavimo ar garantinio rašto neišdavimu,  tai yra, neatsiskaitymas nebuvo nemotyvuotas, o grindžiamas pačios ieškovės jungtinės veiklos sutarties sąlygų pažeidimu. Tai sudaro pagrindą manyti, jog ieškovei toliau vykdant darbus, būtų egzistavusi galimybė atsiskaityti su ieškove ir  šalims toliau vykdyti sutartį, tai yra, ieškovei gauti to ko ji tikėjosi gauti iš sutarties. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė neturėjo tuo metu finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove, tuo labiau, kad atsakovė gaudavo visus atsiskaitymus iš LAKD už atliktus darbus. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai, apie atsakovės turto areštą, nagrinėjamas bylas atsakovės  atžvilgiu, apie tai, jog atsakovė  kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įrodo  aplinkybę, jog atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė tik 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, kai tuo tarpu pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovės delsimas atsiskaityti prasidėjo nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Be to, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, ginant savo interesus, tai yra, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (pvz. dėl teismo įsakymo išdavimo) su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat sutartyje buvo numatyta ieškovės teisė gauti  delspinigius, kuria ieškovė pasinaudojo, ir dėl jų priteisimo reiškia reikalavimą šioje byloje. Be to, nutraukus sutartį, atsižvelgiant jog savo pobūdžiu tai yra jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys buvo pasiskirsčiusios darbų užduotis,  atsakovė būtų patyrusi didelių nuostolių, ką patvirtina ir byloje atsakovės priešieškiniu reiškiami reikalavimai. 

39.       Kaip nustatyta (15 punktas), 2018 m. balandžio 26 d. raštu uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ buvo informavusi, jog atsisako dalyvauti objekto statyboje. LAKD sutikimas dėl to, kad uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ dalyvautų, kaip subrangovas buvo, gautas tik 2018 m. balandžio 30 d., subrangos sutartis buvo parengta  2018 m. gegužės 2 d., tai yra, jau uždarajai akcinei bendrovei „Viadukas“ atsisakius dalyvauti objekto statyboje. Ieškovė jau 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu, kai dar nebuvo LAKD sutikimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ tapti subrangovu,  įspėjo atsakovę, kad nutrauks Jungtinės veiklos sutartį, kadangi atsakovė vengia sąžiningai bendradarbiauti, sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“. Esant šioms aplinkybėms, kai uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ jau yra atsisakiusi dalyvauti statybos darbuose, nėra LAKD sutikimo, kad  uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ dalyvautų subrangovu, teismo vertinimu, ieškovės laikomi esminiu sutarties pažeidimu atsakovės veiksmai - vengimas sąžiningai bendradarbiauti, sudarant subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Viadukas“, neįrodyti, be to, ieškovė neįrodinėjo kokias šalių Jungtinės veiklos sutarties sąlygas atsakovė tokiais veiksmais pažeidė (CPK 178 straipsnis).

40.       Kadangi teismas pripažįsta, jog šalių jungtinės veiklos sutartis faktiškai nutrūko ieškovės reikalavimu nebegalint jai sutarties vykdyti dėl, jos vertinimu, buvusių  svarbių priežasčių, o ne atsakovei pažeidus iš esmės Jungtinės veiklos sutarties sąlygas, ieškovei kyla pareiga atlyginti dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius (CK 6.980 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakomybės taikymo vienam iš partnerių vienašališkai nutraukus jungtinės veiklos sutartį susitarta ir jungtinės veiklos sutartimi, kurios 9.3 punkte nustatyta, jog vienašališkai nutraukęs sutartį partneris turi atlyginti kitam partneriui dėl to patirtus nuostolius.

41.       Be to, teismo vertinimu, ieškovės nurodomos priežastys - ieškovės filialo buvusio vadovo V. J. veiksmai nelaikyti svarbiomis priežastimi pateisinančiomis teisėtą sutarties nutraukimą, atsižvelgiant į pačios sutarties pobūdį, tai yra, jog tai yra jungtinės veiklos sutartis,   kuri yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ėmėsi priemonių, kad bandytų įvykdyti sutartį.

42.       Ieškovės atstovas nurodė, jog aplinkybės, dėl kurių ieškovė pasitraukė iš sutarties vykdymo laikytinos force majeure aplinkybėmis (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14:24:38).  Jungtinės veiklos sutarties 11.2. punktu šalys buvo susitarusios, jog nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių taikymas yra apibrėžtas Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840.  Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka šių nuostatų.   Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė  objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovės veiksmai nutraukiant šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį nebuvo teisėti (CK 6.246 straipsnis). 

