Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-06-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-604-609-2025].docx
Bylos nr.: eI2-604-609/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 188601279 atsakovas
UAB "3D prototypon" 303920359 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-604-609/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06598-2023-8 

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

 

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „3D prototypon“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „3D prototypon“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) dalį, kurioje nuspręsta pareiškėjai paskirti 500,00 Eur baudą.

Skunde nurodo, kad 2019 m. spalio 8 d. ir 2020 m. sausio 22 d. iš G. H. G. įsigijo 200 vnt. dėžučių kolageno, partijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį realizavo Lietuvos rinkoje. 2021 metais iš atsakovės buvo gauta informacija, jog kolageno partijoje Nr. 09/1125 buvo aptikta svetimkūnių – stiklo fragmentų. Praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo šios informacijos gavimo, pareiškėjai įteiktas Nutarimas, kuriame Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė maisto saugos taisykles ir skyrė 500,00 Eur dydžio baudą.

Pareiškėja teigia, kad nuo produkcijos įsigijimo ir iki momento, kai paaiškėjo, jog kolagenas yra užterštas svetimkūniais, visa turima produkcija jau buvo realizuota ir iš klientų jokių nusiskundimų dėl nekokybiškos produkcijos negavo. Pabrėžė, jog Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos rinkoje realizuotose 200 vnt. kolageno dėžutėse buvo stiklo fragmentų.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Tarnybos veiksmai yra neteisingi ir neproporcingi, kadangi Nutarimas buvo priimtas praėjus dvejiems metams nuo informacijos apie galimai užterštą produkciją gavimo, juo paskirta bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui, todėl prašo ją panaikinti.

Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė teigia, kad 2021 m. gegužės 6 d. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog Vokietijos atsakingos institucijos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) maisto papilduose rasti svetimkūniai – stiklas. Pateiktas (duomenys neskelbtini) A. G. 2021 m. balandžio 28 d. tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tyrimų protokolas), kuriame teigiama, kad atliekant elektronų mikroskopiją ir rentgeno fluorescencijos analizę maisto papilduose buvo aptikti stiklo fragmentai.

Tarnybos Vilniaus departamentas, reaguodamas į gautą informaciją, 2021 m. gegužės 31 d. nuotoliniu būdu atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą. Taip pat Tarnybos Vilniaus departamentas 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – Sprendimas). Sprendimu buvo uždrausta tiekti rinkai nesaugų produktą - maisto papildus (duomenys neskelbtini) partijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 200 pakuočių, pakuotėje po 21 vnt. po 25 ml, gautus iš G. H. G. ir pareiškėja įpareigota nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos bei sunaikinti. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja Sprendimo neskundė, ėmėsi veiksmų jį įvykdyti.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Bendrovė, nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (toliau – Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – Maisto įstatymas) nuostatų, pateikė rinkai nesaugų produktą, iš viso 200 vnt. pakuočių, taip pažeisdama Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl buvo priimtas Nutarimas ir pareiškėjai paskirta 500,00 Eur baudą. Priimant Nutarimą Komisija atsižvelgė į tai, kad pareiškėja Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimą atliko pirmą kartą.

Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad nėra įrodymų, jog stiklo fragmentai iš kolageno partijos Nr.  (duomenys neskelbtini) būtų patekę į Lietuvos rinką yra atmestini, nes Reglamento 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus. Nors šią prezumpciją pareiškėja galėjo paneigti, ji šia teise nepasinaudojo.

Atsakovė pažymi, jog remiantis Maisto įstatymo nuostatomis, Tarnyba baudas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Bendrovei protokolas dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo surašytas 2021 m. rugpjūčio 30 d., o Nutarimas priimtas 2023 m. gegužės 10 d. t. y. Nutarimo priėmimo metu Maisto įstatyme nustatytas dviejų metų terminas dar nebuvo pasibaigęs.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl Nutarimu paskirta bauda yra neadekvati. Nurodo, jog tiekėjams, į rinką pateikusiems nesaugų maistą, gali būti skiriama nuo 300 iki 3000 Eur dydžio bauda. Už Maisto įstatymo pažeidimą pareiškėjai paskirta už numatytą baudos vidurkį tris kartus mažesnė bauda.