43.       Atsakovė su ieškovės neteisėtais veiksmais, tai yra, jog ieškovė pasitraukė iš jungtinės veiklos sutarties vykdymo, ir veiksmais, jog ieškovė darbus atliko nesilaikydama tinklinio darbų grafiko, kas įtakojo darbų vėlavimą, sieja nuostolius, tai yra,  24 768,35 EUR delspinigių  sumą, ir 20 471, 51 EUR sumą dėl bitumo pabrangimo. Kaip nustatyta (18 punktas), tarp šalių ginčo, jog ieškovė darbus pradėjo 2017 m. rugpjūčio mėnesį (pagal tinklinį darbų grafiką numatyta darbų pradžia 2017 m. liepos mėnuo) ir neužbaigė iki 2017 m. gruodžio mėnesio (pagal tinklinį darbų grafiką 2017 m. gruodžio mėnesį numatyta jau ieškovės darbų pabaiga), padarydama apie 59 procentų Susitarimu prie jungtinės veiklos numatytų darbų, nėra. Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokiais veiksmais, ieškovė pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, kadangi Jungtinės veiklos sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad partneriai susitaria užduotis atlikti per laikotarpį ir pagal reikalavimus numatytus su perkančiąja organizacija pasirašytoje pirkimo sutartyje (10 punktas), o pirkimo sutartyje buvo numatyta, kad darbai turi būti atliekami pagal tinklinį darbų grafiką. 

44.       CK

45.       Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių pagrindžiančių prašomų priteisti 20 471, 51 EUR nuostolių (dėl bitumo pabrangimo) dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo atliktų darbų aktais Nr. 14-1 (2018 m. liepos mėnuo) ir Nr. 15-1 (2018 m. rugpjūčio mėnuo), uždarosios akcinės bendrovės „Kesko senukai Lithuania“ 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra, IĮ „Stiksas“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita – faktūra. Atsakovė nurodė, kad darbams atlikti buvo reikalinga 212 tonų bitumo, o pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik įsigijimo kainą nedidelio kiekio šio bitumo. Įrodymų, kokia kaina buvo įsigytas kitas kiekis bitumo, nėra,  atsakovė jį galėjo būti įsigijusi ir 2017 metais, ruošdamasi atlikti darbus pagal tinklinį darbų grafiką. Faktiškai asfaltavimo darbai pagal atliktų darbų aktus buvo atliekami 2018 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, įrodymų, kad asfaltavimo darbai buvo atliekami 2018 metų rugsėjo mėnesį, nėra, o didesne kaina bitumas įsigytas tik 2018 m. rugpjūčio 29 d., todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog jis buvo naudojamas darbams atlikti 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais šiame objekte. Be to, teismo vertinimu, iš skirtingų tiekėjų įsigytų prekių kainų skirtumas nepagrindžia šių prekių pabrangimo, kadangi paprastai tiekėjų prekių kainos nėra vienodos. Kadangi, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių pagrindžiančių prašomų priteisti 20 471, 51 EUR nuostolių (dėl bitumo pabrangimo) dydį, teismas nepasisako dėl šių nuostolių priežastinio ryšio su ieškovės veiksmais. 

46.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

47.       Kaip nustatyta (10, 18 punktai), darbai, vykdant pirkimą turėjo būti atliekami pagal tinklinį darbų grafiką, o nesilaikant grafiko, pirkimo sutartimi numatytų terminų, buvo numatyti skaičiuoti delspinigiai. Tinklinio grafiko esmė yra suplanuoti darbus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius, kad darbai būtų atlikti ir atiduoti eksploatuoti nustatytu terminu. Iš antrojo tinklinio darbų grafiko matyti, kad tam tikri atsakovės atliekami darbai buvo numatyti atlikti po ieškovės darbų, tai yra, 2018 metų kovo - birželio mėnesiais už 170 586,62 EUR, po darbų pertraukos. Byloje apklaustas liudytoju A. B., uždarosios akcinės bendrovė „Viadukas“ atstovas parodė, kad viskas buvo planuojama atlikti pagal grafiką, nes daugelį darbų buvo galima atlikti tik vieną po kito, asfaltuojant yra asfaltuojamas visas kelio ruožas, asfaltas dėl tokio mažo tilto ruožo nevežamas, uždarajai akcinei bendrovei „Viadukas“ atlikus darbus, tik nuo 2018 m. liepos 24 d. atsakovė faktiškai turėjo galimybę vykdyti jos tinkliniame grafike numatytus darbus (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15:56:32 – 16:20:06). Teismo vertinimu, šių įrodymų pagrindu, darytina labiau tikėtina išvada, nei priešingai (CPK 178 straipsnis), kad atsakovės numatyti darbai galėjo būti atlikti tik po ieškovės atliktų darbų, kadangi jei buvo susiję tarpusavio ryšiu, tai yra, ieškovei neatlikus jos tinkliniame grafike numatytų darbų, atsakovė nebūtų galėjusi toliau atlikti jai tinkliniame grafike numatytų darbų. Vertinant, šie ieškovės veiksmai (tinklinio darbų grafiko nesilaikymas) ir veiksmai, jog ieškovė 2018 m. kovo 5 d. pasitraukė iš Jungtinės veiklos sutarties atlikimo neužbaigusi darbų,  sąlygojo, jog pirkimo sutarties nebuvo   galimybės įvykdyti per pirkimo sutarties terminą,  pratęsimo laikotarpį, tai yra, 2018 m. liepos 12 d. Ieškovė neįrodė, jog ji neturėjo pareigos laikytis darbų tinklinio grafiko (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai (tilto rekonstrukcijos darbo projekto aiškinamasis raštas, 8 brėžinys, nuotraukos) nepaneigia tinklinio grafiko esmės, tai yra suplanuoti darbus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius, galimybę juos atlikti.  Todėl teismas pripažįsta, kad  ieškovės veiksmai - nevykdymas darbų pagal darbų tinklinį grafiką ir nutraukimas  jungtinės veiklos sutarties, yra  susiję su pirkimo sutarties neįvykdymu sutartyje numatytu terminu iki 2018 m. liepos 12 d., todėl ir atsakovės prašomi priteisti nuostoliai (delspinigiai) yra priežastiniame ryšyje su ieškovės veiksmais,   ir ieškovė galėjo numatyti tokių nuostolių atsiradimą, kadangi ieškovei kaip jungtinės veiklos dalyvei pirkimo sutarties sąlygos buvo žinomos. 

48.       Tačiau teismo vertinimu, atsakovės prašomi priteisti nuostoliai (delspinigiai) yra ne visa apimtimi priežastiniu ryšiu susiję su   ieškovės nurodomais veiksmais. Atsakovė nurodo, jog dėl ieškovės veiksmų (47 punktas) iš jai LAKD mokėtinos sumos buvo išskaičiuota 24 768,35 EUR delspinigių suma. Kaip nustatyta, uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra (2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas, 16:57:48, 2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas15:07:24), pradėjo 2018 m. birželio 11 d. ir turėjo užbaigti iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog toks laikas papildomai buvo reikalingas ieškovės sutartyje numatytiems neužbaigtiems darbams atlikti. Uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ darbus faktiškai užbaigė 2018 m. rugpjūčio 30 d. Liudytojas A. B., uždarosios akcinės bendrovė „Viadukas“ atstovas, parodė, kad darbų iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. neužbaigė dėl atsakovės kaltės, nes technologiškai negalėjo atlikti darbų, kol atsakovė nepaklojo asfalto (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, 16:00:40), byloje nėra įrodymų paneigiančių šią aplinkybę. Todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog darbai buvo baigti 39 dienomis vėliau, nei buvo nustatyta pirkimo sutartimi po pratęsimo (2018 m. liepos 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d.). Teismo vertinimu,   tokia apimtimi ieškovės veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su  atsakovės prašomais priteisti nuostoliais, todėl iš ieškovės priteistini 15 834 EUR (1 353 462,011x0,03%x39) dydžio nuostoliai. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, tai, kad  darbai nebuvo pradėti iš karto po  darbų sustabdymo 2018 m. kovo 15 d. sąlygojo ir kiti veiksmai: uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ kvalifikacijos tikrinimas, 2018 m. balandžio 26 d. uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“ buvo atsisakiusi atlikti darbus, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė siekdama įvykdyti sutartį, atsisakius uždarajai akcinei bendrovei „Viadukas“ 2018 m. balandžio 26 d. atlikti darbus, ėmėsi veiksmų, kad dalyvautų kitas subrangovas, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog visi atsakovės prašomi nuostoliai buvo priežastiniame ryšyje tik su ieškovės veiksmais, dėl kurių atsakovė prašė priteisti nuostolius. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina  15 834 EUR dydžio nuostoliai (delspinigiai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). 

49.       Palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl kadangi šiuo atveju atsakovė prašo priteisti nuostolius, nuo nuostolių sumos 15 834 EUR priteistinos 6 procentų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis). 

Dėl atsakovės skolos ieškovei pagal jungtinės veiklos sutartį, atsakovės prievolės sustabdymo, delspinigių priteisimo.

50.       Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovės 85 748,91 EUR skolą, 5 871,54 EUR delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė įrodinėjo, jog šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kadangi ieškovei pažeidus Jungtinės veiklos sutartį, Susitarimą Nr. 1 ir Pirkimo sutartį, atsakovė vadovaujantis  CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.207 straipsniu, 6.208 straipsniu, 6.64 straipsniu, pasinaudojo prievolės sustabdymo teise. Atsakovės nuomone, ji turėjo teisę sustabdyti savo prievolę apmokėti ieškovei už atliktus darbus, kadangi ši neužbaigė šalių Jungtinės veiklos sutartimi jos numatytų atlikti darbų ir nepateikė banko ar draudimo bendrovės garantinio rašto.