Tarnyba laikosi pozicijos, jog Bendrovei paskirtos baudos dydis yra tinkamas, atitinka proporcingumo padarytam pažeidimui principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. Tarnybos Vilniaus departamentui buvo įteikta informacija apie skubų pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame teigiama, jog maisto papilduose (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamumo vartoti terminas – geriausia iki 07.2021, buvo rasti svetimkūniai – stiklo fragmentai. Maisto papildai gauti iš G. H. G., platintojas Lietuvoje – Bendrovė.

Tarnybos Vilniaus departamentas, įvertinęs minėtame pranešime nurodytą informaciją, 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog jos platinamame produkte buvo rasta stiklo fragmentų, todėl uždraudė pareiškėjai tiekti rinkai nesaugų produktą bei įpareigojo jį susigrąžinti iš vartotojų, nesaugų produktą pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

Pareiškėja 2021 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad iš viso įsigijo 200 vnt. pakuočių maisto papildo (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), visos pakuotės realizuotos, nėra įmanoma atsekti visų asmenų, kurie jas įsigijo, tačiau nebuvo gauta jokių skundų dėl galimo prekiavimo nesaugiu produktu.

Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjos atžvilgiu surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė tiekė rinkai nesaugų maisto produktą – maisto papildus (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 200 pakuočių, kiekvienoje pakuotėje po 21 vnt., kiekvienas po 25 ml gėrimo, gautą iš tiekėjo G. H. H. V. nesaugaus produkto kiekis buvo išplatintas Lietuvoje. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nutarimu pareiškėjai paskirta 500,00 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Maisto įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais.

Reglamento 3 straipsnio 2 dalis maisto verslą apibrėžia kaip pelno siekiančią arba nesiekiančią viešąją ar privačią įmonę, vykdančią bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą. Maisto verslo operatoriumi laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Reglamento 3 straipsnio 3 dalis).

Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. 

Remiantis Reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. To paties straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi.

Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis teigia, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti (Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Nors pareiškėja teigia, kad Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos rinkoje realizuotose 200 vnt. kolageno dėžutėse buvo stiklo fragmentų, Tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ nėra nuginčytas.

Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustato, kad šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Aprašo 9 punktas skelbia, kad protokolas turi būti surašomas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo Sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priėmimo. Jei atsiranda aplinkybių, dėl kurių protokolas negali būti surašomas per nustatytą terminą, protokolo surašymo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams. 

Taigi, Maisto įstatyme baudos skyrimo termino pradžia trunkamojo pažeidimo atveju siejama su pažeidimo paaiškėjimo momentu. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13, 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-964-14). Šia LVAT praktika galima remtis sprendžiant dėl Tarnybos skiriamų baudų pagal Maisto įstatymo 124 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Tarnybos Vilniaus departamentas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ priimtas 2021 m. birželio 4 d., Protokolas surašytas 2021 m. rugpjūčio 30 d., o Nutarimas priimtas 2023 m. gegužės 10 d., t. y. nepasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam dvejų metų terminui.

Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog skiriant nuobaudą pareiškėjai, buvo įvertintos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai paskirta mažesnė nei Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda.  

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai skiriant ekonominę sankciją, buvo tinkamai įvertintos nustatytos aplinkybės, teisingai kvalifikuotas padarytas pažeidimas, atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (įmonė bendradarbiavo, teikė informaciją ir dokumentus, Maisto įstatymą pažeidė primą kartą) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja Maisto įstatymo nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagristas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „3D prototypon“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                       Laimutė Jokubauskaitė

 

   Eglė Kiaurakytė

 

   Romanas Klišauskas        

 


Paminėta tekste:
  • A-525-1565-13
  • A-525-964-14