51.       Kaip nustatyta (12 punktas), byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio ir delspinigių dydžio. Nustatyta (10 punktas), kad šalys susitarė, jog atsakovė, gavusi apmokėjimą iš LAKD, apmokės ieškovei už šios atliktus ir perduotus darbus  90 procentų sumos per tris kalendorines dienas nuo pinigų už atitinkamą aktą gavimo iš LAKD,  o 10 procentų sulaikys nuo kiekvieno mokėjimo sumos, kurie bus grąžinti ieškovei: 5 procentai sulaikytų pinigų grąžinama ieškovei po to, kai atsakovė pasirašo su LAKD statybos darbų perdavimo aktą ir grąžina pinigus; likę 5 procentai sulaikytų pinigų grąžinami ieškovui po to, kai LAKD naudai bus pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas. Iš trečiojo asmens LAKD pateiktų Valstybės iždo mokėjimų pagal paraiškas matyti, jog trečiasis asmuo LAKD apmokėjo atsakovei už atliktus darbus. Ginčo iš esmės  tarp šalių nėra, jog atsakovė už ieškovės atliktus darbus pradėjo delsti atsiskaityti nuo 2017 metų lapkričio mėnesio.

52.       Pagal pirkimo sutartį rangovas privalo per 10 darbo dienų po statybos akto užbaigimo arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti su užsakovu raštu suderintą likusios nesumokėtos 5 procentų dalies nuo galutinės užaktuotos darbų sumos dydžio be PVM banko arba draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantinį arba draudimo laidavimo raštą pagal užsakovo konkurso sąlygų 9 priede pateiktą formą. Pagal Jungtinės veiklos sutartį (4.3. punktas) partneriai susitarė kartu pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą) atitinkamai pasidalijant išlaidas pagal proporcingai nustatytų užduočių pasiskirstymą, jei toks užtikrinimas reikalingas.

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009). Be to, pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

54.       Esant nurodytos faktinėms aplinkybėms (49-50 punktas), teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai (51 punktas), teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone. Teismo vertinimu, atsakovės prievolę, kurią atsakovė sustabdė, tai yra, apmokėjimo už ieškovės jau atliktus darbus, ir ieškovės prievoles užbaigti Jungtinės veiklos sutartimi numatytus darbus ir užbaigus statybą pateikti banko ar draudimo bendrovės garantinį raštą nėra pagrindo pripažinti priešpriešinėmis prievolėmis. Šalių Jungtinės veiklos sutartimi buvo numatyta, kad atsakovė atsiskaito su ieškove dalimis už atliktus darbus, po to, kai už atliktus darbus sumoka trečiasis asmuo LAKD. Nėra ginčo, jog atsakovė nepamokėjo ieškovei jau už atliktus darbus, tai yra, ieškovė darbus  tai daliai, už kurią turėjo teisę gauti apmokėjimą pagal Jungtinės veiklos sutartį, jau buvo įvykdžiusi, todėl savo prievolės nebuvo pažeidusi, todėl atsakovė neturėjo pagrindo sustabdyti apmokėjimo už jau atliktus darbus. Kaip nurodyta, atsakovė sustabdė apmokėjimą už darbus atliktus jau 2017 m. lapkričio mėnesį, o banko ar draudimo bendrovės garantinis raštas pagal pirkimo sutartį turėjo būti pateiktas per 10 darbo dienų po statybos darbų užbaigimo, tai yra, šiuo atveju atsakovė sustabdė mokėjimą dar nesant šiam ieškovės padarytam pažeidimui (banko ar draudimo bendrovės garantinio rašto išdavimas). Be to, ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad kai bus užbaigti statybos darbai, ji sutinka išduoti garantinį raštą, o statybos darbai buvo baigti 2018 m. rugsėjo 11 d. Tai pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovė prievolės vykdymo sustabdymu, kaip savigynos forma, pasinaudojo protingai ir sąžiningai. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovė neinformavo ieškovės, kad sustabdydama mokėjimą už atliktus darbus, pasinaudoja savigynos teise (2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14:29:29). Atsakovės atstovė paaiškino, jog negali nurodyti konkrečiai, kada atsakovė informavo ieškovę, jog sustabdydama mokėjimus už atliktus darbus, atsakovė naudojasi savigynos teise (2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas, 16:43:42, 2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14:30:33). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovė informavo ieškovę apie tai, jog neapmokėdama už ieškovės jau atliktus ieškovės darbus, pasinaudoja savigynos teise, jog ieškovė įvykdytų ateityje jos turimas įvykdyti prievoles. Be to, jau 2018 m. kovo 5 d. ieškovė nurodė, kad pasitraukė iš Jungtinės veiklos sutarties ir sutarties nevykdys. Be t kurios sutarties  šalis turi teisę nutraukti bet kokią sutartį, tačiau, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė ir toliau neapmokėjo už jau atliktus ieškovės darbus. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė prievolės sustabdymo teise naudojosi sąžiningai ir protingai.  Tuo pagrindu ir vertindamas, jog ginčo dėl skolos ir delspinigių dydžio nėra, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos dydžio ir delspinigių yra pagrįstas, yra pagrindai atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, tai yra, pritiesti 85 748,91 EUR skolą, 5 871,54 EUR delspinigius (CK  6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovės reikalavimas, atsižvelgus į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, priteisti 8 procentus dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Palūkanos priteistinos, atsižvelgiant į bylos iškėlimo datą pagal pareikštą reikalavimą.

Dėl atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovei banko arba draudimo bendrovės išduotą garantiją arba draudimo laidavimo raštą.

55.       Atsakovė reiškia reikalavimą įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovei 13 711,99 EUR dydžio banko arba draudimo bendrovės ieškovei išduotą garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją ar laidavimo draudimo raštą, galiosiančius ne mažiau kaip 3 metus po objekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2208 Pėžaičiai-Švėkšna ruožo nuo 0,49 km iki 4,33 km rekonstravimo“  statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos.

56.       Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad atsakovei 2018 m. gruodžio 19 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išdavė Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, skirtą pateikti trečiajam asmeniui LAKD. Laidavimo rašte nurodyta, kad atsakovė prisiima atsakomybę už ieškovės atliktus darbus: „draudimo išmokos atveju už abiejų JVS partnerių regreso įsipareigojimus draudikui atsakys Žemkasa, UAB“. Šis laidavimo draudimo raštas buvo pateiktas LAKD.

57.       Pirkimo sutarties 25 punkte numatyta, kad rangovas privalo per 10 darbo dienų po statybos akto užbaigimo arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti su užsakovu raštu suderintą likusios nesumokėtos 5 procentų dalies nuo galutinės užaktuotos darbų sumos dydžio be PVM banko arba draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantinį arba draudimo laidavimo raštą pagal užsakovo konkurso sąlygų 9 priede pateiktą formą. Kaip numato Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui), tai yra, garantinis ar laidavimo draudimo raštas  tampa aktualus tik tada, jei nėra vykdomi garantinio laikotarpio įsipareigojimai. Jungtinės veiklos sutarties 4.3. punktu numatyta, kad partneriai sutaria kartu pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą) atitinkamai pasidalijant išlaidas pagal proporcingai nustatytų užduočių pasiskirstymą, jei toks užtikrinimas reikalingas.

58.       Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnio 2 dalis). Jungtinės veiklos sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad partneriai sutaria kartu pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą), atitinkamai pasidalijant išlaidas pagal proporcingai nustatytų užduočių paskirstymą, jei toks užtikrinimas reikalingas. Sutinkamai su Jungtinės veiklos sutarties 5 dalies nuostatomis, atsakovė buvo atsakingasis, turintis teisę atstovauti ieškovę (5.4. punktas, 5.5.4. punktas),  tai yra, teismo vertinimu, atsakovė kaip atsakingasis partneris turėjo teisę savo ir ieškovės vardu sudaryti sutartį dėl garantinio ar draudimo laidavimo rašto išdavimą ir remiantis nustatytomis aplinkybėmis tai atliko (55 punktas). Atsakovė neinformavo ieškovės jog darbai užbaigti, kas būtų pagrindu ieškovei teikti banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą.

59.       Šalių jungtinės veiklos sutartimi šalys nėra susitarusios, jog ieškovė turi pareigą pateikti tiesiogiai atsakovei banko arba draudimo bendrovės  išduotą garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją ar laidavimo draudimo raštą. Teismo vertinimu, tokios pareigos ieškovė neturi ir remiantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis, kuriomis atsakovė grindžia savo šį reikalavimą.

60.       CK

61.       Esant tokioms aplinkybėms, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo teisę tam tikrais jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais, tai yra, šiuo atveju dėl garantinio ar laidavimo draudimo rašto, sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė šiuo atveju (55 punktas) kaip trečiasis asmuo įvykdė ieškovės kaip skolininko prievolę LAKD. Todėl nesant šalių jungtinės veiklos sutartimi susitarimo, jog ieškovė turi pareigą atsakovei pateikti garantinį ar laidavimo draudimo  raštą, jog nėra pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovė kaip trečiasis asmuo įvykdė ieškovės kaip skolininko prievolę LAKD, atsakovės reikalavimas ieškovei dėl garantinio ar laidavimo draudimo rašto išdavimo netenkintinas (CK 6.50 straipsnis, 6.972 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tiek pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas (9.2., 12.3. punktai), tiek CK normas (CK 6.981 straipsnis), ieškovei ir nutraukus Jungtinės veiklos sutartį išlieka atsakomybė prie trečiąjį asmenį LAKD dėl darbų kokybės.

Dėl bendrų išlaidų pagal atsakovės priešieškinį.

62.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 437, 84 EUR, kaip ieškovei tenkančią bendrų išlaidų dalį, reikalingą pirkimo sutartyje numatytiems darbams įvykdyti, vadovaudamasi Susitarimo 9 punktu, kuriame numatyta, kad visas administravimo išlaidas, tokias kaip draudimas ir pan. šalys pasidalina tokia dalimi, kiek procentų yra numatyta atlikti darbų. Susitarimo 4 punkte buvo numatyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti 24, 7 procento darbų, todėl atsakovės nuomone, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei proporcingai atsakovės prašomų bendrų išlaidų, tai yra, 726, 43 EUR laidavimo draudimo ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo išlaidų (bendra šių išlaidų suma 2941 EUR), 79, 04 žemės nuomos išlaidų (bendra šių išlaidų suma 320 EUR), 412, 06 apsaugos išlaidų (bendra šių išlaidų suma 1668, 24 EUR), 518, 10 EUR kelio priežiūros išlaidų (2097, 59 EUR), 320 EUR projektavimo išlaidų, 23,71 EUR papildomo draudimo išlaidų (bendra išlaidų suma 96 EUR), 1358, 50 EUR Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto gavimo išlaidų (bendra išlaidų suma 5 500 EUR).

63.       Įstatyme numatyta, kad bendrų išlaidų, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). CK 6.974 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų padengimo, negalioja.

64.       Pagal kasacinio teismo praktiką sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes.

65.       Susitarimo 8 punktu  numatyta, šalys susitaria, kad apsirūpina visomis priemonėmis reikalingomis darbų atlikimui tokiomis kaip Statybos žurnalų įsigijimas, kopijavimas ir pan. Susitarimo 15 numatyta, kad šalys susitaria savarankiškai apsirūpinti darbų atlikimui  reikalingais materialiniais ištekliais. Pagal šalių sudarytos Jungtinės veiklos 10 dalies nuostatas, šalys buvo pasiskirsčiusios pirkimo sutartyje numatytas užduotis, tai yra, jog ieškovė atlieka Tilto per Veiviržą rekonstravimą, o atsakovė atlieka pirkimo sutartyje numatytus kelio rekonstravimo darbus. Jungtinės veiklos sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius su partnerių vardu su trečiaisiais asmenimis patvirtinama partnerių išduotu įgaliojimu arba atskira sutartimi.

66.       Remiantis šiomis Susitarimo (6.1., 8, 9, 15 punktai) nuostatomis, atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, darytina išvada, kad tarp šalių Jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta dėl kilusių išlaidų, vykdant jungtinės veiklos sutartį, paskirstymo, tai yra, jog visas administravimo išlaidas, tokias kaip draudimas ir pan. šalys pasidalina tokia dalimi, kiek procentų yra numatyta atlikti darbų, o išlaidas, kurios yra reikalingos atlikti jungtinės veiklos sutartimi prisiimtiems darbams atlikti, prisiima kiekvienas iš partnerių asmeniškai, o partneriui   sudarant sandorius partnerio vardu su trečiaisiais asmenimis turi būti išduotas įgaliojimas arba sudaryta atskira sutartis. Nors Susitarimas sudarytas 2017 m. gegužės 15 d., tačiau jo 20 punkte šalys susitarė, kad šis Susitarimas yra neatsiejama Jungtinės veiklos sutarties dalis, todėl, teismo vertinimu, Susitarimo nuostatos galioja nuo Jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento. 

67.       Ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė  išlaidas, nurodytas 62 punkte,  patyrė nėra. Ieškovė sutinka  padengti 14, 57 procento (tiek kiek ieškovė atliko darbų) dydžio išlaidas už AAS „Baltic Insurance Company“ išduotą Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, tai yra, 801, 35 EUR ir už laidavimo bei rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimus 428, 20 EUR, visas išlaidas uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ paslaugas 387, 20 EUR (atsakovė prašo 320 EUR). Kadangi nėra ginčo dėl išlaidų už uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ atliktus projektavimo darbus, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina jos prašoma 320 EUR suma. 

68.       Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. kovo 27 d. atsakovė su ERGO Insurance SE sudarė draudimo laidavimo sutartį Nr. AT 75653, kuria ERGO Insurance SE išdavė laidavimo draudimą trečiajam asmeniui LAKD, kad ieškovė ir atsakovė įvykdys įsipareigojimus pagal pirkimo sutartį, už laidavimo draudimą atsakovė sumokėjo 1500 EUR. Taip pat 2017 m. kovo 27 d. ieškovė kaip laiduotoja sudarė sutartį su atsakove ir ERGO Insurance SE, kuria įsipareigojo laiduoti už atsakovę. 2017 m. balandžio 5 d. atsakovė ir ERGO Insurance SE sudarė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, pagal kurį laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo apdrausti pirkimo sutartyje numatyti ieškovės ir atsakovės vykdomi darbai, atsakovė sumokėjo  įmoką 1441 EUR. Ginčo tarp šalių, jog ieškovė turi pareigą dengti dalį šių išlaidų, jog tai yra administravimo išlaidos nėra. Ieškovė nepagrindė kokiomis jungtinės veiklos nuostatomis ji turi pareigą dengti tik 14, 57 procentų šių administravimo išlaidų,  o Susitarimo 9 numatyta, kad šalys  administravimo išlaidas pasidalina tokia dalimi, kiek procentų yra numatyta atlikti darbų. Sutartis šalims turi įstatymo galią, ieškovė nutraukdama Jungtinės veiklos sutartį nesiekė susitarti dėl sutarties pakeitimo, laidavimo, draudimo sutarčių ieškovė neginčijo. Laidavimo raštas, draudimo polisas buvo išduoti, laiduojant už darbus, apdraudžiant darbus, numatytus ieškovės įvykdyti pirkimo sutartyje, o ne faktiškai įvykdytus. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė turi padengti 24, 7 procento 2941 EUR išlaidų, tai yra, 726, 43 EUR (laidavimo draudimo ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo išlaidų). Tais pačiais pagrindais teismas pripažįsta, jog ieškovė turi pareigą padengti ir 1358, 50 EUR garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto gavimo išlaidų (55 punktas), Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi atlyginti tokią išlaidų dalį.  2018 m. birželio 20 d. atsakovė pratęsė statybos darbų draudimo polisą ir sumokėjo 96 EUR. Teismo vertinimu, kadangi tarp šalių sudaryta Jungtinės veiklos sutartis jau buvo pasibaigusi, ieškovė neturi dengti atsakovės išlaidų, patirtų pagal jos sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, pasibaigus Jungtinės veiklos sutarčiai. Todėl iš ieškovės atsakovei nepriteistina 23, 71 EUR papildomų draudimo išlaidų.

69.       Esant tokioms Jungtinės veiklos sutarties nuostatoms (8, 15 punktas), jog šalys buvo susitarusios, kad išlaidas reikalingas jungtinės veiklos sutartimi prisiimtiems darbams atlikti, prisiima kiekvienas iš partnerių asmeniškai, darytina išvada, jog kiekviena iš šalių, vykdant darbus, sudarė sutartis, reikalingas jos pagal pirkimo sutartį prisiimtiems darbams atlikti, todėl pagal šias sutartis patirtos išlaidos laikytinos išlaidomis, reikalingomis jos darbams atlikti. Todėl iš ieškovės nėra pagrindo priteisti dalį išlaidų pagal atsakovės sudarytas sutartis, reikalingas pirkimo sutartyje numatytiems darbams atlikti (CK 6.974 straipsnio 1 dalis, Susitarimo 8, 15 punktai).

70.       Be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog ieškovė faktiškai pagal atsakovės sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis naudojosi paslaugomis savo pagal pirkimo sutartį prisiimtiems darbams atlikti (CPK 178 straipsnis). Vertinant byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. atsakovė su E. J. sudarė žemės nuomos sutartį, kuria išsinuomojo 38 arus žemės sklypą statybvietei įrengti, už nuomą sumokėta suma 320 EUR.  Byloje nėra įrodymų, jog ši statybvietė buvo išnuomota ir naudojama ieškovės jungtinės veiklos sutartimi prisiimtiems darbams atlikti, kad ši sutartis buvo sudaryta ieškovės sutikimu, todėl ieškovė neturi pareigos dengti šių išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus (schemą, fotonuotraukas, 2017 m. rugpjūčio 25 d. biotualeto nuomos sutartį), jog ieškovė buvo įsirengusi statybvietę važiuojamojoje kelio dalyje prie tilto.

71.       Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė sumokėjo saugos tarnyboms 1668, 24 EUR už statybvietės, esančios Skomantų g. 17, Pėžaičiuose, Klaipėdos rajone apsaugą, radio modulio nuomą. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė naudojosi šia statybviete, išnuomotu radio moduliu. Kaip nustatyta (69 punktas), ieškovė buvo įsirengusi statybvietę važiuojamojoje kelio dalyje prie tilto. Ieškovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą sutartį su uždarąja akcine bendrove „Apsaugos komanda“ dėl teritorijos – kelias Pėžaičiai – Švėkšna, Veiviržos tiltas apsaugos, tai yra, jog ji savarankiškai buvo sudariusi sutartį dėl savo statybvietės apsaugos.

72.       Atsakovė 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. sutartį sudarytą su uždarąja akcine bendrove „Klaipėdos regiono keliai“ sumokėjo 2097, 59 EUR už kelio ruožo  Nr., 2208 Pėžaičiai – Švėkšna nuo 6,95 km iki 11, 261 km greideriavimo, profiliavimo darbus. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kaip darbai kelio ruože nuo 6,95 km iki 11, 261 km susiję su ieškovės pagal pirkimo sutartį vykdomais tilto per Veiviržą  rekonstrukcijos darbais ruože nuo 0,49 km iki 4,33 km, ieškovės sutikimo šiai sutarčiai sudaryti nebuvo. Todėl teismo vertinimu, ieškovė neturi pareigos dengti atsakovės prašomos šių išlaidų dalies.

73.       Įvertinant nurodytas aplinkybes iš ieškovės atsakovei priteistina 2405 EUR (320+726,43+1358, 50) bendrų išlaidų suma (CK 6.974 straipsnio 1 dalis, Jungtinės veiklos sutartis 9 punktas). Atsakovės reikalavimas, atsižvelgus į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, nuo 2405 EUR bendrų išlaidų sumos priteisti 8 procentus dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

74.       Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

75.       Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 1454 EUR žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos – 12 440,27 EUR (iš viso 13 894,27 EUR). Atsakovė pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 955 EUR žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos - 5225,19 EUR (iš viso 6180,19 EUR). Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainius. Byloje ieškovė pateikė ieškinį (maksimali rekomenduojama 2339,25 EUR suma), 1 atsiliepimą į atskirąjį skundą (maksimali rekomenduojama 374,28 EUR suma), 2 atsiliepimus į priešieškinį (maksimali rekomenduojama 4678,50 EUR), du patikslintus ieškinius (maksimali rekomenduojama suma 748,56 EUR), teismo posėdžiai byloje truko 13 valandų (taikant rekomendacijų 9 punktą) už teismo posėdžius priteistina 1214,41 EUR (93,57 EUR x 13 val.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma už teisines paslaugas mažintina iki 9355 EUR.

76.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį sumažindama ieškinio reikalavimus, todėl pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, už patikslintą ieškinį mokėtinas 1416 EUR žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 38 EUR permokėto žyminio mokesčio, šią sumą išskaitant iš ieškovės patirtų bendrų bylinėjimosi išlaidų (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys patenkintas 100 procentų. Atsakovės priešieškinis patenkintas 37,47 procento. Proporcingai patenkintų bei atmestų šalių reikalavimų daliai, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu patenkinta 37,47 procentų reikalavimų, atsakovei priteistina 2286,97 EUR bylinėjimosi išlaidų.

78.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad bylos procesas buvo ilgas, byla didelės apimties, tiek ieškovė, tiek atsakovė ne kartą tikslino procesinius dokumentus ir materialinius reikalavimus, šalių patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš viso pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis laikytina 10 771 EUR (38 EUR žyminis mokestis grąžintinas ieškovei) ir atsakovės bylinėjimosi išlaidomis laikytina 2286,97 EUR.

79.       Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistina 8484,03 EUR (10 771 EUR – 2286,97 EUR) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys). Ir ieškovei grąžintina 38 EUR permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, neskirstomos, kadangi nesudaro nustatytos sumos.

 Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovės SIA „TILTS“ ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei SIA „TILTS“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ 85 748, 91 EUR skolą ir 5 871, 54 EUR delspinigių, iš viso 91 620 EUR. 

Priteisti ieškovei SIA „TILTS“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ 8 procentų dydžio metines palūkanas  nuo 75 441 EUR sumos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 14 d., nuo 91 620 EUR sumos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki visiško teismo sprendimo  šioje dalyje įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ 8484,03 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei SIA „TILTS“.

Grąžinti ieškovei SIA „TILTS“ 38 EUR žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. gegužės 28 d. akcinėje bendrovėje SEB banke, dokumento Nr. VM5311. 

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Patenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ priešieškinį iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ iš ieškovės SIA „TILTS“ 15 834 EUR dydžio nuostolių, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas  nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį, tai yra, nuo 2018 m. liepos 18 d., iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ iš ieškovės SIA „TILTS“ 2405 EUR bendrų išlaidų, nuo šios sumos 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį, tai yra, nuo 2018 m. liepos 18 d. iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė